2020.01.21 15:08 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

VSD pažyma apie E. Bėrontą buvo nepagrįsta, paskelbė teismas

Vilnius, sausio 21 d. (BNS). Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kurios pagrindu iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo pareigų buvo atleistas Erikas Bėrontas, buvo nepagrįsta ir parengta remiantis prielaidomis, paskelbė teismas. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“.

Anot teismo, tokia aplinkybė pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas panaikino pernai balandį pasirašytą žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo E. Bėrontui neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija.

Praėjus kelioms dienoms po šio įsakymo pasirašymo tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atleido E. Bėrontą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pareigų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. Bėrontas per VSD patikrinimą nuslėpė ryšius su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

„Nurodytame klausimyne nėra suformuotas klausimas, kuriame pareiškėjas privalėtų deklaruoti atitinkamus ryšius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tokius ryšius nuslėpė“, – teigiama pirmadienį paskelbtame sprendime.

„Tuo labiau nustatyta, kad pareikalavus pareiškėją duoti papildomus paaiškinimus, jis nurodė, kokie ryšiai jį siejo su Raimondu Kurlianskiu. Kaip matyti, kad tie ryšiai buvo susiję su NMA projektų viešinimu“, – rašoma jame.

Teismas taip pat konstatavo, kad VSD patikrinimo išvada dėl E. Bėronto pajamų bei turto kilmės yra grindžiama tik prielaidomis, nebuvo atlikta išsami jo bei sutuoktinės pajamų bei turto analizė, selektyviai vertintos buvusio NMA vadovo gautos pajamos ir iškeltos įrodymais nepagrįstos abejonės, jog E. Bėrontas būdamas jauno amžiaus negalėjo sutaupyti nurodomos pinigų sumos.

Sprendime rašoma, kad VSD negalėjo poligrafu tikrinti E. Bėronto pajamų teisėtumo. Be to, žvalgybos pareigūnai padarė procedūrinį pažeidimą, kai nesupažindino E. Bėtonto su patikrinimo išvadomis.

NMA direktorius pagal pareigybę privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.

Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma, tačiau teismas užpernai rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Autorius Saulius Jakučionis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 31, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

1 2 3 4 5
 
2020.01.21 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Europos valstybės turi ieškoti simbolinės ir praktinės atsvaros Kinijai - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-01-21

Minsko tarptautiniame oro uoste ženklai užrašyti trimis kalbomis: rusų, anglų ir kinų. Man sakė, kad tokiu būdu ne tiek stengiamasi, kad svečiai iš Kinijos jaustųsi patogiai, kiek priminti atvykėliams iš Rusijos, jog net ir jų kuklūs mažesnieji broliai Baltarusijoje turi iš ko rinktis.

Užmojis balansuoti tarp dviejų autoritarinių kleptokratijų Baltarusijai gali išdegti. Tačiau kam nors kitiems taip elgtis būtų klaida.

Ką tik grįžau iš Lietuvoje vykusio kasmetinio „Sniego susitikimo“, suteikiančio galimybę pabendrauti saugumo ekspertams ir sprendimus priimantiems asmenims. Į jo programą pirmąkart buvo įtraukta sesija Kinijos klausimais. Aš buvau vienas iš jos vedėjų. Pabrėžiau moralines ir praktines priežastis iš naujo apsvarstyti mūsų požiūrį į Pekino režimą, pademonstruoti solidarumą su jo priekabių aukomis ir aktyviai priešintis jo įtakai.

Viena iš priežasčių – savi interesai. Kiekvienai šaliai, kurių teritorijos patenka į didįjį lanką nuo Norvegijos iki Sakartvelo ir kurios nerimauja dėl Rusijos, reikalinga JAV pagalba. Ir bet koks sakinys su žodžiu „Kinija“ suteikia daugiau galimybių atkreipti dėmesį Vašingtone nei jo neturintys.

D. Trumpo administracija stengiasi suvaldyti įtampą, kylančią iš jos instinkto veikti vienašališkai („Pirmiausiai – Amerika!“) ir poreikio turėti sąjungininkų. Jungtinės Valstijos per silpnos, kad vienos įstengtų varžyti didėjančią Kinijos skaitmeninę, diplomatinę, ekonominę, ideologinę ir karinę įtaką. Tačiau kartu su kitomis turtingosiomis valstybėmis jos gali suformuoti patikimą koaliciją, pajėgią nustatyti taisykles.

Taigi, sąjungininkės, rodančios, kad yra suinteresuotos padėti JAV tvarkytis su Kinija, padeda taisyti šios administracijos pašlijusius multilateralistinius instinktus. Jos taip pat turi (šiek tiek) didesnę galimybę sulaukti JAV paramos sprendžiant savas problemas.

Be to, Kinija Europos demokratijoms nėra kokia nors tolima grėsmė – ji yra artima ar netgi jau esanti. Mus sukvietę lietuviai tebeniršta dėl gruodį įvykdyto išpuolio prieš šalies švenčiausią religinį memorialą – Kryžių kalną. Viena kinė turistė išlupo kryžių, skirtą Honkongui, ir išniekino kitą, piktdžiugiškai girdamasi savo veiksmais per socialinius tinklus. Rugpjūtį Kinijos ambasada akiplėšiškai organizavo mėginimą sutrikdyti Honkongo šalininkų demonstraciją Vilniaus centre ir išprovokavo diplomatinį protestą.

Dar svarbesnis pagrindas imtis veiksmų – ypač šalims, kadaise priklausiusioms sovietinei imperijai – yra moralinis. Baltijos šalių, Ukrainos, Vidurio Europos ir kitų turima užsienio jėgų okupacijos patirtis tebėra gyvi ir skaudūs prisiminimai. Žmonės prisimena puolimą prieš tikėjimo laisvę, priverstinį psichiatrinį gydymą, pastangas ištrinti nacionalines kalbas, kultūrą ir istoriją, kalinimą lageriuose, tremtis ir kitus dalykus. Visi tokie arba dar didesni baisumai šiuo metu vyksta žemyninėje Kinijoje. Protestuotojai Honkonge kovoja, kad išvengtų šio likimo; Taivano žmonės nubalsavo prieš tai per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus.

Raginau „Sniego susitikimo“ dalyvius apsvarstyti praktines ir simbolines atsako priemones. Kinija spaudžia ir izoliuoja Taivaną, kurį laiko savo maištinga provincija. Taigi, miestai ir miesteliai turėtų sekti drąsiu Prahos pavyzdžiu ir pradėti broliautis su Taibėjumi, Taivano sostine, arba kitomis vietovėmis šioje drąsioje, bet į keblią padėtį patekusioje kinų demokratijoje. Baltijos šalys turėtų įkurti ten bendrą prekybos atstovybę. NATO turėtų būti skatinama atidaryti ten savo biurą.

Gyriau drąsius ir ryžtingus Lietuvos parlamento narius, kurie yra bene vieninteliai politikai Europoje, tebesantys nusiteikę drąsiai sutikti Kinijos nepasitenkinimą ir susitikinėti su didžiulį spaudimą patiriančia Tibeto vadovybe tremtyje.

Vyriausybės turėtų boikotuoti žalingą „17 plius 1“ forumą, kuriame Rytų ir Vidurio Europos valstybės varžosi dėl (neskaidrių ir perdėtai brangių) Kinijos infrastruktūros projektų. Joms pravarčiau būtų išplėsti konkuruojančią, bet mažiau dėmesio sulaukiančią Trijų jūrų iniciatyvą, kurioje dalyvauja 12 ES šalių, Vokietija ir JAV.

Naujos narės (ypač Ukraina), aukšto lygio atstovavimas, turininga darbotvarkė ir kai kurie praktiniai rezultatai per birželį Estijoje vyksiantį šių metų viršūnių susitikimą suteiks itin pelnyto galvos skausmo baugintojams Pekine.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: