2023.12.03 10:53 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Seime priregistruota naujų pasiūlymų 2024-ųjų biudžetui už milijardą eurų

Vilnius, gruodžio 3 d. (BNS). Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų biudžeto projektą, parlamentarai vėl pateikė šūsnį siūlymų papildomai finansuoti kai kurias sritis.  

Seime įregistruota pusšimtis naujų siūlymų 2024 metų biudžete rasti papildomų lėšų įvairiems reikalams: kelis pateikė valdantieji, bet daugiausia – opozicijos atstovai.

Šie pasiūlymai Seime registruoti nuo lapkričio 23 iki gruodžio 1 dienos.

Parlamentarai siūlo numatyti papildomų pinigų rajonuose esančių sporto salių, aikštynų remontui, tiltų, dviračių, pėsčiųjų takų rekonstrukcijai, kelių priežiūrai, pedagogų algoms.

Visi papildomų lėšų prašymai bus svarstomi kitą savaitę per kitų metų biudžeto priėmimą. Norint, kad prašomos lėšos biudžete būtų numatytos, už siūlymą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.  

Į daugelį parlamentarų siūlymų Seimas paprastai neatsižvelgia. Visus juos dar turės įvertinti Vyriausybė, ji renkasi į posėdį pirmadienį.

Valdantieji ieško virš 1 mln. eurų 

Konservatorius Jurgis Razma siūlo skirti papildomai 373 tūkst. eurų Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Jis siūlymą argumentuoja tuo, kad dėl savivaldybių tarybų narių „čekiukų“ skandalo padaugėjo šios institucijos atliekamų ikiteisminių tyrimų.

Ekonomikos komitetui vadovaujantis konservatorius Kazys Starkevičius Viešųjų pirkimų tarnybai siūlo rasti 450 tūkst. eurų. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas praėjusią savaitę įpareigojo frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe.

„Laisviečiai“ Vytautas Mitalas ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ieško 120 tūkst. eurų Ryšių reguliavimo tarnybai ir 30 tūkst. eurų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Šios frakcijos atstovė Morgana Danielė siūlo skirti papildomus 45 tūkst. eurų Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) plėtros darbams.

Daugiausia siūlymų dar rasti lėšų keliams

Socialdemokratas Eugenijus Sabutis siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti visas pajamas, apie 30 mln. eurų, gautas iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio.

Be to, jis siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams. 

E. Sabutis taip pat siūlo skirti 35 mln. eurų Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimui. 

„Darbiečiai“ siūlo perskirstyti biudžeto pajamas iš solidarumo įnašo tarp Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų: 30 proc. arba 84 mln. eurų tektų gynybai, kitos – 196 mln. eurų kelių priežiūrai. Pataisos autorių teigimu, 2024 metais laikinojo solidarumo įnašo lėšų bus surinkta 280 mln. eurų. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė kelių priežiūrai ieško papildomai 177 mln. eurų, o pedagogų darbo užmokesčiui didinti – 100 mln. eurų. 

Pinigų prašoma pedagogams, jaunoms šeimoms, vaikų švietimui

Užtikrinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo poreikį socialdemokratai bando rasti 27 mln. eurų. Dar jie siūlo didinti pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį – nuo sausio 15 proc. ir tiek pat nuo rugsėjo.

Grupė opozicijos parlamentarų siūlo 82 mln. eurų papildomai skirti pedagogų darbo užmokesčio padidinimui nuo sausio 15 proc., o nuo rugsėjo – 10 proc.  

E. Sabutis 95 tūkst. eurų siūlo numatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos narių darbo užmokesčiui.  

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė – Urbonienė siūlo padidinti neformalaus vaikų švietimo finansavimą ir vietoje 17 mln. eurų 2024 metais skirti 25 mln. eurų. 

„Valstietė“ Aušrinė Norkienė ieško papildomų 4 mln. eurų Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms regionuose programos finansavimui. Su frakcijos nariu Valiumi Ąžuolu ji siūlo vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui skirti 40 mln. eurų sumą. 

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ siūlo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms 2024 metams numatyti papildomai 245 mln. eurų, 5,7 mln. eurų – Generalinei prokuratūrai darbo užmokesčiui. Medijų rėmimo fondui demokratai siūlo skirti maždaug pustrečio milijono eurų daugiau nei numatyta dabar.

Frakcija ieško 6 mln. eurų mokykliniams  autobusams pirkti, taip pat siūlo didinti mokytojų, dėstytojų, mokslininkų tyrėjų, švietimo pagalbos specialistų atlyginimus. Vaikų dienos centrų finansavimui prašoma 0,95 mln. eurų, o nemokamiems pradinukų pietums – 5 mln. eurų. 

Dar keli frakcijos nariai siūlo 10 proc. didinti aplinkosaugininkų atlyginimus. 

Smulkiems remontams 

L. Nagienė 1,2 mln. eurų ieško Mažeikių sporto ir pramogų centrui, „valstietis“ Deividas Labanavičius – 10,3 mln. eurų Panevėžio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstrukcijai, 3,4 mln. eurų – Panevėžio kompleksinio paslaugų centro „Harmonijos miestas“ renovacijai, 3,6 mln. eurų – dviejų Panevėžio tiltų kapitaliniam remontui.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Zenonas Streikus siūlo 10 mln. eurų numatyti  Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų rekonstrukcijai. Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis ieško 1,57 mln. eurų tautinių mažumų mokyklų 1-10 klasių dalykinių vadovėlių vertimui į tautinių mažumų kalbas ir įsigijimui.  

V. Ąžuolas Mažeikių sporto ir pramogų centrui ieško 1 tūkst. eurų. Jis taip pat siūlo mažinti 1,16 mln. eurų asignavimus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir šią sumą skirti savivaldybių ugniagesiams.  

Socialdemokratas Matas Skamarakas norėtų, kad 20,2 mln. eurų būtų skirta Raseinių rajono švietimo, edukacijos, sporto ir užimtumo reikmėms tenkinti, 350 tūkst. eurų – atnaujinti Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos sporto aikštyną, 400 tūkst. eurų – Lietuvos partizanų memorialo Raseinių rajono Kryžkalnio kaime statybai ir teritorijos sutvarkymui.

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siekia rasti papildomai 3 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Lietuvos policijai – 12,8 mln. eurų.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zigmas Balčytis ieško 1,442 mln. eurų Šilutės futbolo aikštės kapitaliniam remontui, 2 mln. eurų –  Šilutės miesto istorinio parko pėsčiųjų-dviračių takų rekonstravimui.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

[email protected], +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, gruodžio 03

2023.12.03 11:56
Lietuvos politika 2023.12.03 11:56
2023.12.03 09:26
Užsienio naujienos 2023.12.03 09:26
2023.12.03 08:14
Užsienio naujienos 2023.12.03 08:14
2023.12.03 06:32
Įvairenybės, kultūra 2023.12.03 06:32

Šeštadienis, gruodžio 02

2023.12.02 18:00
Lietuvos politika 2023.12.02 18:00
2023.12.02 15:52
Įvairenybės, kultūra 2023.12.02 15:52
2023.12.02 14:58
Lietuvos politika 2023.12.02 14:58
2023.12.02 14:03
Užsienio naujienos 2023.12.02 14:03
2023.12.02 13:07
Užsienio naujienos 2023.12.02 13:07
2023.12.02 11:28
Lietuvos politika 2023.12.02 11:28
 
2023.11.28 11:55 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: pilkoji zona – migracija - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2023-11-28

Kai Kremlius ankstesnį kartą puolė Suomiją, jis pasitelkė tankus ir naikintuvus. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, jam pakanka mikroautobuso. Rusų pareigūnai veža 55 prieglobsčio prašytojus iš dabar jau uždaryto pasienio punkto Saloje į paskutinį dar veikiantį Lotoje Tolimojoje Šiaurėje, netoli Murmansko.

Vaizdai – širdį veriantys: nevilties apimti žmonės iš Somalio, Irako bei Sirijos stoviniuoja stingdant šalčiui vos keli šimtai metrų nuo vienos saugiausių ir geriausiai valdomų šalių pasaulyje. Tačiau planas yra ciniškas. Rusija (ir jos sąjungininkė Baltarusija) naudoja juos kaip figūrėles geopolitiniame žaidime, kurį jos jau daugelį metų žaidžia prieš Suomiją, Norvegiją, Baltijos šalis bei Lenkiją.

Tikslas – iš pradžių parodyti šias šalis kaip žiaurias ir hipokritiškas, apgręžiančias žmones, kurių prieglobsčio prašymai pagal įstatymus bent jau turi būti sąžiningai išnagrinėti. Antrasis ir didesnis tikslas yra sukurti politinę įtampą. Jautrūs aktyvistai vyks į pasienį padėti. Dar jautresni balsai sako, kad jei tos šalys, į kurias nusitaikyta, neatsilaikys ir padarys išimtį humanitariniais pagrindais, migrantų skaičius išaugs nuo dešimčių iki šimtų, o tada – iki tūkstančių. Pakertamas pasitikėjimas valdžia. Auga baimės dėl Rusijos gebėjimo kelti chaosą.

Kremlius naudojasi dviem susijusiais faktoriais. Vienas yra pabėgėlių srautus kuriantys chaosas ir kančios šalyse į pietus ir rytus nuo Europos, kuriuos jis iš dalies kursto. Kitas – Europos rinkėjų nuogąstavimai, kad migracija žlugdo ekonomiką ir destabilizuoja visuomenę. Kai kurie iš šių būgštavimų gali būti priskiriami Rusijos propagandai. Bet dauguma – ne. Ar dėl nesėkmės, ar dėl klaidingo vertinimo, bet Europos vyriausybėms pastaraisiais dešimtmečiais siaubingai prastai sekėsi spręsti šiuos klausimus. Daugybėje šalių nuo Sachelio iki Vidurinių Rytų siaučia konfliktai, jas slegia skurdas, ir žmonės migruoja. Tuo tarpu jas priimančiose šalyse didėjanti paklausa smukdo viešąsias paslaugas. Daugelyje šalių integracija atrodo nesėkminga.

Prie nekompetencijos prisideda ir politinė nesėkmė. Isteblišmento partijos liepė visuomenei nesijaudinti arba atmetė jos nuogąstavimus kaip rasistinius. Tačiau žvelgimas į rinkėjus iš aukšto ir jų įžeidinėjimas galiausiai atsigręžia prieš jas pačias.

Būtent tai išvydome Nyderlanduose, kur prieš imigrantus nusiteikusi (ir Kremliui draugiška) Laisvės partija, vadovaujama Geerto Wilderso, tik ką laimėjo daugiausiai vietų parlamente.

Sprendimų priėmėjai nesuvokė, kad jų rinkėjų būgštavimai yra pažeidžiama nacionalinio saugumo vieta. Pirmiausia, priešiškos valstybės gali panaudoti purvinus triukus iš savo arsenalo, kad pakurstytų baimes, susiskaldymą ir nepasitikėjimą. Antra, tokios nuotaikos pakurstys iškilimą antiisteblišmento partijų, kurios smerkia senus daugiašalius saugumo įsipareigojimus ir net gali, kaip G. Wildersas, flirtuoti su putinistinėmis idėjomis apie šeimą, tradicijas ir suverenumą (žinoma, Rusijos realybė kitokia, bet nedaugelis Kremliaus gerbėjų užsienyje į tai gilinsis).

Stipriose, giliai įsišaknijusiose demokratijose žala yra ribota. Nyderlanduose gyvenimas iš esmės toliau tekės sava vaga, kaip ir kitose šalyse, kur populistinės partijos įgijo tam tikrą politinę galią, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Italijoje.

Tikroji kaina bus sumokėta Ukrainoje, prarandančioje išorinę paramą, kurios jai reikia, kad įveiktų Rusiją. Europos vienybė, buvusi stebėtinai stipri nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-aisiais, dabar trūkinėja. Vengrija blokuoja naujausią Europos Sąjungos paramos dalį. Vokietija, regis, klaidingai mano, jog dalinė Vladimiro Putino pergalė padarys pasaulį saugesnį. Jungtinės Valstijos yra užsiėmusios Izraeliu. Lenkiją apėmęs protekcionistinis spazmas, kurį skatina baimė dėl Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurencijos. Pažadėti artilerijos sviediniai nepristatomi. Rinkimai Nyderlanduose dar labiau temdo šį niūrų vaizdą.

Ilgalaikis atsakymas yra geresnis valdymas. Trumpalaikis – geresnis atgrasymas. Bet nė vieno iš jų horizonte nematyti.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: