2020.06.03 17:34 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

V. Sutkus: jokių kyšių niekam nesu davęs nei juos ėmęs (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, birželio 3 d. (BNS). Įtarimų korupcija sulaukęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus neigia ėmęs arba davęs kam nors kyšių.

„Jokių kyšių niekam nesu davęs nei ėmęs“, – trečiadienį po Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio žurnalistams sakė jis.

Teismas netenkino prokuroro prašymo suimti V. Sutkų. 

Pasak jo gynėjo Giriaus Ivoškos, jam turėtų būti skiriama švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat, gali būti apribota teisė bendrauti su tam tikrais asmenimis. 

„Kaip mums teigė prokuroras, bus paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (...) Nutarime skirti šią kardomąją priemonę, gali būti nustatytas, atskiroje dalyje, įpareigojimas nebendrauti su tam tikrais asmenims. Ar jis bus, su kuo bus, mes dar nežinome. Mes tik pamatę patį tekstą žinosime, kas ten yra nurodyta, ar yra draudimas bendrauti su kažkuo ar nėra“, – sakė G. Ivoška. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas tvirtino sulaukęs įtarimų dėl savo, kaip konfederacijos vadovo ir kaip konsultanto veiklos.

„Reikia pripažinti, kad šiandien jaučiuosi geriau negu vakar. Liūdnas dalykas yra tai, kad, kaip paaiškėjo, tiek mano atveju, tiek kolegos Manto (Zalatoriaus – BNS) atveju, yra buvę ir kitų atvejų, atstovauti verslui ir būti verslo organizacijos vadovu šiandien Lietuvoje jau darosi fiziškai pavojinga“, – teigė V. Sutkus.

„Kalba eina apie mano visuomeninę veiklą. Vienas iš kaltinimų skamba taip, cituoju dabar iš atminties: V. Sutkus, vykdydamas nusikalstamą veiką, rinko neigiamą informaciją apie tuometinį susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir tą informaciją platino per spaudos konferenciją ir kitais būdais“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

V. Sutkus pripažino ne kartą išsakęs kritiką R. Masiulio atžvilgiu, tačiau teigė informacijos apie jį nerinkęs, tik analizavęs Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklą.

„Manau, kad tai požiūrio dalykas. Tai turbūt galima laikyti atitinkančiu tiesą dalyku todėl, kad iš tikrųjų esu pasisakęs ne kartą kritiškai tiek apie paties Roko Masiulio, tiek apie jo paskirtų žmonių veiklą, kaip netinkamą vadybą, kaip nesugebėjimą panaudoti asignavimų, kaip su tuo susijusią blogą tam tikrų įmonių, kurios užsiima infrastruktūros statyba, blogą ekonominę būklę, aš esu tai išsakęs, bet tai buvo objektyvūs duomenys. Taip, jie nepalankūs ponui Masiuliui“, – sakė V. Sutkus.

„Aš apie Masiulį informacijos nerinkau, aš analizavau duomenis apie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, tokių kaip Kelių direkcija, veiklą, biudžeto vykdymą ir panašius dalykus. Tai būtent apie veiklą ministerijos, o ne apie poną Masiulį“, – teigė jis. 

Jo teigimu, informacija buvo renkama dėl „blogos situacijos šiame sektoriuje“. 

„Todėl, kad buvo susidariusi bloga situacija šiame sektoriuje. Tai yra Susisiekimo ministerijos valdomame sektoriuje, įmonės dėl to pateko į blogą ekonominę padėtį, buvo atleidinėjami darbuotojai ir tai yra mūsų nariai. Pavyzdžiui, asociacija „Lietuvos keliai“ yra mūsų nariai ir jie yra irgi ne kartą pasisakę apie blogą sektoriaus būklę“, – tvirtino V. Sutkus. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui atstovaujantis advokatas Girius Ivoška sakė, kad teisė kritikuoti politikus yra įtvirtina Konstitucijoje, o persekiojimas už kritiką yra draudžiamas. 

„Iš tikrųjų, teisė kritikuoti yra laiduojama Konstitucijos 33 straipsniu. To straipsnio antros dalies antrame sakinyje yra parašyta, kad draudžiama persekioti už kritiką“, – pabrėžė G. Ivoška. 

„Šiuo atveju aš sakyčiau, kadangi yra formuluotė, kad ta informacija kenkė politinei dalykinei reputacijai, tai klausimas yra toks, jeigu politikas yra kritikuojamas, mes kalbam ne apie kažkokį šmeižtą, ne apie pramanytus, sukurptus dalykus, ne kažkokį asmeninio pobūdžio brovimąsi į privatų gyvenimą. Mes kalbame apie ministerijos veiklos analizę, statistikos analizę, sektoriaus. Jeigu už tą sektorių yra atsakingas politikas, tai jo kritika yra laiduojama Konstitucijos. Mes manome, kad kriminalizuoti kritiką yra antikonstituciška“, – teigė jis.

Klausiamas apie teisėsaugos minėtus 400 tūkst. eurų, kurių kilmė yra nustatinėjama, V. Sutkus teigė nieko apie tokias pinigų sumas nežinantis ir sakė, kad jo namuose teisėsauga rado mažiau nei 10 tūkst. eurų. 

„Nežinau apie kokius 400 tūkst. eurų eina kalba (...) Namuose šiek tiek rasta pinigų. Mažiau negu 10 tūkst. eurų“, – teigė jis. 

„Ta suma, kuri minėta žiniasklaidoje, mes jos pranešime apie įtarimus neįžvelgiame. Nesuprantu apie ką kalbama, kai minima šita suma“, – pritarė ir advokatas G. Ivoška. 

Daugiau informacijos apie ikiteisminį tyrimą, V. Sutkui atstovaujantis advokatas sakė galėsiantis suteikti vėliau ir tvirtino, kad kai kurie įtarimai jo ginamajam yra suformuluoti labai abstrakčiai.

„Kol kas aš manau, kad į detales mes galėsim leistis tiek apklausų metu, tiek pokalbiuose su žiniasklaida, tuomet kai tyrimas pasistūmės į priekį“, – teigė G. Ivoška. 

„Nes gal aplinkybės keisis, kai kas yra ten labai suformuluota abstrakčiai, tai yra pasakyta, pavyzdžiui, Seimo nariai, vardų pavardžių nėra, kaip tą paaiškinti. Mes laukiam kažkokių tikslesnių duomenų, kad žinotume, kiek tiksliai norima mūsų paklausti ikiteisminio tyrimo metu“, – sakė jis. 

 V. Sutkus sakė buvęs sulaikytas savo sodyboje ir teigė teisėsaugai atidavęs visus prašomus dokumentus. 

„Aš STT atidaviau geranoriškai visus dokumentus, kurių jie prašė“, – tvirtino jis. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas teigė ir toliau einantis šias pareigas, tačiau pabrėžė, kad sprendimas dėl jo ateities priklauso konfederacijos nariams. Jo teigimu, šis sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. 

„Kol kas nesu gavęs jokių apribojimų, tai čia priklausys nuo konfederacijos narių, aš esu renkamas“, – sakė V. Sutkus. 

 

Autoriai: Jūratė Skėrytė, Margiris Meilutis

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, birželio 04

2020.06.04 07:42
Užsienio naujienos 2020.06.04 07:42
2020.06.04 06:35
Užsienio naujienos 2020.06.04 06:35

Trečiadienis, birželio 03

2020.06.03 23:03
Įvairenybės, kultūra 2020.06.03 23:03
2020.06.03 22:55
Įvairenybės, kultūra 2020.06.03 22:55
2020.06.03 22:30
Įvairenybės, kultūra 2020.06.03 22:30
2020.06.03 22:05
Įvairenybės, kultūra 2020.06.03 22:05
2020.06.03 19:35
Užsienio naujienos 2020.06.03 19:35
2020.06.03 18:07
Kriminalai 2020.06.03 18:07
2020.06.03 16:55
Lietuvos politika 2020.06.03 16:55
2020.06.03 16:45
Lietuvos politika 2020.06.03 16:45
 
2020.05.27 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: rusų sovietinė nostalgija ir „Tarybiniai piliečiai“ - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-05-27

Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą „Tarybiniai piliečiai“, šį požiūrį dar labiau išvystė. Pasak jų, dauguma dalyvavusių 1991 metų kovą surengtame referendume dėl Sovietų Sąjungos ateities balsavo už šalies išsaugojimą. Taigi, Sovietų Sąjungos panaikinimas po nesėkmingo pučo prieš Michailą Gorbačiovą buvo neteisėtas, o šiuolaikinė Rusijos valstybė yra uzurpatorė.

Šie nostalgiškai nusiteikę kovotojai už idėją įkūrė (arba, kaip jie teigia, atkūrė) „valstybės struktūras“. Kaip neseniai rašė „The Moscow Times“, „Politinio biuro“ pirmininkė – į pensiją išėjus rinkų tyrėja Valentina Reunova – taip pat vadovauja KGB, finansų ir teisingumo ministerijoms. Jų dabartinė kampanija – skleisti sąmokslo teorijas apie karantiną, įvestą dėl pandemijos.

Kremlius jau seniai yra įgudęs prasiskverbti į ekstremistinius judėjimus, jais manipuliuoti ir netgi juos skatinti, todėl „Tarybinių piliečių“ nereikėtų priimti už gryną pinigą. Tokios grupės valdžiai gali būti naudingos kaip apsauginiai vožtuvai spaudimui nuleisti. Jų piktinimasis Rusijos vyriausybe yra tik dalis siunčiamos žinios – kad visos kitos šalys, įgijusios arba atgavusios nepriklausomybę subyrėjus Sovietų Sąjungai, irgi yra neteisėtos.

Tie, kas per Šaltąjį karą agitavo prieš komunizmą, įžvelgs ne vien grėsmę, bet ir ironiją. Nuo Estijos iki Sakartvelo emigrantų organizacijos palaikė vyriausybes tremtyje, diplomatines atstovybes, politines partijas ir kitokias fizines ir simbolines valstybingumo išraiškas, siekdamos užginčyti įsivaizdavimą, jog sovietų imperija yra amžina ir teisėta.

Galiausiai visa tai atsipirko. 1990 metų gruodį Lenkijos vyriausybės tremtyje nariai buvo nuskraidinti vyriausybiniu lėktuvu iš Londono į Varšuvą, kad perduotų naujam, laisvai išrinktam prezidentui Lechui Walesai valdžios ženklus, kuriuos jie saugojo nuo pat jų pirmtakų pabėgimo į užsienį 1939-aisiais.

Iki šiol prisimenu susitikimą su Ernstu Jaaksonu 1991-ųjų rugsėjį, kai jis, būdamas 86-erių, atvyko į Vašingtoną įteikti savo skiriamųjų raštų kaip pirmasis Estijos diplomatinis ambasadorius (tarpukario respublika turėjo tik diplomatinę misiją). Ankstesniais dešimtmečiais E. Jaaksonas dirbo generaliniame konsulate Niujorke, atstovavusiam šaliai, kuri buvo ištrinta iš žemėlapio.

Neilgai trukus nuvykau į Lietuvos ambasadą, kad man būtų išduota viza, pažymėta prieškariniu štampu. Ją man išdavė Stasys Lozoraitis – kitas tremtyje ilgai dirbęs diplomatas ir branginamas valstybingumo simbolis.

Ukrainos Liaudies Respublika tremtyje paskelbė pergalę 1992-aisiais. Baltarusijos Demokratinės Respublikos Rada tebeveikia, ryžtingai nusiteikusi išsaugoti 1918–1919 metais trumpai gyvavusio valstybingumo, kurio nebeprisimena niekas iš dabar gyvenančių, atgarsius. Praeitą vasarą Trieste susidūriau su kampanija atkurti „Laisvąją teritoriją“, gyvavusią 1947–1954 metais, remiant britams ir amerikiečiams. Kampanijos dalyviai argumentavo, kad vėlesnis Italijos valdymas šiame uostamiestyje buvo tiek nekompetentingas, tiek neteisėtas.

Pagrindinis skirtumas tarp šių pastangų ir „Tarybinių piliečių“ judėjimo – ne atkaklumo lygis ir net ne istorinis legitimumas, o motyvai. Pavergtosios Rytų Europos tautos buvo imperializmo aukos. Jos gynė įstatymų viršenybę ir politines laisves; jos buvo sutriuškintos, nes šios „buržuazinės nacionalistinės“ idėjos kėlė rimtą grėsmę sovietinei santvarkai, pastatytai ant melo ir teroro pamatų.

Tikrasis atitikmuo tiems nostalgiją jaučiantiems rusams yra Vokietijoje, kur judėjimas „Reichsbuerger“ tvirtina, jog pralaimėjimas 1945 metais nereiškia, kad Trečiasis reichas buvo teisiškai panaikintas. Judėjimo nariai teigia, kad Federacinė Respublika tėra marionetinė valstybė; jie irgi leidžia dokumentus ir tvirtina, kad dabartiniai įstatymai jiems negalioja. Jie taip pat tyli dėl praeities nusikaltimų. Galbūt jie ir jų draugai rusai turėtų susivienyti. Galbūt jie netgi galėtų pasirašyti kokį nors susitarimą. Taip jau yra nutikę anksčiau.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: