2024.04.20 22:20 |Kategorija:  Cover news
Ruslan Kaniuka / ZUMAPRESS.com

JAV Atstovų Rūmai patvirtino beveik 61 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vašingtonas, balandžio 20 d. (AFP-BNS). JAV Atstovų Rūmai šeštadienį patvirtino ilgai lauktą beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos (57,3 mlrd. eurų) paketą, skirtą padėti Ukrainai kovoti su Rusijos plataus masto invazija.

Šiais metais Ukraina iš Jungtinių Valstijų, kurios Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos, gavo tik nedidelę paramą, nes baigėsi pinigai, skirti iš JAV atsargų paimtiems dalykams pakeisti, o kai kurių respublikonų pasipriešinimas sutrukdė patvirtinti papildomą finansavimą.

Dėl susidariusių spragų Ukrainos kariams, kurių skaičius ir ginkluotės atsargos nusileidžia Maskvai, pritrūko svarbiausių reikmenų, pavyzdžiui, artilerijos šaudmenų.

Įstatymo projektas JAV Kongreso žemuosiuose rūmuose priimtas po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų, JAV sąjungininkų spaudimo ir pakartotinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pagalbos prašymų.

Šeštadienį JAV Atstovų Rūmai taip pat patvirtino paramos paketus Izraeliui ir Taivanui, pagalbą Gazos Ruožui ir kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms pasaulyje.

Visam paketui, sudarančiam apie 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų), dar turės pritarti Senatas, ir pasirašyti prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), tačiau tai laikoma formalumu.

„Atsiliepti į istorijos kvietimą“

V. Zelenskis šeštadienį sakė, kad nauja Vašingtono pagalba išgelbės tūkstančius gyvybių Ukrainoje.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime jis sakė: „Tikimės, kad įstatymams bus pritarta Senate ir jie bus nusiųsti ant prezidento Bideno stalo. Ačiū, Amerika!“

J. Bidenas gyrė įstatymų leidėjus iš abiejų partijų dėl šeštadienio balsavimų, pabrėždamas, jog „šiuo kritiniu momentu jie susibūrė, kad atsilieptų į istorijos kvietimą.“

„Šis paketas suteiks itin svarbią paramą Izraeliui ir Ukrainai, itin reikalingą humanitarinę pagalbą Gazai, Sudanui, Haičiui ir kitoms vietovėms [...] ir sustiprins saugumą bei stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi gyrė ilgai atidėliotą JAV Atstovų Rūmų žingsnį.

„Džiaugiuosi, kad JAV Atstovų Rūmai patvirtino naują didelį pagalbos Ukrainai paketą. Ukraina naudoja NATO sąjungininkų suteiktus ginklus, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgumus. Dėl to mes visi Europoje ir Šiaurės Amerikoje esame saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) taip pat palankiai įvertino JAV Atstovų Rūmų sprendimą.

„Ukraina nusipelno visos įmanomos paramos kovojant su Rusija. Dabar prašome JAV Senato kuo greičiau balsuoti, nes ant kortos pastatyta žmonių gyvybė. Transatlantiniai sąjungininkai vieningai remia laisvę ir demokratiją“, – sakė U. von der Leyen „X“.

Balsavimas pasiuntė „aiškią žinią Kremliui: tie, kurie tiki laisve ir JT chartija, ir toliau rems Ukrainą ir jos žmones“, sakė Ch. Michelis.

Vokietija irgi pasveikino JAV įstatymų leidėjų sprendimą ir pavadino tai „optimizmo diena“.

„JAV ir Europa kartu stovi laisvės pusėje – prieš Putino teroro karą. Tai optimizmo diena Ukrainai ir Europos saugumui“, – „X“ rašė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Tuo metu Maskva pasmerkė JAV Atstovų Rūmų pritarimą pagalbos paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.

„JAV karinės pagalbos skyrimas Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui pagilins pasaulines krizes“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, pavadinusi pagalbą Kyjivui „tiesiogine parama teroristinei veiklai“.

Jungtinės Valstijos yra didžiausios Ukrainos rėmėjos daugiau kaip dvejus metus besitęsiančiame Rusijos sukeltame plataus masto kare.

Tačiau Kongresas daug mėnesių nepatvirtino didelio masto finansavimo savo sąjungininkei, daugiausia dėl vidinių politinių ginčų.

Prezidentas J. Bidenas ir demokratų įstatymų leidėjai Kongrese ilgą laiką ragino Ukrainai paskirti naują didelį pagalbos, taip pat ir karinės, paketą.

„Gyvybiškai svarbi“

Papildomas finansavimas Ukrainai kelis mėnesius buvo stabdomas dėl kai kurių griežtosios linijos respublikonų Atstovų Rūmuose pasipriešinimo.

Tačiau šeštadienį įstatymų leidėjai 311 balsais prieš 112 patvirtino 61 mlrd. dolerių paramą Kyjivui.

Šeštadienį priimtame įstatyme numatyta skirti beveik 14 mlrd. dolerių (13,1 mlrd. eurų) Ukrainos kariuomenės mokymui, aprūpinimui ir finansavimui.

Ukraina taip pat gaus 10 mlrd. dolerių (9,4 mlrd. eurų) „atleidžiamų paskolų“, skirtų gyvybiškai svarbiai ekonominei ir biudžetinei paramai, įskaitant energetikos ir infrastruktūros sektorius.

Paskolos, o ne dotacijos idėją pasiūlė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris išreiškė nuomonę, kad Jungtinės Valstijos turėtų nustoti dalyti pinigus.

Tokios paskolos gali būti iš dalies ar visiškai grąžintos arba atidėtos tam tikromis sąlygomis.

Dalis šių pinigų taip pat bus skirta JAV karinėms atsargoms papildyti.

Pentagonas nurodė, kad Ukraina gaus pagalbą neilgai trukus po to, kai jai pritars visas Kongresas.

„Esame pasirengę greitai reaguoti dėl saugumo pagalbos paketo“, kuris greičiausiai apims „tokius dalykus kaip oro gynyba ir artilerijos pajėgumai“, sakė atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis (Petas Raideris).

Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas (Markas Kansianas) teigė, kad nauja karinė pagalba „yra gyvybiškai svarbi tolesniam Ukrainos pasipriešinimui“.

Dėl delsimo jį patvirtinti „Ukraina prarado tam tikrą teritoriją, patyrė papildomų nuostolių ir turėjo mažiau galimybių atremti oro atakas“, sakė jis, pažymėdamas, kad tai taip pat „tikriausiai paskatino Putiną tikėti, kad jis gali įveikti Vakarus ilgame kare“.

„RAND Corporation“ politikos tyrėja Ann Dailey (En Deili) atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms „beviltiškai trūksta 155 mm kalibro artilerijos sviedinių“, be to, „sunkiai sekasi užtikrinti oro gynybą“.

„Jei priešas jus apšaudo iš artilerijos [...] ir jūs neturite pakankamai šaudmenų, kad galėtumėte atsakyti į ugnį [...] labai sunku, jei ne neįmanoma, išlikti gynybinėje pozicijoje – greičiausiai teks persikelti“, – sakė A. Dailey, pažymėdama, kad būtent taip nutiko Avdijivkoje – mieste, kurį Rusija užėmė vasario mėnesį.

Tuo metu oro gynybos trūkumas verčia Ukrainą „priimti nepakeliamus sprendimus, ar palaikyti ir saugoti savo fronto liniją, kad užkirstų kelią tolesniam Rusijos puolimui, ar apsaugoti savo civilius gyventojus ir pramonę“, kuriuos taip pat puola Maskva.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, balandžio 20

2024.04.20 21:49
Užsienio naujienos 2024.04.20 21:49
2024.04.20 21:07
Užsienio naujienos 2024.04.20 21:07
2024.04.20 15:56
Užsienio naujienos 2024.04.20 15:56
2024.04.20 15:36
Užsienio naujienos 2024.04.20 15:36
2024.04.20 15:12
Užsienio naujienos 2024.04.20 15:12
2024.04.20 13:42
Užsienio naujienos 2024.04.20 13:42
2024.04.20 12:38
Įvairenybės, kultūra 2024.04.20 12:38
2024.04.20 11:03
Užsienio naujienos 2024.04.20 11:03
2024.04.20 10:27
Užsienio naujienos 2024.04.20 10:27
2024.04.20 09:50
Užsienio naujienos 2024.04.20 09:50
2024.04.20 09:49
Lietuvos politika 2024.04.20 09:49
2024.04.20 05:22
Įvairenybės, kultūra 2024.04.20 05:22

Penktadienis, balandžio 19

 
2024.04.16 11:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-04-16

Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl Šiaurės–Pietų jungčių. Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime jo dalyviai dalijosi siaubo istorijomis apie negerėjančią padėtį dėl jungčių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų šalių. Norint nukeliauti iš Gdansko į Salonikus, pavyzdžiui, lauktų komplikuota 52 valandų kelionė traukiniu ir autobusu. Iš Hamburgo į Neapolį, kuriuos skiria maždaug toks pat atstumas, galima nuvykti per 20 valandų keturiais greitaisiais traukiniais.

Šios spragos pamažu užsiveria, tačiau nepakankamai greitai. Jų lopymas buvo 3SI tikslas nuo pat jos įkūrimo 2015 metais lenkų ir kroatų iniciatyva. Po daugybės susitikimų tai vis dar tėra tik ambicijos. Nesunku suprasti, kodėl. 3SI – ne tarptautinė organizacija. Ji neturi nei teisinės bazės, nei biudžeto, nei sekretoriato. Pirmininkavimas rotuojamas kasmet tarp 13 iniciatyvos narių prezidentų: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos, Austrijos, Kroatijos, Rumunijos, Graikijos (naujausios narės) ir Bulgarijos.

Tokia struktūra (arba jos nebuvimas) garantuoja nevientisą lyderystę. Skiriasi šalių vadovų charakteris ir efektyvumas. Jų pareigybės svoris varijuoja nuo simbolinio posto (Vengrija ar Graikija) iki realios įtakos (Lietuva). Priklausomai nuo vidaus politikos, prezidentai gali glaudžiai bendradarbiauti su savo vyriausybėmis ar konfliktuoti su jomis. Čekija anksčiau būdavo konflikto tarp šių valdžios šakų pavyzdžiu, o Lenkijoje viskas būdavo sklandu. Dabar viskas atvirkščiai.

Todėl 3SI, nepaisant visų jos užmojų, neišnaudoja savo potencialo. Pastaruosius devynerius metus ji primena nemylimą našlaitį, permetinėjamą iš vienų globėjų kitiems. Kai kurie jų yra nepaprastai meilūs. Kiti – išsiblaškę arba visiškai aplaidūs. Vaikas yra paliegęs ir sutrikęs. 

Šiemet viršūnių susitikimą organizavę lietuviai puikiai pasistengė ir per trumpą laiką surengė ne tik įprastą viršūnių susitikimą, bet ir didelę verslo konferenciją (aš pirmininkavau atidarymo sesijai). Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė 25 šalių delegacijas, įskaitant 10 šalių vadovų. Japonija tapo nauja „strategine partnere“ ir prisijungė prie šį statusą turinčių Europos Komisijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų. Prieš pat susitikimą buvo išvengta spąstų: kitais metais vietoj abejonių keliančios Vengrijos susitikimo šeimininke bus Lenkija.

Kinijos komunistų partija vis dar palaiko nerimą keliančius draugiškus ryšius su Vengrijos ir Serbijos politikais, tačiau platesnio masto nuogąstavimai dėl Pekino įtakos regione sumažėjo. Šios pastangos, pradėtos 2012 metais, buvo sutelktos į sistemą, pagal kurią 16 buvusių komunistinių šalių, prie kurių vėliau prisijungė ir Graikija, varžėsi dėl Pekino malonės. Dabar šis Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimas atrodo lyg „popierinis tigras“. 

Tačiau esminiai klausimai niekur neišnyko. Kur pinigai? Daugiašalės plėtros organizacijos, tokios kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas ir Šiaurės investicijų bankas, jau atlieka gana gerą darbą ieškodamos tinkamų projektų ir juos remdamos. 3SI nesurinko daug papildomų lėšų. Ji taip pat nesugeneravo naujos politinės valios keisti prioritetus. Neįtraukus ES nepriklausančių šalių, apribojama jos aprėptis ir įtaka.

Karas Ukrainoje, kuri kol kas nėra iniciatyvos narė, suteikia dar daugiau skubos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo svarbiausias svečias Vilniuje. Kol konferencijos dalyviai gėrėjosi žydinčiomis sakuromis šalia vietos, kur vyko konferencija, Charkivą ir kitus Ukrainos miestus siaubė bombos ir raketos. Europai atkuriant savo gynybą, jai skubiai reikia geresnės infrastruktūros, didesnio atsparumo ir greitesnio karinio mobilumo 3SI regione. Pagalba Ukrainai ir jos atstatymui po karo suteikia didelių galimybių.

Kitas aukščiausiojo lygio susitikimas Lenkijoje bus svarbus išbandymas, neabejotinai parodysiantis ir Varšuvos entuziazmą šiam projektui. Našlaičiui reikia tinkamų namų. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: