Vilnius, kovo 18 d. (BNS). Mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – lyderiai pirmadienį suabejojo atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimybėmis vadovauti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kaip svarsto premjerė Ingrida Šimonytė.
„Manau, jis (A. Anušauskas – BNS) negali tapti (komiteto pirmininku – BNS)“, – žurnalistams po koalicinės tarybos susitikimo sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Su frakcija tuo klausimu nesikonsultavome, todėl už frakciją negalėčiau pasakyti. Jeigu jis būtų siūlomas į komiteto pirmininkus, aš balsuočiau prieš“, – pridūrė jis.
„Laisviečių“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė žurnalistams sakė, kad A. Anušauskas „gal galėtų dirbti jau kitame komitete“.
„Jeigu ta veikla (krašto apsaugos srityje – BNS) ne visai tenkino iki galo, gal galima išbandyti save kitoje srityje“, – teigė A. Armonaitė.
„Neatmetame galimybės, kad gali įvykti Seime ir platesnė rokiruotė – komiteto vadovaujanti pozicija atitekti kažkam iš koalicijos partnerių. Jei tuo keliu nueitume, Laisvės partija galėtų prisiimti šitą atsakomybę“, – sakė ji.
Premjerė pirmadienį pareiškė, kad atsistatydinančiam ministrui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui būtų logiška susikeisti pareigomis.
A. Anušauskas praėjusią savaitę sakė būtent tokio pasiūlymo sulaukęs iš ministrės pirmininkės.
Seimo komiteto pirmininkus skiria Seimas paprastąja balsų dauguma, prieš tai kandidatūrą patvirtinus minimame komitete.
A. Armonaitė teigė besitikinti, kad po valdančiosios koalicijos partnerių abejonių konservatoriai nesiūlys A. Anušausko skirti NSGK pirmininku.
Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams sakė, kad dėl NSGK pirmininko galimi įvairūs variantai, o ir jos frakcijoje yra daugiau žmonių, šiuo metu dirbančių paprastais šio komiteto nariais ar apskritai įsitraukusių į krašto apsaugos reikalus.
„Palaukime dar keletą dienų. Aš manau, kad čia situacija išsispręs vienaip ar kitaip“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių E. Gentvilas tvirtino, kad yra prieš A. Anušausko kandidatūrą vadovauti NSGK, nes jis yra atsakingas už pastarųjų dienų „velniavą“, gaubusią jo atsistatydinimą, ir kompromituoja krašto apsaugos sistemą.
„Velniava ta: mes einame ir tariamės mėnesių mėnesiais dėl bandymų rasti finansavimą krašto apsaugos sistemai, krašto gynybai. Ministras už tai atsakingas ir išeidamas jis pasako, kad ten pas mus korupcija, kad ten pas mus vaikščiojo kyšininkai, tie kyšininkai buvo išvaryti, tada kyšininkai atėjo į Seimą“, – kalbėjo politikas, turėdamas omenyje A. Anušausko užuominas apie korupciją krašto apsaugos sistemoje.
„Ar jis galvoja, ką jis daro Lietuvos žmonių akyse? Jis krašto apsaugos sistemą pavadina kyšininkavimo erdve, nepateikdamas jokių įrodymų“, – sakė E. Gentvilas.
A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.
Ministras – premjerės pasirinkimas
I. Šimonytė teigia, kad A. Anušauskui pasiūlė trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais.
Ji žada naują kandidatą į ministrus pateikti antradienį, tačiau jo dar neįvardija, o prezidentas Gitanas Nausėda susitikti su L. Kasčiūnu planuoja trečiadienį.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad kritika dėl aktyvumo A. Anušauskui būnant ministru nereiškia, jog jis negalėtų dirbti už nacionalinį saugumą atsakingo Seimo komiteto pirmininku.
„Vykdomojoje valdžioje yra lūkestis tam tikro stiliaus ir jeigu premjerė renkasi poną Kasčiūną, ji, matyt, yra tą įvertinusi. Parlamentinės kontrolės dėmuo irgi yra svarbus, Anušauskas turi patirtį komitete ir pačioje gynybos ir saugumo sistemoje. Nematau čia jokios prieštaros“, – sakė konservatorė.
Mažųjų koalicijos partijų atstovai sakė neprieštarausiantys premjerės pasirinkimui matyti L. Kasčiūną ministru, bet pabrėžė vertybinius nesutarimus su juo žmogaus teisių klausimais.
L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus.
„Matau asmeniškai L. Kasčiūną kaip labai energingą darbštų politiką, tik esu įpareigota Laisvės partijos frakcijos pasakyti kitą labai svarbų dalyką, kuris mus neramina: tai tie politinių pažiūrų skirtumai, kurie yra labai dažnai priešingi“, – sakė A. Armonaitė.
Visgi ji pabrėžė, kad „čia yra premjerės pasirinkimas ir ji prisiims už tai atsakomybę, jeigu pateiks tą kandidatūrą“.
E. Gentvilas teigė, kad L. Kasčiūno kandidatūra į krašto apsaugos ministrus kelia pasitikėjimą, nepaisant kai kurių nuomonių skirtumų. Anot jo, L. Kasčiūno kompetencija gynybos klausimais „nekelia jokių abejonių“.
Liberalas taip pat pareiškė po koalicijos partnerių konservatorių paaiškinimų supratęs, kodėl penktadienį po premjerės pokalbio su A. Anušausku apie jo galimą pasitraukimą iš pareigų kilo komunikacijos krizė.
„Šimonytė pasako Anušauskui pagalvoti apie galimybę dirbti, pati išvažiuoja į renginį išsijungusi telefoną, per tą laiką Anušauskas informuoja dalį žiniasklaidos ir užsisako vizitą pas prezidentą. Visa Lietuva ūžia, o premjerė šito nežino“, – sakė E. Gentvilas.
„Premjerė tikėjosi padoraus pokalbio su ministru (...) pirmadienį, o ministras įvelia premjerę į tą situaciją, ir koaliciją, ir visą Lietuvos visuomenę“, – pridūrė jis.
Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas ministro pirmininko teikimu.
Autorius Saulius Jakučionis
Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://www.bns.lt/nuotraukos/3351
[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Komentaras
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
2024-02-27
-----------------------------
Šiandien BNS paviešino visuomenės nuomonės apklausą apie gynybos mokestį, kad tik du iš dešimties jį mokėtų patys, o daugiau nei trečdalis žmonių iš viso nemano, kad finansuoti krašto apsaugą reikėtų labiau.
Tai yra viso to, ką gynybos klausimais Lietuvos politikoje matome pastaruosius kelis mėnesius, priežastis ir atspindys.
Mažai kas nori mokėti didesnius mokesčius, net jeigu jie nukreipiami teisingam tikslui. Būtent dėl šitos priežasties sociologai apskritai nerekomenduoja visuomenės apklausose klausti apie mokesčių didinimą. Bet norėjome įsitikinti, kodėl politikų galvos šiuo klausimu – vis dar smėlyje.
Sausio pabaigoje politikus, verslo ir darbuotojų atstovus pasikalbėti dėl didesnio gynybos finansavimo pakvietusi premjerė Ingrida Šimonytė atėjo be savo pasiūlymo. Ji primygtinai atsisakė pasakyti, kad Vyriausybė siūlys didinti mokesčius, pripažinusi, jog nenori skambių antraščių žiniasklaidoje.
Finansų ministerija, pateikusi paskaičiavimus, kiek vieno ar kito mokesčio kėlimas leistų surinkti papildomų lėšų gynybai, dievagojasi nieko pati nesiūlanti.
Krašto apsaugos ministerija tame pačiame susitikime tik pristatė lėšų poreikį, bet Arvydas Anušauskas atsisako pasakyti savo nuomonę, iš kur tuos pinigus paimti.
Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jau kelis mėnesius skelbiantis apie tai, kad pasiruošti galimam karui su Rusija turime labai nedaug laiko, nesiteikia pateikti savo siūlymų. Pirmiausia ragina politikus susitarti dėl grėsmės apimties, bet nesugeba to padaryti net su savo partijos deleguotu krašto apsaugos ministru.
Koalicijos partneriai siūlo kariuomenei dalį pinigų sumesti panašiai, kaip susimetame Lietuvos Raudonajam Kryžiui ar „Penktai kojai“. Kariuomenei, kuri vystymąsi, o taigi ir finansus, prognozuoti stengiasi dešimtmečiu į priekį. Patys nuspręskite, kaip jums tai atrodo.
Prezidentas Gitanas Nausėda dėl gynybos finansavimo laukia Vyriausybės siūlymų. Nes lengviau yra pakritikuoti, o paskui vis tiek pasirašyti priimtą įstatymą, nei atėjus laikui imtis realios lyderystės, praktiškai nuo kadencijos pradžios kartojant, jog gynybos finansavimas turi augti.
Pinigų krašto apsaugai poreikis, beje, didžiulis. Kitąmet nustos galioti bankų solidarumo įnašas ir finansavimas gynybai turėtų grįžti prie maždaug 2,5 BVP. Jų neužteks divizijai iki 2030 metų sukurti ir vokiečių brigadai priimti – įsipareigojimams, nuo kurių neįmanoma atsitraukti. Jiems įgyvendinti reikės apie pusės milijardo eurų kasmet.
Ištraukti tokią sumą iš ekonomikos augimo – neįmanoma. Skolintis nuolatinėms išlaidoms – įmanoma, bet šitaip neišvengiamą sprendimą dėl didesnių mokesčių perkelsime ateities kartoms.
Didinti finansavimą galima pasitelkiant visų įmanomų būdų visumą, bet kad jis iš tiesų būtų tvarus ir viešųjų paslaugų kokybė bei išmokų apimtis ir didinimo tempas nemažėtų, mokesčių didinimas yra neišvengiamas.
Tad kas pirmas pasakys, koks turi būti sprendimas? O gal galiausiai to nepadarys niekas?
Atidundant rinkimų sezonui politikai nenori priimti nepopuliarių sprendimų. Kai kas bijo pralaimėti be penkių minučių laimėtus rinkimus, kai kas – sudeginti palaikymo likučius.
Kaip piliečiui, man norisi tikėti, kad su valstybės ateitimi, išgyvenamumu susiję klausimai netaps politinių manipuliacijų įrankiu. Bet panašu, kad tampa.
Žmonėms tai siunčia žinią, kad politikos elito piešiamų grėsmių nereikia vertinti rimtai. Taip kartais atrodo net mums, esantiems taip arti politikos, nors lyg suprantame, kad politinėse kovose taisyklių – mažai. O ypač, kai vyksta treji rinkimai per metus.
Anksčiau būta kitaip.
2015-aisiais nuo siūlymo grąžinti šaukimą į kariuomenę paviešinimo iki įstatymo priėmimo Seime praėjo 24 dienos. Palyginimui, pernai Krašto apsaugos ministerija ketinimus reformuoti šaukimą pristatė vasarį, o pateikė Seimui – tik gruodį. Svarstymai tęsiasi, nors daugelis tyliai supranta, jog parlamentui seniai metas spręsti dėl didesnių šaukimo ambicijų. O jeigu ne – aiškiai įvardyti alternatyvą, kaip Lietuvos kariuomenę užpildyti personalu.
Praėjus lygiai mėnesiui po to, kai „žalieji žmogeliukai“ 2014 metais pirmą kartą buvo pastebėti Kryme, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino partijas per penkerius metus padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Kaip tarė, taip padarė. Tuo metu krašto apsaugai buvo neskiriamas ir vienas procentas.
Tokiu tempu Lietuva reagavo į tai, kad Rusija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pasiglemžė kitos šalies teritoriją.
Nuo 2022 metų vasario 24-osios Rusija Ukrainoje tą daro kiekvieną dieną. Lietuva ir vėl reagavo, bet atėjus metui politikams priimti sprendimą daugeliui metų į priekį, kol kas likta trypčioti.
Negi per dešimt metų pripratome prie to, kad Europoje iš naujo braižomos valstybių sienos?
-----------------------------------
Saulius Jakučionis yra naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius.
[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius
© Baltic News Service.
Visos teisės saugomos.