2020.02.23 08:55 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

B. Bradausko klubui panaikintas leidimas medžioti plote Vilniaus ir Širvintų rajonuose

Vilnius, vasario 23 d. (BNS). Seimo nario socialdemokrato Broniaus Bradausko vadovaujamam medžiotojų klubui „Antanava“ dėl nesumokėtų mokesčių panaikintas leidimas medžioti klubo plote Vilniaus ir Širvintų rajonuose.

Aplinkos apsaugos departamento laikinasis vadovas Vaidas Gricius tokį įsakymą pasirašė remdamasis patikrinimo išvada, kad medžiotojų klubas 2014–2016 metais daugiau nei šešis mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Klubas nesumokėjęs beveik 77 tūkst eurų.  

Įsakymas, kuriuo naikinamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Antanava“, įsigalioja vasario 28 dieną.

B. Bradauskas komentuodamas situaciją BNS teigė, kad 2014–2015 metais mokesčius už gamtos išteklių naudojimą buvo pavesta mokėti vienam klubo nariui, kuris pavedimą perdavė savo darbuotojui.

„Buvo pavesta mokėti mokesčius vienam iš klubo narių, jis visą laiką tikino, kad sumokėjo. Jis pasakydavo sumą, mes jam atiduodavom. Kai iškilo klausimas, mes paklausėm klubo nario, kaip čia yra, jis, pasirodo, buvo pavedęs mokėti kitam žmogui, savo darbuotojui. Dabar mes tikrinsim, be abejo, tas atseit sumokėjo, bet įvedė ne tą kodą, ir pasimetė tas mokestis. Kadangi tas žmogus išvykęs į komandiruotę, grįš kitą savaitę, mes užsiimsim paieškom to mokesčio“, – pasakojo B. Bradauskas.

Anot B. Bradausko, sužinoję apie nesumokėtą mokestį klubo nariai už jį atsiskaitė pernai, tačiau konkrečios sumos sakė neprisimenantis, tik kad delspinigiai siekė apie tūkstantį eurų.

„Tas mokestis buvo nesumokėtas 2014–2015 metais, bet mes už tuos metus pernai sumokėjom mokestį nelaukdami ir nesiknisdami, sumokėtas mokestis ar ne, pernai gegužės mėnesį atsiskaitėme, ir delspinigius priskaičiuotus, žodžiu, mes absoliučiai viską sumokėjom“, – aiškino parlamentaras.

Seimo narys teigė situaciją pavedęs aiškintis teisininkui, tačiau dar nežinantis, ar skųs Aplinkos departamento vadovo įsakymą dėl medžioklės leidimo panaikinimo.

Apie B. Bradausko klubui panaikintą medžioklės leidimą feisbuke penktadienį paskelbęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas tvirtina, kad klubas nesumokėjo 77 tūkst. 358 eurų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius.

„Tai lūžio taškas Lietuvos medžioklės istorijoje. Lietuvoje nuolat daugėja medžiotojų, tačiau būrelių uždarumas ir pažeidimų dengimas žeidė ne vieną ūkininką, miško savininką ir naują medžiotoją, kuris negalėjo jungtis į būrelius savo miške ar apylinkėse. Bronius Bradauskas buvo šios epochos simbolis. Įstatymai kol kas lieka tie patys, ginantys uždarumą. Tačiau dangstymasis jau nebetoleruojamas. Ačiū principingiems Aplinkos apsaugos departamento specialistams“, – savo pasisakyme teigia parlamentaras.

Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė BNS teigė, kad mokestis B. Bradausko vadovaujamam būreliui buvo paskaičiuotas didesniu tarifu, ir sprendimas apskųstas teismui.

B. Bradauskas dešimttūkstantinę sumą aiškino nesusipratimu, teigdamas, kad klubas nedeklaravo medžioklės plotų, kurie „paskirti ir nesikeičia dešimt metų“.

„Idiotizmas deklaruot tuos plotus, nurodyti, kiek miškų turim, kiek laukų turim, nors tie duomenys senų seniausiai ir Aplinkos ministerijoj, ir mokesčių inspekcijoj, tai už tai, kad mes nedeklaravom, mums paskaičiavo dešimteriopu tarifu, bet mes tai esam užginčiję, padavę į teismą“, – sakė B. Bradauskas.

Autorė Milena Andrukaitytė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Sekmadienis, vasario 23

Šeštadienis, vasario 22

2020.02.22 13:02
Užsienio naujienos 2020.02.22 13:02
2020.02.22 11:43
Užsienio naujienos 2020.02.22 11:43
2020.02.22 11:11
Užsienio naujienos 2020.02.22 11:11
2020.02.22 10:32
Lietuvos politika 2020.02.22 10:32
2020.02.22 09:50
Užsienio naujienos 2020.02.22 09:50
2020.02.22 09:16
Užsienio naujienos 2020.02.22 09:16
2020.02.22 08:31
Užsienio naujienos 2020.02.22 08:31
1 2 3 4 5
 
2020.02.20 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: žiniasklaidos patikimumui apsaugoti reikia naujų priemonių - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-02-20

Miuncheno saugumo konferencija – bauginama vieta pristatyti naują idėją. Jos dalyviai – vieni svarbiausių ir labiausiai išmanančių žmonių pasaulyje. Atkreipti jų dėmesį sunku, sulaukti jų pritarimo – dar sunkiau. Kita vertus, jeigu nori kažką pakeisti, šis renginys yra tinkamas tokiam sumanymui pradėti.

Po 35 metų darbo žurnalistikoje suvokiau, kad mūsų pagrindinės prielaidos apie žiniasklaidą dabar yra klaidingos. Viena jų – kad tai yra idėjų rinka, kurioje gerosios idėjos paprastai įveikia blogąsias.

Iš tikrųjų konkurencijos spaudimas kokybę blogina, o ne gerina. Išgalvotų arba iškraipytų naujienų pranešimai ir reklamos, išnaudojančios baimę ir neapykantą, gali užgožti visa kita. Ši susilpnėjusi sistema tampa neapsaugota nuo piktavališkų veikėjų, galinčių naudotis menama (subsidijuojama) konkurencija ir bauginimais. Jeigu informacijos srautus paliekama formuoti vien komerciniam spaudimui, teisė priimti politinius sprendimus faktiškai parduodama pasiūliusiam didžiausią kainą. Trikdytojai taip pat išnaudoja pagirtinus žurnalistikos instinktus, pavyzdžiui, nešališkumą.

Kai išsakoma tokių susirūpinimo minčių, įprasta sulaukti atsakymo, pabrėžiančio cenzūros pavojus. Žinoma, juk nenorėtume, kad Tiesos ministerija spręstų, ką mums galima skaityti? Amerikiečiams, turintiems palaimingąją 1-ąją pataisą, pasibaisėtina pati mintis, kad viešosios tarnybos galėtų kištis kokiu nors būdu, varžančiu žodžio laisvę. Ir pro šias uolas nelengva praplaukti jokiai idėjai, kad galėtų būti taikomos kokios nors intervencijos demokratijai apsaugoti.

Manau, toks požiūris yra tingus ir nuteikiantis pralaimėjimui. Aišku, neturėtume patys veikti kaip Putinas, kad apsigintume nuo putinizmo. Vis tik turime ir kitokių priemonių.

Prieš kelis mėnesius Nacionalinis demokratijos fondas (JAV Kongreso finansuojamas strateginių tyrimų centras) kreipėsi į mane, kad parašyčiau straipsnį šia tema. Jis yra dalis ciklo apie „aštriąją galią“ (sharp power) – šis terminas apibūdina autoritarinių valstybių tikslingą nekarinių priemonių naudojimą demokratijoms pulti. Miuncheno konferencijoje šį pranešimą pristatėme kartu su Europos politikos analizės centru (Center for European Policy Analysis, CEPA), turinčiu biurus Vašingtone ir Varšuvoje; jame aš dirbu kaip neetatinis viceprezidentas.

Tarp kitų pažibų, sakiusių kalbas tuo pačiu laiku kaip ir mes, buvo „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas ir Rusijos užsienio reikalų ministras. Taigi, apsidžiaugiau, kad tarp mūsų klausytojų buvo vienas JAV senatorius, aukšto rango administracijos atstovas ir buvęs Estijos prezidentas.

Kai kurie mano pasiūlyti sprendiniai yra technologiniai. Turime suteikti žiniasklaidos vartotojams galimybių geriau suprasti, koks yra informacijos šaltinis ir kas ją platina. Šias priemones gali reikėti paremti teisės aktais arba taisyklėmis.

Tačiau dar svarbesnės yra „norminančios“ priemonės, turinčios pakeisti mūsų, kaip asmenų, elgesį. Viena iš mano remiamų idėjų – atsakingos praktikos statutas, kurio įsipareigoję laikytis žiniasklaidos kanalai sutiktų būti paprastai patikrinti dėl tikrumo ir sąžiningumo. Kas yra žiniasklaidos priemonės redaktorius? Koks yra įstaigos fizinis adresas? Kokia yra klaidų taisymo politika? Šie klausimai nebūtų bandymai paveikti nuomonę: tiek fašistų, tiek komunistų laikraštis būtų pajėgus išpildyti šiuos reikalavimus. Ir tai būtų daroma savanoriškai.

Tačiau daugelis svetainių, skleidžiančių dezinformaciją, šių kriterijų neatitiktų. Ir nesugebėjimas išlaikyti šio patikrinimo būtų krentantis į akis.

Kitokio pobūdžio spaudimas yra ostrakizmas. Akademikai, publicistai, ekspertai ir kiti viešieji veikėjai neturėtų rodytis Rusijos arba Kinijos valstybinės žiniasklaidos kanaluose, tokiuose kaip RT.

„Kai jie nebegalės naudotis autoritetingais veikėjais, – rašiau aš, – šių kanalų priklausomybė nuo šarlatanų, savanaudiškų tikslų stūmikų ir propagandistų taps kompromituojančia – ir kenksminga.“ Reklamos užsakovai irgi turėtų jų vengti.

Dar vienas elementas – „minkštųjų taikinių apsauga“. Turėtume apsaugoti redaktorius, žurnalistus, akademikus, analitikus, aktyvistus ir kitus, tampančius priešiškų valstybių taikiniais. Jessikkos Aro – suomių žurnalistės, žiauriai persekiotos Rusijos trolių – pavyzdys yra pamokantis. Suomija dabar turi priemonių, kad tai niekada nepasikartotų. Jos veikia kaip saugiklis nuo būsimų atakų. Kitos šalys irgi turėtų imtis kažko panašaus.

Trumpai tariant, mes nesame beginkliai. Mūsų didžiausias silpnumas slypi mūsų galvose.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: