2020.05.28 16:57 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Koronaviruso krizė: svarbiausios ketvirtadienio naujienos

Vilnius, gegužės 28 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą:

Viruso plitimas. Per parą patvirtinti devyni nauji koronaviruso atvejai, septyni iš jų susiję su viruso židiniais tapusiomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Koronavirusas nustatytas trims Santaros klinikų darbuotojams bei dviem užsikrėtusių medikų artimiesiems, Kauno klinikinės ligoninės slaugytojai, su židiniu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje susijusiam asmeniui. Alytaus apskrityje registruotas užsikrėtimo atvejis šeimoje, dar vieno atvejo aplinkybės tikslinamos.

Parama senjorams. Seimas priėmė svarstyti Vyriausybės siūlymą, kad ekstremalios situacijos metu valstybė apmokėtų atlyginimą, neviršijantį pusantros mėnesio minimalios algos, už prastovas vyresniems nei 60 metų žmonėms. Vyriausybė tikisi, kad tai užkirs kelią rizikos grupėje esančių vyresnių žmonių atleidimui, bet oponentai sako, kad poveikis gali būti priešingas  – socialdemokratai perspėja, kad tokios nuostatos stigmatizuoja vyresnio amžiaus žmones ir kaip tik gali paskatinti išleisti vyresnius žmones į prastovą, net jei tokio poreikio nėra. Po pateikimo įstatymo projektui pritarė 74 parlamentarai, į Seimo posėdžio salę įstatymas grįš kitą savaitę.

Diskusijos dėl ES fondo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europos Komisijos pasiūlytas atsigavimo nuo koronaviruso krizės fondas sudaro prielaidas padaryti kokybinį šuolį Lietuvos ekonomikoje, tačiau pinigai turi būti nukreipti į ekonomikos žalinimą, skaitmenizaciją ir didesnės pridėtines vertės kūrimą. Šalies vadovas surengė konferenciją apie inovacijų skatinimą ir pasiūlė Lietuvoje įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę. Vilniaus universiteto profesorius Ramūnas Vilpišauskas interviu BNS sakė, kad Briuselio pateiktas ekonomikos gaivinimo planas turi rimtų trūkumų dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo ir skolos naštos perkėlimo ateičiai. Jo teigimu, Lietuvos politikos formuotojai derybose turėtų neužsižaisti su pateiktų „skaičių magija“, o atidžiai vertinti finansinius įsipareigojimus ateityje bei ES lėšų panaudojimo sąlygas.

VPT tyrimas. Laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė pranešė, kad apsaugos nuo koronaviruso priemonių pirkimų analizė bus atlikta iki birželio vidurio. Daugiausia įtarimų kelia institucijų pirkimai iš įmonių, kurios iki tol niekada neprekiavo medicinine įranga. 

Sienų kirtimas. Pasieniečių vadas informavo, jog nuo gegužės 15-osios į Latviją ir Estiją iš kitų šalių kasdien atvyksta po daugiau kaip šimtą lietuvių, o Baltijos šalių gyventojai labai aktyviai naudojasi galimybe keliauti po šias šalis. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė perspėja, kad visiems žmonėms, kurie per Baltijos kaimynes į Lietuvą grįžta iš kitų šalių, būtina 14 dienų izoliacija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai pranešė, jog nuo birželio leidus į Lietuvą atvykti iš Europos šalių, kur per dvi savaites sergamumas COVID-19 neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, atvyksiantiems iš šalių, kur sergamumas bus didesnis nei 15 atvejų, vis dar reikės saviizoliuotis 14 dienų.

Diskusijos dėl karantino. Vyriausybei sulaukus kritikos dėl tebetęsiamo karantino, premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, jog karantiną galima pabaigti nors ir šiandien, tačiau grąžinus gyvenimą į įprastas vėžes, greičiausiai, lauktų naujas koronaviruso protrūkis. Reikalaujantys karantiną baigti socialdemokratai pranešė dėl to rinksiantys parašus.

Pasiruošimas antrajai bangai. Premjeras taip pat sako, jog kilus antrai COVID-19 bangai, tokių griežtų ekonomikos suvaržymo priemonių, kokios buvo pritaikytos įvedus karantiną kovo mėnesį, visoje šalyje taikyti neplanuojama, būtų dirbama su atskirais viruso židiniais.

Užsienyje

* Koronaviruso aukų skaičius JAV perkopė 100 tūkst., Europoje – 175 tūkst. 

* Estijoje per praėjusią parą nustatyta dar 11 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, Latvijoje – keturi, vienas žmogus mirė.

* Koronaviruso pandemijos epicentru tapusioje Brazilijoje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirusių žmonių skaičius trečiadienį viršijo 25 tūkstančius.

* Pietų Korėjoje kilus virtinei naujų protrūkių ir nerimaujant dėl galimos antros susirgimų bangos, šalis ketvirtadienį grąžino kai kuriuos dėl koronaviruso epidemijos įvestus ir vėliau atšauktus fizinio atstumo reikalavimus.

* Japonijos vyriausybė parengė užsienio turistams skirtų specialių kuponų programą, pagal kurią kiekvienas jų kasdien sulauktų 185 JAV dolerių vertės paramos. Tokių priemonių imamasi norint atgaivinti nuo pandemijos smarkiai nukentėjusį ekonomikai svarbų šalies turizmo sektorių.

* Paskelbtas bendras organizacijų „Gelbėkit vaikus“ ir UNICEF tyrimas parodė, kad dėl COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių iki 2020 metų pabaigos bendras skurde atsidūrusių vaikų skaičius visame pasaulyje padidės iki 672 mln. ir bus 15 proc. didesnis nei pernai.

* Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas nuo kovo užregistravo 208 su COVID-19 susijusius išpuolius prieš sveikatos apsaugos darbuotojus ir įrangą 13-oje valstybių. Incidentai varijuoja nuo žodinių grasinimų iki pastatų, kuriuose, kaip manyta, buvo COVID-19 pacientų, padegimo.

Svarbios naujienos, nesusijusios su koronavirusu:

* Statistikos departamentas pranešė, kad vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 1381 euras – 9,4 proc. didesnis nei 2019 metų sausio-kovo mėnesiais.

* Kinijos marionetinis parlamentas ketvirtadienį pritarė planui parengti įstatymo projektą, numatantį Honkonge bausmes už atsiskyrimą, valstybės valdžios nuvertimą, terorizmą ir veiksmus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui. Anot kritikų, šis įstatymas panaikins šio miesto autonomiją. Vašingtonas prašė dėl situacijos surengti neeilinį Jungtinių Tautų posėdį, tačiau Kinija siūlymą vetavo.

Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Vaidotas Beniušis

redakcija@bns.lt, +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, gegužės 28

2020.05.28 20:16
Užsienio naujienos 2020.05.28 20:16
2020.05.28 20:06
Užsienio naujienos 2020.05.28 20:06
2020.05.28 17:56
Užsienio naujienos 2020.05.28 17:56
2020.05.28 16:57
Lietuvos politika 2020.05.28 16:57
2020.05.28 16:06
Lietuvos politika 2020.05.28 16:06
2020.05.28 15:44
Lietuvos politika 2020.05.28 15:44
2020.05.28 15:26
Lietuvos politika 2020.05.28 15:26
 
2020.05.27 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: rusų sovietinė nostalgija ir „Tarybiniai piliečiai“ - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-05-27

Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą „Tarybiniai piliečiai“, šį požiūrį dar labiau išvystė. Pasak jų, dauguma dalyvavusių 1991 metų kovą surengtame referendume dėl Sovietų Sąjungos ateities balsavo už šalies išsaugojimą. Taigi, Sovietų Sąjungos panaikinimas po nesėkmingo pučo prieš Michailą Gorbačiovą buvo neteisėtas, o šiuolaikinė Rusijos valstybė yra uzurpatorė.

Šie nostalgiškai nusiteikę kovotojai už idėją įkūrė (arba, kaip jie teigia, atkūrė) „valstybės struktūras“. Kaip neseniai rašė „The Moscow Times“, „Politinio biuro“ pirmininkė – į pensiją išėjus rinkų tyrėja Valentina Reunova – taip pat vadovauja KGB, finansų ir teisingumo ministerijoms. Jų dabartinė kampanija – skleisti sąmokslo teorijas apie karantiną, įvestą dėl pandemijos.

Kremlius jau seniai yra įgudęs prasiskverbti į ekstremistinius judėjimus, jais manipuliuoti ir netgi juos skatinti, todėl „Tarybinių piliečių“ nereikėtų priimti už gryną pinigą. Tokios grupės valdžiai gali būti naudingos kaip apsauginiai vožtuvai spaudimui nuleisti. Jų piktinimasis Rusijos vyriausybe yra tik dalis siunčiamos žinios – kad visos kitos šalys, įgijusios arba atgavusios nepriklausomybę subyrėjus Sovietų Sąjungai, irgi yra neteisėtos.

Tie, kas per Šaltąjį karą agitavo prieš komunizmą, įžvelgs ne vien grėsmę, bet ir ironiją. Nuo Estijos iki Sakartvelo emigrantų organizacijos palaikė vyriausybes tremtyje, diplomatines atstovybes, politines partijas ir kitokias fizines ir simbolines valstybingumo išraiškas, siekdamos užginčyti įsivaizdavimą, jog sovietų imperija yra amžina ir teisėta.

Galiausiai visa tai atsipirko. 1990 metų gruodį Lenkijos vyriausybės tremtyje nariai buvo nuskraidinti vyriausybiniu lėktuvu iš Londono į Varšuvą, kad perduotų naujam, laisvai išrinktam prezidentui Lechui Walesai valdžios ženklus, kuriuos jie saugojo nuo pat jų pirmtakų pabėgimo į užsienį 1939-aisiais.

Iki šiol prisimenu susitikimą su Ernstu Jaaksonu 1991-ųjų rugsėjį, kai jis, būdamas 86-erių, atvyko į Vašingtoną įteikti savo skiriamųjų raštų kaip pirmasis Estijos diplomatinis ambasadorius (tarpukario respublika turėjo tik diplomatinę misiją). Ankstesniais dešimtmečiais E. Jaaksonas dirbo generaliniame konsulate Niujorke, atstovavusiam šaliai, kuri buvo ištrinta iš žemėlapio.

Neilgai trukus nuvykau į Lietuvos ambasadą, kad man būtų išduota viza, pažymėta prieškariniu štampu. Ją man išdavė Stasys Lozoraitis – kitas tremtyje ilgai dirbęs diplomatas ir branginamas valstybingumo simbolis.

Ukrainos Liaudies Respublika tremtyje paskelbė pergalę 1992-aisiais. Baltarusijos Demokratinės Respublikos Rada tebeveikia, ryžtingai nusiteikusi išsaugoti 1918–1919 metais trumpai gyvavusio valstybingumo, kurio nebeprisimena niekas iš dabar gyvenančių, atgarsius. Praeitą vasarą Trieste susidūriau su kampanija atkurti „Laisvąją teritoriją“, gyvavusią 1947–1954 metais, remiant britams ir amerikiečiams. Kampanijos dalyviai argumentavo, kad vėlesnis Italijos valdymas šiame uostamiestyje buvo tiek nekompetentingas, tiek neteisėtas.

Pagrindinis skirtumas tarp šių pastangų ir „Tarybinių piliečių“ judėjimo – ne atkaklumo lygis ir net ne istorinis legitimumas, o motyvai. Pavergtosios Rytų Europos tautos buvo imperializmo aukos. Jos gynė įstatymų viršenybę ir politines laisves; jos buvo sutriuškintos, nes šios „buržuazinės nacionalistinės“ idėjos kėlė rimtą grėsmę sovietinei santvarkai, pastatytai ant melo ir teroro pamatų.

Tikrasis atitikmuo tiems nostalgiją jaučiantiems rusams yra Vokietijoje, kur judėjimas „Reichsbuerger“ tvirtina, jog pralaimėjimas 1945 metais nereiškia, kad Trečiasis reichas buvo teisiškai panaikintas. Judėjimo nariai teigia, kad Federacinė Respublika tėra marionetinė valstybė; jie irgi leidžia dokumentus ir tvirtina, kad dabartiniai įstatymai jiems negalioja. Jie taip pat tyli dėl praeities nusikaltimų. Galbūt jie ir jų draugai rusai turėtų susivienyti. Galbūt jie netgi galėtų pasirašyti kokį nors susitarimą. Taip jau yra nutikę anksčiau.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: