2022.05.16 13:44 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Kompromiso dėl partnerystės siekiantys politikai siūlo įteisinti civilinę sąjungą (dar papildytas) (nuotraukos)

naujos 9–14 pastraipos, V. Mitalo, T. V. Raskevičiaus komentarai

Vilnius, gegužės 16 d. (BNS). Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.

Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.

„Kompromisų kompromisas“

Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

„Ilgai diskutuojame, ar mūsų visuomenė yra pajėgi priimti įvairius pasirinkimus turinčius žmones, ir labai svarbu pastebėti kiekvieną žmogų Lietuvoje, atliepti realybę, todėl po mūsų diskusijų, įsiklausant į nuotaikas visuomenėje, šis įstatymas ir gimė“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pripažino, kad šis projektas skiriasi nuo partijos įsivaizdavimo, kaip turėtų atrodyti partnerystės institutas, bet tai yra kompromisinis variantas, kad jam pakaktų balsų Seime judėti į priekį.

„Esame priėmę brutalios Seimo matematikos suponuojamą išvadą dėl to, koks įstatymas turi būti pateiktas, kad jis praeitų visas stadijas Seime“, – sakė V. Mitalas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad projektas yra „kompromisų kompromisas“, bet tai būtų didelis žingsnis į priekį ir užtikrintų ne tik homoseksualių, bet visų nesusituokusių porų teisinę apsaugą.

„Mes kiekvienas turbūt pažįstam žmonių, kurie gyvena nesusituokę, ir jiems netaikomi šeimos apsaugos modeliai“, – sakė E. Gentvilas.

Pristatydama projektą konservatorių frakcijos atstovė Jurgita Sejonienė pažymėjo, kad jame „nėra jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“.

Laisvės partijos atstovas V. Mitalas per spaudos konferenciją patvirtino, kad buvo svarstoma galimybė teikti du įstatymų projektų variantus, liberalesnį ir kompromisinį, tačiau apsistota ties pastaruoju.

„Kadangi tikslas pradėti projekto svarstymą Seime yra svarbesnis už bet kokius niuansus, atsisakėme tos versijos ir teikiame vieną, Civilinės sąjungos įstatymo projektą“, – sakė V. Mitalas.

Ankstesnio liberaliojo projekto vienas iniciatorių, Laisvės partijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas tomas Vytautas Raskevičius įstatymo projektą vadino „radikaliu kompromisu“ ir teigė jo dėl to nebūsiantis tarp jo teikėjų, bet balsuosiantis „už“.

„Kolegos šiandien Seime pristatė kompromisų kupiną Civilinės sąjungos įstatymo projektą, aš neketinu būtų vienu iš šio įstatymo teikėjų, tad jo nepasirašysiu, ir to mano parašo nebus todėl, kad aš visą laiką siekiau daugiau teisių porose gyvenantiems asmenims, o ne daugiau kompromisų“, – BNS sakė parlamentaras.

„Man atrodo, kad dabar teikiamas pasiūlymas yra radikalus kompromisas po ilgų derybų, atsižvelgiant pirmiausia į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą“, – pridūrė Seimo narys.

Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad „šiandien toks sprendimas yra geriau negu jokio sprendimo“.

„Aš projektą palaikysiu, už jį balsuosiu, ir norėčiau pakviesti savo bendruomenės narius ir visus palaikančius susitelkti apie šį pasiūlymą, kad galėtume pradėti šio klausimo svarstymą parlamente“, – teigė politikas.

Registruotų pas notarą

Pagal parengtą projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.

Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Siūlomas įstatymas, jei būtų priimtas, užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.

Civilinės sąjungos įstatymo projekte taip pat numatyta, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais. Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Partnerystės įteisinimui prieštaravę politikai kritikavo projektą sakydami, kad pasiūlytas partnerystės modelis niekuo nesiskiria nuo santuokos, ir jį priėmus bus sumenkintas santuokos institutas.

Pastaruoju metu lyčiai neutralių santykių įteisinimo oponentai sako, kad projekto svarstymui netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.

Partnerystės projektus inicijuojantys politikai laikosi pozicijos, kad visoms poroms turi būti sudaryta galimybė įteisinti santykius, taip pat pabrėžia, kad partnerystė reikalinga ne tik vienos lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusiems kartu gyvenantiems asmenims.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://www.bns.lt/nuotraukos/381

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, gegužės 16

2022.05.16 20:05
Užsienio naujienos 2022.05.16 20:05
2022.05.16 19:36
Užsienio naujienos 2022.05.16 19:36
2022.05.16 18:22
Užsienio naujienos 2022.05.16 18:22
2022.05.16 17:11
Užsienio naujienos 2022.05.16 17:11
2022.05.16 17:09
Lietuvos verslas 2022.05.16 17:09
2022.05.16 16:44
Užsienio naujienos 2022.05.16 16:44
2022.05.16 16:25
Lietuvos politika 2022.05.16 16:25
2022.05.16 16:20
Užsienio naujienos 2022.05.16 16:20
2022.05.16 16:19
Užsienio naujienos 2022.05.16 16:19
2022.05.16 15:19
Lietuvos politika 2022.05.16 15:19
2022.05.16 15:05
Užsienio naujienos 2022.05.16 15:05
2022.05.16 13:54
Užsienio naujienos 2022.05.16 13:54
 
2022.05.05 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vokietijoje pradedama suvokti atsakomybė už naivumą dėl Rusijos - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-05-05

Tik nedaugelis dalykų yra svarbesni Europos saugumui nei Vokietijos pasiryžimas užsikrauti ant savo pečių atsakomybės naštą. Kankinamai lėtai ir smarkiai vėluodama vyriausybė Berlyne dabar stengiasi vaduotis iš Rusijos energetinių gniaužtų ir siūlosi pasiųsti Ukrainai bet kažkiek jai reikalingų ginklų.

Tačiau daug Vokietijos kairiosios stovyklos garsenybių vis dar neįtikintos. Naujai paskelbtame atvirame laiške jos koneveikia kanclerį Olafą Scholzą, sakydamos, kad jo politika gali sukelti branduolinį karą. Jos argumentuoja, jog Vokietija, užuot ginklavusi Ukrainą, turėtų mėginti tarpininkauti kompromisinės taikos sudarymui.

Be abejo, gali būti siūloma laikytis rūsčios realpolitik, remiantis apetito nekeliančiu izoliacionizmo ir ciniškumo kokteiliu. „Šis karas – ne mūsų reikalas. Tegu ukrainiečiai žūva. Mes norime likti turtingi.“

Iš tikrųjų tokie argumentai toli gražu nėra praktiški, jie – ydingi. Jie grindžiami neišmanymu ir atspindi nerealius lūkesčius. Įvilkti į šventeivišką kalbą jie iš tiesų pasibjaurėtini.

Pademonstruotas pasipūtimas piktina dar labiau nei naivumas. Laiške nedviprasmiškai atmetama galimybė spausti Rusiją, kad ši imtųsi siekti to tariamai įmanomo kompromiso. Nuolaidų turės daryti Ukraina – ne vien silpnesnė konflikto šalis, bet ir neišprovokuotos agresijos auka.

Pasirašiusieji nejučiomis pabrėžia seniai stebimą Vokietijos kairiųjų nesugebėjimą rimtai vertinti jokių šalių, esančių į rytus nuo Oderio. Tuo metu Rusija vertinta su išpūsta, infantilizuota pagarba. Į visus kitus žvelgiama globėjiškai arba apskritai nekreipiama dėmesio.

Šis laiškas paskatino kai kurių vilties teikiančių atsakomųjų smūgių, nors kiek realiai pagrįsta pasirodys esanti O. Scholzo „Zeitenwende“ [„pasikeitusių laikų“] idėja Vokietijos užsienio politikoje – neaišku. Tačiau Europos saugumo egzistencinė krizė, sukelta karo Ukrainoje, jau meta niūrią šviesą ant kitų su Vokietija susijusių kontraversijų.

Viena jų – pastaruosius 50 metų vykusio dujų importo vamzdynais iš Rytų tikroji kaina. Pigi energija maitino Vokietijos galingą verslą, bet savanaudiški interesai buvo (kaip dažnai nutinka) dangstomi pakilia retorika. Didesnė tarpusavio priklausomybė esą turėjo sustiprinti pasitikėjimą ir saugumą. Dažnai skambėdavo frazė „Wandel durch Handel“ [„Pokyčiai per prekybą“], o energijos išteklių tiekėjos Rytuose patikimumas laikytas neginčytinu.

Matėme, kuo visa tai baigėsi. Rusija iš tikrųjų pasiruošusi negailestingai nutraukti tiekimą dėl politinių priežasčių. Be to, šiais vamzdynais į Vokietijos politiką buvo pumpuojama korupcija.

Dėl šios priežasties Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, kartu su kitomis sąjungininkėmis, ilgą laiką stengėsi išmatuoti Vokietijos klibėjimo saugumo klausimais gylį ir mastą. Kurie sprendimus priimantys veikėjai iš tikrųjų tupi Rusijos kišenėje? Kurie jų – tik naudingi idiotai? Kiek jie yra svarbūs? Kaip įmanoma atremti jų įtaką?

Kad būtų atsakyta į šiuos klausimus, informacija turėjo būti slapta renkama tiek iš žmogiškųjų, tiek iš elektroninių šaltinių. Kitaip tariant, reikėjo šnipinėti.

Kai 2013-aisiais buvo nutekintos šių operacijų detalės – perbėgėlio amerikiečių žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno dėka, reakcija buvo didžiulė nuostaba ir įtūžis. „Draugams šnipinėti vieni kitus nedera“, – sakė tuometė kanclerė Angela Merkel. Atrodo, kad jos asmeninis telefonas irgi buvo pasiklausomas tų smalsių amerikiečių. Šis skandalas teberusena – aukšto rango Danijos pareigūnams ir buvusiam gynybos ministrui gresia suėmimai ir galbūt teismas dėl jų numanomo vaidmens šnipinėjant Vokietiją.

Tačiau šis domėjimasis buvo pateisinamas. Iš tikrųjų mums derėjo žvelgti giliau ir veikti tvirčiau. Dabar ukrainiečiai moka krauju ir nuniokojimu. Tačiau visiems europiečiams (įskaitant tuos aukštomis frazėmis kalbančius, taikingus vokiečius) irgi iškilo didelis pavojus.

Kremliaus apmokomoje slaptavietėje Maskvoje tūnantis E. Snowdenas nuo Rusijos puolimo prieš Ukrainą pradžios tapo neįprastai tylus. Ir jau seniai buvo laikas.

Komentatoriai, besąlygiškai kartoję jo teiginius, dabar irgi turi peno apmąstymams. Galbūt jiems derėtų parašyti atvirą laišką.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: