2020.08.06 16:50 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi ketvirtadienio įvykiai

Vilnius, rugpjūčio 6 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Viruso plitimas. Praėjusią parą nustatyti 24 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 2171. Vienuolika atvejų susiję su protrūkiais Ignalinoje, Panevėžio antstolių kontoroje, švente Šalčininkų rajone, ekskursija „Išlaužas-Kaunas“ ir Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligonine, taip pat Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse registruoti penki pavieniai atvejai, kai žmonės užsikrėtė nuo sergančiųjų. Nustatyti ir du įvežtiniai atvejai iš Ukrainos ir Filipinų, šešių žmonių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios.

Kviečia susisiekti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kviečia susisiekti žmones, kurie liepos 23-24 dienomis lankėsi sostinės klube „Bardakas“. Jo darbuotojui praėjusią parą patvirtintas koronavirusas, todėl manoma, kad ir klubo lankytojai galėjo turėti sąlytį.

Baudos už pažeidimus. Už privalomą apsauginės veido kaukės nedėvėjimą trečiadienį buvo nubausti penki žmonės. Policijos departamentas informavo BNS, kad du žmonės buvo nubausti Vilniuje, po vieną – Jonavoje, Kaune ir Kretingoje. Visi kaukių nedėvėjo prekybos centruose, Vilniuje – viešajame transporte. Dėl saviizoliacijos taisyklių pažeidimo nubausti devyni žmonės. 

Koronaviruso milijonai. Vyriausybės duomenimis, iš ekonomikos skatinimo plane numatytų 4,9 mlrd. eurų iki šiol panaudota 863 mln. eurų – beveik penktadalis (17,5 proc.) visos sumos. Paskutinę liepos savaitę panaudota 44,8 mln. eurų. Vidutiniškai per savaitę jų suma didėja maždaug 1 procentiniu punktu.

Virusas kaimynystėje. Lenkijoje praėjusią parą užfiksuotas didžiausias naujų koronaviruso atvejų skaičius nuo epidemijos pradžios kovo mėnesį – 726, taip pat registruota 18 naujų mirčių. Bendras atvejų skaičius šioje šalyje išaugo iki 49 tūkst. 515, taip pat mirė 1774 žmonės. Rusijoje patvirtinti 5,27 tūkst. atvejų, mirė dar 116 žmonių, iš viso virusas šioje šalyje patvirtintas 871 tūkst. 894  asmenims, mirė 14 tūkst. 606 žmonės. Baltarusijoje patvirtinti 127 atvejai ir trys mirtys, iš viso šioje šalyje patvirtinti 68 tūkst. 503 atvejai ir 580 mirčių. Latvijoje praėjusią parą patvirtinta 18 naujų atvejų, Estijoje – 11. Bendras skaičius šiose šalyse siekia atitinkamai 1275 ir 2124 atvejų, Latvijoje nuo koronaviruso mirė 32 žmonės, Estijoje – 63.

Rugsėjo 1-oji – mokyklose. Mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją mokyklose, o ne nuotoliniu būdu. Apsauginės veido kaukės mokyklose būtų įvedamos, jeigu savivaldybėje užsikrėtimų skaičius pasiektų 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o prie nuotolinio mokymo būdo pereinama, jeigu būtų 25 užsikrėtimai 100 tūkst gyventojų. Rugsėjo 1-osios šventę Švietimo ministerija rekomenduoja sutikti lauke. Tuo metu, pirmojo kurso studentams mokslo metai prasidės rugsėjo 14 dieną, nes maždaug rugsėjo 10 dieną baigsis priėmimas į aukštąsias mokyklas. 

Prezidento raginimas. Šalies vadovas Gitanas Nausėda ragina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą greičiau grįžti iš atostogų ir pasiaiškinti dėl korupcija įtariamos viceministrės Linos Jaruševičienės. Jai pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba viršijus įgaliojimus tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų, pirkimo. Prezidento teigimu, klausimai, į kuriuos turi atsakyti A. Veryga, susiję „su tam tikrais sisteminiais dalykais“. Tai, pasak G. Nausėdos, įrodo ir kitas teisėsaugos tyrimas dėl reagentų pirkimų, jame įtariamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas.

Astravo AE paleidimas. Baltarusijos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad branduolinis kuras į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių bus pradėtas krauti penktadienį. Minskas anksčiau skelbė, kad Astravo AE pirmojo reaktoriaus „fizinis įjungimas“ planuojamas rugpjūtį, o projektinį gamybos pajėgumą jis turėtų pasiekti 2021 metų vasarį.

JAV žinia Baltarusijai. JAV Senatas vienbalsiai ragina Baltarusiją surengti laisvus, sąžiningus ir skaidrius prezidento rinkimus, šalis taip pat smerkia opozicijos pretendentų į prezidentus areštus. Šiuo metu Baltarusijoje vyksta išankstinis balsavimas, rinkimai numatyti sekmadienį. Prie Lietuvos ambasados ketvirtadienį buvo sulaikyta ir vėliau paleista kandidatės į Baltarusijos prezidentus Svetlanos Tichanovskajos patikėtinė Marija Moroz.

Privalomas testavimas. Vokietija nuo šeštadienio reikalaus, kad iš koronaviruso rizikos zonoms priskiriamų šalių atvykstantys žmonės atliktų testą dėl koronaviruso. Šalyje pastarosiomis savaitėmis auga užsikrėtusiųjų skaičius, trečiadienį pirmą kartą per tris mėnesius registruota daugiau nei 1 tūkst. naujų atvejų. Vokietijoje iki šiol nustatyta kiek daugiau nei 214 tūkst. užsikrėtimo atvejų, 9180 žmonių mirė. 

Beiruto aukos. Libano sostinėje gelbėtojai tikisi po nuolaužomis ir griuvėsiais atrasti likusių gyvų po pragaištingo sprogimo, nusinešusio mažiausiai 137 žmonių gyvybes. Pranešama, kad dingusiais laikoma dešimtys žmonių, bent 5 tūkst. buvo sužeisti. Ketvirtadienį sprogimo vietoje lankosi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). Jis yra pirmasis užsienio lyderis, apsilankęs Beirute po antradienį įvykusios nelaimės.

Raginimas Maskvai. JAV ir septynios Europos šalys – Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Airija – prieš penktadienį minimas 12-ąsias Rusijos ir Sakartvelo karinio konflikto pradžios metines paragino Maskvą išvesti savo pajėgas iš Abchazijos ir Pietų Osetijos bei leisti vykdyti medicininę evakuaciją ir pristatyti ten pagalbą, ypač siaučiant koronaviruso pandemijai. Po trečiadienį vykusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojo Miroslavo Jenčos uždaro instruktažo JT Saugumo Tarybai šios Vakarų šalys pareiškė, kad Rusijos pajėgų buvimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje bei sprendimas pripažinti „vadinamąją šių regionų nepriklausomybę“ pažeidžia Sakartvelo teritorinį vientisumą ir kenkia jo suverenitetui.

Autorius Ramūnas Jakubauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 31, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, rugpjūčio 06

2020.08.06 17:59
Lietuvos politika 2020.08.06 17:59
2020.08.06 16:50
Lietuvos politika 2020.08.06 16:50
2020.08.06 14:52
Užsienio naujienos 2020.08.06 14:52
2020.08.06 14:38
Lietuvos politika 2020.08.06 14:38
2020.08.06 14:28
Lietuvos politika 2020.08.06 14:28
2020.08.06 12:35
Lietuvos verslas 2020.08.06 12:35
2020.08.06 12:00
Užsienio naujienos 2020.08.06 12:00
2020.08.06 11:41
Užsienio naujienos 2020.08.06 11:41
2020.08.06 11:37
Įvairenybės, kultūra 2020.08.06 11:37
2020.08.06 11:23
Lietuvos politika 2020.08.06 11:23
2020.08.06 10:23
Lietuvos politika 2020.08.06 10:23
2020.08.06 09:53
Lietuvos politika 2020.08.06 09:53
2020.08.06 09:46
Lietuvos politika 2020.08.06 09:46
 
2020.08.05 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: demokratija – brangintina ir nebūtinai amžina - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-08-05

Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konfliktas yra neišvengiamybė. Teisingumas reiškia, kad silpnieji galiausiai tampa pranašesni už stipriuosius. Abstraktūs klausimai dėl sąžiningumo gali palaukti, tikriausiai amžinai.

Žvelgiant iš dešinės, kritika atrodo panašiai nyki. Tik savimi besirūpinantis ir save tenkinantis elitas užsigrobė geriausias darbo vietas, išduodamas liaudies interesus (ar tautos, jeigu jums tokia retorika artimesnė). Sistema paralyžiuojama interesų grupių ir lobistų. Padėtį gali atitaisyti tik stiprus lyderis, pasiruošęs laužyti taisykles.

Abi pusės dėl skirtingų, bet susijusių priežasčių nepasitiki institucijomis ir tarptautiniais susitarimais bei visa tai pagrindžiančiomis taisyklėmis.

Man įdomu, kaip ši madinga demokratijos kritika skambėtų Baltarusijoje arba Chabarovske Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Ten žmonės negali sau leisti prabangos dejuoti dėl savo valdymo sistemos netobulumo. Jiems nė motais sąveikinis požiūris arba kritikos teorijos taikymas tapatybės politikai. Jie taip pat netiki, kad politikos manipuliatorių klikos trukdo atgaivinti nacionalinę didybę.

Reikalavimai, keliami šiuose smarkiai nutolusiuose neramumų židiniuose, yra paprastesni. Protestuotojai nori, kad jų balsas būtų išgirstas ir kad jų balsai būtų užskaityti. Chabarovske žmonės nori susigrąžinti savo gubernatorių Sergejų Furgalą, kuris praeitą mėnesį faktiškai buvo pagrobtas Kremliaus. Baltarusijoje netgi neagituojama išversti iš posto Aleksandro Lukašenkos, laimėjusio paskutinius laisvus rinkimus 1994 metais ir mėginančio suklastoti artėjančius. Opozicijos manifeste – tik vienas pažadas ir reikalavimas, ir jis visiškai kitoks: laisvi rinkimai, dalyvaujant opozicijos kandidatams, kuriuos režimas yra uždraudęs ir nutildęs.

Šie reikalavimai – itin įtaigūs, nes jais apeliuojama į sveiką protą ir sąžiningumą. Baltarusijos valdžia tvirtina, kad opozicija yra marginalai. Tačiau tokiu atveju kam būtina juos persekioti? Jeigu Lukašenka toks populiarus, kaip jis tvirtina, tuomet jam jokio varžovo nėra ko bijoti.

Jų bendraminčiai Chabarovske nori teisės tvarkyti savo reikalus pagal Rusijos konstituciją. Furgalas nebuvo tobulas. Tačiau jį pasirinko vietos žmonės. Jų naujasis valdytojas Michailas Degtiariovas, primestas iš Maskvos, nėra jų pasirinkimas.

Šie paprasti reikalavimai gali sukelti milžiniškų padarinių. Jie atskleidžia režimų tiek Minske, tiek Maskvoje moralinį ir politinį bankrotą. Jeigu bus pripažinti, šie reikalavimai žada sukelti geopolitinių žemės drebėjimų.

Mielai pasiųsčiau į Chabarovską keletą Baltarusijos vėliavų – tikrųjų, baltai raudonai baltų, žyminčių šalies demokratinį atgimimą, o ne raudonai žalių, sugrąžintų Lukašenkos, apimto neosovietinės nostalgijos priepuolio. Taip pat pasiųsčiau Chabarovsko vėliavų – žalios, mėlynos ir baltos spalvos – į Baltarusiją. Manau, protestuotojai ir vienur, ir kitur iškart suprastų tokios dovanos reikšmingumą.

Kai 1994 metais rengiau reportažus apie rinkimus, kuriuos laimėjo Lukašenka, man taip ir netoptelėjo, kad tai reikš 26 metus tarptautinės izoliacijos, persipynusios su represijomis. Taip pat gerai menu žiniasklaidos pliuralizmo ir politinės laisvės metus Rusijoje. Šių šalių drąsūs žmonės stengiasi atgauti, ką praradę. Nors juos palaikom, mes, gyvenantys Vakaruose, turėtume branginti, ką dar turime.

Ir, ko gera, svarbiausias dalykas: norėčiau, kad žmonės, įsitraukę į politinius karus Vakaruose – ar tai būtų JAV, Lenkija, Britanija, ar kuri nors kita šalis – žengtų žingsnį atgal ir pagalvotų, kokia didžiuliu turtu jie naudojasi, reikšdami savo požiūrius sistemoje, kur rinkimai rengiami sąžiningai ir laisvai, esant politinei kultūrai, pripažįstančioje, kad svarbu mokėti ir laimėti, ir pralaimėti. Šios ypatybės yra brangintinos – ir nebūtinai amžinos.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: