2022.06.28 05:03 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

G. Nausėda dalyvaus NATO viršūnių susitikime, lyderiai tvirtins sprendimą dėl brigados

Vilnius, birželio 28 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą Madride, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.

„Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange. Tik taip galime išvengti tolesnės Kremliaus agresijos“, – prieš išvykdamas Prezidentūros pranešime sakė valstybės vadovas.

Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Latvija su Estija.

Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.

Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų.

Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.

Birželio viduryje Briuselyje šį klausimą aptarė NATO gynybos ministrai. Tuomet Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Aljansas sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės Madride.

Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados greičiausiai bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Vilniaus tikslas – kad brigada Lietuvoje būtų pilna apimtimi, tačiau tam reikia ir priimančios šalies infrastruktūros.

Dabartinis planas dėl didžiosios jos dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.

Birželio pradžioje Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto, tą jis įtvirtino ir kartu su šalies vadovu G. Nausėda pasirašytame komunikate.

Dalis Lietuvos politikų sako, kad Vilnius turėtų vetuoti Strateginę koncepciją, jei ji neatitiks šalies interesų. Vis dėlto A. Anušauskas pabrėžia, jog „veto niekada neišsprendžia visų probleminių klausimų“.

NATO viršūnių susitikime taip pat ketinama aptarti galimybes Suomijai ir Švedijai prisijungti prie Aljanso. Gegužę šios Skandinavijos šalys drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.

Turkija jau seniai kaltina šias Šiaurės šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK). Be to, Turkijos pareigūnai anksčiau sakė, kad Ankara nelaiko NATO viršūnių susitikimo Madride galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.

Autorius Augustas Stankevičius

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, birželio 28

Pirmadienis, birželio 27

2022.06.27 18:27
Užsienio naujienos 2022.06.27 18:27
2022.06.27 16:13
Lietuvos politika 2022.06.27 16:13
2022.06.27 15:28
Lietuvos politika 2022.06.27 15:28
2022.06.27 13:41
Užsienio naujienos 2022.06.27 13:41
2022.06.27 13:06
Užsienio naujienos 2022.06.27 13:06
2022.06.27 11:54
Lietuvos verslas 2022.06.27 11:54
 
2022.06.14 11:45 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: istorijos pamokos - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-06-14

Paaiškinkite 1634 metų Polianovkos taikos svarbą. Kas 1704 metais įvyko Narvoje? Kas Maskvoje 1920-aisiais pasirašė taikos sutartį ir kodėl tai svarbu dabar?

Tai – ne istorijos egzamino klausimai. Tai yra aktualūs nacionalinio saugumo klausimai, turintys įtakos taikai ir karui Europoje. Jie rodo, kad Kremliaus imperialistinis mąstymas neapsiriboja vien Ukraina. Rusija siekia atkurti savo įtakos sferą remdamasi pusiau mistiniu istoriniu mandatu. Dėl to turėtų nerimauti visos Rusijos kaimynės. Taip pat turėtų nerimauti ir jų sąjungininkės.

Birželio 9 dieną, kai buvo minimos 350-osios Petro Didžiojo gimimo metinės, kalbėdamas studentams Maskvoje Vladimiras Putinas su šypsenėle pasakė, kad jo „likimas“ – „grąžinti“ ir „sutvirtinti“ pirmojo Rusijos imperatoriaus užkariautas teritorijas. Jis konkrečiai paminėjo Narvos (dabar – Estijos) miestą, kurį Petras I 1704 metais atėmė iš švedų. Dėl to Estijos vyriausybė nedelsdama pareiškė diplomatinį protestą.

Kitos naujienos: Rusijos Valstybės Dūmai pateiktas pasiūlymas atšaukti Sovietų Sąjungos valstybės tarybos 1991 metais priimtą nutarimą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo. Akivaizdi grėsmė kyla Lietuvos teisiniam statusui ir valstybės sienoms. Pastaba faktų tikrintojams: Lietuvos prieškario nepriklausomybę Sovietų Rusija iš tiesų pripažino 1920 metų Maskvos sutartimi.

Keitimasis senomis istorinėmis pretenzijomis yra žaidimas be ribų. Vienas Lietuvos parlamento narys, atsakydamas į V. Putino pastabas, citavo (ne visai tiksliai) 1634 metų Polianovkos sutartį, teigdamas, kad Rusijos Smolenskas iš tikrųjų yra lietuviškas miestas.

Žemėlapyje žiojėja ir naujesnės istorijos skylė. Praėjusį mėnesį Latvijos valdžia nusprendė nugriauti paminklą sovietų „išvaduotojams“ viename Rygos parke. Šis paminklas su 79 metrų aukščio obelisku ir didžiulėmis bronzinėmis skulptūromis vargu ar yra istorinė vertybė – jis pastatytas tik 1985 metais.

Tačiau jo pašalinimas gali sukelti nesutarimų ir priminti apie sovietmečio laikų Bronzinio kareivio paminklą Taline. Estijos valdžios institucijos, motyvuodamos viešosios tvarkos problemomis, 2007 metais jį perkėlė, ir tai išprovokavo nacionalinio saugumo krizę: riaušes, ambasados Maskvoje blokadą ir kibernetinę ataką.

Ką tik grįžau iš Rygos. Latviai kol kas ramiai vertina paminklo nugriovimo riziką. Kremlius „neturi galimybių“ išnaudoti šį klausimą, sako vienas pareigūnas. Vietos rusai nenori būti laikomi Kremliaus parankiniais. Valdžios institucijos akylai stebi piktavalius. Atsitraukti būtų politiškai neįmanoma: artėja rinkimai, o fizinių sovietų okupacijos ženklų ištrynimas yra apčiuopiamas būdas išreikšti pasibjaurėjimą V. Putino karu Ukrainoje ir smūgiu, kurį jis sudavė pragyvenimo lygiui dėl padidėjusių degalų ir maisto kainų.

Daugeliu atvejų pavėluotai ir skausmingai išmokome į finansus, ekonomiką, energetinį saugumą, teisinę sistemą, socialinę sanglaudą, žiniasklaidos aplinką ir kitas šiuolaikinės visuomenės sritis žvelgti per nacionalinio saugumo prizmę. Užuot rinkęsi pagal kainą ir patogumą, dabar galvojame apie atsparumą ir riziką.

Tai turėtų apimti ir istoriją: Vakarų Europos žemėse daugelis mano, kad senos datos ir seniai pasibaigę mūšiai – ne jų reikalas. Bet jei mūsų priešininkai naudojasi istorija, kad pateisintų teritorines pretenzijas ir karą, tai yra mūsų reikalas. Mums reikia naujos nacionalinio saugumo istorijos disciplinos: turime suprasti praeitį geriau nei mūsų priešininkai. Žinodami, kas, kada ir kodėl kam ką padarė, padėsime sprendimų priėmėjams suprasti tendencingų, selektyvių praeities interpretacijų reikšmę. Tai taip pat padės šiuos klausimus iškelti rinkėjams ir parengti atsakomąsias priemones,

Kuo daugiau žinome apie praėjusius amžius, tuo daugiau galimybių turime formuoti šį šimtmetį. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: