2020.08.07 15:40 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi penktadienio įvykiai

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Viruso plitimas. Praėjusią parą nustatyti 23 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 2194. Dešimt naujų atvejų susiję su protrūkiais Kaune esančiuose Prano Mažylio gimdymo namuose, Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, Panevėžyje veikiančioje plastikinių ir guminių gaminių gamybos įmonėje, Ignalinoje ir sostinės klube „Bardakas“. Šeši asmenys taip pat užsikrėtė su pavieniais sergančiais asmenimis, be kita ko, registruoti šeši įvežtiniai atvejai iš Prancūzijos, Ispanijos, Ukrainos, Kroatijos, Jungtinės Karalystės ir Kazachstano, o vieno žmogaus užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.

Diagnozė teatro vadovui. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriui Jonui Sakalauskui diagnozuotas koronavirusas. Tai BNS penktadienį patvirtino jis pats. Vadovo teigimu, šiuo metu nustatinėjami kontaktiniai asmenys, kurių gali būti keliolika, visi jie – teatro darbuotojai. Simptomus J. Sakalauskas teigė pajutęs trečiadienį, o savaitgalį dalyvavo lauko renginiuose Klaipėdoje.

Baudos už pažeidimus. Už privalomą apsauginės veido kaukės nedėvėjimą trečiadienį buvo nubausti septyni žmonės. Policijos departamentas informavo BNS, kad du žmonės nubausti Vilniaus viešajame transporte, po vieną – Pasvalio degalinėje, Vilniaus ir Klaipėdos prekybos centruose bei du žmonės prekybos vietoje Kazlų Rūdoje. Dėl saviizoliacijos taisyklių pažeidimo praėjusią parą šalyje buvo nubausti aštuoni žmonės. 

Virusas kaimynystėje. Lenkijoje praėjusią parą užfiksuotas didžiausias atvejų skaičius nuo epidemijos pradžios – 809, taip pat registruota 13 mirčių. Bendras atvejų skaičius šioje šalyje išaugo iki 50 tūkst. 324, taip pat mirė 1787 žmonės. Rusijoje patvirtinti 5,24 tūkst. atvejų, mirė dar 119 žmonių, iš viso virusas šioje šalyje patvirtintas 877 tūkst. 135 asmenims, mirė 14 tūkst. 725 žmonės. Latvijoje praėjusią parą patvirtinti šeši nauji atvejai, Estijoje – 10. Bendras skaičius šiose šalyse siekia atitinkamai 1281 ir 2133 atvejų, Latvijoje nuo koronaviruso mirė 32 žmonės, Estijoje – 63.

Ministro apklausa. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo penktadienį bus apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. FNTT tyrime įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba viršijus įgaliojimus, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti ir sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Ministras penktadienį patenkino jos prašymą ir atleido iš viceministrės pareigų. 

Nota dėl Astravo. Lietuva penktadienį perdavė Minskui notą, kurioje smerkiamas Astravo atominės elektrinės paleidimo procesas, Baltarusija raginama stabdyti AE įjungimo darbus, kol bus įgyvendintos Europos Sąjungos streso testų rekomendacijos.

Prašymas išduoti V. Kučinską. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Slovėniją dėl šioje šalyje sulaikyto „Arvi“ įmonių grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko perdavimo Lietuvai. Ikiteisminį tyrimą, kuriame verslininkas yra įtariamasis, vykdo Kauno apygardos prokuratūra, tačiau detalės neatskleidžiamos. Verslininkas sukčiavimu yra įtariamas ir Rusijoje, jis liepos pabaigoje šios šalies prašymu sulaikytas Slovėnijoje.

Populiariausios knygos. Šalies bibliotekose pernai populiariausių knygų trejetuke buvo Santos Montefiore romanas „Neištikimybė“, George'o Orwello (Džordžo Orvelo) „Gyvulių ūkis“ ir Rūtos Šepetys „Druska jūrai“. Lietuviškų knygų sąraše – tinklaraštininkės Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės romanas „Tikros ir netikros seserys“, Jurgio Kunčino „Tūla“, Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“.

Dėmesys Beirutui. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis) šeštadienį vyksta į Beirutą, kad pareikštų Briuselio paramą Libano sostinei po šią savaitę įvykusio pražūtingo sprogimo.  Per antradienio sprogimą žuvo mažiausiai 153 žmonės, tūkstančiai buvo sužeisti ir padaryta milijardų dolerių žala. Šiuo metu sulaikyti ir pirmieji įtariamieji.

Kalėjimo bėglys. JAV sučiuptas 46 metus slapstęsis kalėjimo bėglys Luisas Archuleta (Luisas Arčuleta), kuriam šiuo metu yra 77-eri. Jis gyveno išgalvota pavarde viename ramiame Naujosios Meksikos mieste. Už policininko nužudymą Denveryje kalėjęs vyras 1974-aisiais pabėgo iš Kolorado kalėjimo. Kalėjimo bėglys bus grąžintas į Koloradą, kur jam bus pareikšti kaltinimai dėl pabėgimo iš kalėjimo. 

Autorius Ramūnas Jakubauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 31, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, rugpjūčio 07

2020.08.07 19:05
Užsienio naujienos 2020.08.07 19:05
2020.08.07 16:08
Lietuvos politika 2020.08.07 16:08
2020.08.07 15:53
Užsienio naujienos 2020.08.07 15:53
2020.08.07 15:53
Lietuvos politika 2020.08.07 15:53
2020.08.07 15:40
Lietuvos politika 2020.08.07 15:40
 
2020.08.05 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: demokratija – brangintina ir nebūtinai amžina - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-08-05

Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konfliktas yra neišvengiamybė. Teisingumas reiškia, kad silpnieji galiausiai tampa pranašesni už stipriuosius. Abstraktūs klausimai dėl sąžiningumo gali palaukti, tikriausiai amžinai.

Žvelgiant iš dešinės, kritika atrodo panašiai nyki. Tik savimi besirūpinantis ir save tenkinantis elitas užsigrobė geriausias darbo vietas, išduodamas liaudies interesus (ar tautos, jeigu jums tokia retorika artimesnė). Sistema paralyžiuojama interesų grupių ir lobistų. Padėtį gali atitaisyti tik stiprus lyderis, pasiruošęs laužyti taisykles.

Abi pusės dėl skirtingų, bet susijusių priežasčių nepasitiki institucijomis ir tarptautiniais susitarimais bei visa tai pagrindžiančiomis taisyklėmis.

Man įdomu, kaip ši madinga demokratijos kritika skambėtų Baltarusijoje arba Chabarovske Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Ten žmonės negali sau leisti prabangos dejuoti dėl savo valdymo sistemos netobulumo. Jiems nė motais sąveikinis požiūris arba kritikos teorijos taikymas tapatybės politikai. Jie taip pat netiki, kad politikos manipuliatorių klikos trukdo atgaivinti nacionalinę didybę.

Reikalavimai, keliami šiuose smarkiai nutolusiuose neramumų židiniuose, yra paprastesni. Protestuotojai nori, kad jų balsas būtų išgirstas ir kad jų balsai būtų užskaityti. Chabarovske žmonės nori susigrąžinti savo gubernatorių Sergejų Furgalą, kuris praeitą mėnesį faktiškai buvo pagrobtas Kremliaus. Baltarusijoje netgi neagituojama išversti iš posto Aleksandro Lukašenkos, laimėjusio paskutinius laisvus rinkimus 1994 metais ir mėginančio suklastoti artėjančius. Opozicijos manifeste – tik vienas pažadas ir reikalavimas, ir jis visiškai kitoks: laisvi rinkimai, dalyvaujant opozicijos kandidatams, kuriuos režimas yra uždraudęs ir nutildęs.

Šie reikalavimai – itin įtaigūs, nes jais apeliuojama į sveiką protą ir sąžiningumą. Baltarusijos valdžia tvirtina, kad opozicija yra marginalai. Tačiau tokiu atveju kam būtina juos persekioti? Jeigu Lukašenka toks populiarus, kaip jis tvirtina, tuomet jam jokio varžovo nėra ko bijoti.

Jų bendraminčiai Chabarovske nori teisės tvarkyti savo reikalus pagal Rusijos konstituciją. Furgalas nebuvo tobulas. Tačiau jį pasirinko vietos žmonės. Jų naujasis valdytojas Michailas Degtiariovas, primestas iš Maskvos, nėra jų pasirinkimas.

Šie paprasti reikalavimai gali sukelti milžiniškų padarinių. Jie atskleidžia režimų tiek Minske, tiek Maskvoje moralinį ir politinį bankrotą. Jeigu bus pripažinti, šie reikalavimai žada sukelti geopolitinių žemės drebėjimų.

Mielai pasiųsčiau į Chabarovską keletą Baltarusijos vėliavų – tikrųjų, baltai raudonai baltų, žyminčių šalies demokratinį atgimimą, o ne raudonai žalių, sugrąžintų Lukašenkos, apimto neosovietinės nostalgijos priepuolio. Taip pat pasiųsčiau Chabarovsko vėliavų – žalios, mėlynos ir baltos spalvos – į Baltarusiją. Manau, protestuotojai ir vienur, ir kitur iškart suprastų tokios dovanos reikšmingumą.

Kai 1994 metais rengiau reportažus apie rinkimus, kuriuos laimėjo Lukašenka, man taip ir netoptelėjo, kad tai reikš 26 metus tarptautinės izoliacijos, persipynusios su represijomis. Taip pat gerai menu žiniasklaidos pliuralizmo ir politinės laisvės metus Rusijoje. Šių šalių drąsūs žmonės stengiasi atgauti, ką praradę. Nors juos palaikom, mes, gyvenantys Vakaruose, turėtume branginti, ką dar turime.

Ir, ko gera, svarbiausias dalykas: norėčiau, kad žmonės, įsitraukę į politinius karus Vakaruose – ar tai būtų JAV, Lenkija, Britanija, ar kuri nors kita šalis – žengtų žingsnį atgal ir pagalvotų, kokia didžiuliu turtu jie naudojasi, reikšdami savo požiūrius sistemoje, kur rinkimai rengiami sąžiningai ir laisvai, esant politinei kultūrai, pripažįstančioje, kad svarbu mokėti ir laimėti, ir pralaimėti. Šios ypatybės yra brangintinos – ir nebūtinai amžinos.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: