2020.02.17 14:28 |Kategorija:  Cover news
AP-Scanpix nuotr.

Stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje – Seimo, „Grigeo“, „Biovelos“ veidai - BNS TEMA

Vilnius, vasario 17 d. (BNS). Teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, rodo BNS gauti duomenys. 

Sausio 2-ąją vykusioje medžioklėje dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys kooperatyvo „Agroaves group“  vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti. 

Medžioklei vadovavo Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika.

Utenos rajono tarybos narys „valstietis“ Jonas Slapšinskas prisipažino joje nušovęs stumbrę ir aiškino sumaišęs ją su šernu. Stumbrai yra įtraukti į saugomų gyvūnų sąrašą. J. Slapšinskui skirta 12,2 tūkst. eurų bauda.  Ją „valstietis“ suskubo sumokėti.

Medžioklės aplinkybes ėmėsi tirti Aplinkos apsaugos departamentas ir teisėsauga. Ji aiškinasi, ar Panevėžio aplinkosaugininkai nebuvo aplaidūs, vertindami situaciją. 

Praėjusią savaitę Pašilių stumbryne nugaišo be motinos likęs stumbriukas. Jis buvo priglaustas po to, kai pasimetęs ir vienišas atklydo į vieną iš Panevėžio rajone Iciūnų kaime esančių vienkiemių. Aiškinamasi, ar jis galėjo būti nušautos stumbrės jauniklis. Jei tai pasitvirtintų, bauda už nušautą stumbrę išaugtų iki 36,6 tūkst. eurų.

BNS kalbinti medžioklės dalyviai sakė nė vienas nematęs nei situacijos, kaip buvo nušautas saugomas gyvūnas, nei pačios nušautos stumbro patelės. Jie taip pat teigė iki šiol nebuvę apklausti nei aplinkosaugininkų, nei teisėsaugos.

Medžioklėje – politikai, verslininkai, teisininkai

BNS duomenimis, komercinėje medžioklėje iš viso dalyvavo 25 asmenys.

Medžioklės dalyvių sąrašo neatskleidė nei aplinkosaugininkai, nei Valstybinių miškų urėdija, argumentuojant asmens duomenų apsauga.

Aplinkos apsaugos departamentas atskleidė vienintelio J. Slapšinsko tapatybę. Jis pats kitų medžioklės dalyvių neįvardijo. 

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius patvirtino dalyvavęs Krekenavos-Naujamiesčio plote Panevėžio rajone vykusioje medžioklėje, kurioje buvo nušauta stumbrė. 

„Niekas manęs nieko neklausė, o aš nieko nemačiau. Mes, matyt, stovėjom per skirtingą atstumą. Nei žvėries, nei nieko. Jūs žinokit, kad vyksta tyrimas, tai tas komentavimas, kaip ir nelabai, tiesą sakant...“, – BNS pirmadienį sakė R. Sinkevičius.   

Pasak jo, komercinę medžioklę užsakė „Tauro“ medžiotojų klubas, kuriam priklauso ir pats R. Sinkevičius.

„Prieš medžioklę niekada nežinai visų dalyvių sąrašo. Antra – medžioklės užsakovas yra klubas ir to klubo nariai visi kviečiami. O kas iš ne klubo narių kviečiami – man nežinoma“, – paaiškino parlamentaras.    

Jis tikino, kad tokių medžioklių metu jokie reikšmingi sprendimai nėra priimami. 

„Apie verslus, gyvenimą, politiką apie ką tik nori nėra niekur uždrausta šnekėt ir jei kas ką nori šnekėt, tas tą ir šneka. Bet šiaip apie verslus ir apie darbą hobio metu paprastai nešnekama. Ir nereikia kurti sąmokslo teorijų, kad kažkas sprendžiama, nusprendžiama. Jos atrodo propagandiškos“, – sakė Seimo narys.  

Anot jo, alkoholis medžioklės metu nebuvo vartojamas, medžiotojų blaivumas įvykus incidentui nebuvo tikrinamas. 

Klausiamas, kaip įmanoma supainioti šerną su gerokai stambesniu gyvūnu – stumbru, R. Sinkevičius svarstė, jog tai galėjo lemti blogas matomumas.  

„Ką aš žinau, gal krūmai labai buvo, gal pelkė buvo. Sunku patikėti žiūrint teoriškai, bet taip įvyko“, – pridūrė jis. 

Jis patvirtino, jog medžioklėje dalyvavo teisininkas R. Valiūnas ir mėsos perdirbimo bendrovės „Biovela“ vienas savininkų Virginijus Kantauskas. 

Savo interesų deklaracijoje R. Sinkevičius yra nurodęs, kad jo dukra dirba advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ teisininke, o sutuoktinė – Aplinkos apsaugos agentūroje. Tačiau pirmadienį parlamentaras BNS patikslino, kad žmona „jau metus ar net dvejus“ Aplinkos apsaugos agentūroje nebedirba. 

BNS žiniomis, medžioklėje taip pat dalyvavo žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Dojus Agro“ vadovas Pranas Dailidė, verslininkas Darius Nedzinskas, Vaisingumo klinikos vadovas Algirdas Usonis, Danijos verslininkas Ole Garsdal su sūnumi, buvęs parlamentaras ir buvęs sostinės vicemeras Jonas Pinskus bei kiti.  

Medžiotojai kalbėjo apie stumbrės jauniklį

Registrų centro duomenimis, „Tauro“ klubui vadovauja vienas kelių tiesimo bendrovės „Fegda“ akcininkų verslininkas Arvydas Gribulis. Jis BNS patvirtino, kad klubas organizavo medžioklę sausio 2 dieną, jis pats dalyvavęs su sūnumi ir broliu. Į medžioklę buvo pakviesti penki klubo nariai, kas pakvietė kitus, verslininkas sakė nežinantis.  

Jis taip pat sakė nematęs nei kas, nei kaip nušovė stumbrę. Tačiau užsiminė, jog kiti medžiotojai kalbėjo, kad stumbrė galėjo būti su jaunikliu.

Paklaustas, kaip įmanoma supainiot stumbrą su šernu, A. Gribulis paaiškino: „Įmanoma. Žinot, jeigu jis pamatė jauniklį, kuris yra tokio dydžio kaip šernas. Pavyzdžiui, lauki, kai tau išbėga. O gal išbėgo tada didesnė patelė, per optiką reikia atskirti, sudėtinga“. 

Jis pridūrė pats jauniklio nematęs, bet girdėjo apie jį kalbant kitus medžiotojus. 

„Iš medžiotojų niekas nematė, kadangi atvažiavo aplinkosauga, mes išvažiavom į kitą vietą. Liko Slapšinskas, liko urėdijos atstovai“, – pasakojo A. Gribulis. 

Paklaustas, ar tikrai stumbrę nušovė J. Slapšinskas, verslininkas sakė manantis, kad nušovė tas, kuris prisipažino.  

„Aš manau, tikrai. Aš žinau, kadangi ji bėgo link jo, kas matė. Negi jūs galvojat, kad koks nors kitas žmogus norės tokią nemalonę užsidėt nuo kito nuėmęs?“, – svarstė A. Gribulis.  

Išsamiau medžioklės aplinkybių, jos dalyvių A. Gribulis sakė nenorįs komentuoti, nes tai „neviešas reikalas“.  

„Nė vieno šūvio neiššoviau“

Detaliau apie medžioklę bei jos dalyvius nekomentavo ir „Grigeo“ pagrindinis akcininkas G. Pangonis.   

„Aš nei mačiau, nei girdėjau, tik po to sužinojau (apie nušautą stumbrę – BNS). Tas įvykis, kai įvyko, miške mes buvom kitoj pusėj ir apie tai niekas nesakė, tik po to sužinojau, kad ir toks įvykis įvyko“, – BNS sakė G. Pangonis.

Jis teigė į medžioklę buvęs pakviestas draugo, tačiau nei jo, nei kitų medžioklės dalyvių verslininkas sakė neįvardinsiąs. 

Buvęs europarlamentaras Z. Balčytis taip pat tikino nežinąs ir nematęs, kaip buvo nušautas saugomas gyvūnas.    

 „Aš ten nė vieno šūvio neiššoviau“, – sakė Z. Balčytis. 

„Atsitinka kartais žmogui, matyt, bėdos gyvenime ir viskas. Kitą kartą irgi ne vien tik medžioklėse, bet yra tam tikrų atvejų, kur žmogus, atrodo, taip turėjo nedaryti“, – svarstė Z. Balčytis, klausiamas ar įmanoma nušauti stumbrę, taikant į šerną. 

Medžioklės dalyviai BNS pasakojo susimokėję po kelis šimtus eurų už medžioklę.  Su medžioklės vadovu Krekenavos girininkijos girininku J. Leika BNS pirmadienį susisiekti nepavyko. 

Įtarimai dėl aplaidaus tyrimo

Panevėžio apylinkės teismas vasario pradžioje nusprendė Aplinkos apsaugos departamentui grąžinti bylą dėl nušautos stumbrės. Įtarimų dėl galbūt aplaidžiai vykdyto tyrimo kilo pačiam Aplinkos apsaugos departamentui.

„Teismui baigus įrodymų tyrimą, Aplinkos apsaugos departamentas pateikė raštą, kad iki teismo tyrimas galimai buvo atliktas aplaidžiai, nebuvo surinkti visi išsamūs bylos duomenys, dėl ko galimai netinkamai paskaičiuota žala gamtai, bei galimai veika netinkamai teisiškai kvalifikuota“, – pranešė teismas.

Departamentas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl pareigūnų galbūt netinkamai atliktų pareigų.

Ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo pradėjo Panevėžio apskrities policija, ji vertins Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmus.

Aplinkos apsaugos departamentas taip pat kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą dėl laukinio gyvūno kritimo priežasties nustatymo.

Be kita ko, teigiama, kad šiuo metu iš Vytauto Didžiojo universiteto laukiama tyrimo rezultatų, kurie parodys, ar nugaišęs stumbriukas buvo politiko nušautos stumbrės jauniklis. 

Autoriai: Jūratė Damulytė, Ramūnas Jakubauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 07, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
2020.02.13 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: nacionaliniai valgiai ir gėrimai – dalis valstybės minkštosios galios - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-02-13

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija.

Vis dėlto aiškinimosi dėl žodžių reikšmių poveikis yra ribotas. Iš tikrųjų svarbios būna tiesioginės patirtys, suvokiamos mūsų penkiais jutimais.

Atvykėliai iš svetur, aplankę įspūdingus miestus ir nuostabią gamtą, greitai atsikrato savųjų stereotipų apie trupančio betono dykynes. Kai paragauja valgių ir gėrimų, jie užmiršta savo išankstinius vaizdinius apie riebų mitalą, užgeriamą stipriu alkoholiu. Išmoninga mada panašiai naikina įsivaizdavimą apie skareles ir veltinius. Aukščiausios klasės, meistriškai atliekama muzika išstumia klišes apie liaudies kapelų narius akmeniniais veidais, atliekančius nerangius triukus su kardais.

Kai kurie įsitikinimai pasikeičia automatiškai. Vis tik daug kas priklauso nuo šalies žmonių išradingumo, polėkio – ir pasitikėjimo savimi. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Estijos prezidentas Lennartas Meri reikalavo, kad jo šalies svečiai būtų vaišinami vietiniu alumi, mineraliniu vandeniu ir saldumynais. Anksčiau estai stengdavosi padaryti įspūdį lankytojams iš užsienio, siūlydami jiems Suomijoje pagamintus produktus. Vietos gaminiai tebebuvo laikomi antrarūšiais.

Praeitą savaitę sakiau kalbą Jungtinės Karalystės albanų draugijoje, kurios posėdis vyko Kosovo ambasadoje Londone. Apžiūrėjau stalą, tikėdamasis rasti kokių nors gardumynų iš Skanderbego aikštės Prištinoje.

Kosovas šiuo metu kovoja dėl išlikimo: jį pripažįstančių šalių skaičius mažėja, o ne didėja. Jam būtina išnaudoti kiekvieną savo turimą išskirtinumą. Didžiulis apgriuvęs kasyklų kompleksas, Jugoslavijos laikais buvęs vietos ekonomikos širdis, dabar menkai tenaudojamas. Ekologinis turizmas ir vynas teikia daug geresnių perspektyvų. Kitos šalys pademonstravo, kaip tai galima padaryti: Gruzijos „vyno diplomatija“ buvo įspūdinga ir kai kuriais atžvilgiais daug veiksmingesnė negu Užsienio reikalų ministerijos pastangos.

Deja, Kosovo ambasadoje pasirinkimas ant stalo – traškučiai, sultys, mineralinis vanduo – buvo tik standartinių prekybos centrų prekių ženklų. Dar blogiau – buvo siūloma tik vyno iš Čilės ir Prancūzijos. Buvau sukrėstas. Ir vienas, ir kitas produktas turėtų būti įtrauktas į organizatorių juoduosius sąrašus.

Čilė – viena iš daugelio Lotynų Amerikos šalių, pasekusių apgailėtinu Ispanijos pavyzdžiu ir atsisakiusių pripažinti Kosovą nepriklausoma valstybe. Tai neleidžia didelį spaudimą patiriantiems kosoviečiams ištrūkti iš diplomatinės atskirties, užkerta kelią įstoti į Jungtines Tautas ir kitas svarbias organizacijas. Jų šalį butų galima vadinti Europos Taivanu.

Prancūzija savo ruožtu pernai blokavo galimybę pradėti derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai buvo skaudus smūgis abiem šalims, bet ypač – makedonams, susitaikiusiems su skausmingu šalies pavadinimo pakeitimu, kad patenkintų graikų pretenzijas. Vynas Petit Chablis buvo gardus, bet prezidento Emmanuelio Macrono egocentriška, trumparegiška diplomatija palieka aitrų poskonį.

Paklausiau vienos diplomatės, ar ambasada galėtų pasiūlyti kažkokio – bet kokio – maisto arba gėrimo iš Kosovo. Ji šiek tiek dvejodama surado butelį „Stone Castle“ – puikaus rislingo iš Orachovaco slėnio, jau ilgiau kaip 2 000 metų gyvuojančio vyndarystės regiono. Tačiau nebuvo nieko daugiau.

Nesitikėjau gauti naminio hitheniko (pyrago su dilgėlėmis), bet juk nebūtų labai sudėtinga padėti ant stalo „Rugove“ arba „Spirit of Drini“ – dviejų pagrindinių rūšių Kosovo mineralinio vandens. Negalėčiau įsivaizduoti, kad Prancūzijos ambasada praleistų kokią nors progą pasigirti šalies kulinariniu paveldu. Net ir Britanijos ambasados dabar (pagaliau) patiekia angliško putojančio vyno.

Minkštosios galios – įtaigios nacionalinio įvaizdžio stiprybės – stygius postkomunistinėms šalims yra rimta saugumo problema. Skonis ir kvapas yra puikios sritys imtis gerinti padėtį.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: