2020.02.16 18:58 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, sako mirusio poeto K. Navako bičiuliai (patikslintas)

patikslintas amžius paskutinėje pastraipoje

Vilnius, vasario 16 d. (BNS). Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje, sako sekmadienį mirusio poeto Kęstučio Navako bičiuliai.

„Lietuva neteko didelio literatūros talento, išskirtinio talento, kuris literatūroje buvo pakėlęs labai aukštą kartelę, kurią net iki paskutinių dienų vis peršokdavo, jos nenuleisdavo“, – BNS sakė poetas Donaldas Kajokas.

„Aš atsimenu jį dar jauną, kai jis atnešė man pirmuosius eilėraščius. Iškart buvo matyt, kad tai – talentingo žmogaus eilėraščiai“, – teigė jis.

Poetas sakė pamenantis paskutinį pokalbį telefonu su K. Navaku.

„Pamenu paskutinį pašnekesį telefonu. Jis buvo gal prieš savaitę, gal seniau. Ir supratau, gal geriau jo nevargint, nes kai paklausiau, kaip gyveni, jis atsakė, žinai, negyvenu, jau dabar tik lūkuriuoju. Supratau, kad jį vargina bet kokie pašnekesiai“, – pasakojo D. Kajokas.

Jis taip pat pridūrė, kad jam įstrigęs ir K. Navako humoro jausmas, taip pat anksčiau buvęs skeptiškumas.

„Tokio savito humoro jausmo Lietuvoj reikėjo paieškot, kokį jis turėjo (...) Kol jis buvo jaunas, tai buvo toks skeptiškas daugelio rašančiųjų atžvilgiu, antroj gyvenimo pusėj jis pasidarė daug minkštesnis“, – sakė poetas.

„Jam buvo palankūs visi kūrybos dievai“

Kultūros leidinio „Nemunas“ vadovė, rašytoja Erika Drungytė BNS teigė, kad K. Navako indėlis į lietuvių literatūrą – neeilinis, poeto kūryba liks visiems laikams.

„Visi žinojom, kad tai nuostabus iš pašaukimo poetas, kuriam, manau, buvo palankūs visi kūrybos dievai. Šiandien tiesiog galim didžiuotis, kad lietuvių literatūra yra turtinga K. Navako poezija, eseistika ir kitais darbais. Neabejojame mes ta verte ir neabejojame, kad jo kūryba lieka visiems laikams“, – sakė E. Drungytė.

„Vieniems jis bus mylimas poetas, kitiems – mokytojas. Literatūros kritikams jis paliko neišsemiamus lobius“, – pridūrė ji.

Rašytoja pasakojo prisimenanti paskutinį susitikimą su K. Navaku, kai vyko į poezijos festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“.

„Tada jis manęs paprašė pagelbėti, nes jau sunkiai vaikščiojo, tai mudu įsimetėme į mano automobilio bagažinę ratukus, Kęstutis prisėdo šalia patogiai ir mes nuvažiavom į Druskininkus“, – pasakojo rašytoja.

„Tada jau buvo matyti, kad Kęstučio sveikata yra silpna, bet jis gebėjo ir ratukuose sėdėdamas papokštauti, puikiai paskaityti savo eiles. Kur pirštu dursi, ten kiekvienas turės atsiminimų apie Kęstutį“, – tęsė ji.

E. Drungytė taip pat teigė, kad ir gyvenime, ir kūryboje K. Navakas buvo estetas, jai įspūdį irgi paliko puikus poeto humoro jausmas.

„Manau, kad viskas, su kuo jis bendravo, tai buvo kūrybinis laukas – muzika, literatūra, užsienio literatūra, kurią jis puikiai vertė (...) Jis nebuvo tas žmogus, kuris lipdavo ant tribūnų ir kažkaip save ypatingai rodė, bet saviškių, bičiulių rate jis buvo išskirtinė asmenybė, visada kupinas sąmojo, giliai ir eruditiškai suvokto humoro“, – sakė E. Drungytė.

Įvairių premijų laureatas, poetas, eseistas ir vertėjas Kęstutis Navakas mirė sekmadienio vakarą savo namuose eidamas 56-uosius metus. Poetas parašė aibę eilėraščių rinkinių, taip pat esė rinkinių, romanų, vertė užsienio literatūrą.

Autorius Ramūnas Jakubauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 31, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Sekmadienis, vasario 16

2020.02.16 19:40
Lietuvos politika 2020.02.16 19:40
2020.02.16 18:50
Įvairenybės, kultūra 2020.02.16 18:50
2020.02.16 18:04
Įvairenybės, kultūra 2020.02.16 18:04
2020.02.16 17:51
Įvairenybės, kultūra 2020.02.16 17:51
2020.02.16 17:43
Užsienio naujienos 2020.02.16 17:43
1 2 3 4 5
 
2020.02.13 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: nacionaliniai valgiai ir gėrimai – dalis valstybės minkštosios galios - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-02-13

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija.

Vis dėlto aiškinimosi dėl žodžių reikšmių poveikis yra ribotas. Iš tikrųjų svarbios būna tiesioginės patirtys, suvokiamos mūsų penkiais jutimais.

Atvykėliai iš svetur, aplankę įspūdingus miestus ir nuostabią gamtą, greitai atsikrato savųjų stereotipų apie trupančio betono dykynes. Kai paragauja valgių ir gėrimų, jie užmiršta savo išankstinius vaizdinius apie riebų mitalą, užgeriamą stipriu alkoholiu. Išmoninga mada panašiai naikina įsivaizdavimą apie skareles ir veltinius. Aukščiausios klasės, meistriškai atliekama muzika išstumia klišes apie liaudies kapelų narius akmeniniais veidais, atliekančius nerangius triukus su kardais.

Kai kurie įsitikinimai pasikeičia automatiškai. Vis tik daug kas priklauso nuo šalies žmonių išradingumo, polėkio – ir pasitikėjimo savimi. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Estijos prezidentas Lennartas Meri reikalavo, kad jo šalies svečiai būtų vaišinami vietiniu alumi, mineraliniu vandeniu ir saldumynais. Anksčiau estai stengdavosi padaryti įspūdį lankytojams iš užsienio, siūlydami jiems Suomijoje pagamintus produktus. Vietos gaminiai tebebuvo laikomi antrarūšiais.

Praeitą savaitę sakiau kalbą Jungtinės Karalystės albanų draugijoje, kurios posėdis vyko Kosovo ambasadoje Londone. Apžiūrėjau stalą, tikėdamasis rasti kokių nors gardumynų iš Skanderbego aikštės Prištinoje.

Kosovas šiuo metu kovoja dėl išlikimo: jį pripažįstančių šalių skaičius mažėja, o ne didėja. Jam būtina išnaudoti kiekvieną savo turimą išskirtinumą. Didžiulis apgriuvęs kasyklų kompleksas, Jugoslavijos laikais buvęs vietos ekonomikos širdis, dabar menkai tenaudojamas. Ekologinis turizmas ir vynas teikia daug geresnių perspektyvų. Kitos šalys pademonstravo, kaip tai galima padaryti: Gruzijos „vyno diplomatija“ buvo įspūdinga ir kai kuriais atžvilgiais daug veiksmingesnė negu Užsienio reikalų ministerijos pastangos.

Deja, Kosovo ambasadoje pasirinkimas ant stalo – traškučiai, sultys, mineralinis vanduo – buvo tik standartinių prekybos centrų prekių ženklų. Dar blogiau – buvo siūloma tik vyno iš Čilės ir Prancūzijos. Buvau sukrėstas. Ir vienas, ir kitas produktas turėtų būti įtrauktas į organizatorių juoduosius sąrašus.

Čilė – viena iš daugelio Lotynų Amerikos šalių, pasekusių apgailėtinu Ispanijos pavyzdžiu ir atsisakiusių pripažinti Kosovą nepriklausoma valstybe. Tai neleidžia didelį spaudimą patiriantiems kosoviečiams ištrūkti iš diplomatinės atskirties, užkerta kelią įstoti į Jungtines Tautas ir kitas svarbias organizacijas. Jų šalį butų galima vadinti Europos Taivanu.

Prancūzija savo ruožtu pernai blokavo galimybę pradėti derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai buvo skaudus smūgis abiem šalims, bet ypač – makedonams, susitaikiusiems su skausmingu šalies pavadinimo pakeitimu, kad patenkintų graikų pretenzijas. Vynas Petit Chablis buvo gardus, bet prezidento Emmanuelio Macrono egocentriška, trumparegiška diplomatija palieka aitrų poskonį.

Paklausiau vienos diplomatės, ar ambasada galėtų pasiūlyti kažkokio – bet kokio – maisto arba gėrimo iš Kosovo. Ji šiek tiek dvejodama surado butelį „Stone Castle“ – puikaus rislingo iš Orachovaco slėnio, jau ilgiau kaip 2 000 metų gyvuojančio vyndarystės regiono. Tačiau nebuvo nieko daugiau.

Nesitikėjau gauti naminio hitheniko (pyrago su dilgėlėmis), bet juk nebūtų labai sudėtinga padėti ant stalo „Rugove“ arba „Spirit of Drini“ – dviejų pagrindinių rūšių Kosovo mineralinio vandens. Negalėčiau įsivaizduoti, kad Prancūzijos ambasada praleistų kokią nors progą pasigirti šalies kulinariniu paveldu. Net ir Britanijos ambasados dabar (pagaliau) patiekia angliško putojančio vyno.

Minkštosios galios – įtaigios nacionalinio įvaizdžio stiprybės – stygius postkomunistinėms šalims yra rimta saugumo problema. Skonis ir kvapas yra puikios sritys imtis gerinti padėtį.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: