2022.09.30 16:30 |Kategorija:  Cover news
via REUTERS-Scanpix nuotr.

Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis Ukrainos regionus (papildytas)

Maskva, rugsėjo 30 d. (AFP-AP-BNS). Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kone 20 minučių vėlavo į vienoje Kremliaus salėje vykusią ceremoniją.

Po daugiau kaip pusvalandį trukusios kalbos jis pasirašė sutartis dėl „regiono priėmimo į Rusiją“ su keturiems okupuotiems regionams Maskvos primestais vadovais: apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderiu Denisu Pušilinu, prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderiu Leonidu Pasečniku, Maskvos primestu Chersono srities vadovu Vladimiru Salda ir Rusijos įvestos administracijos Zaporižios regione vadovu Jevgenijumi Balickiu.

Po to jis susikibo rankomis su šiais pareigūnais stebint Rusijos elitui ir kartu skandavo: „Rusija! Rusija!“

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. 

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

V. Putino teigimu, žmonės referendumuose padarė „nedviprasmišką pasirinkimą“.

„Šiandien pasirašome sutartis dėl Donecko „liaudies respublikos“, Luhansko „liaudies respublikos“, Chersono ir Zaporižios regionų priėmimo Rusijos sudėtin. Esu tikras, kad šis sprendimas bus paremtas, nes tai yra milijonų žmonių valia“, – tvirtino jis.

Savo kalboje jis taip pat teigė, kad Rusija nesiekia Sovietų Sąjungos atkūrimo.

Anot V. Putino, Rusija pasirengusi deryboms su Ukraina, bet „savo žemę“ gins visomis jėgomis ir priemonėmis, taip pat kaltino Vakarus bandant suskaldyti jo šalį.

Kremliaus šeimininkas taip pat pažymėjo, kad JAV yra „vienintelė šalis pasaulyje, du kartus panaudojusi branduolinį ginklą“.

„Beje, jie sukūrė precedentą“, – teigė jis.

Vakarai aneksijos nepripažįsta

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame prezidento dekrete V. Putinas pareiškė pripažįstantis Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, atveriančia kelią Maskvai pretenduoti į šias teritorijas.

Vasario pabaigoje Rusija pripažino kitų dviejų regionų, kuriuos aneksuoja – Donecko ir Luhansko – nepriklausomybę.

Abeji Kremliaus kontroliuojamo Rusijos parlamento rūmai susirinks kitą savaitę, kad patvirtintų sutartis dėl regionų aneksijos ir nusiųstų jas V. Putinui, kad šis jas patvirtintų.

Ukrainos teigimu, vienintelis deramas Vakarų atsakas būtų tolesnės sankcijos Rusijai ir daugiau ginklų ukrainiečių pajėgoms.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį sakė, kad jo šalis „niekada, niekada, niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos suverenią teritoriją“.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“.

„Su tuo negalima taikytis“, – pabrėžė JT vadovas.

Europos Sąjungos vadovai penktadienį pažadėjo, kad „niekada nepripažins“ Rusijos įvykdytos neteisėtos dar keturių Ukrainos regionų aneksijos, ir apkaltino Kremlių keliant pavojų pasaulio saugumui.

„Griežtai atmetame ir nedviprasmiškai smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksiją“, – sakoma 27 šalių vadovų pareiškime

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sušaukė skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį, pranešė jo atstovas spaudai, Kremliui paskelbus aneksijos ceremonijos laiką.

Minimos keturios teritorijos sudaro sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Šie penki regionai kartu sudaro apie 20 proc. Ukrainos, kurios pajėgos pastarosiomis savaitėmis atsikovoja vis daugiau žemių.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, rugsėjo 30

2022.09.30 18:11
Užsienio naujienos 2022.09.30 18:11
2022.09.30 17:58
Užsienio naujienos 2022.09.30 17:58
2022.09.30 17:35
Užsienio naujienos 2022.09.30 17:35
2022.09.30 17:24
Užsienio naujienos 2022.09.30 17:24
2022.09.30 16:30
Užsienio naujienos 2022.09.30 16:30
2022.09.30 15:59
Užsienio naujienos 2022.09.30 15:59
2022.09.30 14:59
Lietuvos politika 2022.09.30 14:59
2022.09.30 14:45
Užsienio naujienos 2022.09.30 14:45
2022.09.30 14:10
Užsienio naujienos 2022.09.30 14:10
2022.09.30 13:57
Lietuvos politika 2022.09.30 13:57
2022.09.30 13:33
Lietuvos politika 2022.09.30 13:33
 
2022.09.28 11:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-09-28

Nuo 1991 metų didžiausia Vakarų silpnybė santykiuose su Rusija yra nusiraminimas: dėl Kremliaus tikslų, jo ryžto juos pasiekti, laisvų visuomenių pažeidžiamumo prieš ginklu paverstą dezinformaciją ir nešvarius pinigus. 

Atrodo, kad Rusijos puolimas Ukrainoje paskatino Vakarus išvysti pavėluoto realizmo aušrą. Tačiau pokyčiai vis dar menki. Rusijos karinis silpnumas, atsiskleidęs per jos sunkumus mūšio lauke ir skubotą, nesėkmingą pastarųjų dienų mobilizaciją, atgaivino seną tikėjimo iš troškimo problemą. Gausu guodžiančių klišių: Rusijos kariuomenė žlugs kaip 1917 metais. Net jei taip neatsitiks, fiasko Ukrainoje rodo, kad Rusija negali kelti grėsmės jokiai NATO šaliai. Vladimiras Putinas pasmerktas. Su bet kokiu kitu režimu bus lengviau susidoroti.

Problema yra ne šios prielaidos, nes viskas įmanoma, o išvados, kurias iš jų pasidarome. Rusijos kariuomenė neabejotinai susiduria su rimtomis problemomis. Visai įmanoma, kad artimiausiais mėnesiais vyks maištai, dezertyravimas ir smarkiai sumažės net gynybiniai pajėgumai. Taip pat tikėtinos ir dar kelios Ukrainos pergalės – galbūt ir Chersono išlaisvinimas. 

Tačiau trajektorijos gali keistis. 1917 metais Rusijos kariuomenė iš tiesų subyrėjo. Tačiau po dvejų metų Lenino pajėgos stovėjo prie Varšuvos vartų. 1939–1940 metų Žiemos kare Suomija sutriuškino sovietų kariuomenę. Hitlerio invazinės pajėgos per kelis mėnesius po 1941-ųjų invazijos pasiekė didžiulių laimėjimų. Tačiau 1945 metais sovietų armija vis tiek pasiekė Berlyną.

Panašiai ir karas prieš Ukrainą buvo išties įspūdingai blogai sumanytas ir įvykdytas. Tačiau Rusijos generolai gali pasimokyti iš savo klaidų ir, jei politikai jiems leis, gali pagal tas pamokas veikti. Rusijai gali nepavykti užimti daugiau teritorijos Ukrainoje. Tačiau turėdama laiko ir daugiau karių, ji gali sugebėti vis veiksmingiau ginti didžiąją dalį to, ką jau yra užėmusi. 

Taip pat neturėtume manyti, kad Rusijos nuostoliai visam laikui pakenkė jos gebėjimui pulti kitur. Viena iš karo Ukrainoje pamokų yra ta, kad Europa vis dar yra apgailėtinai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų beveik visais atžvilgiais. Tai greitai nepasikeis. Todėl bet koks Amerikos dėmesio atitraukimas ar pertraukimas dėl konflikto su Kinija arba dėl vidaus politinių sunkumų leistų Europos sąjungininkams kariniu ir strateginiu požiūriu atrodyti nuogiems. Rusija galėtų tuo pasinaudoti. 

V. Putinas gali turėti bėdų. Pastarosios trys savaitės buvo pačios blogiausios per 22-ejus Rusijos lyderio valdymo metus. Gali būti, kad laukia dar daugiau pažeminimų ir sukrėtimų, nes karinės galimybės siaurėja, o politinis spaudimas šalyje auga. Jis gali pradėti atrodyti kaip režimo įsipareigojimas, o ne pagrindinis jo turtas. Pokyčiai viršūnėje gali būti netvarkingi ir staigūs. 

Didelis pavojus yra tas, kad Vakarų palengvėjimas dėl jo pasitraukimo apakins mūsų sprendimų priėmėjus ir jie nesupras jo reikšmės. Mažai kas supranta, kad problemos su Rusija kilo dar iki V. Putino. Tikėtina, kad jos jį pergyvens. Lengva įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Kremliuje į valdžią ateis nauja chunta, kuri kaltins buvusį prezidentą dėl nepavykusio karo Ukrainoje ir sieks suartėjimo su Vakarais (ar kažkas pasakė „perkrauti santykius“?).

Tačiau tai nebūtinai reikš ilgalaikių Rusijos strateginių tikslų pokyčius. Poputiniškai Rusijai demokratinė provakarietiška Ukraina tebebus nepakenčiama konkurencinė grėsmė. Jei karinis spaudimas Kyjivui nepadės, naujieji Kremliaus šeimininkai išbandys kitus metodus. 

Didžiausias priešnuodis prieš nusiraminimą yra Rusijos branduolinis arsenalas. Nesvarbu, ar šie ginklai bus ryžtingai panaudoti branduoliniam šantažui, ar vadovybė ir jų kontrolė išsisklaidys politinio chaoso sąlygomis, jie tebėra lemtinga grėsmė Vakarams. Geriau, kad Rusija būtų nugalėta, nei kad Rusija nugalėtų. Bet tai vis tiek yra Rusija.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: