2021.12.07 18:20 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Įsigaliojant JAV sankcijoms „Belaruskalij“, Lietuvos įmonės žada išsklaidyti miglą

Vilnius, gruodžio 7 d. (BNS). Ankstų gruodžio 8 dienos rytą galutinai įsigaliojant rugpjūtį paskelbtoms JAV sankcijoms vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį dar gabens kalio trąšų krovinį į Klaipėdos uostą.

Tačiau tai, kaip ir ligšioliniai Lietuvos pareigūnų ir tranzito schemoje dalyvaujančių įmonių pareiškimai, neatsako į klausimą, ar įsigaliojus sankcijoms baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą vyks ir toliau – krovinių pervežimai tikriausiai palaipsniui sustotų po kelių mėnesių.

Ar kroviniai galiausiai judės per Lietuvą toliau, tranzito dalyviai žada pranešti trečiadienį. 

Kaip BNS sakė Muitinės departamento atstovas Gediminas Kulikauskas, „Belaruskalij“ krovinys trečiadienį važiuos per Lietuvą, tačiau kada tiksliai jis kirs Baltarusijos-Lietuvos sieną, bus aišku ryte. 

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS taip pat patvirtino, kad trečiadienį krovinys su kalio trąšomis turi atvažiuoti į uostą.

„Tiek galiu pasakyt, kad yra ir laivų, ir to krovinio. Kol kas važiuos“, – teigė A. Latakas.

Vis dėlto jis teigė negalintis tikrai pasakyti, kad kroviniai važiuos ir po gruodžio 8-osios. 

Terminalas Klaipėdoje „pasiruošęs dirbti“

JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos 7 valandos ryto verslui davė laiko užbaigti sandorius.

Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.  

Pasak A. Latako, tai suteikia galimybę Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamam Birių krovinių terminalui (BKT), Klaipėdos uoste kraunančiam „Belaruskalij“ trąšas, dirbti iki balandžio. 

„Terminalas pasiruošęs dirbti, nes jie gali daryti iki balandžio 1-osios mokėjimus JAV doleriais. Jie kol kas dirba ir jie mato čia išeitį“, – BNS teigė Klaipėdos uosto vadovas. 

„Dabar nusikelia, tas barjeras ar stop linija yra, tik truputį toliau nei dabar“, – pridūrė jis. 

BKT nekomentuoja, kaip įmonės veiklą paveiks JAV sankcijos.

I. Udovickis nei anksčiau, nei antradienį BNS nesutiko pasakyti, su kuria įmone BKT turi sutartį – „Belaruskalij“ ar BKK.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, jog trečiadienį JAV sankcijų taikomais klausimais bus daugiau informacijos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį sakė, kad JAV sankcijų „Belaruskalij“ įgyvendinimas priklauso nuo įmonių, tačiau neatmetė ir Vyriausybės įsikišimo galimybės.

Praradimai

Per Lietuvą nustojus vežti „Belaruskalij“ produktus, „Lietuvos geležinkeliai“ netektų maždaug ketvirtadalio krovinių, o Klaipėdos uostas – apie trečdalio.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška BNS yra sakęs, kad įmonė turi sutartį su „Belaruskalij“, kuri galioja iki 2023 metų pabaigos, o pastaroji atsiskaito eurais, o ne JAV doleriais.  

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę sakė, kad tiek dėl ankstesnių, tiek naujų tarptautinių sankcijų Baltarusijai bus pokyčių baltarusiškų trąšų logistikos grandinėje.

„Kad kažkas pasibaigtų konkrečią dieną, tai ne, bet kad po gruodžio 8-osios daug kas keisis visoje logistikos grandinėje, tai taip, o kaip – priklausys nuo bankų, nes vis dėlto sankcijas įgyvendina ne susisiekimo ministras ar Vyriausybė, o juridiniai asmenys“, – kalbėjo susisiekimo ministras. 

M. Skuodis dar lapkritį sakė abejojantis, kad trąšų tranzitas sustos būtent gruodžio 8 dieną, nes „yra ir tam tikros išankstinės apmokėjimo sąlygos“ bei kitos aplinkybės. 

Jis kartojo, kad makroekonominiu požiūriu Lietuvai sankcijų pasekmės yra nežymios, o konkrečioms įmonėms poveikis bus. Pasak jo, nauja „Lietuvos geležinkelių“ strategija paremta veikla be baltarusiškų trąšų. 

Klaipėdos uosto direkcija, pasak A. Latako, į savo 2022 metų planą taip pat nebeįtraukia „Belaruskalij“ krovinių – tai reiškia, kad jo krova kris apie 30 procentų.  

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška BNS anksčiau sakė, kad sustojus tranzitui grupė negautų apie 60 mln. eurų pajamų, todėl tikėtina, kad ji turės peržiūrėti paslaugų tarifus kitiems klientams.

Autorė Roma Pakėnienė

Redaktorius Saulius Jakučionis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 17, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Sergamumas koronavirusu

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, gruodžio 07

2021.12.07 19:49
Lietuvos politika 2021.12.07 19:49
2021.12.07 19:47
Užsienio naujienos 2021.12.07 19:47
2021.12.07 19:22
Užsienio naujienos 2021.12.07 19:22
2021.12.07 19:10
Užsienio naujienos 2021.12.07 19:10
2021.12.07 18:45
Užsienio naujienos 2021.12.07 18:45
2021.12.07 18:27
Įvairenybės, kultūra 2021.12.07 18:27
2021.12.07 17:36
Užsienio naujienos 2021.12.07 17:36
2021.12.07 17:31
Užsienio naujienos 2021.12.07 17:31
2021.12.07 17:25
Užsienio naujienos 2021.12.07 17:25
2021.12.07 17:03
Užsienio naujienos 2021.12.07 17:03
2021.12.07 16:53
Užsienio naujienos 2021.12.07 16:53
2021.12.07 16:27
Užsienio naujienos 2021.12.07 16:27
2021.12.07 16:25
Lietuvos politika 2021.12.07 16:25
 
2021.11.29 10:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: retas bendras Rusijos ir Kinijos skundas – gera žinia - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-11-29

J. Bideno administracijos kitą mėnesį organizuojamas Demokratijos viršūnių susitikimas glumina jo kritikus. Iš tikrųjų šis renginys gali nedaug skirtis nuo grupinio pokalbio per „Zoom“. Svečių sąrašas gali būti kritikuojamas (Bosnija, Vengrija ir Singapūras nebuvo pakviesti, bet dalyvaus Pakistanas Irakas ir Kongo Demokratinė Respublika). Tačiau tai jau atnešė rezultatų.

Pirma, kvietimas Taivanui pasiuntė signalą, kad jis įsilieja į plačiąją tarptautinę bendriją. Ši žinia kaip visada išprovokavo Pekino klyksmus. Tačiau tai taip pat pabrėžia, koks tuščias yra režimo tabu politiniams ryšiams su šalimais gyvuojančia kinų demokratija. Šiuo metu ten vieši grupė įstatymų leidėjų iš Baltijos šalių. Jų bus ir daugiau.

Dar svarbesnė reakcija buvo Rusijos ir Kinijos ambasadorių Vašingtone bendras straipsnis, kuriuo smerkiamas šis susitikimas. Pasiuntiniai savo argumentais stengiasi įrodyti sau prieštaraujantį teiginį, kad šis viršūnių susitikimas yra tiek skaldantis, tiek beprasmiškas. Anot jų, vakarietiška demokratija esanti pasenusi, nelanksti, veidmainiška ir diskredituota. Neišvengiamai formuojasi „globali policentrinė architektūra“. Tačiau mėginimai sutelkti demokratijos šalininkus „gali sulėtinti objektyvų procesą“ – kad ir ką tai reikštų.

Jeigu būčiau redaktorius, grąžinčiau šį kūrinį perrašyti, pridėjęs kandžių pastabų apie miglotą logiką ir griozdišką kalbos stilių. Žargonas pridengia logikos stygių. Jeigu naujosios tvarkos triumfas tikrai neišvengiamas, kam skųstis dėl bergždžių mėginimų jam priešintis? Skaitytojui sudaromas įspūdis, kad Rusijos ir Kinijos lyderiai iš tikrųjų ne švenčia demokratijos nuopuolį, o baiminasi jos iškilimo.

Šie nerinkti despotai turi priežasčių nerimauti. Demokratija reiškia, kad užtikrinama vadovų atskaitomybė – prie balsavimo urnų, taip pat ir laikotarpiu tarp rinkimų: laisvosios žiniasklaidos, pilietinės visuomenės ir teismų, prireikus – per viešus protestus. Jų varžymasis nėra vien parodomasis: demokratijos rezultatai išties yra nenuspėjami. Visi žinome, kas laimės kitus rinkimus Kinijoje arba Rusijoje. Tačiau niekas nežino, kas taps kitu Amerikos prezidentu.

Straipsnio autoriai nenuoširdžiai giria demokratiją kaip „universalią visų žmonių teisę“. Norėčiau kai ką patarti, jūsų ekscelencijos: geriau nemėginkite to daryti namuose, kur jūsų šeimininkai deda didžiules pastangas būtent tokiai veiklai sustabdyti.

Straipsnyje pabrėžiamas „konsultavimosi“ vaidmuo Kinijos politinėje sistemoje. Argumentuojama, kad sprendimai priimami tik bendru sutarimu. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir tarptautiniams reikalams. Pagirtina – pradėkime jį taikyti Pietų Kinijos jūrai.

Autoriai teigia, kad Rusija yra „demokratinė federacinė teisinė valstybė, kurios valdymo forma – respublika“. Tačiau jie aiškiai pripažįsta, kad šis darbas dar nebaigtas: „Rusijos politinė sistema nuolat vystosi ir reikalauja stabilios, ramios aplinkos, garantuojančios jos žmonių teises ir interesus.“ Būtų įdomu daugiau sužinoti apie šios evoliucijos trajektoriją ir trukmę.

Autoriai suskumba nutolti nuo šių klausimų ir randa daug tvirtesnį ir geriau pažįstamą pagrindą – peikti Vakarų intervencionizmą ir vienašališkumą, dosniai pridėdami whataboutism'o. Baigdami jie pasmerkia „vertybėmis grįstą diplomatiją“ ir pasisako už „harmoningą sugyvenimą tarp šalių, pasižyminčių skirtingomis visuomenės raidos sistemomis, ideologija, istorija kultūra ir išsivystymo lygiu“.

Iš tikrųjų visa demokratijos esmė – kad ji yra dinamiška ir įvairi. Įvairios sistemos labai skiriasi (turtingos ir skurdžios, didelės ir mažos, prezidentinės ir parlamentinės). Ir demokratinės šalys toli gražu nėra paklusnios Amerikos vadovaujamai falangai. Kai kurios rėmė karus Irake ir Afganistane, kitos – griežtai jiems priešinosi.

Visa tai leidžia manyti, kad J. Bideno administracija yra kažką sumaniusi. Demokratijos išliekantį patrauklumą geriausiai liudija, kaip dėl to tūžta ir plūstasi nedemokratiškos šalys. Šio viršūnių susitikimo kuklūs tikslai – ginti demokratiją nuo autoritarizmo, kovoti su korupcija ir skatinti gerbti žmogaus teises. Tai – puikūs pirmieji žingsniai. Tačiau įsivaizduokit, kad galėtų nutikti, jeigu iš tikrųjų pradėtume skatinti laisvę – Rusijoje ir Kinijoje.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: