2021.06.21 16:55 |Kategorija:  Cover news
ES diplomatai sutarė dėl naujų sankcijų Baltarusijai. REUTERS-Scanpix nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi pirmadienio įvykiai

Vilnius, birželio 21 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Sankcijos Baltarusijai. Europos Sąjungos diplomatai sutarė dėl sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant kalio trąšoms, kurios eksportuojamos per Klaipėdos uostą. Diplomatiniai šaltiniai BNS teigė, kad įvedus sankcijas Baltarusijai, trąšų eksportas per Lietuvą gali būti stabdomas. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė vertins sankcijų poveikį Lietuvos įmonėms. 

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyti vos 28 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus. Mažėja ir pacientų skaičiai ligoninėse – jų šiuo metu yra 267, reanimacijoje – 37. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 66.

* Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę pasinaudoti palankia epidemiologine situacija ir pradėti ruoštis rudeniui bei užtikrinti spartų žmonių vakcinavimą. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog bus siekiama vakcinas žmonėms pasiūlyti kuo patogesnėse vietose, tokiose kaip pajūris ar parduotuvės.

* Vyriausybė nusprendė Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai skirti 126 tūkst. dozių „AstraZeneca“ vakcinos dozių humanitarinę pagalbą.

* Rengiamasi atlaisvinti karantino reikalavimus Joninėms: nereikėtų pirkti į juos elektroninių bilietų bei nebūtų privaloma sėdėti. Kilus diskusijų, ar leisti jų metu prekybą maistu, sprendimą Vyriausybė atidėjo iki antradienio.

* Tokijo olimpiados organizatoriai pranešė, kad jos renginiuose galės dalyvauti iki 10 tūkst. žiūrovų, tačiau jei daugės koronaviruso atvejų, varžybas dar gali būti nuspręsta rengti už uždarų durų.

Valstybės gynimo taryba. Surengtame Valstybės gynimo tarybos posėdyje aptarta situacija Baltarusijos pasienyje ir planai statyti sieną, kuri apribotų tiek neteisėtą migraciją, tiek cigarečių kontrabandą. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad svarstomi trys galimi nelegalios migracijos scenarijai, apimantys nuo 500 iki 10 tūkst. migrantų per dieną.

Šilčiausia naktis. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį pasiektas birželio šilumos rekordas – ši naktis buvo šilčiausia per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Tikėtina, kad birželio 21-oji diena taip pat bus karščiausia: beveik visose stebėjimo stotyse fiksuoti dienos karščio rekordai.

Švedijos vyriausybė. Švedijoje žlugo vyriausybė – premjeras Stefanas Lofvenas tapo pirmuoju premjeru, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo. Pralaimėtas balsavimas reiškia, kad S. Lofvenas dabar gali arba atsistatydinti, arba inicijuoti pirmalaikius rinkimus. Nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu.

Pašiniano pergalė. Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano partija „Pilietinis susitarimas“ laimėjo pirmalaikius parlamento rinkimus, sušauktus siekiant išspręsti politinę krizę po karo su Azerbaidžanu. Vyriausybės vadovo partija gavo gavo 53,92 proc. balsų, tuo metu buvusio prezidento Roberto Kočariano rinkimų blokas „Armėnija“ gavo 21,04 proc. balsų ir liko antroje vietoje.

Rinkimai Etiopijoje. Etiopijos rinkėjai balsavo atidėtuose nacionaliniuose rinkimuose, vykstančiuose konfliktą išgyvenančiam šiauriniam Tigrėjaus regionui kenčiant nuo maisto stygiaus bei kylant klausimų dėl rinkimų rezultatų patikimumo. Šie rinkimai laikomi ministro pirmininko Abiy Ahmedo, apdovanoto Nobelio taikos premija, demokratinių reformų išbandymu.

Žmogaus teisės. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė pareiškė, jog įvyko didžiausias per kelis dešimtmečius žmogaus teisių padėties pablogėjimas pasaulyje, atkreipdama dėmesį į padėtį Kinijoje, Rusijoje bei Etiopijoje.

Irano elektrinė. Irano pietuose esanti Bušehro atominė elektrinė buvo laikinai sustabdyta dėl techninio gedimo, galimi elektros tiekimo sutrikimai. Tai pirmas kartas, kai Iranas pranešė apie neplanuotą šios elektrinės sustabdymą.

„Apple“ tyrimas. Vokietija pradėjo tyrimą „Apple“ atžvilgiu dėl antikonkurencinės praktikos. Ji tapo jau ketvirta JAV technologijų milžine, sulaukusia panašių tyrimų.

Autoriai: Paulius Viluckas, Austėja Masiokaitė-Liubinienė

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 21, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, birželio 21

2021.06.21 20:37
Užsienio naujienos 2021.06.21 20:37
2021.06.21 19:43
Užsienio naujienos 2021.06.21 19:43
2021.06.21 18:26
Užsienio naujienos 2021.06.21 18:26
2021.06.21 16:55
Lietuvos politika 2021.06.21 16:55
2021.06.21 15:59
Lietuvos politika 2021.06.21 15:59
2021.06.21 15:53
Užsienio naujienos 2021.06.21 15:53
2021.06.21 15:21
Lietuvos politika 2021.06.21 15:21
2021.06.21 15:20
Lietuvos politika 2021.06.21 15:20
2021.06.21 15:19
Užsienio naujienos 2021.06.21 15:19
 
2021.06.17 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vakarai išvengė blogiausia, bet kas toliau? - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-06-17

Joe Bideno didžiausias privalumas – kad jis nėra Donaldas Trumpas. Pastaruosius ketverius metus Amerikos sąjungininkai prieš tarptautinius viršūnių susitikimus krūpčiodavo, baimindamiesi būti išbarti arba sulaukti kokios nors nemalonios staigmenos. Prezidento J. Bideno džiugus būdas ir nuoširdus multilateralizmas faktiškai garantavo draugišką ir vaisingą G-7 viršūnių susitikimą Kornvalyje. Jis taip pat paruošė dirbą panašiai pakiliam NATO susitikimui Briuselyje.

Kaip bebūtų, žodžiai – pigūs, bet darbai – brangūs. Tikrasis uždavinys – sukurti veiksmingą demokratijų koaliciją Rusijai ir Kinijai atremti. Bičiuliškas elgesys gali padėti, bet neužtikrina, kad tai bus pasiekta.

Jeigu nori vadovauti – tenka mokėti. Pavyzdžiui, pastangos atkurti lyderystę tarptautinėje vakcinų diplomatijoje neapsiribos mokesčių mokėtojų pinigų leidimu užsieniečiams. Kai kuriems rinkėjams Vakarų šalyse skiepų reikės palaukti, jeigu pirmiausiai jų turės gauti vertesni kandidatai (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos darbuotojai neturtingose šalyse).

Protekcionizmas ardo Vakarų vienybę. Norint atgauti įtaką ekonomikos valdymui reikia kurti stiprias tarptautines taisykles nustatančias struktūras, kaip antai Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (TTIP) ir Ramiojo vandenyno partnerystė (TPP), į kurias itin nerūpestingai buvo numota ranka B. Obamos ir D. Trumpo laikais. Visgi tokie pasiūlymai atsiduoda prekybos liberalizavimu, o šis mūsų laikais atrodo toksiškas paprastiems darbininkams, suteikusiems Demokratų partijai pergalę nedidele persvara. Europoje tokie užmojai taip pat nėra labai populiarūs.

Tiek šalių viduje, tiek tarptautiniu mastu Vakarus sieja pasitikėjimas – ypatybė, kurią sunku įgyti, bet lengva prarasti. D. Trumpo valdymo metai išgrynino daugelio amerikiečių nusistatymą, kad numanomi sąjungininkai juos nuvilia ir apgaudinėja: jie turtingi, bet šykštūs, aplaidūs ir nedėkingi. Tačiau daugeliui sąjungininkių metai, paženklinti šūkio „Pirmiausiai – Amerika“, atrodė sukrečiantys. Pirmąkart per NATO istoriją JAV prezidentas pakurstė abejones dėl Amerikos saugumo garantijų Europai. Ar tai tebuvo atsitiktinis nukrypimas? Galbūt visa tai sugrįš? Atsarginiuose planuose turi būti numatyta ir ateitis, kai pasitikėjimas bus menkas.

Dabar lieka klausimas, kaip išsklaidyti Kinijos ir Rusijos įsivaizdavimą, kad išpuolius prieš Vakarus galima vykdyti nebaudžiamai. Tarp pastarojo meto agresijos pavyzdžių galima išvardyti kibernetinius nusikaltimus (daugiausiai kylančius iš Rusijos), Kinijos karinio laivyno žvanginimą ginklais ir taisyklių nepaisymą, Baltarusijos padangių piratavimą ir (šito sulauksim jau netrukus) Kremliaus energetinį šantažą Ukrainai. Atgrasymo politika retai kada atrodydavo varganiau.

Dar blogiau, jog Baltuosiuose rūmuose veikiausiai galvojama, kad JAV turėtų Rusijos klausimą „pastatyti į aikštelę“ ir susitelkti į Kiniją. Tai būtų klaida. Rusija nenori būti pastatyta į aikštelę. Kremlius nori važiuoti kelio viduriu, pliskindamas šviesomis, leisdamas trankią muziką, priversdamas aplinkinius atsigręžti ir užtverdamas eismą. Bet koks aiškus persiorientavimas į Kiniją skatina įsivaizduoti, kad Europos saugumas JAV nerūpi. Tai iškart atveria erdvės Kremliaus eibėms. Ką galima būtų iškrėsti ir likti nenubaustam? Kiek sumokės Amerika, kad išvengtų per didelės krizės?

Europos šalys galėtų prisiimti didesnę naštos dalį, spūrant JAV skėčiui. Deja, tokia diena išlieka tolima. Šiaurės ir Baltijos šalys bei Lenkija pagirtinai stiprina savo gynybą, bet jos tebėra smarkiai priklausomos nuo JAV pagalbos. Iš Kinijos kylančios grėsmės suvokimas didėja, bet pernelyg lėtai. Dauguma atžvilgių Europa nevykdo netgi savo pačios įsipareigojimų gynybai, ką jau bekalbėti apie griežtesnius išbandymus, kylančius iš aplinkinio pasaulio.

Tarp visų šių dalykų pirmuoju smuiku griežia konkurencijos tarp galingųjų šalių tikrovė. Didžiojoje dalyje Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos G-7 lyderiai atrodo tarsi geresnės vakarykštės dienos apaštalai. Jie atstovauja kadaise buvusioms svarbiausioms ir patraukliausioms valstybėms pasaulyje, tačiau dabar šios šalys laikomos neryžtingomis, egoistiškomis ir apimtomis nuosmukio. Atkurti ankstesnę kompetencijos ir principingumo reputaciją bei su tuo susijusią įtaką yra gyvybiškai svarbu. Tačiau mes dar tik pradedame judėti šia linkme.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: