BNS app
 
 
 
2022.12.01 12:17 |Kategorija:  Cover news
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr.

G. Skaistė: atnaujintas NT mokesčio projektas – socialiai jautresnis (dar papildytas)

nauja 5 pastraipa

Vilnius, gruodžio 1 d. (BNS). Finansų ministerijos parengtas atnaujintas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis yra socialiai jautresnis nei ankstesnis pirminis pasiūlymas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

„Vasarą buvome pateikę pirminį projektą, vėliau sulaukėme daug pastabų ir atsižvelgdami į jas pakoregavome šiek tiek įstatymo projektą. Manau, kad projektas tapo socialiai jautresnis – pusė pirmojo būsto savininkų už nekilnojamą turtą mokesčio nemokės, taip pat socialiai remtini asmenys ir pensininkai galės atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo, jeigu tokį prašymą pateiks“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Skaistė.   

Finansų ministerija trečiadienį pranešė, jog naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų. Ankstesniame ministerijos siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas.

„Tai reiškia, kad pusei žmonių pirmasis būstas būtų neapmokestintas“, – sakė G. Skaistė. 

Jos teigimu, kartą per metus mokamas vidutinis mokestis visoje Lietuvoje būtų 14 eurų. 

Pasak ministrės, anksčiau siūlyto 0,03 proc. tarifo atsisakyta atsižvelgus į kai kurių institucijų pasiūlymus bei siekiant labiau atliepti pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius: „Jeigu būsto vertė santykinai yra nedidelė, tokiu būdu siūloma tiesiog, kad žmonėms, kurie turi nedidelės vertės būstą, nereikėtų už jį mokėti“.  

Kaip ir pirminiame projekte, būsto vertei siekiant nuo vienos iki dviejų medianų, tarifas būtų 0,06 proc., virš dviejų medianų – 0,1 proc. Tuo metu antras ir paskesnis būstai, pasak ministrės, būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu – jį nustatytų savivaldybės. 

„Jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkstančio eurų, taip tarp 60,1 tūkstančio ir 120,2 tūkstančio eurų vertės pagal Registrų centro vertinimą būtų taikomas 0,06 procento tarifas, o virš 120 tūkstančių būtų taikomas 0,1 procento tarifas“, – aiškino finansų ministrė. 

Pasak G. Skaistės, mokesčio sumai neviršijant 5 eurų, gyventojas nuo mokesčio būtų atleistas. 

Kaip ir pirminiame pasiūlyme, būtų apmokestinimas kiekvienas gyventojų NT objektas, o ne bendra jų vertė, o pajamos tiek iš komercinio, tiek iš nekomercinio turto apmokestinimo keliautų į savivaldybių biudžetus.

„Manau, kad šis sprendimas yra tvirtas žingsnis į tą pusę, kurią mums rekomenduoja visos tarptautinės institucijos. Taip pat tai yra naujas tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, sustiprinantis jų finansinį savarankiškumą“, – teigė G. Skaistė. 

„Manome, kad tokiu būdu savivaldybės būtų suinteresuotos prisidėti prie infrastruktūros išlaikymo, kokybės gerinimo, o to nekilnojamo turto vertė savivaldybėse taip pat augtų“, – sakė ministrė.

Anot G. Skaistės, mokesčio deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis. 

Jos teigimu, įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmą kartą gyventojai mokestį turėtų mokėti 2026 metais. G. Skaistė tikisi, kad Seimą patobulintas projektas galėtų pasiekti pavasario sesijoje.

„Jeigu Seimą projektas pasiekia ateinančių metų pavasario sesijoje, kol įstatymas bus priimtas, natūralu, kad tam tikrą laiką reikia palikti jo įsigaliojimui ir jo įgyvendinimo pasirengimui“, – teigė ministrė.

Pasak jos, koalicijos partneriai atnaujintą NT mokesčio projektą preliminariai įvertino pozityviai, tačiau dėl konkrečių detalių dar bus diskutuojama.

„Dėl konkrečių detalių, manau, mes tuos pokalbius turėsime dar turėti, todėl manau, kad dar turėsime diskusijų iki Seimo pavasario sesijos“, – teigė ministrė. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų.

Autorius Giedrius Gaidamavičius

Redaktorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, gruodžio 01

2022.12.01 13:16
Įvairenybės, kultūra 2022.12.01 13:16
2022.12.01 13:10
Lietuvos politika 2022.12.01 13:10
2022.12.01 13:02
Lietuvos politika 2022.12.01 13:02
2022.12.01 12:45
Lietuvos politika 2022.12.01 12:45
2022.12.01 12:34
Užsienio naujienos 2022.12.01 12:34
2022.12.01 12:00
Užsienio naujienos 2022.12.01 12:00
2022.12.01 10:43
Įvairenybės, kultūra 2022.12.01 10:43
2022.12.01 10:07
Užsienio naujienos 2022.12.01 10:07
2022.12.01 08:19
Užsienio naujienos 2022.12.01 08:19
 
2022.11.25 11:00 |Kategorija:  Komentarai

E. Lucasas: Karščio ir šalčio dvelksmas - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-11-25

Rusijos karinis žlugimas spartėja. Kas dabar?

Šiluma spartina irimą. Tačiau kariuomenėje koroziją sukelia šaltis. Krintant temperatūrai, judėjimui reikia daugiau pastangų ir greičiau išalksti. Jei aprūpinimas neatitinka poreikių, krinta kovinė dvasia. Dezertyravimas, pasidavimas, plėšikavimas ir maištas tampa patrauklesni. Tikra kova – mažiau. 

Anksčiau generolė Žiema būdavo didelis Rusijos sąjungininkas. Tačiau dabar šaltieji mėnesiai padeda Ukrainai. Jos kariai geriau aprūpinti, geriau apmokyti, jiems geriau vadovaujama, su jais geriau elgiamasi, todėl jie labiau motyvuoti. Rusai, priešingai, moka kainą už jų sistemoje išsikerojusias nekompetenciją ir korupciją. Kai dėvi netinkamus drabužius, šaltis kanda skaudžiai. Paklauskite vokiečių ir prancūzų, kurie į Rusiją įsiveržė vilkėdami vasarines uniformas. Šiuolaikinės technologijos viską dar labiau pablogina: transporto priemonių skleidžiamą šilumą ir net žmogaus šilumą labiau atpažįsta infraraudonųjų spindulių kameros. Rusai nuo to nukentėjo praėjusios žiemos pabaigoje, prieš devynis mėnesius. Dabar jiems vėl skaudės.

Rusijai labai reikia pertraukos, kad būtų galima persigrupuoti ir atsigauti, tačiau ji turi mažai galimybių ja pasinaudoti: Ukraina dabar turi pranašumą ir savo pranašumą įtvirtins. Tolimojo nuotolio smūgiai daro pražūtingą poveikį ir taip silpnai Rusijos logistikai. Kuo ilgiau tai tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad Rusijos kariuomenė žlugs. Tai padidins Kremliuje jau dabar vykstančios kovos dėl valdžios statymus. Pralaimėti kovą Ukrainoje yra blogai. Dar blogiau – pralaimėti ją Maskvoje. 

Putino galimybės siaurėja. Mūšio lauke Rusija perkelia iš Chersono atitrauktas pajėgas, kad sustiprintų savo gynybines pozicijas ir tęstų brangiai kainuojantį Bachmuto puolimą. Atvyksta naujai mobilizuotos pajėgos. Tačiau tai nėra tikroji fronto linija. Šiuolaikinės miestų visuomenės negali išgyventi be vandens, kanalizacijos ir elektros. Kremlius tikisi, kad sistemingas jų naikinimas privers Ukrainos lyderius atsitraukti. Tikiuosi, kad mūsų dosnumas remiant Ukrainą dabar ir atkuriant ją ateityje atitiks lengvai tariamus pagiriamuosius žodžius apie stulbinantį šalies atsparumą.

Kita didelė Kremliaus viltis – kad Ukrainos draugai praras susidomėjimą ir nutrauks pinigų bei įrangos tiekimą. Tiesa, visuomenės parama šiek tiek pakito. Tačiau naujajam Britanijos ministrui pirmininkui Rishi Sunakui kelionė į Kyjivą buvo prioritetas. Tariama Respublikonų partijos izoliacionizmo banga nesugebėjo užlieti Kongreso. Kairiojo sparno demokratai, trumpam susvyravę palaikymo Ukrainai klausimu, greitai nutilo. Baltieji rūmai paneigė kalbas, kad jie bando priversti Ukrainą derėtis su Rusija. 

Tai niūrus rezultatas Rusijos išliaupsintam „hibridinio karo“ taktikos arsenalui. Pastaruosius devynis mėnesius ji naudojosi energijos nutraukimu, propaganda, kibernetinėmis atakomis ir žvanginimu branduoliniais ginklais, siekdama įbauginti Vakarus. Niekas nesuveikė. Bendrai kalbant, Vakarų šalys didina savo karinę ir kitokią paramą Ukrainai. Daug lengviau remti laimėtoją nei pralaimintįjį.

Vis dėlto sveikinimams priežasčių nėra. Tikrasis klausimas Vakarams: kodėl jie nerėmė Ukrainos daugiau ir anksčiau? Taip pat verta prisiminti, kiek daug įspėjimų apie Rusijos represinę, agresyvią trajektoriją buvo ignoruota tiek daug metų. 

Matyti, kad Rusijos politika artėja prie virimo temperatūros. Tolesnė mobilizacija, kurią dabar svarsto Kremlius, gali tapti lūžio tašku. Putinas, mano nuomone, kitos žiemos nesulauks. Vakarų užduotis – pasirengti tam, kas bus vėliau, ar tai būtų chunta, ar išoriškai draugiškas režimas, ar chaosas, vedantis prie dalinio ar net visiško Rusijos valstybės suirimo. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: