2020.09.25 15:43 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi penktadienio įvykiai

Vilnius, rugsėjo 25 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Koronaviruso situacija:

* Per parą Lietuvoje nustatyta 114 naujų koronaviruso atvejų: 72 atvejai siejami su židiniais, 20 asmenų užsikrėtė po kontakto su žinomais užsikrėtusiaisiais, 16 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, registruoti šeši įvežtiniai atvejai. Latvijoje užfiksuotas 31 naujas COVID-19 atvejis, Estijoje – 42, Baltarusijoje – per 300, Lenkijoje – per 1,5 tūkst., Ukrainoje – per 3,5 tūkst., Rusijoje – 7 tūkst. 212, daugiausiai nuo birželio.  

* Koronavirusas diagnozuotas Raseinių rajono merui Andriui Bautroniui ir administracijos direktoriui Edmundui Jonylai. Rajono meras sekmadienį lankėsi renginyje Kryžkalnyje, kuriame dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, parlamentarai, ministrai, kiti asmenys. Raseinių vadovai sako su prezidentu ir premjeru artimai nekontaktavę, be to, tuo metu turėję neigiamus koronaviruso testo rezultatus. S. Skvernelis dėl to atšaukė penktadienio vizitą renginyje, tiek jis, tiek G. Nausėda bei kiti renginyje dalyvavę komandų nariai tirsis dėl viruso. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, renginio Kryžkalnyje data nepatenka į užkrečiamąjį periodą, todėl jo dalyviams izoliuotis nereikia.

* Dėl spartaus koronaviruso plitimo Raseinių rajone savivaldybė įvedė rekomendacijas gyventojams visose viešose vietose dėvėti veido kaukes, mažiausiai dviem savaitėms atšaukti visas keliones į kitus rajonus, vengti bet kokių susibūrimų. Planus kreiptis į Vyriausybę dėl karantino skelbimo savivaldybėje nuspręsta savaitei atidėti.

* Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse Izraelyje ir Brazilijoje, taip pat Los Andžele ir Niujorke JAV vyks tik paštu, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.

* Dėl COVID-19 pandemijos neribotam laikui atidedami 2021 metų vasarį turėjusio vykti Rio de Žaneiro karnavalo renginiai – sambos mokyklų paradai. Miesto pareigūnai dar nepaskelbė, ar bus leista vykti gatvių šventėms. Ši šventė paprastai sutraukia milijonus turistų iš visos Brazilijos ir pasaulio.

* Prancūzijoje registruotas naujų COVID-19 atvejų paros rekordas – 16 096 užsikrėtimo atvejai. Šalies Vyriausybei šią savaitę paskelbus apie priemones ligos plitimui stabdyti, tai sukritikavo Paryžiaus ir Marselio merai, kai kurių barų savininkai raginimo nepaisyti naujosios tvarkos. Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas žada nuo suvaržymų nukentėjusiems verslams skirti didesnę pagalbą.

* „Google“ pranešė atnaujintuose žemėlapiuose spalvomis žymėsianti vietoves, kuriose fiksuojamas padidėjęs COVID-19 užkrato atvejų skaičius. Atidarius „sluoksnių“ ženkliuką ir pasirinkus „COVID-19“ parinktį, žemėlapiai bus atvaizduojami nurodant septynių dienų užkrato atvejų skaičių 100 tūkst. žmonių vidurkį.

Padėtis Baltarusijoje:

* Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Į juodąjį sąrašą Baltijos šalys įtraukė 98 pareigūnus, įskaitant teisėjus ir jėgos struktūrų darbuotojus. Baltijos šalys rugpjūčio pabaigoje įvedė sankcijas A. Lukašenkai ir dar kelioms dešimtims pareigūnų. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad naują sankcijų raundą paskatino Europos Sąjungos delsimas įvesti bendras sankcijas ir šią savaitę surengta Vakarų nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguracija.

* Minsko miesto teismas penktadienį pripažino teisėtu žemesnės instancijos teismo sprendimą taikyti Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narei Maryjai Kalesnikavai kardomąją priemonę suėmimą. Ji liks suimta iki lapkričio pradžios, tačiau svarstoma sprendimą skųsti.

* A. Lukašenka pareiškė, jog jo šalis norėtų turėti krovos terminalą Rusijai priklausančioje Suomijos įlankos pakrantėje, netoli Sankt Peterburgo ir pasiūlė Rusijos Leningrado srities gubernatoriui Aleksandrui Drozdenkai bendrai statyti uostą. Anksčiau A. Lukašenka yra pagrasinęs nukreipti baltarusiškų krovinių tranzitą nuo Baltijos šalių, paskelbusių sankcijų Minskui, į Rusijos uostus. 

* Baltarusijos energetikos ministerija pavadino Lietuvos Seimo rugsėjo 22-ąją priimtą rezoliuciją dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės branduolinei saugai Europoje kišimusi į šalies vidaus reikalus ir politinėmis spekuliacijomis.

* Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kad tam tikrų šalių atsisakymas pripažinti Aliaksandrą Lukašenką Baltarusijos prezidentu prieštarauja tarptautinei teisei ir prilygsta netiesioginiam kišimuisi į Baltarusijos vidaus reikalus.

Pinigų plovimas. Tarptautinio žurnalistinio tyrimo autoriai pranešė, kad per „Danske Bank“ Lietuvos padalinį pastarąjį dešimtmetį buvo pervedami dideli kiekiai abejotinos kilmės pinigų.  Lietuvos bankas tvirtina bendradarbiaujantis su Danijos teisėsauga, o „Danske Bank“ teigia peržiūrintys vykdytas finansines operacijas, tačiau išsamiau jų nekomentuoja.

Turto areštas. Vokietijoje po apnuodijimo besigydančio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sąskaitos ir butas Maskvoje buvo areštuotas, kol jis buvo komos būklės Vokietijos klinikoje. Nors tai netrukdo opozicionieriui gyventi bute, skelbiama, kad A. Navalnas liks Vokietijoje iki jo reabilitacijos kurso, galinčio užtrukti kelias savaites, pabaigos.Anksčiau buvo areštuotos A. Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo ir fondo teisininkės sąskaitos.

Šiaurės Korėjos atsiprašymas. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas atsiprašė už Pietų Korėjos piliečio nužudymą jūroje anksčiau šią savaitę. Pirmas toks incidentas per dešimtmetį sukėlė pasipiktinimą Pietų Korėjoje. Šiaurės Korėjos atsiprašymai, jau nekalbant apie asmenišką Kim Jong Uno atsiprašymą, yra itin reti. 

Išpuolis Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje per išpuolį šalia pastato, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcija, peiliu buvo sužaloti keturi žmonės, du iš jų yra kritinės būklės. Įtariamasis buvo sulaikytas.

Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė

redakcija@bns.lt, +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, rugsėjo 25

2020.09.25 15:55
Lietuvos politika 2020.09.25 15:55
2020.09.25 15:43
Lietuvos politika 2020.09.25 15:43
2020.09.25 15:39
Lietuvos politika 2020.09.25 15:39
2020.09.25 15:05
Lietuvos politika 2020.09.25 15:05
2020.09.25 13:31
Lietuvos politika 2020.09.25 13:31
2020.09.25 12:36
Lietuvos verslas 2020.09.25 12:36
2020.09.25 12:10
Lietuvos politika 2020.09.25 12:10
2020.09.25 11:28
Lietuvos politika 2020.09.25 11:28
2020.09.25 11:16
Lietuvos politika 2020.09.25 11:16
2020.09.25 11:07
Lietuvos politika 2020.09.25 11:07
2020.09.25 11:01
Lietuvos politika 2020.09.25 11:01
 
2020.09.24 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Trijų jūrų iniciatyva turi būti drąsesnė ir didesnė - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-09-24

Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spalio 19-ąją, po to, kai dėl pandemijos buvo perkeltas iš birželio), nedaug yra žinoma apie jo darbotvarkę ar dalyvius.

12 šalių vienijanti Trijų jūrų iniciatyva (3SI) buvo pradėta 2015 metais siekiant stiprinti šiaurinių ir pietinių valstybių, įsikūrusių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų, ryšius. Regiono infrastruktūroje vis dar pastebimas komunizmo palikimas: ji pernelyg silpna ir daugiausia veikia rytų-vakarų ašimi. Tam, kad skaitmeninės, energetikos ir transporto jungtys pasiektų Vakarų lygį, prireiktų 1,16 trln. dolerių.

Tačiau numanomas šios grupės tikslas, palaikomas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, yra konkuruoti su 17+1 valstybių formatu. 2012 metais Kinijos pasiūlytas bendradarbiavimo formatas šiuo metu vienija 17 šalių vykdyti infrastruktūros projektams, globojamiems Pekino. Daug kas jį laiko ir politinės bei diplomatinės įtakos instrumentu.

Šios grupės persidengia, bet ne visiškai. Austrija priklauso 3SI, bet ne 17+1. Vienuolika kitų 3SI narių (Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) priklauso ir 17+1; šiame formate taip pat dalyvauja Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Šiaurės Makedonija bei nauja narė Graikija.

3SI pradžia buvo gera – su pastebimai aukšto lygio viršūnių susitikimais Varšuvoje 2017-aisiais ir Bukarešte metais vėliau, tačiau 2019-ųjų susitikimas Liublianoje nebuvo sėkmingas. Tad vadžias perėmus estams, vilčių buvo daug. Vasarį JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pažadėjo iki 1 mlrd. dolerių finansavimą naujam 520 mln. dolerių vertės 3SI investicijų fondui.

Tada prasidėjo pandemija, ir viršūnių susitikimą teko atidėti. Atrodė, kad nedaug kas vyksta. Tačiau pareigūnai Taline buvo užsiėmę užkulisiuose. Vokietijos, Lenkijos ir Bulgarijos prezidentai turėtų dalyvauti susitikime, bent jau virtualiai. Taip pat jame gali sudalyvauti ir pats M. Pompeo (ir galbūt daugiau papasakoti apie tą 1 mlrd. dolerių). Preliminariai svarstoma pakviesti ir sunkiasvorę figūrą iš ES – Europos prisitaikymo prie skaitmeninio amžiaus darbotvarkę koordinuojanti eurokomisarė Margrethe Vestager būtų geras pasirinkimas, atsižvelgiant į Estijos pabrėžiamą „išmaniojo ryšio“ susitikimo temą.

Svarbus darbotvarkės klausimas bus ir kito viršūnių susitikimo vieta. Tarptautinė konferencija būtų naudinga Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo perrinkimo kampanijai, galbūt dėl to jis planuoja skirti laiko susitikimui Taline. Ar bulgarų vyriausybė norėtų sumokėti už tokią konferenciją, jau kitas klausimas.

Tai pabrėžia, kaip svarbu, kad ateityje 3SI veiktų tarpvyriausybiniu lygiu, o ne kaip rotaciniu principu paremta prezidentų lygio pasitarimų vieta (dauguma valstybių vadovų šiame regione teturi kuklias vykdomosios valdžios galias). Kad išlaikytų pagreitį, šiai iniciatyvai reikalingas nuolatinis sekretoriatas. Estija subūrė nedidelę komandą, tačiau ji nenori ir toliau dirbti šio darbo. Vengrija rodo tam tikrus susidomėjimo ženklus, galbūt tikėdamasi pataisyti pakirstą reputaciją dėl entuziastingai priimto migloto su Kremliumi susijusio plėtros banko. Lenkija ir Rumunija būtų stipresnės kandidatės.

Strategija turi būti drąsesnė. Prie šiaurės-pietų jungties turėtų būti pridėta Ukraina. Prioritetu turėtų tapti pasirengimas padėti Baltarusijai, kai žlugs tenykštis režimas. Kinijos įtaka stipriausia Vakarų Balkanuose – ten, kur 3SI pėdsakas mažiausias. Investicijų fondo projektai gali išsiplėsti į kaimynines šalis, bet nėra jokio apetito naujiems nariams.

Balandį turėjęs vykti 17+1 viršūnių susitikimas buvo atidėtas, bet Kinija sugrįš kitąmet, bandydama sustiprinti ir išplėsti savo įtaką regione. Kad veiksmingai tam pasipriešintų, 3SI turi būti labiau susikoncentravusi ir, svarbiausia, didesnė.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: