S.Skvernelis: kogeneracinių elektrinių projektai bus iš naujo įvertinti (dar papildytas)

naujos 4-5 pastraipos

Vilnius, gruodžio 6 d. (BNS). Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis sako, jog „Lietuvos energijos“ įgyvendinami atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektai kelia abejonių, todėl reikės iš naujo atlikti jų kaštų ir naudos analizę. Tačiau, anot jo, jėgainių statyba nebus stabdoma.

„Projektai yra prasidėję ir mes grįšime prie jų, grįšime prie tų aspektų dėl šiukšlių deginimo klausimo - ar tikrai tai yra ekonomiškai pagrįsta, ar tikrai bus aprūpinta vietinėmis žaliavomis. Projektai pradėti, jie vyksta ir mes negalime sakyti, kad juos sustabdysime, bet kaštų, naudos analizė turės būti įvertinta“, - antradienį per Vyriausybės programos pristatymą Seime teigė paskirtasis premjeras.

Anksčiau jis teigė, kad jam kyla abejonių dėl jėgainių pajėgumo, poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, projektai esą yra „pertekliniai Lietuvai“.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS teigė, kad įmonė yra pasirengusi naujai Vyriausybei pristatyti tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinių jėgainių kaštų ir naudos analizę.

„Be abejo, kaštų ir naudos analizė yra svarbus dalykas. Šalia to, kad technologiškai tie projektai būtų pažangūs ir nekenktų nei aplinkai, nei sveikatai, svarbu, kad jie ekonomiškai būtų naudingi visuomenei ir būtų atsiperkantys. Mes esame atlikę abiejų jėgainių kaštų ir naudos analizes pradiniuose projektų etapuose, nuolatos atnaujiname prielaidas, kurias naudojame, ir esame pasiruošę bet kuriuo metu tai pristatyti ir papasakoti“, - BNS sakė D.Misiūnas. Jis teigė dėl šių projektų jau kalbėjęs su S.Skverneliu.

Jėgainių reikalingumu abejojama ne pirmą kartą. Laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas anksčiau BNS sakė abejojantis, ar Kauno jėgainei užteks atliekų, - jo manymu, Lietuvai užtektų vien Vilniaus jėgainės. Tokį požiūrį jis grindė Europos Sąjungoje bandoma įdiegti žiedinės ekonomikos teorija, kuri siekia vis didesnę dalį atliekų perdirbti ir deginimui palikti tik mažumos dalį.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas anksčiau BNS teigė, kad atliekų deginimui pakaktų.

Labiausiai pasistūmėjęs yra Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas - 88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios jėgainę planuojama pastatyti iki 2018 metų pabaigos, projektą Europos investicijų bankas (EIB), suteikęs vadinamojo Junkerio plano garantuotą 190 mln. eurų paskolą. Dar apie 10 proc. lėšų jėgainei skirs pati „Lietuvos energija “. Projektui 150 mln. eurų paramą rugsėjį suteikė Europos Komisija (EK).

24 MW elektros ir 70 MW šilumos galios Kauno kogeneracinę  jėgainę ketinama pastatyti 2019-aisiais - jau paskelbti įrangos pirkimo ir statybos rangos konkursai. Kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“ plėtojamo projekto vertė sieks apie 147 mln. eurų.

[email protected], +370 5 239 6414 - Verslo naujienų skyrius