2020.07.13 20:33 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

„Rzeczpospolita“ redaktorius: Lenkijos prezidentas G. Nausėdą laiko asmeniniu sąjungininku

Vilnius, liepos 13 d. (BNS). Antrajai kadencijai perrinktas Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) Lietuvą laiko strategine partnere, o šalies vadovą Gitaną Nausėdą –  asmeniniu sąjungininku, sako dienraščio „Rzeczpospolita“ užsienio naujienų redaktorius. 

Jerzy Haszczynskis (Ježis Haščinskis) BNS sakė, kad Lenkija ir Lietuva toliau glaudžiai bendradarbiaus, siekdamos atremti Rusijos vykdomą istorijos perrašymo politiką ir stiprindamos NATO buvimą regione.

Apžvalgininko teigimu, Lenkija dėkinga Lietuvai už jos paramą ginče su Briuseliu dėl teisinių reformų.

„Lietuva yra ir bus labai svarbi šalis prezidentui A. Dudai. Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) politinėje programoje Lietuva vadinama strategine partnere – ji minima kaip trečia svarbiausia šalis Europoje ir antra Europos Sąjungoje, Lietuvą lenkia tik Jungtinė Karalystė ir Vokietija“, – teigė J. Haszczynskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad „Įstatymas ir teisingumas“ paskelbė, jog lenkų mažuma, netiesiogiai – lenkų mažumos partija, turėtų atlikti „strateginę partnerystę stiprinančio veiksnio vaidmenį“.

„Manau, kad prezidentas A. Duda laiko prezidentą G. Nausėdą asmeniniu sąjungininku. G. Nausėda parodė kelis svarbius gestus, jis boikotavo Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinėmis skirtą renginį, kuris vyko Jeruzalėje ir kuriame Vladimiras Putinas buvo pagrindinis svečias“, – pažymėjo „Rzeczpospolita“ redaktorius.

Jo teigimu, abu prezidentai ir toliau turėtų daug dėmesio skirti kovai su apgaulinga Rusijos pozicija istorijos ir saugumo klausimais bei siekdami JAV ir Vakarų Europos karių buvimo rytiniame NATO sparne.

Pasak J. Haszczynskio, Varšuva yra dėkinga Vilniui dėl lietuvių pozicijos ginče su Briuseliu, kuris grasina sankcijomis dėl teisinės valstybės principų pažeidimo.

„Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pirmoji po Viktoro Orbano vadovaujamos Vengrijos pareiškė, kad nėra pasirengusi pritarti siūlymui nubausti Lenkiją pagal ES sutarties 7-ą straipsnį. Lietuvos pavyzdžiu pasekė kitos šalys, ir dar nėra reikiamos keturių penktadalių daugumos, kad būtų pradėta sankcijų procedūra. „Įstatymas ir teisingumas“ ir A. Duda neabejotinai dėkingi Lietuvai“, – teigė jis.

Sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ palaikomas A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų. Jis antrajame ture varžėsi su liberaliu Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu (Rafalu Tšaskovskiu) iš opozicinės partijos „Pilietinė platforma“.

Autorius Vaidotas Beniušis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 14, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, liepos 13

2020.07.13 19:18
Lietuvos politika 2020.07.13 19:18
2020.07.13 18:15
Lietuvos politika 2020.07.13 18:15
2020.07.13 18:02
Lietuvos politika 2020.07.13 18:02
2020.07.13 16:55
Lietuvos politika 2020.07.13 16:55
2020.07.13 15:33
Užsienio naujienos 2020.07.13 15:33
2020.07.13 15:27
Lietuvos politika 2020.07.13 15:27
2020.07.13 15:01
Lietuvos politika 2020.07.13 15:01
2020.07.13 14:44
Lietuvos politika 2020.07.13 14:44
2020.07.13 13:52
Lietuvos politika 2020.07.13 13:52
2020.07.13 13:31
Lietuvos politika 2020.07.13 13:31
2020.07.13 13:30
Įvairenybės, kultūra 2020.07.13 13:30
2020.07.13 13:29
Užsienio naujienos 2020.07.13 13:29
 
2020.07.11 15:16 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: jeigu rūpinatės savo laisve – paremkite Honkongą - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2020-07-11

Vakarų Berlyno blokada pradėjo ankstesnį šaltąjį karą su Sovietų Sąjunga. Spaudimas Honkongui įžiebė naują, šįkart – su Kinija.

Žemyninės Kinijos komunistinis režimas gniuždo buvusią Britanijos koloniją. Susitarimas dėl „vienos šalies, dviejų sistemų“ baigtas. Naujasis nacionalinio saugumo įstatymas, primestas netikro parlamento Pekine be jokių konsultacijų ar debatų, patvirtina laisvę mylinčių vietos gyventojų blogiausius nuogąstavimus. Bet koks nepaklusnumas, bet koks kontaktas su užsieniečiais, bet kokios nepriklausomos kalbos ar veiksmai dabar yra baudžiamasis nusikaltimas, už kurį teoriškai gresia ir įkalinimas iki gyvos galvos.

Bet kas, prisimenantis 1940 metų sovietines okupacijas regione, kurį esame pratę vadinti „Rytų Europa“ (ar apie jas skaitęs), pastebės didelių panašumų. Laisvė kiekvieną dieną vis labiau varžoma. Pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Viešpatauja baimė. Belieka rinktis – pabėgti, kovoti arba vergauti.

Turėtume visa tai suprasti. Vis dėlto Honkongo likimas gali atrodyti esąs tolima problema. Buvusioms pavergtosioms šalims kyla daug opesnių rūpesčių arčiau namų: revanšistinė Rusija, pacifistinė Vokietija, netvirta NATO, susiskaldžiusi ES, nenuspėjama administracija Vašingtone. Kam užsikrauti dar vieną naštą, prisidedant prie kitų žmonių kovos su Kinija?

Atsakymas – paprastas. Palikti silpnuosius stipriųjų malonei gali lengvai tapti įpročiu. Vakarų šalys nebeprieštarauja dėl Pekino bauginimų Tibete arba dėl 1989 metų žudynių Tiananmenio aikštėje. Leidžiame Kinijos komunistų partijai nustatinėti taisykles daugeliui leidėjų, žiniasklaidai ir akademinėms įstaigoms.

Šio proceso mastas apžvelgiamas naujoje Clive'o Hamiltono ir Mareike Ohlberg knygoje „Nematoma ranka“ (Hidden Hand), jau sulaukusioje didžiulio populiarumo Vokietijoje. Tačiau leidimas anglų kalba buvo įšaldytas dėl teisinių kliūčių.

Baili pozicija siunčia silpnumo signalą. Šiuo silpnumu gali pasinaudoti kiti. Jeigu Vakarai neįstengs palaikyti sąjungininkų ir principų Azijoje, kuriems grėsmę kelia Kinijos komunistų partija, kokia tikimybė, kad palaikysime sąjungininkus ir principus Europoje, kai jiems grėsmę sukels Kremlius?

Į Honkongą negalime skraidinti anglių ir razinų, kaip kadaise aprūpinome Vakarų Berlyną. Vis dėlto galima rinktis daug kitokių priemonių. Nuo Helsinkio iki Tbilisio visos šalys, praeityje patyrusios komunistų agresiją ar diktatūrą, gali ir turi rodyti solidarumą su visa tai patiriančiais šiuo metu. Jos galėtų pakviesti Honkongo prodemokratinio judėjimo atstovus sakyti kalbas parlamentams ir vyriausybėms. Jos galėtų atšaukti ekstradicijos susitarimus. Jos galėtų siūlyti stipendijas studentams, prieglobstį persekiojamiems, bevizį režimą ir ilgalaikius leidimus gyventi visiems to pageidaujantiems iš 7 mln. žmonių, kurių gyvenimai ir ateitis buvo sužlugdyti.

Visa tai derėjo daryti anksčiau. Pastaraisiais metais stebėtas nusigręžimas nuo Tibeto šalyse, anksčiau ištiktose panašaus likimo, yra gėdingas. Dabar dedamos pastangos dėl Honkongo ateityje, ko gera, turės būti atkartotos dar didesnius mastu, komunistų gniaužtams vis labiau spaudžiant Taivaną. Vis tik tai nėra priežastis nieko nedaryti dabar. Laisvę suprantančių šalių veiksmai galėtų netgi paskatinti rimčiau reaguoti tingias ir atsainias „senųjų Vakarų“ valstybes.

Svarbu ne vien ginti principus. Kinijos komunistų partija stengiasi primesti savo valdžią visur, įskaitant Vidurio ir Rytų Europos šalis. Ji nori įvilioti jas į politinę priklausomybę kyšiais elitui, paskolomis pagrįstomis infrastruktūros vystymo sutartimis ir viliojančiu pažadu užtikrinti geopolitinę konkurenciją su Rusija.

Prieš dešimt metų, kai Kinija dar atrodė (tiems, kas nesistengė pažvelgti atidžiau) pragmatiška ir draugiška, ši nuostata atrodė labiau pateisinama. Dabar ji nebėra tokia. Pamatėme, kaip Kinijos komunistų partija elgiasi su savais žmonėms. Kodėl ji turėtų su užsieniečiais elgtis geriau?

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: