2020.08.15 08:44 |Kategorija:  Cover news
AFP-Scanpix nuotr.

Baltarusijoje šeštoji protestų diena baigėsi be demonstrantų vaikymų ir areštų

Minskas, rugpjūčio 15 d. („Interfax“-BNS). Minske ir kituose Baltarusijos miestuose penktadienį vykusios protesto akcijos baigėsi prieš vidurnaktį be susirėmimų su milicija ir protestuotojų areštų.

Dideli protestai Baltarusiją krečia nuo praeitą sekmadienį įvykusių, anot opozicijos, suklastotų prezidento rinkimų, per kuriuos šeštai kadencijai buvo perrinktas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.

Milicija prieš protestuotojus naudojo vandens patrankas, gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas.

Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių, šimtai buvo sužeisti ir du žuvo. 

Penktadienį  prieš ankstesnius teisėsaugos veiksmus protestavo medicinos darbuotojai, rikiavęsi į gyvąsias grandines prie savo darboviečių..

Prie Baltarusijos valstybinės filharmonijos pastato buvo susirinkę muzikantai ir mokytojai. Prie jų akcijos dieną buvo buvo prisijungę kandidatas į prezidentus Andrejus Dmitrijevas bei kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos bendražygė ir prie rinkimų neprileisto Viktaro Babarykos štabo vadovė Maryja Kalesnikava.

Kaip ir ketvirtadienį, Minsko centre eitynes surengė protestuojančios moterys, žygiavusios Nepriklausomybės prospektu.

Prie taikių protestų prisidėjo visų Minsko taksi tarnybų vairuotojai.

Taikius protesto mitingus penktadienį rengė virtinės šalies pramonės įmonių darbuotojai. Protestavo trąšų įmonės „Belaruskalij“, Minsko traktorių gamyklos, Minsko automobilių gamyklos, Minsko ratinių vilkikų gamyklos, Navapolocko naftos perdirbimo įmonės „Naftan“, Gardino azoto trąšų gamyklos „Grodna Azot“, Minsko metropoliteno, Aukštųjų technologijų parko ir kitų įmonių darbuotojai. Demonstrantai reikalavo, kad būtų surengti pakartotiniai rinkimai, paleisti visi per protesto akcijas sulaikyti žmonės ir politiniai kaliniai, taip pat kad teisėsauga nebenaudotų smurto.

Virtinėje miestų, įskaitant Brestą ir Gardiną, protestuotojai savo reikalavimus išsakė su jais susitikusiems merams, bet Minsko administracijos vadovas  Anatolis Sivakas su demonstrantais nesusitiko.

Penktadienį vakare apie 2,5–5 tūkst. demonstrantų, kurių didelę dalį sudarė Minsko traktorių gamyklos darbuotojai, susirinko prie Vyriausybės rūmų. Milicija protestuotojų nesiėmė vaikyti, o po 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku minia išsiskirstė.

Aliaksandrui Lukašenkai lojali CRK penktadienį paskelbė, esą dabartinis Baltarusijos vadovas per praėjusios savaitės balsavimą gavo 80,1 proc. balsų, o jo pagrindinė varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 procento. 

Komisijos tvirtinimu, A. Dmitrijevas gavo 1,21 proc., Hana Kanapatskaja – 1,68 proc., o Siarhejus Čeračenas – 1,14 proc. balsų. Prieš visus kandidatus esą balsavo 4,59 proc. rinkėjų.

Rinkėjų aktyvumas siekė 84,28 proc., teigia CRK.

Posėdis faktiškai vyko slapta: apie jį nebuvo skelbiama, į jį nebuvo pakviesta žiniasklaidos atstovų, nevyko posėdžio vaizdo transliacija.

Šalies valdžios ir saugumo agentūrų veiksmai malšinant po rinkimų kilusius protestus sulaukė aštrios kritikos iš Europos Sąjungos ir JAV pareigūnų.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrelis (Žozepas Borelis) penktadienį paskelbė, kad Bendrija nepripažįsta oficialių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir pradeda darbą rengiant sankcijas prieš asmenis, kurie pažeidė demokratinius principus.

„Baltarusija: ES nesutinka su rinkimų rezultatais. Prasideda darbas siekiant nubausti asmenis, atsakingus už smurtą ir falsifikavimą“, – parašė jis tviteryje penktadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos.

Vaizdo ryšiu buvo surengtas neeilinis ES užsienio reikalų tarybos posėdis, kurio vienas iš pagrindinių klausimų buvo padėtis Baltarusijoje ir galimos sankcijos „kaltiesiems dėl smurto ir falsifikavimo“.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, rugpjūčio 15

2020.08.15 09:13
Užsienio naujienos 2020.08.15 09:13
2020.08.15 07:39
Lietuvos politika 2020.08.15 07:39

Penktadienis, rugpjūčio 14

2020.08.14 19:40
Užsienio naujienos 2020.08.14 19:40
2020.08.14 18:25
Lietuvos politika 2020.08.14 18:25
2020.08.14 17:52
Įvairenybės, kultūra 2020.08.14 17:52
2020.08.14 17:02
Lietuvos politika 2020.08.14 17:02
2020.08.14 16:56
Lietuvos politika 2020.08.14 16:56
2020.08.14 16:43
Lietuvos politika 2020.08.14 16:43
2020.08.14 16:40
Lietuvos politika 2020.08.14 16:40
2020.08.14 16:17
Lietuvos politika 2020.08.14 16:17
2020.08.14 15:47
Lietuvos politika 2020.08.14 15:47
2020.08.14 14:38
Įvairenybės, kultūra 2020.08.14 14:38
2020.08.14 14:30
Užsienio naujienos 2020.08.14 14:30
 
2020.08.12 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: geri santykiai su blogais žmonėmis nežada nieko gero

Vienas atviras laiškas, praeitą savaitę paskelbtas Vašingtone didelės grupės buvusių pareigūnų ir Rusijos stebėtojų, sukėlė audringą reakciją. Nors ir pasmerkė Kremliaus vykdomą kiršinimą, jie peikė „pavojingą aklavietę“ JAV ir Rusijos santykiuose bei pasisakė už glaudesnį dialogą, kad šie ryšiai būtų nukreipti „konstruktyvesniu keliu“.

Laiško pavadinimas – „Laikas persvarstyti mūsų politiką Rusijos atžvilgiu“. Bent jau šiuo klausimu sutinku su pasirašiusiais. Negaliu įsivaizduoti, kad kas nors, net ir pats Donaldas Trumpas, galvoja, kad šios administracijos politika Kremliaus atžvilgiu buvo tobula. Prezidento troškimas užsitikrinti geresnius santykius lieka neišpildytas. Be to, daugelis Rusijai pastaraisiais metais paskelbtų diplomatinių ir kitokių sankcijų neatgrasė jos nuo tolesnių agresijos veiksmų.

Taip pat sutinku, kad reikalingos praktiškos derybos, paremtos įvairiais kontaktais – oficialiais ir neoficialiais, viešais ir privačiais – dėl tokių klausimų kaip kosmosas, branduoliniai ginklai, klimato kaita ir pasaulinės grėsmės visuomenės sveikatai. Derėjomės su Leonido Brežnevo Sovietų Sąjunga dėl ginklų kontrolės ir žmogaus teisių. Galime derėtis ir su Vladimiro Putino Rusija. Vis dėlto – priešingai, negu implikuojama atvirame laiške – to niekas neginčija.

Su Rusija palaikėme daugybę kontaktų. Bėda ta, kad mes deramės prastai, o Kremlius – negeranoriškai.

Autoriai praleido šį esminį momentą. Režimas Maskvoje naudojasi nusistatymu prieš Vakarus, kad įtvirtintų ir pateisintų savo korumpuotą, nekompetentingą valdymą. Visa tai gerai veikė nuo 2006-ųjų iki 2016-ųjų, kai išpuoliai prieš Estiją, Sakartvelą ir Ukrainą sulaukdavo visuomenės teigiamos reakcijos.

Tačiau dabar Rusijos visuomenei įgriso nacionalinė pompastika. Ji labiau pageidauja geresnių viešųjų paslaugų ir infrastruktūros, taip pat padaryti galą pareigūnų savivaldžiavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Tikrasis Rusijos veidas yra demokratijos šalininkų demonstracijos Chabarovske, o ne iš Kremliaus sklindantis sąmokslininkiškas piktavališkumas. Mums reikia ne perkrauti Vakarų požiūrį į Rusiją, o Rusijos režimo požiūrį į Vakarus.

Dar viena laiško spraga yra solipsizmas. Žodis „sąjungininkai“ jame pavartojamas tik kartą, probėgšmais. Šis nesąmoningas (reikia manyti) D. Trumpo administracijos apverktino požiūrio „Pirmiausiai – Amerika“ aidas atrodo itin keistas tekste, kurį daugelis supras kaip J. Bideno būsimos politikos Rusijos atžvilgiu metmenis.

Bet koks naujas požiūris į Rusiją turi stiprinti, branginti ir išnaudoti didžiulius pajėgumus ir įtaką, turimą JAV sąjungininkių NATO aljanse ir už jo ribų. Rusijos politinė matematika grindžiamas šaltakraujišku galios ir silpnumo vertinimu. Susidūrus su vieningais Vakarais Kremliaus veiksmų laisvė menksta. Susidūrusi su nesantaika Rusija tampa galingesnė.

Autoriai taip pat ignoruoja tikrąjį Rusijos galios šaltinį: nešvarius pinigus. Juo kruopščiau apvalysime savo finansines sistemas, juo mažiau galimybių Maskva turės pirkti įtaką užkulisiuose. Rusijai – silpstančiai vidutinių pajėgumų valstybei, turinčiai grandiozinių ambicijų – sekasi tik todėl, kad šalys, kurioms ji kelia grėsmę, yra pernelyg atsainios, nevieningos, godžios ir naivios. Šie trūkumai yra mūsų pačių susikurti. Galime juos atitaisyti: iššluokit kleptokratiją – ir būsit atrėmę Kremlių.

Tai pabrėžia bene didžiausią nerimą keliantį laiško trūkumą. Rusija nėra varžovė geopolitinėje arenoje, kurioje vertybės negalioja. Kaip ir Kinijos komunistų partiją, ją valdo žmonės, neapkenčiantys ir bijantys tokių idėjų kaip laisvė, teisingumas ir solidarumas. Tai nėra problema, reikalaujanti šalto, technokratinio sprendinio. Ji atspindi gilią idealų priešpriešą, ir šį susidūrimą privalome laimėti, sutelkdami savo mintis ir veiksmus, kaip elgėmės didžiosios sovietinio komunizmo grėsmės akivaizdoje. Blogi ryšiai su blogais žmonėmis gali iš tikrųjų būti brangūs, rizikingi ir neparankūs. Tačiau geri santykiai su blogais žmonėmis reiškia nuolaidžiavimą ir pralaimėjimą, o tai – daug blogiau.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: