2020.10.01 16:54 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi ketvirtadienio įvykiai

Vilnius, spalio 1 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Viruso plitimas. Per parą patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos atvejis. Didžiausias iš nustatytų židinių yra susijęs su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 130 žmonių, devyni iš jų – reanimacijoje. Latvija pranešė apie 44 naujus COVID-19 atvejus, Estija – 81-ą.

Vokietijos sprendimas. Vokietijos sveikatos ministerija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso paveiktų vietų sąrašą. Žmogus, atvykęs iš Šiaulių regiono, turės registruotis vietos sveikatos institucijoje ir izoliuotis 14 dienų pagal atskirose Vokietijos žemėse nustatytą tvarką. Norintieji sutrumpinti izoliacijos terminą galės iškart po atvykimo pasidaryti koronaviruso testą, sulaukus neigiamo testo atsakymo – izoliuotis nebereikia. Taip pat atvykę asmenys gali atsivežti ne senesnius nei 48 valandų Europos Sąjungos šalyje jau atlikto testo rezultatus.

Rūkymas balkonuose. Seimas priėmė įstatymą, kad nuo kitų metų bus draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, jei tam prieštaraus bent vienas namo gyventojas. Draudimo iniciatoriai sako, kad tai padės apsaugoti gyventojų sveikatą. Kritikai teigia, kad įgyvendinti šį draudimą praktiškai bus labai sudėtinga. Už draudimą balsavo 69 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė septyni. Įstatymas įsigalios jį pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai. 

Trylikta pensija. Seimas pradėjo svarstyti, ar įteisinti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Po pirmojo etapo – pateikimo – už tokį pasiūlymą balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė šeši. Toliau pakeitimus šios kadencijos Seimas svarstys lapkričio 10-ąją. Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Jos atstovai teigia, kad papildoma išmoka reikalinga, įvertinus didesnes pensininkų išlaidas Kalėdų švenčių metu. Opozicija tai vadina bandymu įsiteikti rinkėjams prieš Seimo rinkimus.  

Ginčas dėl vaistų. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis apkaltino farmacijos bendroves, kad jos pakėlė vaistų kainas, siekdamos nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Tai jis pareiškė netrukus po to, kai A. Veryga viešai kreipėsi į dešimt kompanijų, kad jos sumažintų vaistų kainas. Anot ministerijos, dėl nustatytų kainų gydytojai nuo spalio mėnesio negalės skirti naujiems pacientams 47 vaistinių preparatų, o juos pratęsti galės tik tiems žmonėms, kuriems tęsiamas gydymas. Vaistų gamintojai kategoriškai atmeta priekaištus. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija teigia, kad inovatyvių vaistų kainos Lietuvoje jau dabar yra vienos žemiausių Europoje, o atsakomybė dėl situacijos tenka valdžiai, kuri nustatė ydingus vaistų kainodaros principus.

Estijos ambicijos. Estija pasiūlė šalies prezidentę Kersti Kaljulaid skirti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaline sekretore. 

A. Navalno kaltinimai. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pirmame interviu po išrašymo iš Vokietijos ligoninės savo apnuodijimu apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Tvirtinu, kad už šio veiksmo stovi Putinas, nematau jokio kito paaiškinimo“, – vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė A. Navalnas. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kaltinimai yra nepagrįsti. 

Brexito ginčas. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Jungtinę Karalystę dėl britų bandymo panaikinti kai kurias „Brexito“ susitarimo dalis. Britų parlamentarų patvirtintu įstatymu būtų reguliuojama Jungtinės Karalystės vidaus rinka nuo sausio 1-osios. Boriso Johnsono vyriausybė įstatymą vadina „teisiniu apsaugos tinklu“ tam atvejui, jei derybos dėl prekybos po „Brexito“ žlugtų ir ES bandytų nustatyti muitų sieną tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos.

Karas Karabache. Armėnų ir Azerbaidžano pajėgos tęsia kovas dėl Kalnų Karabacho. Patvirtintų aukų skaičius išaugo iki 127. Abi pusės skelbia apie šimtus žuvusiųjų priešininkų gretose, bet patvirtinti šių pranešimų nėra galimybės. Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo paragino nedelsiant nutraukti susirėmimus. Azerbaidžaną remiantis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo ruožtu pareiškė, kad ugnies nutraukimas Kalnų Karabache įmanomas tik tuo atveju, jeigu Armėnijos pajėgos pasitrauks iš šio regiono. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė turintis duomenų, kad Kalnų Karabache veikia Sirijos džihadistų kovotojai.

ES susitikimas. Briuselyje prasidėjo dviejų dienų Europos Sąjungos viršūnių susitikimas. Jo darbotvarkėje – santykiai su Turkija, sankcijos Baltarusijai ir galimybė apriboti ES lėšų skyrimą šalims dėl teisinės sistemos ydų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atvykęs į Briuselį sakė tikįs, kad vadovai ras principinį sutarimą dėl sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Autorius Vaidotas Beniušis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 14, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, spalio 01

2020.10.01 16:54
Lietuvos politika 2020.10.01 16:54
2020.10.01 15:53
Lietuvos politika 2020.10.01 15:53
2020.10.01 15:44
Lietuvos politika 2020.10.01 15:44
2020.10.01 15:12
Lietuvos politika 2020.10.01 15:12
2020.10.01 14:43
Užsienio naujienos 2020.10.01 14:43
2020.10.01 14:16
Užsienio naujienos 2020.10.01 14:16
2020.10.01 13:20
Užsienio naujienos 2020.10.01 13:20
2020.10.01 13:00
Užsienio naujienos 2020.10.01 13:00
2020.10.01 12:38
Lietuvos politika 2020.10.01 12:38
2020.10.01 12:04
Lietuvos politika 2020.10.01 12:04
2020.10.01 11:26
Lietuvos politika 2020.10.01 11:26
2020.10.01 11:07
Lietuvos politika 2020.10.01 11:07
2020.10.01 11:00
Užsienio naujienos 2020.10.01 11:00
2020.10.01 10:58
Lietuvos politika 2020.10.01 10:58
 
2020.09.24 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Trijų jūrų iniciatyva turi būti drąsesnė ir didesnė - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-09-24

Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spalio 19-ąją, po to, kai dėl pandemijos buvo perkeltas iš birželio), nedaug yra žinoma apie jo darbotvarkę ar dalyvius.

12 šalių vienijanti Trijų jūrų iniciatyva (3SI) buvo pradėta 2015 metais siekiant stiprinti šiaurinių ir pietinių valstybių, įsikūrusių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų, ryšius. Regiono infrastruktūroje vis dar pastebimas komunizmo palikimas: ji pernelyg silpna ir daugiausia veikia rytų-vakarų ašimi. Tam, kad skaitmeninės, energetikos ir transporto jungtys pasiektų Vakarų lygį, prireiktų 1,16 trln. dolerių.

Tačiau numanomas šios grupės tikslas, palaikomas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, yra konkuruoti su 17+1 valstybių formatu. 2012 metais Kinijos pasiūlytas bendradarbiavimo formatas šiuo metu vienija 17 šalių vykdyti infrastruktūros projektams, globojamiems Pekino. Daug kas jį laiko ir politinės bei diplomatinės įtakos instrumentu.

Šios grupės persidengia, bet ne visiškai. Austrija priklauso 3SI, bet ne 17+1. Vienuolika kitų 3SI narių (Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) priklauso ir 17+1; šiame formate taip pat dalyvauja Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Šiaurės Makedonija bei nauja narė Graikija.

3SI pradžia buvo gera – su pastebimai aukšto lygio viršūnių susitikimais Varšuvoje 2017-aisiais ir Bukarešte metais vėliau, tačiau 2019-ųjų susitikimas Liublianoje nebuvo sėkmingas. Tad vadžias perėmus estams, vilčių buvo daug. Vasarį JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pažadėjo iki 1 mlrd. dolerių finansavimą naujam 520 mln. dolerių vertės 3SI investicijų fondui.

Tada prasidėjo pandemija, ir viršūnių susitikimą teko atidėti. Atrodė, kad nedaug kas vyksta. Tačiau pareigūnai Taline buvo užsiėmę užkulisiuose. Vokietijos, Lenkijos ir Bulgarijos prezidentai turėtų dalyvauti susitikime, bent jau virtualiai. Taip pat jame gali sudalyvauti ir pats M. Pompeo (ir galbūt daugiau papasakoti apie tą 1 mlrd. dolerių). Preliminariai svarstoma pakviesti ir sunkiasvorę figūrą iš ES – Europos prisitaikymo prie skaitmeninio amžiaus darbotvarkę koordinuojanti eurokomisarė Margrethe Vestager būtų geras pasirinkimas, atsižvelgiant į Estijos pabrėžiamą „išmaniojo ryšio“ susitikimo temą.

Svarbus darbotvarkės klausimas bus ir kito viršūnių susitikimo vieta. Tarptautinė konferencija būtų naudinga Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo perrinkimo kampanijai, galbūt dėl to jis planuoja skirti laiko susitikimui Taline. Ar bulgarų vyriausybė norėtų sumokėti už tokią konferenciją, jau kitas klausimas.

Tai pabrėžia, kaip svarbu, kad ateityje 3SI veiktų tarpvyriausybiniu lygiu, o ne kaip rotaciniu principu paremta prezidentų lygio pasitarimų vieta (dauguma valstybių vadovų šiame regione teturi kuklias vykdomosios valdžios galias). Kad išlaikytų pagreitį, šiai iniciatyvai reikalingas nuolatinis sekretoriatas. Estija subūrė nedidelę komandą, tačiau ji nenori ir toliau dirbti šio darbo. Vengrija rodo tam tikrus susidomėjimo ženklus, galbūt tikėdamasi pataisyti pakirstą reputaciją dėl entuziastingai priimto migloto su Kremliumi susijusio plėtros banko. Lenkija ir Rumunija būtų stipresnės kandidatės.

Strategija turi būti drąsesnė. Prie šiaurės-pietų jungties turėtų būti pridėta Ukraina. Prioritetu turėtų tapti pasirengimas padėti Baltarusijai, kai žlugs tenykštis režimas. Kinijos įtaka stipriausia Vakarų Balkanuose – ten, kur 3SI pėdsakas mažiausias. Investicijų fondo projektai gali išsiplėsti į kaimynines šalis, bet nėra jokio apetito naujiems nariams.

Balandį turėjęs vykti 17+1 viršūnių susitikimas buvo atidėtas, bet Kinija sugrįš kitąmet, bandydama sustiprinti ir išplėsti savo įtaką regione. Kad veiksmingai tam pasipriešintų, 3SI turi būti labiau susikoncentravusi ir, svarbiausia, didesnė.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: