2020.07.07 16:55 |Kategorija:  Cover news
Bulgarijos paplūdimys. AFP-Scanpix nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi antradienio įvykiai

Vilnius, liepos 7 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Viruso plitimas. Per parą patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai – infekcija nustatyta iš Švedijos į Elektrėnus grįžusiam statybininkui ir dviem Vilniaus gyventojams. Popiet pranešta apie dar vieną užsikrėtimą, kuris bus įtrauktas į kitos dienos statistiką – virusas patvirtintas Kretingos vienuolyne gyvenančiam broliui pranciškonui, neseniai parvykusiam iš Lenkijos. Ligoninėse šiuo metu nuo koronaviruso gydoma 11 žmonių.

Naujas vaistas. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė ketinanti įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro, skirto COVID-19 ligai gydyti. Dalis vaisto bus perkama centralizuotai kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Šiuo metu yra siekiama įsigyti apie 700 ampulių. Praėjusią savaitę Europos Komisija pritarė remdesiviro naudojimui koronavirusui gydyti, kai liga pasireiškia plaučių uždegimu ir dėl to reikia papildomo deguonies. Iš pradžių vaistas buvo sukurtas Ebolos viruso sukeltai ligai gydyti.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje patvirtinti septyni užsikrėtimo atvejai – tai didžiausias vienos dienos atvejų skaičius nuo birželio 2 dienos. Kasdieninės statistikos neskelbianti Estija informavo, kad per dvi savaites šalyje nustatyta 15 naujų atvejų. Rusijoje patvirtinti 6368 nauji atvejai ir 198 mirtys, Lenkijoje – 257 atvejai ir septynios mirtys, Baltarusijoje – 199 atvejai ir septynios mirtys. 

Turizmas Bulgarijoje. Lietuva su Latvija ir Estija svarsto apriboti keliones į Bulgariją ir Rumuniją. Lietuvių turistų dideliu traukos centru tapusi Bulgarija pastaruoju metu fiksuoja po daugiau kaip pusantro šimto naujų viruso atvejų kasdien. Už turizmą atsakingas ekonomikos ministras Rimantas Sinkevičius įspėja, kad lietuviai gali susidurti su kliūtimis grįžti iš Balkanų šalių, be to, yra tikimybė, kad jiems gali būti įvestas privalomas saviizoliacijos reikalavimas. Vyriausybė naujus apribojimus gali svarstyti trečiadienį.

Pagalba Baltarusijai. Lietuva išsiuntė humanitarinę pagalbą Baltarusijai – dezinfekcinį skystį ir tūkstančius vienkartinių chalatų. Pagalbos vertė – 50 tūkst. eurų. 

Ekonomikos prošvaistės. Europos Komisija pagerino Lietuvos ekonomikos prognozę. Numatoma, kad ekonomika šiemet smuks 7,1 proc., gegužę prognozuotas 7,9 proc. kritimas. Europos Komisijos teigimu, iki šiol Lietuvoje labiausiai sumažėjo investicijos ir eksportas, o privatusis vartojimas išliko gana atsparus. Visoje eurozonoje šiemet prognozuojamas 8,7 proc. smukimas. Atskirą išvadą dėl šalies ūkio raidos taip pat paskelbė Valstybės kontrolė – ji pažymi, kad karantino poveikis Lietuvos ūkiui daro mažesnę įtaką nei Vakarų ir Pietų Europoje, nes ekonomikoje didesnį vaidmenį vaidina pramonės, statybos, prekybos ir transporto veiklos.

Konkurencijos priežiūra. Konkurencijos taryba paragino Sveikatos apsaugos ministeriją keisti taisykles, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstomos apsaugos priemonės, nes jas skiriant tik viešosioms įstaigoms gali būti diskriminuojamos privačios klinikos.

Eismas Vilniuje. Įsigaliojo nauja eismo Vilniaus senamiestyje tvarka – įvestas kilpinis eismas, draudžiant automobiliams kirsti senamiestį tranzitu. „Kadangi įvedinėjome kilpinį eismą po šventinio savaitgalio, kada eismo srautai yra gerokai sumažėję, palyginti su kitomis dienomis, tai daug pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta“, – žurnalistams sakė vicemeras Vytautas Mitalas. Eismas perorganizuotas naudojant apie 170 betoninių kuoliukų, buvo pakeista apie 800 ženklų.

JAV sraigtasparniai. JAV Valstybės departamentas pritarė, kad šeši „Black Hawk“ kariniai sraigtasparniai būtų parduoti Lietuvai. Jei, kaip tikimasi, tam pritars ir Kongresas, sutartis gali būti pasirašyta dar šiais metais. JAV institucijos skelbia, kad sandorio vertė sieks 380 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų). Lietuvos krašto apsaugos ministerija daugiau detalių apie sandorį žada pateikti trečiadienį. 

Akcija sostinėje. Vilniuje startavo projektas „Menas be stogo”. Jo metu šimtas meno kūrinių eksponuojami lauko reklamos stenduose. Projektą savivaldybė vadina atsaku į karantino ribojimus, dėl kurių neveikė meno galerijos, o menininkai negalėjo eksponuoti ir parduoti savo kūrinių.

Karantinas Melburne. Antrajame pagal dydį Australijos mieste Melburne padaugėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, daugiau kaip 5 mln. žmonių vėl nurodyta neiti iš namų. Karantinas prasideda trečiadienį vidurnaktį ir truks mažiausiai šešias savaites. Dauguma moksleivių grįš prie nuotolinio mokymosi, o restoranams ir kavinėms bus leista tiekti maistą tik išsinešti.

Suvaržymai Honkonge. Interneto milžinai „Facebook“, „Google“, „Twitter“, „Microsoft“ ir „Zoom“ paskelbė, kad kol kas įšaldys Honkongo vyriausybės ir policijos prašymus pateikti informaciją apie vartotojus dėl Kinijos priimto naujo griežto saugumo įstatymo. Mobiliųjų vaizdo įrašų platforma „TikTok“ savo ruožtu nusprendė stabdyti dalijimosi vaizdo įrašais programėlės darbą Honkonge.

Britų sankcijos. Jungtinė Karalystė už žmogaus teisių pažeidimus įvedė sankcijas 25 Rusijos ir 20 Saudo Arabijos piliečiams. Rusai į juodąjį sąrašą įtraukti dėl ryšio su teisininko Sergejaus Magnitskio mirtimi, o Saudo Arabijos subjektai – dėl vaidmens nužudant žurnalistą Jamalą Khashoggi. Jų turtas Jungtinėje Karalystėje bus įšaldytas, jiems uždrausta atvykti į šalį. Garsiausia pavardė sąraše – prezidentui Vladimirui Putinui atsakingo Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas. Maskva pažadėjo paskelbti atsakomąsias sankcijas. 

Areštas Rusijoje. Rusijos sostinėje Maskvoje dėl kaltinimų valstybės išdavyste sulaikytas buvęs žurnalistas ir kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėjas Ivanas Safronovas. Federalinė saugumo tarnyba FSB nurodė, kad I. Safronovas „vykdydamas vienos iš NATO specialiųjų tarnybų užduotį, rinko ir perdavė jos atstovui valstybinę paslaptį sudarančius duomenis apie Rusijos Federacijos karinį-techninį bendradarbiavimą, gynybą ir saugumą“. I. Safronovas anksčiau dirbo nepriklausomiems laikraščiams „Kommersant“ ir „Vedomosti“. Kai kurie jo buvę kolegos mano, kad vyras persekiojamas dėl savo žurnalistinio darbo.

Niūri riba. Europoje koronaviruso aukų skaičius pasiekė 200 tūkst. Daugiausia žmonių mirė Britanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Autorius Vaidotas Beniušis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 14, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, liepos 07

2020.07.07 18:07
Užsienio naujienos 2020.07.07 18:07
2020.07.07 17:13
Užsienio naujienos 2020.07.07 17:13
2020.07.07 16:55
Lietuvos politika 2020.07.07 16:55
2020.07.07 16:40
Užsienio naujienos 2020.07.07 16:40
2020.07.07 16:35
Užsienio naujienos 2020.07.07 16:35
2020.07.07 15:01
Užsienio naujienos 2020.07.07 15:01
2020.07.07 14:57
Lietuvos politika 2020.07.07 14:57
2020.07.07 14:54
Lietuvos verslas 2020.07.07 14:54
2020.07.07 13:59
Lietuvos politika 2020.07.07 13:59
2020.07.07 11:40
Lietuvos politika 2020.07.07 11:40
2020.07.07 11:14
Lietuvos verslas 2020.07.07 11:14
2020.07.07 11:00
Lietuvos politika 2020.07.07 11:00
 
2020.07.03 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Kinijos iššūkis stumia Rusiją į aklavietę - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-07-03

Vladimiras Putinas turi pasirinkimą. Tai – daugiau, negu Rusijos žmonės turėjo per tuščią balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Vis dėlto pasidžiaugęs savo pergale Rusijos lyderis grįš į savo kabinetą Kremliuje – ir prie klausimo, ką daryti su Kinija.

Daug metų Rusija vengė imtis spręsti šią problemą. Ji apsimetinėjo draugiška, pardavinėjo Kinijai ginklus ir bendradarbiavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje prieš „tris blogius“ (Pekino politiniu žargonu) – terorizmą, separatizmą ir ekstremizmą. Tačiau ji niekada nelaikė Kinijos sąjungininke.

Rusai šiurpsta, matydami Kinijos dydį, sėkmę ir ambicijas. Xi Jinpingas nori, kad Kinijos Liaudies Respublika iki šio šimtmečio vidurio taptų svarbiausia šalis pasaulyje. Jis turi nemenkas galimybes tai pasiekti. Jeigu tokį tikslą iškeltų kuris nors Rusijos lyderis, tai atrodytų kliedesiai.

Dabar Kinijos tikslai ir Rusijos stagnacija juda priešpriešinėmis trajektorijomis. Kokias technologijas Rusija naudos savo 5G mobiliojo interneto tinklui? Rinktis savo gamybos produktų nėra galimybės. Vienintelės alternatyvos – Kinija („Huawei“) arba Vakarai („Ericsson“ ir „Nokia“). Šis sprendimas nėra komercinis. Viskas susiveda į gebėjimą realiai valdyti duomenis ir sistemas.

Galima sakyti, kad 5G yra daiktų interneto, žyminčio naują etapą šiuolaikiniame gyvenime, kurio kiekviena dalis yra suskaitmeninta, centrinė nervų sistema. Be jo Rusijos ekonomika dar labiau atsiliks nuo likusio pasaulio. Vakarų valstybės vis labiau priešinasi „Huawei“, nes bijo, kad duomenų srautai per 5G tinklus gali būti pavogti, sutrikdyti arba (karo atveju) netgi paralyžiuoti, kai tik to panorės Kinijos komunistų partija. Rusijai tokių pačių nuogąstavimų kyla dėl vakarietiškų technologijų.

Konkurencija taip pat intensyvėja kituose frontuose. Kinijos vystomas Šiaurės jūrų kelias kelia grėsmę Rusijos viešpatavimui Arktyje. Infrastruktūros projektai, įgyvendinami tokiu mastu, su kuriuo Rusija niekaip negali lygiuotis, kuria Kinijos įtakos bastionus Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje. Kinija taip pat yra kylanti kosminė galybė.

Vis tik Pekino režimas pabrėžtinai tyli, kai Rusijai prireikia paramos – pavyzdžiui, diplomatinės pagalbos Krymo okupacijai.

Tai nėra aljansas ir netgi ne partnerystė. Tai – nelygus ryšys, kai nereguliarus taktinis bendradarbiavimas ir diplomatiniai triukai pridengia strateginį silpnumą. Kol Rusija nežino, ko griebtis, Kinija stebi – ir laukia.

Dabar, užsitikrinus valdžią iki 2036 metų, Putinui būtų protinga visa tai užbaigti. Jeigu Kinija yra vienintelė reali grėsmė nacionaliniam saugumui, atsakingam lyderiui derėtų ieškoti sąjungininkų ir partnerių, kad jos įtaka būtų suvaržyta, taip pat susitelkti į savo šalies atsparumą, modernizuojant ekonomiką, politinę santvarką ir visuomenę. Kuo mažiau žinot apie Rusiją, tuo šis kelias atrodo patrauklesnis. Autoritetingas „Financial Times“ apžvalgininkas Philipas Stephensas praeitą savaitę ragino Putiną įvertinti strateginę tikrovę ir „nubraukti šaltojo karo voratinklius“.

Gali būti, kad Putinas imsis kokių nors gambitų šia linkme. Juk į Rugsėjo 11-osios teroristines atakas jis atsiliepė siūlydamas draugystę ir pagalbą. Jeigu jis apsimestų esąs itin susirūpinęs dėl Kinijos, tai galėtų padėti sušvelninti Vakarų spaudimą. Bet nuoširdumo nesitikėkite.

Rusijos lyderiai įpratę aukoti savo šalies pažangą dėl menamo didžiosios galybės statuso. Su gyventojais jie elgiasi paniekinamai ir kvailina juos politiniais triukais, užuot padėję atskleisti savo talentus, energiją ir kūrybingumą. Gamtinių išteklių beatodairiškas eikvojimas nusveria modernios ekonomikos kūrimą. Korupcija tampa svarbesnė nei vystyti institucijas. Melas – patogesnis nei tiesa. Prie kaimynių ir buvusių kolonijų reikia kabinėtis, o ne mėginti susidraugauti.

Kremlius yra gausiai aplipęs tokiais „šaltojo karo voratinkliais“. Šios geopolitinės doktrinos relikvijos yra gerbiamos, kai kada – šlovinamos, bet niekada neginčijamos. Rusijai slystant į Kinijos glėbį Putinas vargu ar yra žmogus, galįs pakeisti sistemą, kurią šios relikvijos simbolizuoja. Visa tai iškėlė jį į valdžią ir padeda ten išsilaikyti.

 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: