2020.06.02 10:59 |Kategorija:  Cover news

Sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Bankų asociacijos prezidentai (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, birželio 2 d. (BNS). Teisėsauga antradienį sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Mantą Zalatorių, pranešė Generalinė prokuratūra.

Pasak pranešimo, jie sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

„Atliekant tyrimą, sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas“, – skelbia prokuratūra.

Daugiau informacijos apie tyrimą žadama pateikti spaudos konferencijoje.

LBA atstovė spaudai Valerija Kiguolienė BNS sakė, kad M. Zalatorius sulaikytas namuose, nes asociacijos darbuotojai šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Ji teigė daugiau jokios informacijos neturinti, išskyrus tai, kas pranešta viešai.

„Mums tai buvo visiškai netikėtas įvykis, lyg perkūnas iš giedro dangaus. Dabartinėje situacijoje norime patikinti, kad skaidrumas yra vienas esminių mūsų asociacijos veiklos standartų, mes bendradarbiausime su institucijomis ir pateiksime visus jiems reikalingus duomenis ir informaciją“, – BNS sakė V. Kiguolienė. 

Jos žiniomis, asociacijos patalpose nebuvo atlikta kratų.

47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.

Iki darbo LBA M. Zalatorius buvo laimėjęs eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes, kaip pats teigė, konkurso metu gavo pasiūlymą dirbti LBA.

Filologijos, ekonomikos ir verslo administravimo mokslus baigęs M.Zalatorius, be Švedijos prekybos tarybos, yra dirbęs bendrovės Visagino atominė elektrinė (2012-2013 metais), „Unicef Lietuvos“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose, dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėdamas joms ateiti į Baltijos rinką, patarė, privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius.

2015 metais M. Zalatorius gavo ordiną už nuopelnus Švedijos Karalystei.

V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“.

V. Sutkus praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.

Pernai prezidento rinkimų kampanijos metu V. Sutkus tarpininkavo tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko ir kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos susitikimui, šios aplinkybės tuomet sulaukė kritikos dėl galimo kariuomenės politizavimo. G. Nausėdai tapus prezidentu, J. V. Žukas paskirtas jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

J. V. Žukas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas. 

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.

Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 17, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, birželio 02

2020.06.02 10:09
Lietuvos politika 2020.06.02 10:09
2020.06.02 09:53
Kriminalai 2020.06.02 09:53
2020.06.02 09:43
Lietuvos politika 2020.06.02 09:43
2020.06.02 09:42
Lietuvos politika 2020.06.02 09:42
2020.06.02 08:26
Užsienio naujienos 2020.06.02 08:26
2020.06.02 07:06
Užsienio naujienos 2020.06.02 07:06
2020.06.02 06:37
Užsienio naujienos 2020.06.02 06:37

Pirmadienis, birželio 01

2020.06.01 22:54
Užsienio naujienos 2020.06.01 22:54
2020.06.01 22:03
Įvairenybės, kultūra 2020.06.01 22:03
2020.06.01 21:10
Užsienio naujienos 2020.06.01 21:10
2020.06.01 17:20
Užsienio naujienos 2020.06.01 17:20
 
2020.05.27 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: rusų sovietinė nostalgija ir „Tarybiniai piliečiai“ - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-05-27

Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą „Tarybiniai piliečiai“, šį požiūrį dar labiau išvystė. Pasak jų, dauguma dalyvavusių 1991 metų kovą surengtame referendume dėl Sovietų Sąjungos ateities balsavo už šalies išsaugojimą. Taigi, Sovietų Sąjungos panaikinimas po nesėkmingo pučo prieš Michailą Gorbačiovą buvo neteisėtas, o šiuolaikinė Rusijos valstybė yra uzurpatorė.

Šie nostalgiškai nusiteikę kovotojai už idėją įkūrė (arba, kaip jie teigia, atkūrė) „valstybės struktūras“. Kaip neseniai rašė „The Moscow Times“, „Politinio biuro“ pirmininkė – į pensiją išėjus rinkų tyrėja Valentina Reunova – taip pat vadovauja KGB, finansų ir teisingumo ministerijoms. Jų dabartinė kampanija – skleisti sąmokslo teorijas apie karantiną, įvestą dėl pandemijos.

Kremlius jau seniai yra įgudęs prasiskverbti į ekstremistinius judėjimus, jais manipuliuoti ir netgi juos skatinti, todėl „Tarybinių piliečių“ nereikėtų priimti už gryną pinigą. Tokios grupės valdžiai gali būti naudingos kaip apsauginiai vožtuvai spaudimui nuleisti. Jų piktinimasis Rusijos vyriausybe yra tik dalis siunčiamos žinios – kad visos kitos šalys, įgijusios arba atgavusios nepriklausomybę subyrėjus Sovietų Sąjungai, irgi yra neteisėtos.

Tie, kas per Šaltąjį karą agitavo prieš komunizmą, įžvelgs ne vien grėsmę, bet ir ironiją. Nuo Estijos iki Sakartvelo emigrantų organizacijos palaikė vyriausybes tremtyje, diplomatines atstovybes, politines partijas ir kitokias fizines ir simbolines valstybingumo išraiškas, siekdamos užginčyti įsivaizdavimą, jog sovietų imperija yra amžina ir teisėta.

Galiausiai visa tai atsipirko. 1990 metų gruodį Lenkijos vyriausybės tremtyje nariai buvo nuskraidinti vyriausybiniu lėktuvu iš Londono į Varšuvą, kad perduotų naujam, laisvai išrinktam prezidentui Lechui Walesai valdžios ženklus, kuriuos jie saugojo nuo pat jų pirmtakų pabėgimo į užsienį 1939-aisiais.

Iki šiol prisimenu susitikimą su Ernstu Jaaksonu 1991-ųjų rugsėjį, kai jis, būdamas 86-erių, atvyko į Vašingtoną įteikti savo skiriamųjų raštų kaip pirmasis Estijos diplomatinis ambasadorius (tarpukario respublika turėjo tik diplomatinę misiją). Ankstesniais dešimtmečiais E. Jaaksonas dirbo generaliniame konsulate Niujorke, atstovavusiam šaliai, kuri buvo ištrinta iš žemėlapio.

Neilgai trukus nuvykau į Lietuvos ambasadą, kad man būtų išduota viza, pažymėta prieškariniu štampu. Ją man išdavė Stasys Lozoraitis – kitas tremtyje ilgai dirbęs diplomatas ir branginamas valstybingumo simbolis.

Ukrainos Liaudies Respublika tremtyje paskelbė pergalę 1992-aisiais. Baltarusijos Demokratinės Respublikos Rada tebeveikia, ryžtingai nusiteikusi išsaugoti 1918–1919 metais trumpai gyvavusio valstybingumo, kurio nebeprisimena niekas iš dabar gyvenančių, atgarsius. Praeitą vasarą Trieste susidūriau su kampanija atkurti „Laisvąją teritoriją“, gyvavusią 1947–1954 metais, remiant britams ir amerikiečiams. Kampanijos dalyviai argumentavo, kad vėlesnis Italijos valdymas šiame uostamiestyje buvo tiek nekompetentingas, tiek neteisėtas.

Pagrindinis skirtumas tarp šių pastangų ir „Tarybinių piliečių“ judėjimo – ne atkaklumo lygis ir net ne istorinis legitimumas, o motyvai. Pavergtosios Rytų Europos tautos buvo imperializmo aukos. Jos gynė įstatymų viršenybę ir politines laisves; jos buvo sutriuškintos, nes šios „buržuazinės nacionalistinės“ idėjos kėlė rimtą grėsmę sovietinei santvarkai, pastatytai ant melo ir teroro pamatų.

Tikrasis atitikmuo tiems nostalgiją jaučiantiems rusams yra Vokietijoje, kur judėjimas „Reichsbuerger“ tvirtina, jog pralaimėjimas 1945 metais nereiškia, kad Trečiasis reichas buvo teisiškai panaikintas. Judėjimo nariai teigia, kad Federacinė Respublika tėra marionetinė valstybė; jie irgi leidžia dokumentus ir tvirtina, kad dabartiniai įstatymai jiems negalioja. Jie taip pat tyli dėl praeities nusikaltimų. Galbūt jie ir jų draugai rusai turėtų susivienyti. Galbūt jie netgi galėtų pasirašyti kokį nors susitarimą. Taip jau yra nutikę anksčiau.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: