BNS app
 
 
 
2023.02.03 10:51 |Kategorija:  Cover news
Paulius Peleckis/BNS nuotr.

Savivaldos rinkimai: 109 milijonieriai, pusė tūkstančio teistų ir 94 metų kandidatas

Vilnius, vasario 3 d. (BNS). Kovą vyksiančiuose merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimuose dalyvauja 109 milijonieriai, per tūkstantis neturinčiųjų jokio turto, apie pusė tūkstančio teistų asmenų, o Ukmergėje kandidatuoja 94 metų vyras, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Penktadienį VRK svetainėje paskelbti kandidatų sąrašai, biografijos, turto ir pajamų deklaracijos, biografijos, kiti duomenys.

Apibendrinus visus gautus duomenis, išeitų, kad savivaldos rinkimuose dalyvauja beveik 49 metų sulaukęs, santuokoje gyvenantis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia apie 100 tūkst. eurų.

Turtingiausias kandidatas – R. Karbauskis

Rinkimų komisijos duomenimis, trys turtingiausi asmenys kandidatuoja Šiaulių rajone, Klaipėdos miesto ir Vilniaus miesto savivaldybėse.

Skaičiuojant privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas, didžiausiu turtu, neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas, disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių rajone keliamas kandidatas, šios partijos lyderis verslininkas Ramūnas Karbauskis.

Paskutiniu numeriu partijos kandidatų sąraše įrašytas politikas deklaravo 26 mln. 667 tūkst. eurų turtą.

Antroje vietoje – politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas Vidmantas Dambrauskas, jo deklaracijose – 19 mln. ir 30 tūkst. eurų.

Trečioje vietoje pagal disponuojamo turto sumą yra Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Remigijus Lapinskas, deklaravęs turintis turto už 9 mln. 328 tūkst. eurų.

Daugiausia – 19 – milijonierių yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos gretose. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į rinkimus kelia 18 milijonierių. Tarp Lietuvos socialdemokratų partijose deleguojamų kandidatų – 14 asmenų, deklaravusių turto už daugiau kaip milijoną eurų. Su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į rinkimus eina 13 milijonierių, su Liberalų sąjūdžiu – devyni. 

Aštuoni milijonieriai kandidatuoja su partija „Laisvė ir teisingumas“. Po keturis milijonierius deleguoja Darbo partija ir Lietuvos regionų partija, po tris – Laisvės partija ir politinis komitetas „Vieningas Kaunas“.

Po du asmenis, kurie turi daugiau kaip milijono vertės turtą, kelia Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos žaliųjų partijos koalicija „Už laisvę augti“, Lietuvos žaliųjų partija, politinis komitetas „Vieninga Plungė“ ir politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“.

Po vieną milijonierių savo sąrašuose turi Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija), Krikščionių sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, politinis komitetas „Švari savivalda“, politinis komitetas „Už Druskininkus“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).

Deklaravo eurą

Kandidatų pateiktais duomenimis, daugiausiai skolų turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos, Lietuvos regionų partijos ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatai. 

Neturintys visai jokio turto deklaracijose nurodė 1379 kandidatai. Dauguma jų kandidatuoja su politiniais komitetais.

VRK teigimu, atsirado du kandidatai, kurie savo turto deklaracijose nurodė turintys po vieną eurą.

Vienas jų rinkimuose dalyvauja su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politine partija, kitas į rinkimus eina su politiniu komitetu „Drauge su Jumis“. 

Į merus sulaukus 24-erių ir 73-erių

Iš viso VRK ketvirtadienį kandidatais į savivaldybių tarybas ir merus registravo  13 tūkst. 797 asmenis, 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais. Prieš ketverius metus kandidatavo panašus skaičius politikų – 13 tūkst. 732, mero posto siekė 413.

Šiemet į savivaldybių tarybas kandidatuoja 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų, tačiau dėl mero pareigų varžosi 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų. 

Kandidatų amžiaus vidurkis yra 48 metai ir dešimt mėnesių. 

Vyriausio amžiaus kandidatą vyrą savo gretose turi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jos sąraše yra Ukmergės rajone kandidatuojantis asmuo, kuriam rinkimų dieną bus 94 metai.

Jauniausios kandidatės yra trys 18 metų merginos iš Laisvės partijos, kandidatuojančios į Joniškio rajono savivaldybės tarybą. Į jauniausių kandidatų gretas taip pat patenka 18-metis vaikinas, kandidatuojantis Utenoje, politinio komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ sąraše. 

Jauniausią kandidatą į merus kelia konservatoriai. Prienų rajono savivaldybės vadovo posto siekia 24 metų sulaukęs Jovydas Juocevičius.

Solidžiausio amžiaus kandidatą į Druskininkų merus deleguoja Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimų dieną Česlovui Jezerskui bus 73-eri. 

Daugiau kaip pusė turi aukštąjį išsilavinimą

Beveik 44 proc. kandidatų nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 8,4 proc. tvirtino turintys aukštesnįjį, 7,9 proc. – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 7,5 proc. – aukštąjį, 7,1 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą, 6,9 – vidurinį, o 17 proc. kandidatų pasirinko iš viso nenurodyti rinkėjams, kokius mokslus yra baigę.

Daugiausiai – 1123 – turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą kandidatų yra Lietuvos socialdemokratų partijos gretose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašuose tokių yra 966, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 742.

Mažiausiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių kandidatų kelia politinis komitetas „Raseinių žemaitis“. Po tris universitetą baigusius kandidatus yra politinių komitetų „Atsigręžkime į žmogų“ ir „Siekime kartu“ gretose.

Duomenis apie išsilavinimą kandidatai nurodo savo biografijose. VRK teigia neturinti pareigos tikrinti šių duomenų tikslumo.

Padvigubėjo teistų

VRK duomenimis, šiemet savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvauja apie pusę tūkstančio teistumą turinčių kandidatų, tai yra dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus.

Nuteistųjų duomenų bazėje esantys duomenys atskleidžia, kad į savivaldą kandidatuoja įvairias nusikalstamas veikas praeityje padarę ir už jas bausmes jau atlikę asmenys.

Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Mindaugas ir Kęstutis.

Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčiųjų Daivos, Linos ir Rasos vardus.

Daugiau kaip 61 proc. kandidatų savo biografijose nurodė, kad yra susituokę. 13 proc. deklaravo, jog yra nevedę arba netekėjusios. Beveik 11 proc. pažymėjo, kad yra išsiskyrę. Kandidatai-našliai sudaro beveik 4 proc. Esantys partnerystėje nurodė 0,5 proc. kandidatų. Daugiau kaip 10 proc. duomenų apie savo šeiminę padėtį nepateikė. 

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kovo 5 dieną.

Autorė Jūratė Skėrytė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, vasario 03

2023.02.03 21:31
Užsienio naujienos 2023.02.03 21:31
2023.02.03 19:51
Užsienio naujienos 2023.02.03 19:51
2023.02.03 16:38
Užsienio naujienos 2023.02.03 16:38
2023.02.03 11:12
Lietuvos verslas 2023.02.03 11:12
2023.02.03 10:43
Lietuvos verslas 2023.02.03 10:43
 
2023.01.31 11:55 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Čekijos vadovo rinkimai siunčia galingus ir teigiamus signalus, ir ne tik Prahoje - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2023-01-31

Dideli lūkesčiai ir nuviliantys rezultatai. Tokia yra čekų istorija nuo 1989-ųjų Aksominės revoliucijos. Tas pasakiškas epizodas (kurio liudininku buvau kaip jaunas užsienio korespondentas) ne tik atvedė Vaclavą Havelą į Prahos pilį. Jis padėjo pamatus aktyviai pilietinei visuomenei ir šalies reintegracijai į Europos pagrindinę srovę. Tačiau tai taip pat buvo pradžia trijų dešimtmečių politinės ir ekonominės sofistikos, kurios pavyzdys – dvi nepastovaus, prieš Vakarus nusiteikusio Milošo Zemano kadencijos prezidento poste ir, regis, nesustabdoma oligarcho ir populistinio politiko, buvusio ministro pirmininko Andrejaus Babišo karjera.

Praėjusi savaitė žymi tos eros pabaigą ir, galbūt, viltingesnės eros pradžią. M. Zemano įpėdiniu valstybės vadovo poste taps į pensiją išėjęs generolas Petras Pavelas, pasižymėjęs tarnyba buvusioje Jugoslavijoje ir NATO, kur jis vadovavo Aljanso kariniam komitetui. P. Pavelas tvirtai laikosi liberalių, internacionalistinių V. Havelo ir (gerbėjai drįsta tikėtis) gerbiamo tarpukario Čekoslovakijos prezidento Tomašo Garrigue'o Masaryko tradicijų. 

Kontrastas su A. Babišu vargu ar galėtų būti ryškesnis. Slovakijoje gimusio verslininko karjerą lydėjo ginčai dėl jo bendradarbiavimo su komunistinių laikų slaptąja policija, jo verslo metodų ir taktikos po 1991-ųjų, teisinės ir visuomeninės kontrolės vengimo ir kritikų užgauliojimo. Išteisintas dėl kaltinimų Europos Sąjungos subsidijų grobstymu, jis kurį laiką buvo laikomas favoritu laimėti prezidento rinkimus.

Kampanijos metu jis atvirai atmetė savo šalies įsipareigojimus pagal NATO kolektyvinės gynybos straipsnį, sakydamas, kad būdamas vyriausiuoju kariuomenės vadu nesiųstų Čekijos karių ginti Lenkijos ar Baltijos šalių, jei šios būtų užpultos. Nors vėliau jis šiuos savo žodžius atsiėmė, jo plakatai, kuriais buvo išklijuota visa šalis, buvo su tokiais šūkiais kaip „Aš nesiruošiu įtraukti Čekijos į karą – esu diplomatas, o ne kareivis“ ir „Balsuokite už taiką, balsuokite už Babišą“.

Tačiau nei jo turtų (4 mlrd. JAV dolerių), nei politinės mašinos, nei žiniasklaidos imperijos, nei miniai pataikaujančių prieš migraciją nukreiptų žinučių, nei net paskubomis užsiaugintos barzdos nepakako pergalei pasiekti. Per antrąjį rinkimų turą P. Pavelas nugalėjo A. Babišą 58 proc. balsų prieš 42 proc., o tai pagal Čekijos standartus buvo triuškinanti pergalė. 

Čekijos prezidento postas yra daugiausia simbolinis. Valstybės vadovas skiria aukštas pareigas užimančius pareigūnus, pavyzdžiui, aukščiausių instancijų teismų teisėjus ir centrinio banko vadovą, o po parlamento rinkimų gali pasirinkti ministrą pirmininką. Prezidentas taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį užsienio politikos srityje, daugiausia sakydamas viešas kalbas ir rengdamas vizitus. Čia jis turės daug darbo, siekdamas užglaistyti nesutarimus, išprovokuotus it kaminas rūkančio, išgerti nevengiančio ir atvirais pasisakymais pagarsėjusio M. Zemano.

Dėl savo vaidmens gelbstint apgultus prancūzų karius 1993 metais P. Pavelas bus laukiamas svečias Paryžiuje. Namuose, kitaip nei A. Babišas su savo „išdegintos žemės“ retorika, išrinktasis prezidentas pasirinko švelnų toną, ragindamas čekus vengti politinės poliarizacijos ir skatindamas daugiau kalbėtis tarpusavyje. 

Platesnė pamoka yra ta, kad esant stipriam kandidatui ir stipriai kampanijai, kokios ankstesniuose prezidento rinkimuose akivaizdžiai trūko, pagrindinės srovės politinė kampanija gali nugalėti net nesąžiningą ir gerų ryšių turintį populistinį oponentą.

Ši pamoka neliks nepastebėta ir kitose šalyse. Kaimyninę Slovakiją krečia politinė krizė, ten laukiama pirmalaikių parlamento rinkimų. Lenkijoje taip pat planuojami eiliniai rinkimai, kuriuose valdančioji Įstatymo ir teisingumo partija vėl susidurs su susiskaldžiusia centristų ir kairiųjų opozicija. Vengrijos politinė opozicija susivienijo praėjusiais metais vykusiems rinkimams, tačiau nesugebėjo išstumti iš valdžios Viktoro Orbano, kuris, būdamas ministru pirmininku, pasmerkė sankcijas Rusijai, kritikavo Ukrainą ir konfliktavo su ES. Dėl to jis sulaukė didelio tarptautinio populiarumo tarp kai kurių užsienio konservatorių. 

Tačiau istorija rodo, kad čekai taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį tarptautinėje politikoje. Valdant tvirtam, ramiai kalbančiam P. Pavelui, tie laikai gali sugrįžti. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: