2021.06.13 16:24 |Kategorija:  Cover news
AP-Scanpix nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi savaitgalio įvykiai

Vilnius, birželio 13 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Koronaviruso situacija:

* Per praėjusias dvi dienas Lietuvoje buvo nustatyti 338 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė septyni žmonės. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 126,3 atvejo, o teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas – 1,2 procento. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 1 mln. 167 tūkst. 830 žmonių, dviem – 739 tūkst. 291.

* Lietuvoje pradėjus masinę vakcinaciją tris-keturis kartus išaugo išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus BNS sakė, kad per pirmą birželio savaitę išpiltos 239 vakcinos nuo COVID-19 dozės, kai balandžio mėnesį per savaitę tokių buvo 10–20, gegužę – 50–60. „Pagrindinė priežastis – neatvyksta žmonės, todėl turi būti vakcinos išpiltos. Įstaigos tiesiog nebeturi rezervinių sąrašų, kad kažką galėtų pakviesti, nėra tų, kurie lauktų, kad tik pasiskiepytų, todėl belieka jas utilizuoti“, – sakė ministerijos atstovas.

* Italijos valdžia šeštadienį pranešė vakcina nuo koronaviruso „AstraZeneca“ leisianti skiepyti tik 60 metų ir vyresnius gyventojus, o jaunesniems pirmąja doze paskiepytiems žmonėms ciklas bus užbaigiamas pasitelkiant kurį nors iRNR preparatą. Toks sprendimas priimtas Italijoje gerėjant epidemiologinei situacijai. Europos vaistų agentūra balandį nustatė ryšį tarp retų kraujo krešulių susidarymo atvejų ir „AstraZeneca“ vakcinos, bet pabrėžė, kad skiepų nauda yra didesnė už riziką.

* Vienas Europos vaistų agentūros (EVA) aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad gali būti verta atsisakyti „AstraZeneca“ vakcinos visoms amžiaus grupėms, kai yra prieinamų alternatyvų. EVA vakcinų strategijos skyriaus vadovas Marco Cavaleri (Markas Kavaleris) interviu Italijos dienraščiui „La Stampa“ sakė, kad vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų grupėje pirmenybė turėtų būti teikiama „Johnson & Johnson“ vakcinai.

* Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios iki sekmadienio ryto išaiškinti 175 627 498 užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejai, pranešė Merilande įsikūręs Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universitetas. Universiteto duomenimis, su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius padidėjo iki 3 794 275. Po 15 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje. Pagal pandemijos skaičius pirmoje vietoje tebėra Jungtinės Valstijos, kur iš viso nustatyti 33 457 410 užsikrėtimo ir 599 672 mirties atvejai.

Korupcijos byla. Dėl politikų siekių padidinti lošimų ir loterijų verslo mokesčius bei įpareigoti lošimų automatus prijungti prie bendros sistemos sektoriuje veikiantys verslininkai ir lobistai mynė takus pas politikus, prašydami sušvelninti ambicijas griežtinti rinkos reguliavimą. Būtent šias iniciatyvas teisėsauga mini komentuodama ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos ir neskaidrios įtakos teisėkūrai, apie kurį paskelbta šią savaitę. Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, įtariamieji siekė paveikti įstatymus, „susijusius su lošimų automatų sujungimu į bendrą sistemą bei loterijų ir lošimų mokesčio tarifų padidinimu“.

Siena su Baltarusija. Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pasieniečiai per savaitgalį sulaikė dar dar 58 nelegalius migrantus. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 387 nelegalūs migrantai, šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis nei per visus 2020-uosius, pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. Išaugus nelegalių migrantų srautui, Lietuva planuoja stiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, Vidaus reikalų ministerija šiemet tam prašo papildomų 11,5 mln. eurų.

Didysis septynetas. Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai šeštadienį priėmė planą, padėsiantį kurti infrastruktūrą neturtingesnėse valstybėse ir siūlantį „vertybėmis grindžiamą, aukšto lygio ir skaidrią“ partnerystę kaip alternatyvą Kinijos infrastruktūros iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI). JAV įkvėptas projektas „Atstatykime geresnį pasaulį“ (B3W) buvo priimtas amerikiečių prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) ir kitų šalių vadovams susitikus „spręsti strateginės konkurencijos su Kinija klausimo ir įsipareigojus imtis konkrečių veiksmų, padedančių patenkinti didžiulį infrastruktūros poreikį žemų ir vidutinių pajamų šalyse“, pranešė Baltieji rūmai.

Parama Ukrainai. Pentagonas penktadienį, likus kelioms dienoms iki JAV prezidento J. Bideno ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimo Ženevoje, paskelbė apie naują, 150 mln. dolerių (124 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai. Ši parama, apimanti, be kita ko, radarų sistemas, bepiločius orlaivius ir saugaus ryšio įrangą, papildys 125 mln. dolerių (103 mln. eurų) vertės panašų paketą, apie kurį buvo paskelbta kovą, nurodė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kirbis).

Paleista aktyvistė. Honkongo demokratijos aktyvistė Agnes Chow (Agnes Čou) šeštadienį buvo paleista iš kalėjimo, minint antrąsias didžiulių mieste vykusių prodemokratinių protestų metines. Už grotų ji praleido apie septynis mėnesius už savo vaidmenį 2019-ųjų protestuose prie miesto policijos būstinės. 2019-ųjų birželio 12-ąją tūkstančiai žmonių apsupo Honkongo įstatymų leidžiamosios tarybos pastatą bandydami sustabdyti įstatymo projekto, kuris galėjo leisti ekstradicijas į neskaidrią žemyninės Kinijos teismų sistemą, priėmimą.

 

Autorė Milena Andrukaitytė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, birželio 13

2021.06.13 17:59
Užsienio naujienos 2021.06.13 17:59
2021.06.13 17:37
Užsienio naujienos 2021.06.13 17:37
2021.06.13 17:18
Užsienio naujienos 2021.06.13 17:18
2021.06.13 16:58
Užsienio naujienos 2021.06.13 16:58
2021.06.13 16:48
Užsienio naujienos 2021.06.13 16:48
2021.06.13 16:27
Užsienio naujienos 2021.06.13 16:27
2021.06.13 16:24
Lietuvos politika 2021.06.13 16:24
2021.06.13 15:52
Užsienio naujienos 2021.06.13 15:52
2021.06.13 15:35
Užsienio naujienos 2021.06.13 15:35
2021.06.13 15:13
Užsienio naujienos 2021.06.13 15:13
2021.06.13 14:51
Įvairenybės, kultūra 2021.06.13 14:51
2021.06.13 14:16
Užsienio naujienos 2021.06.13 14:16
2021.06.13 13:47
Užsienio naujienos 2021.06.13 13:47
2021.06.13 13:29
Užsienio naujienos 2021.06.13 13:29
2021.06.13 12:54
Užsienio naujienos 2021.06.13 12:54
2021.06.13 12:17
Įvairenybės, kultūra 2021.06.13 12:17
2021.06.13 12:09
Įvairenybės, kultūra 2021.06.13 12:09
 
2021.06.11 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: J. Bidenas kartoja B. Obamos užsienio politikos klaidas - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-06-11

Numaldyti Vokietiją, laikinai atidėti Rusijos problemą, prioritetą skirti Kinijai – tokia yra J. Bideno administracijos kietos užsienio politikos programa. Šiomis dienomis JAV prezidentas apsilankys G-7 viršūnių susitikime Kornvalyje, šnekučiuosis su NATO Briuselyje ir vyks į Šveicariją akis į akį susitikti su Vladimiru Putinu. Ten bus šiltų žodžių draugams ir šaltų – Rusijos lyderiui.

Visgi Amerikos darbai atskleidžia kitokį vaizdą. V. Putinui beveik nėra ko bijoti, nes Europa yra atsilikęs užkampis: didžiausias indėlis, kuriuo galėtų prisidėti sąjungininkai – neatitraukti Amerikos galios ir dėmesio nuo egzistencinio klausimo – kaip suvaržyti Kinijos vienpartinės valstybės galią.

Tik prieš keturis mėnesius padėtis atrodė kitaip. Demokratai ketverius metus spjaudė ugnimi, kritikuodami Kremliaus kišimąsi ir eibes. Prezidentas J. Bidenas darbą pradėjo tikėdamasis iš naujo užvesti transatlantinį aljansą kaip dalį bendros koalicijos prieš grėsmę, kylančią iš Kinijos. Dabar viešpatauja nusivylimas. Europos atsakas buvo silpnas. Keista, kad Amerikos politikos formuotojai nustebo įsitikinę, jog ES yra vadovaujama niekam tikusių tuščiakalbių, supančiota veto teisę turinčių vilkintojų, taip pat stelbiama jos didžiųjų narių susireikšminimo. Saujelė sąjungininkių Europos žemyninėje dalyje, branginančių ryšius su JAV – daugiausiai Šiaurės ir Baltijos šalys – yra nustumtos į pašalį kartu su Britanija. Sąjungininkės Azijoje, tokios kaip Japonija, Indija ir Australija, yra svarbesnės.

Daugiausiai apie tai bylojantis ženklas – JAV sprendimas atšaukti sankcijas vamzdynui „Nord Stream 2“ – beveik užbaigtam 11 mlrd. dolerių projektui, pumpuosiančiam gamtines dujas iš Rusijos per Baltijos jūrą tiesiai į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą. D. Trumpo administracijos sankcijos jo statybas stabdė. Tačiau dėl šių sankcijų tūžo vokiečiai, laikantys JAV spaudimą arogantišku arba, dar blogiau, savanaudišku, nes šio projekto žlugimas būtų naudingas Amerikos suskystintų gamtinių dujų eksportui. Dėl savo ekonominės galios Vokietija yra svarbi sąjungininkė stengiantis atsverti Kiniją. Tai yra daug svarbiau negu rytų europiečių nuogąstavimai dėl Rusijos.

Šis skaičiavimas yra šaltas, aiškus ir – klaidingas. „Verslo Vokietija ir vėl, deja, lemia Europos ir transatlantinio saugumo politiką“, – sako Žaliųjų partijos politikė Franziska Brantner. Jos partija, kitaip nei britiškasis atitikmuo, laikosi pamatuotai griežtos pozicijos Rusijos ir Kinijos atžvilgiu bei nori atsisakyti „Nord Stream 2“. Žalieji tikriausiai dalyvaus naujoje Berlyno vyriausybėje, o Baltieji rūmai šito, regis, neįvertino. Atšaukiant sankcijas ne vien smogiama Amerikos sąjungininkėms – tai neatneš jokios naudos Jungtinėms Valstijoms iš Vokietijos arba Rusijos.

Iš tikrųjų Kremlius jau džiūgauja naujai įgijęs įtakos Rytų Europoje. Praeitą savaitę per Rusijos ekonomikos forumą – riboto masto šalies tarptautinio reprezentavimo renginį Sankt Peterburge – V. Putinas pareiškė, kad užbaigus „Nord Stream 2“ Ukraina privalės keliaklupsčiauti prieš Rusiją, jeigu nori, kad jos dujų tranzito vamzdynai toliau veiktų. Jis taip pat neatmetė galimybės pasekti Baltarusijos pavyzdžiu ir nutupdyti virš Rusijos teritorijos skrendantį lėktuvą, jeigu jame būtų koks nors Kremliaus kritikas. Amerikos spaudimas nebūtinai sutramdo neprognozuojamas valstybės, tačiau be jo  šios neabejotinai išdrąsėja.

„Mano tikėjimas, kad yra kažkoks gudrus planas, byra“, – sako Keiras Gilesas, britų gynybos ekspertas ir naujos knygos apie Vakarų šalių klaidingus įsitikinimus dėl Rusijos politikos, redaktorius. Vienas iš tokių mitų – jeigu mes norime stabilumo, jo tikriausiai nori ir Kremlius. Tačiau iš tikrųjų konfliktai užsienyje gali duoti naudos Rusijos vidaus politikai. Tikėtina, kad J. Bideno administracija nori Rusijos klausimą atidėti į šalį. Tačiau tarkime, kad Rusija nenori atsidurti nuošalėje. Negalime sau leisti prabangos spręsti, kas bus mūsų priešai ir kaip jie mus puls. 

Siunčiamas signalas, kad Amerikos dėmesys dabar nukreiptas kitur, itin gundo Kremlių patikrinti, iš kur vėjas pučia vykdant tolesnes represijas namuose ir agresiją užsienyje. Pastarųjų savaičių Baltarusijos košmariškas nusiritimas iki visavertės diktatūros ir įstatymų nepaisymo išryškina Europos saugumo sistemos silpnumą ir tolesnių pragaištingų įvykių galimybę.

Tik koordinuotas Vakarų spaudimas Kremliui suteikia bent kokią galimybę išgelbėti Baltarusijos nepriklausomybę ir jos žmonių demokratinę ateitį. Kaimyninės šalys taip pat sunerimusios laukia rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos rengiamų karinių pratybų „Zapad“. Gynybos ekspertai prognozuoja, kad jose pirmąkart dalyvaus ir Kinija.

J. Bideno komanda, regis, kartoja B. Obamos administracijos klaidas, kai į ištikimus sąjungininkus buvo žvelgiama iš aukšto, kai buvo pradėtas pernelyg sureikšmintas ir pageidaujamų rezultatų nedavęs santykių su Rusija „perkrovimas“, taip pat buvo vykdomas bevaisis „atsigręžimas į Aziją“.

Tuo metu įsivaizdavimas, kad D. Trumpo užsienio politika buvo nedarni, vis labiau atrodo nepelnytas. Jis buvo teisus dėl Kinijos (to pavyzdys – faktas, kad J. Bideno administracija tęsia jo politiką). Jis teisingai peikė Vokietiją dėl jos šykštaus, nekompetentingo ir aplaidaus požiūrio į gynybos reikalus. Jis taip pat sustiprino JAV karinį dalyvavimą Europoje, kuris anksčiau buvo sumenkęs iki pavojingo lygio.

Šiai ir bet kuriai kitai JAV administracijai nepatogi tiesa – kad europiečiai yra nuviliantys sąjungininkai. Jie visada tokie buvo. Jie tą patį galvoja apie valdingas, nemandagias, protekcionistines Jungtines Valstijas. Tačiau sunkaus būdo partneris kitapus Atlanto yra geriau negu jokio.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: