2020.07.12 16:55 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi savaitgalio įvykiai

Vilnius, liepos 12 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Viruso plitimas. Savaitgalį Lietuvoje pranešta apie aštuonis naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus – po keturis šeštadienį ir sekmadienį. COVID-19 nustatytas baltarusiui, „Maximos“ sandėlio darbuotojui ir kito sandėlio darbuotojo vaikui, po mirties – ir Ukmergės rajono gyventojui. Sekmadienį pranešta apie nustatytą atvejį virusą tiriančios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) darbuotojai, Utenos ligoninės medikei, iš Kazachstano grįžusiam asmeniui ir su grįžusiuoju iš Tadžikistano kontaktavusiam žmogui.

Konservatorių sąrašas. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį patvirtino galutinį kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose, jame po sąrašo lyderių korekcijų, aukštos vietos suteiktos moterims: buvusiai Kauno technologijos universiteto laikinajai rektorei Jurgitai Šiugždinienei, buvusiai europarlamentarei Laimai Andrikienei, Seimo narei Aistei Gedvilienei. Gabrielius Landsbergis teigė, kad sėkmės rinkimuose atveju jo vadovaujami konservatoriai kol kas neužvertų galimybių dirbti koalicijoje su nė viena iš partijų, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą

LGBT reikalavimai. Apie 500 žmonių šeštadienį Vilniuje surengtose eitynėse reikalavo užtikrinti seksualinių mažumų bendruomenės teises, juos pasitiko grupelė oponentų, pasisakančių prieš LGBT akcijas. Eitynių dalyviai reikalavo suteikti galimybę Lietuvoje pasikeisti vardą ir pavardę, lytį, įteisinti tos pačios lyties partnerystę ir santuokas, galimybę įsivaikinti, panaikinti LGBTIQ+ bendruomenės informacinę sklaidą ribojančias Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatas.

Patikrinimai įmonėse. Valstybinė darbo inspekcija pradėjo neplaninius įmonių patikrinimus aiškinantis, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios. Pasak inspekcijos, nerimą kelia pastaruoju metu vėl išaugęs prastovų skaičius.

Virusas užsienyje. Junginėms Valstijoms šeštadienį paskelbus apie rekordinį užsikrėtimų COVID-19 skaičių per parą – 66,5 tūkst., Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pagaliau pasidavė spaudimui ir pirmą kartą viešumoje dėvėjo kaukę. Šalyje per parą mirė kone 800 žmonių – aukų skaičius išaugo iki beveik 135 tūkstančių. Rusijoje pastarąją parą nustatyta 6,61 tūkst. naujų atvejų, 130 užsikrėtusiųjų mirė, Baltarusijoje  – 165 nauji atvejai, penki žmonės mirė, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius beveik pasiekė 65 tūkstančius. Latvijoje šeštadienį nenustatyta nė vieno naujo užsikrėtimo koronavirusu, prieš parą fiksuoti aštuoni atvejai.

Lenkijos rinkimai. Lenkija sekmadienį renka prezidentą – dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), palaikomaso valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), varžosi su Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu (Rafalu Tšaskovskiu) iš liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO). A. Duda užsienio politikoje teikia pirmenybę Vašingtonui, R. Trzaskowskis – Briuseliui, jiedu nesutaria dėl prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos. Apklausos žada atkaklią kovą. Didelis rinkėjų aktyvumas stebimas balsuojant ambasadoje Vilniuje. 

Demonstracijos Rusijoje. Rusijoje į gatves šeštadienį ir sekmadienį išėjo tūkstančiai žmonių protestuodami prieš populiaraus gubernatoriaus Sergejaus Furgalo, kaltinamo užsakius įvykdyti kelias žmogžudystes, suėmimą.

Serbijos-Kosovo derybos. Serbijos ir Kosovo lyderiai sekmadienį vaizdo ryšiu surengė derybas dėl vieno sunkiausių teritorinių ginčų Europoje, kurioms pirmininkauja Europos Sąjunga. Belgradas atsisako pripažinti Kosovo vienašališkai paskelbtą nepriklausomybės deklaraciją. Serbija neteko tuometinės savo provincijos kontrolės po kruvino 1998–1999 metų karo, kuris buvo nutrauktas tik po NATO surengto serbų pajėgų bombardavimo. Serbijoje taip pat tęsiasi audringi protestai dėl vyriausybės atsako į COVID-19. 

Irano klaida. Iranas paskelbė, kad nesuderinta oro gynybos junginio radiolokatorių sistema buvo svarbi „žmogiškoji klaida“, nulėmusi atsitiktinį ukrainiečių keleivinio lėktuvo numušimą sausio mėnesį. Per katastrofą žuvo visi laineriu skridę 176 žmonės.

Autorius Ignas Jačauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 08, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, liepos 12

2020.07.12 16:55
Lietuvos politika 2020.07.12 16:55
2020.07.12 14:32
Lietuvos politika 2020.07.12 14:32
2020.07.12 12:44
Užsienio naujienos 2020.07.12 12:44
2020.07.12 11:57
Užsienio naujienos 2020.07.12 11:57
2020.07.12 10:09
Užsienio naujienos 2020.07.12 10:09
2020.07.12 09:10
Užsienio naujienos 2020.07.12 09:10
2020.07.12 08:28
Užsienio naujienos 2020.07.12 08:28

Šeštadienis, liepos 11

2020.07.11 17:53
Užsienio naujienos 2020.07.11 17:53
2020.07.11 16:50
Užsienio naujienos 2020.07.11 16:50
2020.07.11 16:17
Užsienio naujienos 2020.07.11 16:17
 
2020.07.11 15:16 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: jeigu rūpinatės savo laisve – paremkite Honkongą - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-07-11

Vakarų Berlyno blokada pradėjo ankstesnį šaltąjį karą su Sovietų Sąjunga. Spaudimas Honkongui įžiebė naują, šįkart – su Kinija.

Žemyninės Kinijos komunistinis režimas gniuždo buvusią Britanijos koloniją. Susitarimas dėl „vienos šalies, dviejų sistemų“ baigtas. Naujasis nacionalinio saugumo įstatymas, primestas netikro parlamento Pekine be jokių konsultacijų ar debatų, patvirtina laisvę mylinčių vietos gyventojų blogiausius nuogąstavimus. Bet koks nepaklusnumas, bet koks kontaktas su užsieniečiais, bet kokios nepriklausomos kalbos ar veiksmai dabar yra baudžiamasis nusikaltimas, už kurį teoriškai gresia ir įkalinimas iki gyvos galvos.

Bet kas, prisimenantis 1940 metų sovietines okupacijas regione, kurį esame pratę vadinti „Rytų Europa“ (ar apie jas skaitęs), pastebės didelių panašumų. Laisvė kiekvieną dieną vis labiau varžoma. Pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Viešpatauja baimė. Belieka rinktis – pabėgti, kovoti arba vergauti.

Turėtume visa tai suprasti. Vis dėlto Honkongo likimas gali atrodyti esąs tolima problema. Buvusioms pavergtosioms šalims kyla daug opesnių rūpesčių arčiau namų: revanšistinė Rusija, pacifistinė Vokietija, netvirta NATO, susiskaldžiusi ES, nenuspėjama administracija Vašingtone. Kam užsikrauti dar vieną naštą, prisidedant prie kitų žmonių kovos su Kinija?

Atsakymas – paprastas. Palikti silpnuosius stipriųjų malonei gali lengvai tapti įpročiu. Vakarų šalys nebeprieštarauja dėl Pekino bauginimų Tibete arba dėl 1989 metų žudynių Tiananmenio aikštėje. Leidžiame Kinijos komunistų partijai nustatinėti taisykles daugeliui leidėjų, žiniasklaidai ir akademinėms įstaigoms.

Šio proceso mastas apžvelgiamas naujoje Clive'o Hamiltono ir Mareike Ohlberg knygoje „Nematoma ranka“ (Hidden Hand), jau sulaukusioje didžiulio populiarumo Vokietijoje. Tačiau leidimas anglų kalba buvo įšaldytas dėl teisinių kliūčių.

Baili pozicija siunčia silpnumo signalą. Šiuo silpnumu gali pasinaudoti kiti. Jeigu Vakarai neįstengs palaikyti sąjungininkų ir principų Azijoje, kuriems grėsmę kelia Kinijos komunistų partija, kokia tikimybė, kad palaikysime sąjungininkus ir principus Europoje, kai jiems grėsmę sukels Kremlius?

Į Honkongą negalime skraidinti anglių ir razinų, kaip kadaise aprūpinome Vakarų Berlyną. Vis dėlto galima rinktis daug kitokių priemonių. Nuo Helsinkio iki Tbilisio visos šalys, praeityje patyrusios komunistų agresiją ar diktatūrą, gali ir turi rodyti solidarumą su visa tai patiriančiais šiuo metu. Jos galėtų pakviesti Honkongo prodemokratinio judėjimo atstovus sakyti kalbas parlamentams ir vyriausybėms. Jos galėtų atšaukti ekstradicijos susitarimus. Jos galėtų siūlyti stipendijas studentams, prieglobstį persekiojamiems, bevizį režimą ir ilgalaikius leidimus gyventi visiems to pageidaujantiems iš 7 mln. žmonių, kurių gyvenimai ir ateitis buvo sužlugdyti.

Visa tai derėjo daryti anksčiau. Pastaraisiais metais stebėtas nusigręžimas nuo Tibeto šalyse, anksčiau ištiktose panašaus likimo, yra gėdingas. Dabar dedamos pastangos dėl Honkongo ateityje, ko gera, turės būti atkartotos dar didesnius mastu, komunistų gniaužtams vis labiau spaudžiant Taivaną. Vis tik tai nėra priežastis nieko nedaryti dabar. Laisvę suprantančių šalių veiksmai galėtų netgi paskatinti rimčiau reaguoti tingias ir atsainias „senųjų Vakarų“ valstybes.

Svarbu ne vien ginti principus. Kinijos komunistų partija stengiasi primesti savo valdžią visur, įskaitant Vidurio ir Rytų Europos šalis. Ji nori įvilioti jas į politinę priklausomybę kyšiais elitui, paskolomis pagrįstomis infrastruktūros vystymo sutartimis ir viliojančiu pažadu užtikrinti geopolitinę konkurenciją su Rusija.

Prieš dešimt metų, kai Kinija dar atrodė (tiems, kas nesistengė pažvelgti atidžiau) pragmatiška ir draugiška, ši nuostata atrodė labiau pateisinama. Dabar ji nebėra tokia. Pamatėme, kaip Kinijos komunistų partija elgiasi su savais žmonėms. Kodėl ji turėtų su užsieniečiais elgtis geriau?

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: