2021.03.08 16:58 |Kategorija:  Cover news
Meghan Markle teigė po prisijungimo prie britų karališkosios šeimos galvojusi apie savižudybę. AFP-Scanpix nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi pirmadienio įvykiai

Vilnius, kovo 8 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Koronaviruso situacija:

* Per praėjusią parą nustatyta 213 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 923 susirgusieji, iš jų 100 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 239 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 458, Estijoje – 1336.

* Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei pateikė siūlymą priimti įstatymo pataisas, kurios leistų įpareigoti veiklą atnaujinančių įmonių darbuotojus privalomai tirtis dėl koronaviruso. Taip pat siūlyta numatyti, kada židiniuose galėtų būti taikomas būtinasis ištyrimas atsisakantiems žmonėms. Užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, jog priverstinio žmonių tyrimo jis nepalaikys, premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, jog klausimas atidedamas „iki geresnių laikų“. Planuojama, kad prie jo Ministrų kabinetas grįš antradienį, ministrams pateikus savo siūlymus. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

* Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Vyriausybei siūlo, kad judėjimo ribojimas nuo kovo 16 dienos liktų tik savivaldybėse su prasčiausia epidemiologine situacija. Šiuo metu tokių yra aštuonios: Panevėžio, Kupiškio, Biržų, Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos rajonų, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybės. Siūloma, kad savivaldybėse, kur situacija yra ženkliai geresnė, galėtų būti taikoma daugiau atlaisvinimų, pavyzdžiui, atidaromos kultūros įstaigos.

* Vilniaus savivaldybė pranešė atrinkusi dar tris mokyklas, kuriose pradinukai turėtų grįžti į klases, kartu testuojant bendruomenę dėl COVID-19 kaupinių metodu. Tai Baltupių progimnazija, J. Basanavičiaus progimnazija ir Vyturio pradinė. Grįžimas į klases yra savanoriškas, tik sutikus tėvams.

* Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen įspėjo, kad Europos Sąjunga gali blokuoti koronaviruso vakcinos eksportą. Italija praėjusią savaitę nusprendė sustabdyti 250 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinų eksportą į Australiją. Italija šį sprendimą motyvavo vakcinos trūkumu Europoje ir tuo, jog Australijai ši nėra gyvybiškai reikalinga.

* Estijos premjerė Kaja Kallas teigia, jog padėtis dalyje šalies ligoninių yra kritinė, be to, turima duomenų, jog britiškoji koronaviruso atmaina šalyje paplitusi ženkliai labiau nei manyta. „Jei ši informacija, kurią dar tikriname, teisinga, tai reiškia, kad turime pasiruošti artimiausiu metu įvesti griežtą karantiną“, – sakė premjerė. Šalyje planuojama pereiti prie nuotolinio mokymo, uždaryti visas nebūtinųjų prekių parduotuves, o sportuoti lauke būtų galima tik po vieną.

* Jungtinės Karalystės vidurinėse mokyklose atnaujintos visos kontaktinės pamokos. Mokyklos iš dalies atsidarė dar sausį, tačiau pradinių klasių moksleiviai lig šiol buvo priversti mokytis nuotoliniu būdu.

* Paryžiaus regiono ligoninėms nurodyta apriboti teikiamas paslaugas, nerimaujant, kad dėl augančio atvejų skaičiaus gali pritrūkti vietos intensyviosios terapijos skyriuose.

* Italija leido kompanijos „AstraZeneca“ vakcina skiepyti vyresnius nei 65 metų asmenis, išskyrus „pačius pažeidžiamiausius“ pacientus.

„Ignitis“ vadovas. Traukiasi „Ignitis grupės“ valdomos elektros ir dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ vadovas Darius Montvila. Įmonė teigia, kad jis pareigas palieka dėl sveikatos priežasčių. D. Montvila dirbs, kol bus pasirinktas naujas įmonės vadovas ir valdybos pirmininkas, o toliau bus jos valdybos patarėju bei grupės įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų narys.

Moterų teisės. Minint Tarptautinę moters dieną, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos pažanga užtikrinant faktinę lyčių lygybę yra „gėdingai per menka“. Grupė Lietuvos parlamentarų pasiūlė Vyriausybei, kad Lietuva sudarytų galimybes nemokamai ar už simbolinę kainą nutraukti nėštumą Lenkijos moterims dėl vaisiaus apsigimimo, šioje šalyje įsigaliojus beveik visiškam abortų draudimui. Kijeve keli tūkstančiai moterų dalyvavo demonstracijoje už Stambulo konvencijos ratifikavimą. Atsakomosios akcijos dalyvius nuo „Moterų marše“ dalyvaujančių moterų skyrė gyva teisėsaugos pareigūnų siena. Renginys įvyko be konfliktų.

Mažėjantis nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas praėjusį mėnesį sumažėjo 0,3 punkto iki 16,1 proc. Tarnybos vadovė sako darbo rinkoje matanti teigiamų pokyčių bei atkreipia dėmesį, kad praėjusį mėnesį mažiau žmonių registravosi bedarbiais, o naujų darbo vietų registruojama vis daugiau.

Sensacingas interviu. Jungtinės Karalystės princo Harry žmona Meghan Markle interviu paskelbė po prisijungimo prie britų karališkosios šeimos galvojusi apie savižudybę bei prabilo apie rasizmą monarchijoje. „Aš... tiesiog nebenorėjau gyventi. Ir tai buvo labai aiški, reali ir bauginanti pastovi mintis“, – sakė M. Markle. Anot jos, karališkoji šeima buvo „susirūpinusi“ dėl princo Harry ir M. Markle, kurios motina yra juodaodė, vaiko odos spalvos. Britų žiniasklaida anksčiau skelbė, kad karalienė Elžbieta II šio interviu nežiūrės.

Brangstanti nafta. „Brent“ rūšies žaliavinė nafta pirmadienį pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopė 70 JAV dolerių už barelį kainą. „Juodojo aukso“ kainas praėjusią savaitę paskatino OPEC+ kartelio pranešimas apie mažesnį nei skelbta prieš tai gamybos didinimą, o šios savaitės pradžioje rinka reagavo į išpuolius prieš Saudo Arabijos naftos gigantės „Aramco“ objektus bei optimizmą dėl paklausos perspektyvų.

Milijardieriaus žūtis. Nukritus jį skraidinančiam sraigtasparniui žuvo 69-erių Prancūzijos aviacijos pramonės milijardierius bei politikas Olivier Dassault. Šeimos orlaivių imperiją įkūrusios šeimos atstovo žūtį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino „didele netektimi“.

Sprogimas Gvinėjoje. Pusiaujo Gvinėjoje mažiausiai 20 žmonių žuvo ir dar 600 buvo sužeisti per keturis sprogimus, driokstelėjusius vienoje karinėje bazėje ir nuniokojusius aplinkinius gyvenamuosius rajonus. Šalies prezidentas Teodoro Obiangas Nguema sakė, kad nelaimė įvyko, kai vietos ūkininkų sukeltam gaisrui buvo leista nevaldomai plisti, liepsnos padegė šaudmenų sandėlius karinėje bazėje, ir šie detonavo.

Streikai Mianmare. Nuo vasario pradžios prieš karinį perversmą nukreiptų protestų krečiamame Mianmare nušauti dar trys žmonės, bendras aukų skaičius siekia per 50. Pirmadienį šalyje prasidėjo darbuotojų streikai, kurių metu užsidarė bankai, parduotuvės ir kitos įstaigos.

Autoriai: Paulius Viluckas, Austėja Masiokaitė-Liubinienė

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 21, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, kovo 08

2021.03.08 16:58
Lietuvos politika 2021.03.08 16:58
2021.03.08 16:09
Užsienio naujienos 2021.03.08 16:09
2021.03.08 15:56
Lietuvos verslas 2021.03.08 15:56
2021.03.08 15:14
Lietuvos verslas 2021.03.08 15:14
2021.03.08 10:34
Lietuvos verslas 2021.03.08 10:34
2021.03.08 10:18
Užsienio naujienos 2021.03.08 10:18
 
2021.02.23 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: JAV išlieka atsakingos už saugumą Europoje - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-02-23

Amerika sugrįžo. Tokia buvo prezidento Joe Bideno žinutė praėjusią savaitę nuskambėjo Miuncheno saugumo konferencijoje.

Tiesą pasakius, Jungtinės Valstijos ne visiškai buvo dingusios. Dabar Europoje yra daugiau JAV karių nei prieš ketverius metus, kai ponas Bidenas buvo viceprezidentas. Be to, jie daugiau daro. JAV ne visiškai pasitraukė ir iš pasaulinės arenos Azijoje: šalis stovi pavėluoto spaudimo prieš Kinijos agresyvias taktikas priešakyje.

Daug tikslesnė žinutė būtų buvusi, kad baigėsi „Pirmiausia – Amerika“ era su (pašaliečiams) liūdnomis jos konotacijomis. Sąjungininkai bus vertinami, o ne smerkiami kaip aplaidūs išlaikytiniai. Tai – sveikintina.

Tačiau D. Trumpo prezidentavimo metu politinis klimatas pasikeitė. Kinija yra didesnė ir stipresnė. Pranašavusieji artėjančią Vladimiro Putino režimo pabaigą vis dar laukia.

Svarbiausia, kad Europa yra silpnesnė – iš dalies dėl „Brexito“ ir iš dalies dėl to, kad pandemija išryškino jos trūkumus.

Teoriškai įmanoma įsivaizduoti puikią koaliciją, kuriai vadovautų JAV ir kuriai priklausytų Europos, Rytų Azijos demokratijos ir Indija, taip pat Australija, Kanada ir kitos ištikimos draugės. To verta siekti. Tačiau baugina praktiniai sunkumai.

Tiesa, yra Britanija: Borisas Johnsonas Miuncheno saugumo konferencijoje buvo puikios formos. Australija ir Kanada pasiryžusios pasipriešinti Kinijai. Taip pat ir Japonija. Indija daro didelę įtaką, bet kyla vis daugiau klausimų dėl jos demokratijos. Tačiau Europoje JAV susiduria su tuo, kas sporto pasaulyje vadinama „trumpu suoleliu“ – komanda, kuriai stinga talentų.

Europos Sąjunga (ir tokie jos aistringi šalininkai kaip Emmanuelis Macronas) daug kalba apie gynybą, strateginę autonomiją ir geopolitiką. Tačiau ES narės nenori leisti didelių pinigų šiais tikslais. Europos saugumas lieka užduotimi JAV, už kurią jos sulaukia pernelyg mažai padėkos. Nesmagu buvo stebėti kaip Miuncheno konferencijoje kalba ES institucijų – Europos Komisijos ir ES Tarybos – atstovai.

Nei Prancūzijos prezidentas E. Macronas, nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel deramai nesureagavo į J. Bideno kilnų ir ryžtingą pareiškimą. Artimiausiu metu tai nepasikeis. Vokietija likusią metų dalį bus išėjusi iš rikiuotės: iš pradžių dėl rinkimų, o tada – dėl derybų formuojant valdančiąją koaliciniją. Tuo metu E. Macrono 2022-aisiais laukia sunki kova dėl perrinkimo.

Liūdnas sutapimas, kad Europos viduriniosios gretos – tokios šalys kaip Belgija, Čekija, Ispanija, Italija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija, Švedija ir Vengrija – atsidūrusios silpnų koalicijų, išsiblaškiusių arba ekscentriškų vyriausybių rankose. Jei norite valstybės, turinčios ryžtingus, vieningus lyderius, trokštančios vaidmens pasaulio reikaluose, sąraše turite susirasti Estiją ir Lietuvą.

Vienas čia slypintis pavojus – kad išseks J. Bideno administracijos kantrybė. Tačiau tai menkai tikėtina. Europa – pernelyg didelė, turtinga ir per daug pažeidžiama, kad ją būtų galima ignoruoti. Labiau tikėtinas padrikas požiūris – koalicijų kūrimas iš tam pasiruošusių, pajėgių ir grėsmę suprantančių šalių. JAV diplomatams bus ką veikti.

Gera žinia – kad senųjų patogių susitarimų laikai, kai didžiosios „senosios Europos“ valstybės kurpė sutartis su JAV lipdamos per mažesniųjų galvas, jau baigėsi. Tokioms valstybėms kaip Ukraina ir Baltijos šalys bus nesunku pritraukti Vašingtono dėmesį. To paties gali tikėtis ir atskiri politikai, norintys kažką pakeisti, pavyzdžiui, Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova, kuri anksčiau šį mėnesį ryžtingai laikėsi atokiai nuo Kinijos viršūnių susitikimo „17+1“, arba Čekijos Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas, rugpjūtį vadovavęs tabu laužančios delegacijos vizitui į Taivaną.

Taigi, galite pakeisti pasaulį – ar bent jau sužibėti kitų metų Miuncheno saugumo konferencijoje.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: