2020.08.11 16:55 |Kategorija:  Cover news
AFP-Scanpix nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi antradienio įvykiai

Vilnius, rugpjūčio 11 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą

Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 18 naujų užsikrėtimo koronavirus atvejų, keturi iš jų – Kauno senamiestyje veikiančios renginių erdvės „Adform kiemelis“ darbuotojams, jame dėl protrūkio atšaukiami renginiai. Apie naujus atvejus taip pat pranešta Kauno filharmonijoje, Vilniaus operos ir baleto teatre, virusas nustatytas baro „Bardakas“ Vilniuje lankytojui, radijo stoties „Power Hit Radio“ darbuotojui, „Eurovaistinės“ vaistininkei Kauno rajone Ringauduose. Lietuvoje pradėtas populiacijos tyrimas, aiškinantis, kiek žmonių galėjo prasirgti koronavirusu – ištirti pirmieji keliasdešimt žmonių iš planuojamų 6,5 tūkst.

S. Cichanouskaja Lietuvoje. Baltarusijos opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja antradienio paryčiais atvyko į Lietuvą pas savo vaikus. „Neduok Dieve atsidurti prieš tokį pasirinkimą, koks iškilo man“, – sakė ji trumpame vaizdo įraše. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad moteris buvo priversta palikti savo šalį dėl patirto spaudimo. Baltarusijos policija antradienio naktį prieš demonstrantus naudojo gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas, demonstrantai atsakė akmenimis ir pirotechniniais užtaisais, statė barikadas. Minskas skelbia, kad per protestus žuvo vienas žmogus, sulaikyta per 2 tūkst. asmenų. Lietuvos vadovai sako, kad ES turi svarstyti galimybę įvesti sankcijas Baltarusijos valdžios atstovams, kurie yra atsakingi už rinkimų klastojimą ir jėgos naudojimą prieš protestuotojus. Vyriausybė teigia esanti paruošusi priemonių planą, jeigu padaugėtų Baltarusijos piliečių, prašančių prieglobsčio Lietuvoje.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje per praėjusią parą patvirtinti trys nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, Estijoje – devyni, Lenkijoje – 551 naujas atvejis, mirė 12 užsikrėtusių, Ukrainoje – 1 158 nauji atvejai, mirė 29 užsikrėtusieji. Rusijoje registruoti 4 945 nauji atvejai – šis prieaugis yra mažiausias šalyje nuo balandžio 23 dienos, mirė 130 žmonių.

Virusas pasaulyje. Pasaulyje jau patvirtinta per 20 mln. užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, jis nusinešė daugiau kaip 733 tūkst. gyvybių.

Rusiška vakcina. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad šalis registravo pirmąją vakciną nuo naujojo koronaviruso. Valstybės vadovas pridūrė, kad naujieji skiepai buvo išbandyti su viena iš jo dukterų. Kai kurie ekspertai įspėja, kad skubėjimas kuo greičiau sukurti vakciną gali atnešti žalos.

Įtampa Libane. Tęsiantis protestams po praėjusią savaitę įvykusio milžiniško sprogimo Beiruto uoste, Libano premjeras Hassanas Diabas paskelbė apie vyriausybės atsistatydinimą. Vieni tai laiko protestų judėjimo, pernai jau privertusio atsistatydinti ankstesnę vyriausybę, pergale. Kiti perspėja, kad, atsižvelgus į Libano religinių grupių ir šeimos klanų galią, netrukus į valdžią gali sugrįžti tie patys seni veidai. Lietuvos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad per Raudonąjį Kryžių skirs 50 tūkst. eurų paramą nukentėjusiems nuo sprogimo Beirute.

Šaudymo incidentas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo priverstas skubiai palikti spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, nes netoliese jų apsaugos pareigūnas susidūrė su ginkluotu vyru – jis buvo pareigūno pašautas ir nugabentas į ligoninę. Po kelių minučių prezidentas atnaujino spaudos konferenciją.

Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Vaidotas Beniušis

redakcija@bns.lt, +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, rugpjūčio 11

2020.08.11 23:20
Užsienio naujienos 2020.08.11 23:20
2020.08.11 22:04
Užsienio naujienos 2020.08.11 22:04
2020.08.11 21:23
Užsienio naujienos 2020.08.11 21:23
2020.08.11 20:42
Užsienio naujienos 2020.08.11 20:42
2020.08.11 20:30
Užsienio naujienos 2020.08.11 20:30
2020.08.11 18:08
Lietuvos politika 2020.08.11 18:08
2020.08.11 17:57
Lietuvos politika 2020.08.11 17:57
2020.08.11 16:55
Lietuvos politika 2020.08.11 16:55
2020.08.11 16:37
Lietuvos politika 2020.08.11 16:37
2020.08.11 16:11
Lietuvos politika 2020.08.11 16:11
 
2020.08.05 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: demokratija – brangintina ir nebūtinai amžina - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-08-05

Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konfliktas yra neišvengiamybė. Teisingumas reiškia, kad silpnieji galiausiai tampa pranašesni už stipriuosius. Abstraktūs klausimai dėl sąžiningumo gali palaukti, tikriausiai amžinai.

Žvelgiant iš dešinės, kritika atrodo panašiai nyki. Tik savimi besirūpinantis ir save tenkinantis elitas užsigrobė geriausias darbo vietas, išduodamas liaudies interesus (ar tautos, jeigu jums tokia retorika artimesnė). Sistema paralyžiuojama interesų grupių ir lobistų. Padėtį gali atitaisyti tik stiprus lyderis, pasiruošęs laužyti taisykles.

Abi pusės dėl skirtingų, bet susijusių priežasčių nepasitiki institucijomis ir tarptautiniais susitarimais bei visa tai pagrindžiančiomis taisyklėmis.

Man įdomu, kaip ši madinga demokratijos kritika skambėtų Baltarusijoje arba Chabarovske Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Ten žmonės negali sau leisti prabangos dejuoti dėl savo valdymo sistemos netobulumo. Jiems nė motais sąveikinis požiūris arba kritikos teorijos taikymas tapatybės politikai. Jie taip pat netiki, kad politikos manipuliatorių klikos trukdo atgaivinti nacionalinę didybę.

Reikalavimai, keliami šiuose smarkiai nutolusiuose neramumų židiniuose, yra paprastesni. Protestuotojai nori, kad jų balsas būtų išgirstas ir kad jų balsai būtų užskaityti. Chabarovske žmonės nori susigrąžinti savo gubernatorių Sergejų Furgalą, kuris praeitą mėnesį faktiškai buvo pagrobtas Kremliaus. Baltarusijoje netgi neagituojama išversti iš posto Aleksandro Lukašenkos, laimėjusio paskutinius laisvus rinkimus 1994 metais ir mėginančio suklastoti artėjančius. Opozicijos manifeste – tik vienas pažadas ir reikalavimas, ir jis visiškai kitoks: laisvi rinkimai, dalyvaujant opozicijos kandidatams, kuriuos režimas yra uždraudęs ir nutildęs.

Šie reikalavimai – itin įtaigūs, nes jais apeliuojama į sveiką protą ir sąžiningumą. Baltarusijos valdžia tvirtina, kad opozicija yra marginalai. Tačiau tokiu atveju kam būtina juos persekioti? Jeigu Lukašenka toks populiarus, kaip jis tvirtina, tuomet jam jokio varžovo nėra ko bijoti.

Jų bendraminčiai Chabarovske nori teisės tvarkyti savo reikalus pagal Rusijos konstituciją. Furgalas nebuvo tobulas. Tačiau jį pasirinko vietos žmonės. Jų naujasis valdytojas Michailas Degtiariovas, primestas iš Maskvos, nėra jų pasirinkimas.

Šie paprasti reikalavimai gali sukelti milžiniškų padarinių. Jie atskleidžia režimų tiek Minske, tiek Maskvoje moralinį ir politinį bankrotą. Jeigu bus pripažinti, šie reikalavimai žada sukelti geopolitinių žemės drebėjimų.

Mielai pasiųsčiau į Chabarovską keletą Baltarusijos vėliavų – tikrųjų, baltai raudonai baltų, žyminčių šalies demokratinį atgimimą, o ne raudonai žalių, sugrąžintų Lukašenkos, apimto neosovietinės nostalgijos priepuolio. Taip pat pasiųsčiau Chabarovsko vėliavų – žalios, mėlynos ir baltos spalvos – į Baltarusiją. Manau, protestuotojai ir vienur, ir kitur iškart suprastų tokios dovanos reikšmingumą.

Kai 1994 metais rengiau reportažus apie rinkimus, kuriuos laimėjo Lukašenka, man taip ir netoptelėjo, kad tai reikš 26 metus tarptautinės izoliacijos, persipynusios su represijomis. Taip pat gerai menu žiniasklaidos pliuralizmo ir politinės laisvės metus Rusijoje. Šių šalių drąsūs žmonės stengiasi atgauti, ką praradę. Nors juos palaikom, mes, gyvenantys Vakaruose, turėtume branginti, ką dar turime.

Ir, ko gera, svarbiausias dalykas: norėčiau, kad žmonės, įsitraukę į politinius karus Vakaruose – ar tai būtų JAV, Lenkija, Britanija, ar kuri nors kita šalis – žengtų žingsnį atgal ir pagalvotų, kokia didžiuliu turtu jie naudojasi, reikšdami savo požiūrius sistemoje, kur rinkimai rengiami sąžiningai ir laisvai, esant politinei kultūrai, pripažįstančioje, kad svarbu mokėti ir laimėti, ir pralaimėti. Šios ypatybės yra brangintinos – ir nebūtinai amžinos.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: