Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos lyderiai abejoja dėl A.Anušausko vadovavimo Seimo NSGK (dar papildytas) (nuotraukos)

papildyta E. Gentvilo pasisakymais visame tekste

Vilnius, kovo 18 d. (BNS). Mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – lyderiai pirmadienį suabejojo atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimybėmis vadovauti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kaip svarsto premjerė Ingrida Šimonytė.

„Manau, jis (A. Anušauskas – BNS) negali tapti (komiteto pirmininku – BNS)“, – žurnalistams po koalicinės tarybos susitikimo sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Su frakcija tuo klausimu nesikonsultavome, todėl už frakciją negalėčiau pasakyti. Jeigu jis būtų siūlomas į komiteto pirmininkus, aš balsuočiau prieš“, – pridūrė jis.

„Laisviečių“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė žurnalistams sakė, kad A. Anušauskas „gal galėtų dirbti jau kitame komitete“.

„Jeigu ta veikla (krašto apsaugos srityje – BNS) ne visai tenkino iki galo, gal galima išbandyti save kitoje srityje“, – teigė A. Armonaitė.

„Neatmetame galimybės, kad gali įvykti Seime ir platesnė rokiruotė – komiteto vadovaujanti pozicija atitekti kažkam iš koalicijos partnerių. Jei tuo keliu nueitume, Laisvės partija galėtų prisiimti šitą atsakomybę“, – sakė ji.

Premjerė pirmadienį pareiškė, kad atsistatydinančiam ministrui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui būtų logiška susikeisti pareigomis.

A. Anušauskas praėjusią savaitę sakė būtent tokio pasiūlymo sulaukęs iš ministrės pirmininkės.

Seimo komiteto pirmininkus skiria Seimas paprastąja balsų dauguma, prieš tai kandidatūrą patvirtinus minimame komitete.

A. Armonaitė teigė besitikinti, kad po valdančiosios koalicijos partnerių abejonių konservatoriai nesiūlys A. Anušausko skirti NSGK pirmininku.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams sakė, kad dėl NSGK pirmininko galimi įvairūs variantai, o ir jos frakcijoje yra daugiau žmonių, šiuo metu dirbančių paprastais šio komiteto nariais ar apskritai įsitraukusių į krašto apsaugos reikalus.

„Palaukime dar keletą dienų. Aš manau, kad čia situacija išsispręs vienaip ar kitaip“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių E. Gentvilas tvirtino, kad yra prieš A. Anušausko kandidatūrą vadovauti NSGK, nes jis yra atsakingas už pastarųjų dienų „velniavą“, gaubusią jo atsistatydinimą, ir kompromituoja krašto apsaugos sistemą.

„Velniava ta: mes einame ir tariamės mėnesių mėnesiais dėl bandymų rasti finansavimą krašto apsaugos sistemai, krašto gynybai. Ministras už tai atsakingas ir išeidamas jis pasako, kad ten pas mus korupcija, kad ten pas mus vaikščiojo kyšininkai, tie kyšininkai buvo išvaryti, tada kyšininkai atėjo į Seimą“, – kalbėjo politikas, turėdamas omenyje A. Anušausko užuominas apie korupciją krašto apsaugos sistemoje.

„Ar jis galvoja, ką jis daro Lietuvos žmonių akyse? Jis krašto apsaugos sistemą pavadina kyšininkavimo erdve, nepateikdamas jokių įrodymų“, – sakė E. Gentvilas.

A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras – premjerės pasirinkimas

I. Šimonytė teigia, kad A. Anušauskui pasiūlė trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais.

Ji žada naują kandidatą į ministrus pateikti antradienį, tačiau jo dar neįvardija, o prezidentas Gitanas Nausėda susitikti su L. Kasčiūnu planuoja trečiadienį.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad kritika dėl aktyvumo A. Anušauskui būnant ministru nereiškia, jog jis negalėtų dirbti už nacionalinį saugumą atsakingo Seimo komiteto pirmininku.

„Vykdomojoje valdžioje yra lūkestis tam tikro stiliaus ir jeigu premjerė renkasi poną Kasčiūną, ji, matyt, yra tą įvertinusi. Parlamentinės kontrolės dėmuo irgi yra svarbus, Anušauskas turi patirtį komitete ir pačioje gynybos ir saugumo sistemoje. Nematau čia jokios prieštaros“, – sakė konservatorė.

Mažųjų koalicijos partijų atstovai sakė neprieštarausiantys premjerės pasirinkimui matyti L. Kasčiūną ministru, bet pabrėžė vertybinius nesutarimus su juo žmogaus teisių klausimais.

L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus.

„Matau asmeniškai L. Kasčiūną kaip labai energingą darbštų politiką, tik esu įpareigota Laisvės partijos frakcijos pasakyti kitą labai svarbų dalyką, kuris mus neramina: tai tie politinių pažiūrų skirtumai, kurie yra labai dažnai priešingi“, – sakė A. Armonaitė.

Visgi ji pabrėžė, kad „čia yra premjerės pasirinkimas ir ji prisiims už tai atsakomybę, jeigu pateiks tą kandidatūrą“.

E. Gentvilas teigė, kad L. Kasčiūno kandidatūra į krašto apsaugos ministrus kelia pasitikėjimą, nepaisant kai kurių nuomonių skirtumų. Anot jo, L. Kasčiūno kompetencija gynybos klausimais „nekelia jokių abejonių“.

Liberalas taip pat pareiškė po koalicijos partnerių konservatorių paaiškinimų supratęs, kodėl penktadienį po premjerės pokalbio su A. Anušausku apie jo galimą pasitraukimą iš pareigų kilo komunikacijos krizė.

„Šimonytė pasako Anušauskui pagalvoti apie galimybę dirbti, pati išvažiuoja į renginį išsijungusi telefoną, per tą laiką Anušauskas informuoja dalį žiniasklaidos ir užsisako vizitą pas prezidentą. Visa Lietuva ūžia, o premjerė šito nežino“, – sakė E. Gentvilas.

„Premjerė tikėjosi padoraus pokalbio su ministru (...) pirmadienį, o ministras įvelia premjerę į tą situaciją, ir koaliciją, ir visą Lietuvos visuomenę“, – pridūrė jis.

Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas ministro pirmininko teikimu.

Autorius Saulius Jakučionis

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://www.bns.lt/nuotraukos/3351

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius