2020.07.15 16:55 |Kategorija:  Cover news
Roberto Dačkaus nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausios trečiadienio naujienos

Vilnius, liepos 15 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Viruso plitimas. Lietuvoje per parą patvirtintas 21 koronavirusinės infekcijos atvejis – tai didžiausias dienos rodiklis per pastarąjį mėnesį. Ligos protrūkis užfiksuotas Kaune, kur infekcija patvirtinta keliolikai iš Uzbekistano atvykusių vairuotojų, atvykusių dirbti į transporto įmonę. Klaipėdoje koronavirusas nustatytas tolimųjų reisų vairuotojui, atvykusiam iš Ukrainos, Vilniaus apskrityje – iš Ispanijos grįžusiam žmogui. Dar keli atvejai patvirtinti Vilniuje, Šalčininkų rajone, Marijampolės apskrityje. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė svarstanti galimybę įvesti privalomą testavimą atvykstantiesiems iš koronaviruso paveiktų šalių.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje patvirtinti keturi nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Vyriausybė nusprendė, kad nuo ketvirtadienio visi į Latviją atvykstantys keleiviai, besinaudojantys tarptautinių transporto kompanijų paslaugomis, bus registruojami, siekiant sustabdyti infekcijos plitimą. Be to, Ministrų kabinetas parlamentui pateikė projektą, kuris leistų atšaukti leidimus gyventi ir vizas saviizoliacijos taisykles pažeidžiantiems užsieniečiams. Lenkijoje per parą nustatyti 264, Baltarusijoje – 174 nauji COVID-19 atvejai atvejai, šiose šalyse mirė po šešis žmones.

Žalgirio minėjimas. Griunvalde Lenkijoje paminėtos Žalgirio mūšio 610-osios metinės. Renginyje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai bei premjerai. Prezidentas Gitanas Nausėda vizito metu daugiausia dėmesio skyrė gynybos klausimams – jis sakė sulaukęs prezidento Andrzejaus Dudos patikinimo, kad JAV karių dislokavimas Lenkijoje tarnaus viso regiono saugumo interesams. Dėl koronaviruso grėsmės šiemet pirmą kartą per kelis dešimtmečius buvo atšaukta tūkstančius dalyvių sutraukianti Žalgirio mūšio inscenizacija. 

Traukinių grįžimas. „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė nuo liepos 31 dienos atnaujinsiantys traukinių maršrutą iš Kauno į Balstogę Lenkijoje. 

Kurjerių streikas. Dalis bendrovės „Bolt Food“ maisto kurjerių Vilniuje paskelbė streiką dėl sumažintų paslaugos teikimo tarifų ir darbo sąlygų. Įmonė priekaištus atmeta. 

Protestai Baltarusijoje. Baltarusijoje šimtai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš sprendimą neleisti pagrindiniams prezidento Aleksandro Lukašenkos varžovams balotiruotis rugpjūtį vyksiantiems valstybės vadovo rinkimams. Saugumo pajėgos vien sostinėje sulaikė daugiau kaip 200 demonstrantų ir žurnalistų. Baltarusijos teisėsauga perspėjo, kad kai kuriems demonstrantams bus keliamos baudžiamosios bylos. 

Vakcinos viltys. Amerikiečių biotechnologijų įmonė „Moderna“ paskelbė liepos 27-ąją pradėsianti savo kuriamos vakcinos nuo COVID-19 klinikinių bandymų baigiamąjį etapą. Tyrime dalyvaus 30 tūkst. dalyvių, pusė iš jų gaus vakcinos dozę, likę – placebą. Tyrėjai skelbia, kad pirmame tyrimo etape su keliomis dešimtimis žmonių vakcina sustiprino imuninę sistemą taip, kaip mokslininkai ir tikėjosi. „Tai geros žinios“, – pareiškė JAV vyriausiasis užkrečiamųjų ligų specialistas Anthony Fauci. JAV Vyriausybė tikisi tyrimo rezultatus gauti metų pabaigoje. 

„Apple“ pergalė. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Europos Komisijos 2016 metais priimtą sprendimą, kad JAV technologijų įmonė „Apple“ turi sumokėti Airijai 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių. Byloje pagrindinis ginčas kilo dėl mokesčių deklaravimo vietos. ES teismas sakė neradęs įrodymų, kad „Apple“ gavo nepagrįstą ekonominį pranašumą. Airijos vyriausybė ir „Apple“ pasveikino šį sprendimą.

Virusas kūdikiui. Prancūzijos gydytojai patvirtino pirmą atvejį, kai COVID-19 nuo motinos užsikrėtė dar negimęs kūdikis. Kovą gimusiam berniukui buvo patinusios smegenys ir pasireiškė su COVID-19 susiję neurologiniai suaugusiųjų simptomai, bet jis jau pasveiko.

Honkongo situacija. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė Honkongo turėtą privilegijuotą prekybos statusą, reaguojant į Kinijos primestą griežtą saugumo įstatymą. Santykių su Kinija klausimas yra vienas svarbiausių, JAV ruošiantis lapkritį vyksiantiems prezidento rinkimams. „Su Honkongu dabar bus elgiamasi lygiai taip pat, kaip ir su žemynine Kinija – jokių ypatingų privilegijų“, – sakė D. Trumpas. Kinija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių. „New York Times“ pranešė, kad perkels dalį darbuotojų iš Honkongo biuro į Pietų Korėją. 

Įtampa Kaukaze. Azerbaidžano policija išvaikė tūkstančius protestuotojų, susirinkusių reikalauti karo su Armėnija po susišaudymų pasienyje. Per kelias dienas trukusius susišaudymus žuvo 16 karių, bet trečiadienio naktį situacija nurimo.

Bideno planas. JAV demokratų pretendentas prezidento rinkimuose Joe Bidenas pristatė ambicingą 2 trln. dolerių vertės planą dėl klimato kaitos, pagal kurį būtų pertvarkytas JAV energijos sektorius ir siekiama anglies junginiais neteršiančios energetikos. Šis pasiūlymas yra akivaizdus kontrastas perrinkimo siekiančio D. Trumpo pozicijai.

Briuselio perspėjimas. Europos Komisijos pareigūnai perspėjo, kad antroji susirgimų koronavirusine infekcija COVID-19 banga žiemą gali sutapti su gripo sezonu, ir paragino valstybes nares ruoštis tokiam scenarijui. Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas tikino, kad tiek Komisija, tiek valstybės pasimokė iš savo nesėkmių, todėl bus geriau pasirengusios potencialiam naujam protrūkiui.

Grėsmė Tokijuje. Japonijos sostinėje Tokijuje užfiksavus naujų COVID-19 atvejų šuolį, paskelbtas aukščiausias „raudonas“ koronaviruso grėsmės lygis. Ekspertai perspėja, kad augantis užsikrėtusiųjų skaičius yra aiškus pavojaus signalas. Tačiau tai nereiškia, kad mieste bus uždaromi verslai. Net galiojant nepaprastajai padėčiai Japonijoje pavasarį nebuvo paskelbta tokių karantino priemonių kaip Europoje.

Autorius Vaidotas Beniušis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 14, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, liepos 15

2020.07.15 16:55
Lietuvos politika 2020.07.15 16:55
2020.07.15 15:50
Lietuvos politika 2020.07.15 15:50
2020.07.15 15:28
Lietuvos politika 2020.07.15 15:28
2020.07.15 14:55
Lietuvos politika 2020.07.15 14:55
2020.07.15 13:25
Užsienio naujienos 2020.07.15 13:25
2020.07.15 13:17
Lietuvos politika 2020.07.15 13:17
 
2020.07.14 14:28 |Kategorija:  Komentarai

Gerda Jakštaitė. Kur dreifuos JAV po prezidento rinkimų? - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Gerda Jakštaitė

2020-07-14

Nepriklausomybės dieną JAV pasitiko masiniais protestais prieš rasizmą, sunkumais valdant COVID-19 pandemiją, amerikiečių nusivylimu savo šalimi ir nerimu dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų. Donaldas Trumpas, siekiantis būti perrinktas antrajai kadencijai, žadėjo Ameriką vėl padaryti didinga. Jo varžovas Joe Bidenas sako, kad D. Trumpo politiko „Pirmiausia – Amerika“ yra veikiau politika „Amerika – viena“. Birželį „PEW Research center“ atliktos apklausos duomenimis, tik 17 proc. amerikiečių didžiuojasi JAV. 

JAV prezidento rinkimai rudenį gali būti savotiškas „deja vu“: juoe susidurs ilgametę politinę patirtį turintis kandidatas J. Bidenas ir „labai stabiliu genijumi“ save laikantis D. Trumpas, kurį vis dar galima vadinti politikos naujoku. Vis dėlto, jeigu 2016 metų rinkiminė kampanija neretai atrodė kaip visuomenę linksminantis žaidimas, 2020 metais ant kortos yra pastatyta daug: dar keturi metai chaoso JAV politikoje arba Demokratų partijos principais paremta JAV politika. Ar kuris nors iš šių variantų yra geresnis Baltijos šalims?

D. Trumpas: labai (ne)stabilus genijus Baltuosiuose rūmuose

D. Trumpo pergalė 2020 m. JAV prezidento rinkimuose būtų ne išimtis, o taisyklė JAV politinės sistemos istorijoje: po Šaltojo karo pabaigos visi JAV prezidentai buvo perrinkti antrajai kadencijai. D. Trumpo veiklą dabar palankiai vertina tik 39 proc. amerikiečių, o jį išgelbėti galėtų nebent staigiai atsigavusi JAV ekonomika ar dar didesnės riaušės JAV, rodančios D. Trumpo pasisakymų pagrįstumą. 

Jau po pirmųjų D. Trumpo prezidentavimo metų „Foreign Affairs“ žurnalo daryta apklausa parodė, jog daugiau negu pusė JAV analitikų mano, jog D. Trumpas drastiškai pakeitė JAV užsienio politiką. D. Trumpas pavadino NATO pasenusia ir grasino JAV pasitraukimu iš šios organizacijos, jeigu NATO narės „nesusimokės sąskaitų“, pakeitė JAV draugų ir priešų sampratą, pasitraukė iš daugiašalių formatų ir tarptautinių sutarčių, kurios buvo inicijuotos ankstesnių administracijų bei padėjo JAV išlaikyti įtaką pasaulyje. Dėl keleto dalykų D. Trumpas buvo teisus: JAV užsienio ir saugumo politika nėra filantropija, JAV sąjungininkai Europoje  savo gynybai išleidžia per mažai ir pernelyg kliaujasi JAV kaip pagrindiniu savo saugumo garantu, nors dažnai nenori prisidėti prie klausimų, svarbių JAV, sprendimo. 

D. Trumpo administracijos užsienio ir saugumo politika atrodo chaotiška, ji nėra panaši į gilios strateginės minties ar sąmoningai suformuluotos doktrinos rezultatą. JAV užsienio ir saugumo politika D. Trumpo prezidentavimo metu yra labiau panaši į laivą, prie kurio vairo pešasi ne vienas asmuo (JAV Kongresas, JAV sekretoriai bei D. Trumpo patarėjai), norintis laivą nukreipti reikiama linkme, nes pats kapitonas (t.y. JAV prezidentas) tinkamai to padaryti nesugeba.

Kol kas, nors ir nukrypdamas nuo kurso, laivas kryptį išlaikė: nepaisant įžeidimų JAV sąjungininkams Europoje D. Trumpo „Twitter“ paskyroje ir susilpnėjusių transatlantinių ryšių, JAV įsipareigojimus NATO išlaikė, JAV santykiai su Rusija neatšilo, Ukrainai buvo pradėti tiekti kitokios kategorijos ginkluotė, NATO Rytų flangas nebuvo užmirštas. Bet jeigu tokia situacija tęsis dar ketverius metus, kur laivas (JAV) nudreifuos – neaišku. 

Tad D. Trumpo perrinkimo atveju, laukia arba chaotiškos D. Trumpo politikos tąsa arba dar sudėtingesnė situacija. Viena aišku – stabilumo ir aiškumo JAV užsienio ir saugumo politikoje tokiu atveju ir toliau tikėtis neverta. Nors tinkamai išnaudotas netikėtumo veiksnys saugumo srityje gali pasitarnauti kaip koziris, D. Trumpo prezidentavimas  nėra tas atvejis.

J. Bidenas: JAV (iš)gelbėtojas?

40 metų senatoriaus patirtį, 12 metų patirtį JAV Senato Užsienio reikalų komitete turintis J. Bidenas kovoje dėl JAV prezidento posto save pozicionuoja kaip kovotoją už tradicinius JAV idealus ir vertybes, kuriomis JAV vadovavosi ilgus metus, ir JAV gelbėtoją nuo kitos D. Trumpo kadencijo. J. Bideno teigimu, jeigu D. Trumpas bus perrinktas, NATO nebeliks. J. Bideno skelbiama JAV užsienio ir saugumo politikos darbotvarkė panaši į tiesioginę konfrontaciją su D. Trumpu: žadama atkurti ryšius su JAV sąjungininkais, kovoti su klimato kaita, skatinti demokratijos plėtrą, kovoti su autoritariniais režimais - kitaip tariant, grąžinti dalį JAV užsienio ir saugumo politikos elementų, kurių laikėsi ankstesnės JAV administracijos. 

Lyginant su D. Trumpu, J. Biden kandidatūra Baltijos šalims gali atrodyti patraukli dėl jo paramos NATO, JAV sąjungininkams ir partneriams, taip pat jo pabrėžiamos būtinybės tinkamai balansuoti Rusijos galią. JAV santykių su Rusija perkrovimas ateityje, ko gero – per artimiausią JAV prezidento kadenciją, tikrai turės įvykti, juolab kad 2021 metas baigiasi galioti paskutinė JAV-Rusijos ginkluotės ribojimo sutartis. Tačiau tikėtina, kad jis vyks griežtesnėmis ir labiau realistiškomis sąlygomis nei kad anksčiau: Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, be to vienas iš J. Bideno kampanijos akcentų yra kova su bloga įtaka, kurią skleidžia „kleptokratinis Rusijos režimas.“ Tad J. Bidenas, ko gero, laikytųsi B. Obamos nubrėžtų linijų Rusijai tol, kol ši negrąžins Krymo Ukrainai.

Viena vertus, J. Bidenas atrodo stabilesnis kandidatas į JAV prezidento postą, tačiau ar būtent tokio tipo stabilumo Baltijos šalims reikia? Rinkiminės kampanijos metu J. Bidenas ne kartą pasisakė už spaudimo NATO narėms išleisti du procentus gynybai atsisakymą mainais į bendradarbiavimą balansuojant Kinijos galią, situacijos valdymą Vidurio Rytuose ar reformuojant pasaulio ekonomiką. Lietuvai tam tikrų NATO aspektų padarymas mainų objektu nėra palankus – tai reikštų galimą europinių karinių pajėgumų mažėjimą, didesnę europinių NATO narių priklausomybę nuo JAV gynybos srityje ir kozirio, kurį Lietuva jau turi savo rankose (skiriami du procentai šalies gynybai) nuvertėjimą. Apskritai, J. Bideno rinkiminė užsienio ir saugumo politikos darbotvarkė rodo prioritetą ne regioninei, o globaliai politikai, kurioje mažų valstybių galimybės dalyvauti yra ribotos.

J. Bidenas yra nerimą keliantis kandidatas į JAV prezidento postą ir dėl kitų aspektų. Rinkiminės kampanijos metu jis pabrėžė, jog, jo nuomone, karinė jėga be kitų sąlygų naudotina tada, kai tikslas yra aiškus ir pasiekiamas. Vadovaujantis šia nuostata, kokia tikimybė, kad JAV imtųsi karinių veiksmų Rusijos agresijos Baltijos šalyse atveju? Kita vertus, kaip rodo J. Bideno komandos narių pareiškimai viešoje erdvėje, D. Trumpo prezidentavimo metu Demokratų partijos atstovai pamatė, jog galima peržengti tam tikras raudonas JAV užsienio ir saugumo politikos linijas ir pasaulis dėl to nesugrius, pavyzdžiui, ginkluotės tiekimas Ukrainai, tad neatmestina galimybė, jog ir Demokratų partijos atstovai bus pasirengę žengti toliau negu kad iki šiol. Antra, saugumo politikos sprendimai nėra stiprioji J. Bideno pusė. J. Bidenas buvo prieš operaciją, kurios metu nukautas Osama Bin Ladenas, teigė, kad Talibanas nėra priešas, nepalaikė 1991 m. Persijos įlankos karo, bet balsavo už intervenciją į Iraką 2003 m. Buvusio JAV Gynybos sekretoriaus Roberto Gateso teigimu, J. Bidenas klydo dėl beveik kiekvieno saugumo politikos klausimo per pastaruosius 40 metų. Galiausiai, nuoseklumo užsienio ir saugumo politikoje trūksta ne tik D. Trumpui, bet ir J.Bidenui. Pavyzdžiui, būdamas JAV viceprezidentu, J. Biden pasisakė už žmogaus teisių gynimą ir demokratines vertybes, tačiau buvo skeptiškas dėl galimos intervencijos į Siriją po cheminio ginklo panaudojimo. 

J. Bideno išrinkimo atveju JAV užsienio ir saugumo politika bet kokiu atveju turės būti kitokia nei iki šiol siekiant pataisyti JAV įvaizdį. Tikėtinas dar vienas, panašus į ankstesnius, JAV užsienio ir saugumo politikos ciklas su išaugusiu dėmesiu daugiašaliams santykių formatams: G.W. Busho prezidentavimo sąlygotą JAV įvaizdžio nukentėjimą lydėjo B. Obamos prezidentavimas su išaugusiu dėmesiu daugiašaliams formatams. Mažoms šalims tai nėra itin paranku, nes jos neturi pakankamai svertų ir reikalingų resursų savo interesams įgyvendinti. Skirtumas gali būti tik tas, kad JAV turės bandyti atitaisyti padarytą žalą ir sąjungininkams, tikėtina – kituose regionuose negu kad Europa.

Po JAV prezidento rinkimų 2020 m. Baltijos šalys bet kokiu atveju gaus „katiną maiše“, kuris nieko gero nežada: D. Trumpo politiniai sprendimai yra neprognozuojami, tačiau ir J. Bideno atveju aiškumo nėra daugiau. Vis dėlto, panašu, kad mažų valstybių pamokas Baltijos šalys jau išmoko: tikėtis geriausio, bet ruoštis viskam, nes savo pridėtinę vertę įrodinėti reikės vis tiek – nepriklausomai nuo to, kas bus kitas Baltųjų rūmų šeimininkas.

----------

Gerda Jakštaitė yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė

Rodyti: