2020.05.29 17:34 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

R. Požėla: policininko nužudymo vietoje Mažeikių rajone rastas apdegęs kūnas – žmogaus (papildytas)

nauja 6-a pastraipa

Vilnius, gegužės 29 d. (BNS). Mažeikių rajone, policininko nužudymo vietoje, rastas apdegęs kūnas neabejotinai yra žmogaus – vyro, sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Ekspertas preliminariai pasakė, kad tai yra vyriškos lyties kūnas. Kad žmogus, abejonių nekyla, kad vyras. Tik neaišku, koks tai vyras“, – BNS telefonu iš įvykio vietos sakė šalies policijos vadovas.

Telšių apskrities policijos viršininkas Remigijus Rudminas anksčiau tvirtino, kad nebuvo aišku, ar tai žmogaus kūnas. Jis teigė, kad tai galėjo būti ir šuns kūnas.

Šiuo metu ekspertai renka asmenybei nustatyti reikiamus tyrimus – mėginiai sraigtasparniu bus skraidinami į Vilnių ir tiriami prioriteto tvarka.

„Mėginiai pasieniečių sraigtasparniu bus nugabenti į Vilniuje esančią laboratoriją, kur bus vykdoma ekspertizė. Atsakymų tikimės kuo greičiau. Jeigu viskas pavyks, galbūt dar šiandien turėsim atsakymus. Ekspertizė bus atliekama prioriteto tvarka“, – teigė R. Požėla.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, jog rezultatus tikimasi turėti per 5–6 valandas, apie vidurnaktį.

Ekspertizės metu bus siekiama išsiaiškinti, ar apdegęs kūnas yra policininką penktadienį nušovusio įtariamojo Stasio Braso. Anksčiau policija pranešė, kad šalia apdegusio kūno rastas ir ginklas.

Mažeikių rajone, Birbiliškės kaime, ginkluotas vyras penktadienį nušovė į iškvietimą dėl psichologinio smurto artimoje aplinkoje atvykusį 40 metų Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūną, kinologą Saulių Žymantą ir sužalojo jo partnerę – pareigūnė pristatyta į ligoninę, jos gyvybei pavojus negresia.

Policija teigė, kad mirtinus šūvius į pareigūną paleidęs vyras grasino nužudyti savo sutuoktinę – apie tai pranešimą policija gavo ketvirtadienį, tačiau nuvykę pareigūnai vyro nerado. Nuvykus patikrinti penktadienio rytą, vyras pareigūnus pasitiko šūviais. 

Generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, šiuo metu įtariamo žudiko žmona yra prižiūrima policijos pareigūnų, jai suteikiama psichologinė pagalba.

Autorius Ramūnas Jakubauskas

redakcija@bns.lt, +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, gegužės 29

2020.05.29 20:27
Užsienio naujienos 2020.05.29 20:27
2020.05.29 17:50
Užsienio naujienos 2020.05.29 17:50
2020.05.29 17:35
Lietuvos politika 2020.05.29 17:35
2020.05.29 17:14
Lietuvos politika 2020.05.29 17:14
2020.05.29 16:56
Lietuvos politika 2020.05.29 16:56
2020.05.29 16:54
Užsienio naujienos 2020.05.29 16:54
2020.05.29 16:41
Užsienio naujienos 2020.05.29 16:41
2020.05.29 15:55
Lietuvos politika 2020.05.29 15:55
 
2020.05.27 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: rusų sovietinė nostalgija ir „Tarybiniai piliečiai“ - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-05-27

Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą „Tarybiniai piliečiai“, šį požiūrį dar labiau išvystė. Pasak jų, dauguma dalyvavusių 1991 metų kovą surengtame referendume dėl Sovietų Sąjungos ateities balsavo už šalies išsaugojimą. Taigi, Sovietų Sąjungos panaikinimas po nesėkmingo pučo prieš Michailą Gorbačiovą buvo neteisėtas, o šiuolaikinė Rusijos valstybė yra uzurpatorė.

Šie nostalgiškai nusiteikę kovotojai už idėją įkūrė (arba, kaip jie teigia, atkūrė) „valstybės struktūras“. Kaip neseniai rašė „The Moscow Times“, „Politinio biuro“ pirmininkė – į pensiją išėjus rinkų tyrėja Valentina Reunova – taip pat vadovauja KGB, finansų ir teisingumo ministerijoms. Jų dabartinė kampanija – skleisti sąmokslo teorijas apie karantiną, įvestą dėl pandemijos.

Kremlius jau seniai yra įgudęs prasiskverbti į ekstremistinius judėjimus, jais manipuliuoti ir netgi juos skatinti, todėl „Tarybinių piliečių“ nereikėtų priimti už gryną pinigą. Tokios grupės valdžiai gali būti naudingos kaip apsauginiai vožtuvai spaudimui nuleisti. Jų piktinimasis Rusijos vyriausybe yra tik dalis siunčiamos žinios – kad visos kitos šalys, įgijusios arba atgavusios nepriklausomybę subyrėjus Sovietų Sąjungai, irgi yra neteisėtos.

Tie, kas per Šaltąjį karą agitavo prieš komunizmą, įžvelgs ne vien grėsmę, bet ir ironiją. Nuo Estijos iki Sakartvelo emigrantų organizacijos palaikė vyriausybes tremtyje, diplomatines atstovybes, politines partijas ir kitokias fizines ir simbolines valstybingumo išraiškas, siekdamos užginčyti įsivaizdavimą, jog sovietų imperija yra amžina ir teisėta.

Galiausiai visa tai atsipirko. 1990 metų gruodį Lenkijos vyriausybės tremtyje nariai buvo nuskraidinti vyriausybiniu lėktuvu iš Londono į Varšuvą, kad perduotų naujam, laisvai išrinktam prezidentui Lechui Walesai valdžios ženklus, kuriuos jie saugojo nuo pat jų pirmtakų pabėgimo į užsienį 1939-aisiais.

Iki šiol prisimenu susitikimą su Ernstu Jaaksonu 1991-ųjų rugsėjį, kai jis, būdamas 86-erių, atvyko į Vašingtoną įteikti savo skiriamųjų raštų kaip pirmasis Estijos diplomatinis ambasadorius (tarpukario respublika turėjo tik diplomatinę misiją). Ankstesniais dešimtmečiais E. Jaaksonas dirbo generaliniame konsulate Niujorke, atstovavusiam šaliai, kuri buvo ištrinta iš žemėlapio.

Neilgai trukus nuvykau į Lietuvos ambasadą, kad man būtų išduota viza, pažymėta prieškariniu štampu. Ją man išdavė Stasys Lozoraitis – kitas tremtyje ilgai dirbęs diplomatas ir branginamas valstybingumo simbolis.

Ukrainos Liaudies Respublika tremtyje paskelbė pergalę 1992-aisiais. Baltarusijos Demokratinės Respublikos Rada tebeveikia, ryžtingai nusiteikusi išsaugoti 1918–1919 metais trumpai gyvavusio valstybingumo, kurio nebeprisimena niekas iš dabar gyvenančių, atgarsius. Praeitą vasarą Trieste susidūriau su kampanija atkurti „Laisvąją teritoriją“, gyvavusią 1947–1954 metais, remiant britams ir amerikiečiams. Kampanijos dalyviai argumentavo, kad vėlesnis Italijos valdymas šiame uostamiestyje buvo tiek nekompetentingas, tiek neteisėtas.

Pagrindinis skirtumas tarp šių pastangų ir „Tarybinių piliečių“ judėjimo – ne atkaklumo lygis ir net ne istorinis legitimumas, o motyvai. Pavergtosios Rytų Europos tautos buvo imperializmo aukos. Jos gynė įstatymų viršenybę ir politines laisves; jos buvo sutriuškintos, nes šios „buržuazinės nacionalistinės“ idėjos kėlė rimtą grėsmę sovietinei santvarkai, pastatytai ant melo ir teroro pamatų.

Tikrasis atitikmuo tiems nostalgiją jaučiantiems rusams yra Vokietijoje, kur judėjimas „Reichsbuerger“ tvirtina, jog pralaimėjimas 1945 metais nereiškia, kad Trečiasis reichas buvo teisiškai panaikintas. Judėjimo nariai teigia, kad Federacinė Respublika tėra marionetinė valstybė; jie irgi leidžia dokumentus ir tvirtina, kad dabartiniai įstatymai jiems negalioja. Jie taip pat tyli dėl praeities nusikaltimų. Galbūt jie ir jų draugai rusai turėtų susivienyti. Galbūt jie netgi galėtų pasirašyti kokį nors susitarimą. Taip jau yra nutikę anksčiau.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: