Š. Makedonijoje rinkimus laimėjus opozicijai, nerimaujama dėl santykių su kaimynėmis (papildytas)

papildyta nuo 9 pastraipos

Skopjė, gegužės 9 d. (AFP-BNS). Šiaurės Makedonija, regis, pasuko konfrontacijos su kaimynėmis, Europos Sąjungos narėmis Graikija ir Bulgarija, keliu, trečiadienį parlamento ir prezidento rinkimus laimėjus nacionalistų opozicijai.

Centro dešiniųjų opozicinė partija VMRO-DPMNE pasiekė lengvą pergalę, o valdančioji socialdemokratų SDSM pripažino pralaimėjimą dar prieš paskelbiant oficialius rezultatus.

Pasklidus naujienoms apie triuškinamą opozicijos pergalę, sostinėje Skopjėje poškėjo fejerverkai.

„Sveikinu mūsų politinius oponentus VMRO-DPMNE su šia rinkimų pergale“, – sakė buvęs premjeras ir SDSM lyderis Dimitaras Kovačevskis.

Jo pareiškimas pasirodė dar prieš tai, kai VMRO-DPMNE lyderis ir tikėtinas būsimasis premjeras Hristijanas Mickoskis (Christijanas spėjo pasakyti savo pergalės kalbą.

„Mums pavyko. Makedonija laimėjo. Tai istorinis laimėjimas žmonėms“, – savo šalininkams sakė Ch. Mickoskis.

Valstybinė rinkimų komisija vėliau, suskaičiavusi maždaug 92 proc. balsų, paskelbė, kad VMRO-DPMNE laimėjo mažiausiai 59 iš 120 vietų parlamente.

SDSM laimėjo tik 19 vietų, o likusias pasidalijo kelios mažesnės partijos.

Spėjama, kad VMRO-DPMNE pergalė trečiadienį vykusiuose rinkimuose turės didelės įtakos Šiaurės Makedonijos siekiui įstoti į Europos Sąjungą. 

Šiaurės Makedonija kandidatė įstoti į bloką yra nuo 2005-ųjų, tačiau daugelį metų tam trukdė nesutarimai su kaimynine Graikija. Ši prieštaravo, kad šalis vadintųsi Makedonija, argumentuodama, kad tai konfrontuoja su tuo, jog vienas iš Graikijos regionų yra to paties pavadinimo.

Šis ginčas buvo išspręstas 2018 metais, kai šalis persivadino Šiaurės Makedonija. Tačiau nuo to laiko šalies paraišką dėl narystės ES blokuoja Bulgarija, teigianti, kad savo veto panaikins tik tada, kai Šiaurės Makedonija pakeis savo konstituciją.

Oficialios derybos dėl narystės bloke su Šiaurės Makedonija ir kita kandidate Albanija prasidėjo 2022-aisiais ir tikimasi, kad procesas užtruks ne vienerius metus.

Opozicijos lyderis žada ryžtingai spręsti ginčus su Bulgarija dėl kalbinių ir istorinių klausimų. 

Trečiadienį vykusiame antrajame prezidento rinkimų ture VMRO-DPMNE remiama kandidatė Gordana Siljanovska-Davkova įveikė dabartinį Šiaurės Makedonijos prezidentą Stevo Pendarovskį Stevą Pendarovskį). Ji taps pirmąja moterimi prezidente šalies istorijoje.  

„Labiausiai sveikinu piliečius“, – žiniasklaidai sakė ji. 

Masinė emigracija 

Prieš trečiadienio rinkimus VMRO-DPMNE kandidatai buvo kupini pasitikėjimo savimi po to, kai praėjusio mėnesio pabaigoje jų remiama kandidatė laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą. 

„Pergalė yra ranka pasiekiama ir ji yra visų kančių ir pažeminimų, kuriuos atnešė ši vyriausybė, pasekmė“, – šalininkams pareiškė H. Mickoskis. 

H. Mickoskis pertvarkė partiją po to, kai jo pirmtakas ir buvęs ministras pirmininkas Nikola Gruevskis (Nikola Grujevskis) pabėgo iš šalies po kaltinimų korupcija ir gavo prieglobstį Vengrijoje. 

Jis taip pat žada sukurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų. Šią žinią palankiai įvertino daugelis Šiaurės Makedonijos gyventojų, kenčiančių nuo prastų ekonominių rodiklių ir sparčiai augančios infliacijos. 

Per pastaruosius du dešimtmečius Šiaurės Makedonija dėl masinės emigracijos neteko maždaug 10 proc. gyventojų, o jaunų žmonių galimybės įsitvirtinti šalyje yra ribotos. 

„VMRO-DPMNE turi didelį pranašumą ir gali sutelkti dar daugiau rinkėjų“, – pareiškė politikos analitikas Xhelalas Neziri (Dželalas Neziris).

Albanų mažuma

Prieš trečiadienį įvykusius rinkimus H. Mickoskis agresyviai pasisakė prieš didžiausią šalies etninių albanų partiją DUI, todėl baimintasi, kad ši retorika gali pakenkti ir taip trapiems santykiams. 

Albanai sudaro daugiau nei ketvirtadalį 1,8 mln. šalies gyventojų. 2001 metais DUI lyderis Ali Ahmeti (Ali Achmetis) vadovavo trumpalaikiam ginkluotam sukilimui, siekdamas užtikrinti albanams daugiau teisių. 

Nuo tada, kai Šiaurės Makedonija praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje atsiskyrė nuo komunistinės Jugoslavijos, galioja nerašyta taisyklė, kad etniniai albanai turi būti įtraukti į valdančiąją koaliciją. 

Prieš rinkimus buvo prognozuojama, kad DUI kartu su mažumų partijų aljansu surinks daugumą albanų balsų. Tačiau H. Mickoskis kritikavo DUI lyderius dėl galimos korupcijos. 

„Kai sakau tiesą, jie ją iškraipo kaip išpuolį prieš albanus“, – sakė VMRO-DPMNE lyderis. 

SDSM anksčiau įspėjo, kad parlamento ir prezidento rinkimai nulems Šiaurės Makedonijos ateitį ES, tačiau po pirmojo prezidento rinkimų turo valdančiajai partijai sunkiai sekėsi užsitikrinti tolesnę rinkėjų paramą. 

„Piliečiai galutinai nuspręs, kuria kryptimi judės valstybė“, – teigė D. Kovačevskis. 

SDSM savo politines viltis siejo su derybomis su ES ir santykių su Bulgarija gerinimu. 

SDSM siekė iš dalies pakeisti Konstituciją, kad būtų pripažinta bulgarų mažuma, tačiau nesulaukė parlamento paramos. 

Nepaisant kliūčių, trukdančių narystei ES, daugelis rinkėjų išsaugojo viltį, kad Šiaurės Makedonija ateityje prisijungs prie bloko.

„Be Europos bendrijos mes negalime išgyventi, – naujienų agentūrai AFP sakė 90-metis pensininkas Trajce Nacevski (Traicė Načevskis). – Esame maža šalis.“

[email protected], Užsienio naujienų skyrius