2020.06.05 16:55 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Koronaviruso krizė: svarbiausios penktadienio naujienos

Vilnius, birželio 5 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą:

Viruso plitimas. Per praėjusią parą nustatyti septyni koronaviruso atvejai, keturi iš jų susiję su gimtadienio švente. Taip pat susirgo du iš užsienio – Jungtinės Karalystės ir Nigerijos – atvykę asmenys. Koronavirusas nustatytas ir į Lenkiją vykusiam ir siuntą vežusiam asmeniui, tačiau neaišku, ar šis atvejis įvežtinis. Penktadienį nustatyti dar penki koronaviruso atvejai, siejami su asmeninėmis šventėmis.

Atveriama siena su Lenkija. Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, jog kitą savaitę bus atkuriamas laisvas judėjimas tarp Lenkijos ir Baltijos šalių.

Skrydžiai. Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ žada atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Londoną ir Dubliną, o liepos pradžioje – į Dubrovniką, tačiau leidimų tam kol kas neturi. Turkija šį mėnesį planuoja atnaujinti oro susisiekimą su 40 valstybių, įskaitant Lietuvą.

Ekonominė situacija. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, jog Lietuvos ekonomika gegužės mėnesį tapo viena iš sparčiausiai grįžtančių į normalų ritmą. Prognozuojama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumažės 9,7 proc. – 1,7 punkto mažiau nei prognozuota kovo mėnesį.

Marijampolės ligoninė. Marijampolės meras atleido miesto ligoninės direktorę Audronę Kuodienę, nustačius, kad ligoninėje netinkamai organizuotas darbas, nesilaikyta rekomendacijų, kurios buvo reikalingos norint kontroliuoti infekcijos plitimą.

Užsienyje:

* Estijoje per praėjusią parą nustatyta dar 20 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, Latvijoje – trys.

* Lenkijoje per parą nustačius dar 361 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejį, bendras užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 25 tūkstančius.

* Prancūzijos Vyriausybės ekspertas pareiškė, jog šalyje koronaviruso pandemija jau valdoma. 

* Australijos policija, motyvuodama koronaviruso plitimo rizika, ėmėsi veiksmų uždrausti Sidnėjuje šeštadienį planuojamą protestą prieš rasizmą.

* Rusijoje per paėjusią parą nustatyta 8,7 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, 144 žmonės nuo šios ligos mirė.

* Jungtinės Valstijos pranešė ketinančios skirti 11 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą tarptautinei kovai su COVID-19, įskaitant 180 mln. dolerių dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatams įsigyti.

Svarbios naujienos, nesusijusios su koronavirusu. 

* Premjeras Saulius Skvernelis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos posėdyje pranešė apsisprendęs dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose šios partijos sąraše. „Valstiečiai“ taip pat nusprendė keliose apygardose kandidatus kelti drauge su koalicijos partneriais Socialdemokratų darbo partija.

* Eidama 63-iuosius metus po sunkios ligos mirė visuomenininkė, kalinių globėja Milda Bliumenzonienė.

Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė

redakcija@bns.lt, +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, birželio 06

2020.06.06 15:41
Užsienio naujienos 2020.06.06 15:41
2020.06.06 15:33
Užsienio naujienos 2020.06.06 15:33
2020.06.06 13:37
Lietuvos politika 2020.06.06 13:37
2020.06.06 11:45
Lietuvos politika 2020.06.06 11:45
2020.06.06 10:23
Užsienio naujienos 2020.06.06 10:23
2020.06.06 08:54
Užsienio naujienos 2020.06.06 08:54
2020.06.06 08:30
Lietuvos politika 2020.06.06 08:30
2020.06.06 08:27
Užsienio naujienos 2020.06.06 08:27
 
2020.06.04 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Rusija ir Kinija – kiek pralaimėjimų reikia pergalei? - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-06-04

Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politikos vanagais ir privertė NATO suvokti, kad Baltijos valstybes reikia ginti. Dabar persipildė net Vokietijos kantrybės taurė: vyriausybė Berlyne nori įšaldyti lėšas ir paskelbti kelionių draudimą Rusijos karinės žvalgybos agentūros vadovui, reaguodama į kibernetinę ataką prieš Bundestagą 2015 metais.

Nėra sunku išjuokti strategiją, izoliavusią ir marginalizavusią Rusiją. Apgailėtiname Kremliaus sąjungininkų sąraše tėra Libijos karo vadai, Venesuelos despotai, Afrikos tironai ir krauju permirkęs Sirijos Basharo al Assado režimas.

Tačiau Xi Jinpingo vadovaujama Kinija iš V. Putino nesišaipo. Ji jį kopijuoja.

2012 metais išorinis pasaulis daugiausia jau buvo atsisakęs idėjos sulaikyti ar suvaržyti Kiniją. Kai kas manė, kad Kinijos įtaka nėra žalinga. Kiti tiesiog galvojo, kad ji neišvengiama. Bet kuriuo atveju, buvo sunku pamatyti, kas ar kaip galėtų veiksmingai jai pasipriešinti. Tada manyta, kad tokios teritorijos kaip Honkongas ir Taivanas anksčiau ar vėliau visiškai pateks į faktinę Kinijos įtakos sferą. 2014 metais gerbiamas tarptautinių santykių teoretikas Johnas Mearsheimeris parašė straipsnį pavadinimu „Atsisveikinkite su Taivanu“.

Kinijos įžeidus bauginimas pakeitė mūsų nuomonę. Tokios šalys kaip Australija, Kanada ir Švedija radikaliai persvarsto savo poziciją Kinijos atžvilgiu. Britanija skuba suvokti savo klaidą. JAV administracija dabar su Kinija elgiasi – bent jau retoriškai – kaip su pasauline piktadare. Formuojamos naujos koalicijos, siekiant sulaikyti ir suvaržyti Kinijos galią. Vakarų demokratijos sunerimusios dėl piktnaudžiavimo įtaka jų akademinėse, žiniasklaidos ir politinėse sistemose. Vis labiau didėja jų ryžtas susitaikyti su didele ekonomine kaina, kad būtų sumažinta priklausomybės nuo Kinijos riziką tiekimo grandinėms.

Prieš kelerius metus to net nebuvo galima numatyti. Visa tai nebuvo neišvengiama. Visa tai – Xi Jinpingo pernelyg plataus užmojo rezultatas.

Vis dėlto ta politika nėra tokia kvaila, kaip atrodytų. Pirmiausia, ji puikiai veikia šalies viduje. Tikrasis Kinijos „kovinio vilko“ diplomatijos (šis pavadinimas susijęs su bebaimiu kovinių filmų personažu – savotišku kinų Rembo) taikinys nėra užsienio šalys. Taikinys yra nuomonė šalies viduje. Kaip ir V. Putinas, Xi Jinpingas suvokė, kad skleisti nacionalistines ir antivakarietiškas nuotaikas namie yra naudinga taktika. Ji nukreipia dėmesį nuo politinės, ekonominės ir socialinės įtampos.

Be to, ši taktika gali pasiteisinti užsienyje. Užsienio politikos pergalės prieš budrų ir ryžtingą priešininką kelia daug didesnį pasitenkinimą nei pasiekiamos slapta. Kremliui gal ir būtų malonu, kaip kad buvo prieš 10 metų, pašonėje turėti ramią ir mieguistą kaimynę Ukrainą, kurioje viešpatauja korumpuoti tironai. Tačiau dar geriau yra nubausti šalį, kuri viešai bandė atsisukti į Vakarus.

Panašiai ir taikus susijungimas su Taivanu pagal kažkokią „vienos šalies, dviejų sistemų“ versiją būtų neblogas rezultatas Kinijai, remiantis praeities standartais. Tačiau dar geriau būtų pademonstruoti Jungtinių Valstijų bejėgiškumą, priverčiant Taivaną dramatiškai pasiduoti.

Svarbiausia, kad žingsniai, galintys atrodyti rizikingi ir potencialiai nesuderinami su išorinio pasaulio standartais, gali būti visiškai prasmingi tiems, kas mokėsi iš negailestingų leninistinio politinio karo doktrinų. Kam ieškoti visoms pusėms naudingo rezultato, kai gali laimėti vienas pats, pažemindamas savo priešininką ir siųsdamas bauginamą žinią visiems, kas drįsta tau priešintis?

Iš mūsų perspektyvos V. Putinas ir Xi Jinpingas gali atrodyti kaip siaubingai suklydę lyderiai. Tačiau jie mano laimėję – ir tikisi daugiau pergalių.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: