2020.06.05 12:57 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

S. Skvernelis: kitą savaitę atkuriamas laisvas judėjimas tarp Lenkijos ir Baltijos šalių (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, birželio 5 d. (BNS). Kitą savaitę bus atkurtas laisvas judėjimas tarp Lenkijos ir Baltijos šalių, penktadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis.

„Šiandien kalbėjausi su kolega Lenkijos premjeru Mateusz Morawiecki (Mateušu Moraveckiu). (...) Sutarėme, kad kitą savaitę būtų atkurtas laisvas žmonių judėjimas tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos. Tai skubos tvarka suderins atsakingos valstybių ministerijos“, – feisbuke penktadienį paskelbė premjeras.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, tautiečiams išvykimas iš šalies yra nevaržomas, tačiau sugrįžus į Lietuvą iš valstybės, kurioje susirgimų skaičius viršija 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, būtina dviejų savaičių izoliacija.

Užsieniečiams, norintiems atvykti į Lietuvą galioja kita tvarka – jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų COVID-19 skaičius 100 tūkst. gyventojų yra nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą, tačiau jiems privaloma 14 dienų izoliacija. Jei susirgimų skaičius neviršija 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokių šalių piliečiams ne tik leidžiama atvykti, bet jiems nereikia ir izoliacijos.

Jei susirgimų skaičius viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, užsieniečiams atvykti draudžiama.

Šalių, kurios atitinka šiuos reikalavimus, sąrašą bendrai koordinuoja visos trys Baltijos šalys, tarp kurių judėjimo suvaržymai panaikinti jau anksčiau. Šis sąrašas skelbiamas kiekvieną pirmadienį.

Į pirmąjį Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą sąrašą šalių, iš kurių leidžiama atvykti užsieniečiams, įtrauktos 27 valstybės.

Dviejų savaičių saviizoliacija tiek lietuviams, tiek užsieniečiams nėra būtina atvykus iš 24 iš jų. Tarp šių šalių yra ir Lenkija.

Atvykti be reikalavimo saviizoliuotis leista iš: Liuksemburgo, Nyderlandų, Italijos, Danijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Austrijos, Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos, Norvegijos, Šveicarijos, Kipro, Graikijos, Islandijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Lichtenšteino.

Saviizoliacija bus būtina, tačiau atvykti leista iš: Maltos, Airijos ir Ispanijos.

Autorius Augustas Stankevičius

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, birželio 05

2020.06.05 15:05
Lietuvos politika 2020.06.05 15:05
2020.06.05 14:53
Užsienio naujienos 2020.06.05 14:53
2020.06.05 12:40
Lietuvos verslas 2020.06.05 12:40
2020.06.05 12:28
Lietuvos verslas 2020.06.05 12:28
2020.06.05 09:53
Užsienio naujienos 2020.06.05 09:53
2020.06.05 09:05
Įvairenybės, kultūra 2020.06.05 09:05
 
2020.06.04 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Rusija ir Kinija – kiek pralaimėjimų reikia pergalei? - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-06-04

Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politikos vanagais ir privertė NATO suvokti, kad Baltijos valstybes reikia ginti. Dabar persipildė net Vokietijos kantrybės taurė: vyriausybė Berlyne nori įšaldyti lėšas ir paskelbti kelionių draudimą Rusijos karinės žvalgybos agentūros vadovui, reaguodama į kibernetinę ataką prieš Bundestagą 2015 metais.

Nėra sunku išjuokti strategiją, izoliavusią ir marginalizavusią Rusiją. Apgailėtiname Kremliaus sąjungininkų sąraše tėra Libijos karo vadai, Venesuelos despotai, Afrikos tironai ir krauju permirkęs Sirijos Basharo al Assado režimas.

Tačiau Xi Jinpingo vadovaujama Kinija iš V. Putino nesišaipo. Ji jį kopijuoja.

2012 metais išorinis pasaulis daugiausia jau buvo atsisakęs idėjos sulaikyti ar suvaržyti Kiniją. Kai kas manė, kad Kinijos įtaka nėra žalinga. Kiti tiesiog galvojo, kad ji neišvengiama. Bet kuriuo atveju, buvo sunku pamatyti, kas ar kaip galėtų veiksmingai jai pasipriešinti. Tada manyta, kad tokios teritorijos kaip Honkongas ir Taivanas anksčiau ar vėliau visiškai pateks į faktinę Kinijos įtakos sferą. 2014 metais gerbiamas tarptautinių santykių teoretikas Johnas Mearsheimeris parašė straipsnį pavadinimu „Atsisveikinkite su Taivanu“.

Kinijos įžeidus bauginimas pakeitė mūsų nuomonę. Tokios šalys kaip Australija, Kanada ir Švedija radikaliai persvarsto savo poziciją Kinijos atžvilgiu. Britanija skuba suvokti savo klaidą. JAV administracija dabar su Kinija elgiasi – bent jau retoriškai – kaip su pasauline piktadare. Formuojamos naujos koalicijos, siekiant sulaikyti ir suvaržyti Kinijos galią. Vakarų demokratijos sunerimusios dėl piktnaudžiavimo įtaka jų akademinėse, žiniasklaidos ir politinėse sistemose. Vis labiau didėja jų ryžtas susitaikyti su didele ekonomine kaina, kad būtų sumažinta priklausomybės nuo Kinijos riziką tiekimo grandinėms.

Prieš kelerius metus to net nebuvo galima numatyti. Visa tai nebuvo neišvengiama. Visa tai – Xi Jinpingo pernelyg plataus užmojo rezultatas.

Vis dėlto ta politika nėra tokia kvaila, kaip atrodytų. Pirmiausia, ji puikiai veikia šalies viduje. Tikrasis Kinijos „kovinio vilko“ diplomatijos (šis pavadinimas susijęs su bebaimiu kovinių filmų personažu – savotišku kinų Rembo) taikinys nėra užsienio šalys. Taikinys yra nuomonė šalies viduje. Kaip ir V. Putinas, Xi Jinpingas suvokė, kad skleisti nacionalistines ir antivakarietiškas nuotaikas namie yra naudinga taktika. Ji nukreipia dėmesį nuo politinės, ekonominės ir socialinės įtampos.

Be to, ši taktika gali pasiteisinti užsienyje. Užsienio politikos pergalės prieš budrų ir ryžtingą priešininką kelia daug didesnį pasitenkinimą nei pasiekiamos slapta. Kremliui gal ir būtų malonu, kaip kad buvo prieš 10 metų, pašonėje turėti ramią ir mieguistą kaimynę Ukrainą, kurioje viešpatauja korumpuoti tironai. Tačiau dar geriau yra nubausti šalį, kuri viešai bandė atsisukti į Vakarus.

Panašiai ir taikus susijungimas su Taivanu pagal kažkokią „vienos šalies, dviejų sistemų“ versiją būtų neblogas rezultatas Kinijai, remiantis praeities standartais. Tačiau dar geriau būtų pademonstruoti Jungtinių Valstijų bejėgiškumą, priverčiant Taivaną dramatiškai pasiduoti.

Svarbiausia, kad žingsniai, galintys atrodyti rizikingi ir potencialiai nesuderinami su išorinio pasaulio standartais, gali būti visiškai prasmingi tiems, kas mokėsi iš negailestingų leninistinio politinio karo doktrinų. Kam ieškoti visoms pusėms naudingo rezultato, kai gali laimėti vienas pats, pažemindamas savo priešininką ir siųsdamas bauginamą žinią visiems, kas drįsta tau priešintis?

Iš mūsų perspektyvos V. Putinas ir Xi Jinpingas gali atrodyti kaip siaubingai suklydę lyderiai. Tačiau jie mano laimėję – ir tikisi daugiau pergalių.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: