2021.05.10 20:57 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

„Hamas“ surengė raketų ataką prieš Jeruzalę (atnaujintas)

Jeruzalė, gegužės 10 d. (AP-AFP-BNS). Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ pareiškė surengęs raketų ataką, atsakydamas į Izraelio „nusikaltimus ir agresiją“, o žydų valstybės pajėgos sudavė atsakomųjų aviacijos smūgių palestiniečių anklavui, kur pranešama apie devynių žmonių žūtį. 

Pastarąsias kelias dienas Jeruzalės senamiestyje ir kitose vietose vyksta dideli neramumai, Izraelio teismui paskelbus sprendimą, kad kelios palestiniečių šeimos turi būti iškeldintos iš aneksuotos Rytų Jeruzalės rajono Šeich Džaros.

„Hamas“ anksčiau pirmadienį perspėjo Izraelį išvesti visas savo saugumo pajėgas iš mečetės komplekso ir Šeich Džaros.

Prieš paskelbiant oro pavojų Izraelyje, Gazos Ruože girdėjosi paleidžiamų raketų gausmas.

Jeruzalėje sirenos pradėjo kaukti tuojau po 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku „Hamas“ nustatyto galutinio termino pajėgoms išvesti. Žmonės, įskaitant Kneseto narius, buvo evakuojami į slėptuves, gatvėse per garsiakalbius aidėjo perspėjimai hebrajų ir anglų kalbomis

Izraelio kariuomenė pranešė, kad iš Gazos Ruožo buvo paleistos septynios raketos, iš kurių dvi buvo numuštas oro erdvės gynybos sistemos „Iron Dome“ (Geležinis kupolas), o dar trys nukrito atvirose vietose.

Viena raketa nukrito Beit Šemeše į pietus nuo Jeruzalės, bet apie ten nukentėjusius žmones pranešimų nebuvo.

Be to, per raketų ataką buvo apgadintas vienas namas Beit Nekofoje, maždaug už 10 km į vakarus nuo Jeruzalės centro, informavo naujienų agentūros AFP televizija.

Izraeliečių kariškiai nurodė, kad Izraelio pietinėje dalyje netoli sienos vienas vyras buvo lengvai sužeistas, kai į jo vairuojamą transporto priemonę pataikė iš Gazos Ruožo paleista prieštankinė raketa.

Prie Damasko vartų Jeruzalėje susirinkę palestiniečiai protestuotojai žinią apie raketų paleidimą pasveikino džiaugsmo šūkiais.

Atsakomybę už ataką prisiėmė „Hamas“ sukarintas sparnas – Ezzedine'o al Qassamo (Izadino Kasamo) brigados.

Šios grupės atstovas Abu Obeida sakė, kad ataka buvo atsakas į Izraelio „nusikaltimus ir agresiją“ Jeruzalėje, įskaitant „represijas prieš Šeich Džaros gyventojus ir Al Aksos mečetę“.

„Tai yra žinia, kurią priešas turi gerai suprasti: jeigu jūs atsakysite – mes [irgi] atsakysime; jeigu jūs eskaluosite – mes [irgi] eskaluosime“, – pabrėžė jis.

Kaip praneša „Hamas“ kontroliuojami palestiniečių žiniasklaidos kanalai, tuojau po raketų atakos iš Izraelio drono paleista raketa užmušė vieną palestinietį anklavo šiaurinėje dalyje.

Izraelio kariuomenė pranešė pradėjusi atsakomuosius aviacijos smūgius Gazos Ruože. Palestiniečiai pranešė, kad anklave per antskrydžius žuvo devyni žmonės, o „Hamas“ patvirtino, kad buvo nukautas vienas jo kovotojų vadų.

„Pradėjome – kartoju, pradėjome – atakuoti karinius taikinius Gazoje“, – žurnalistams sakė Izraelio kariuomenės atstovas Jonathanas Conricusas (Džonatanas Konrikusas).

J. Conricusas patvirtino, kad Izraelio pajėgos smogė vienam „Hamas“ kariniam veikėjui“, o islamistų šaltiniai Gazos Ruože patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad buvo nukautas vienas jų vadų.

Anksčiau pirmadienį per policijos ir palestiniečių susirėmimus prie Al Aksos mečetės buvo sužeista daugiau kaip 300 protestuotojų, iš kurių 228 prireikė medikų pagalbos, pranešė Palestinos Raudonasis Pusmėnulis. Izraelio policija nurodė, kad per susirėmimus nukentėjo 21 pareigūnas, iš kurių trys buvo hospitalizuoti.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, gegužės 10

2021.05.10 21:18
Užsienio naujienos 2021.05.10 21:18
2021.05.10 21:15
Užsienio naujienos 2021.05.10 21:15
2021.05.10 20:57
Užsienio naujienos 2021.05.10 20:57
2021.05.10 20:46
Užsienio naujienos 2021.05.10 20:46
2021.05.10 20:31
Lietuvos politika 2021.05.10 20:31
2021.05.10 20:26
Užsienio naujienos 2021.05.10 20:26
2021.05.10 19:59
Užsienio naujienos 2021.05.10 19:59
2021.05.10 19:45
Užsienio naujienos 2021.05.10 19:45
2021.05.10 19:31
Užsienio naujienos 2021.05.10 19:31
2021.05.10 19:07
Užsienio naujienos 2021.05.10 19:07
2021.05.10 19:05
Užsienio naujienos 2021.05.10 19:05
2021.05.10 18:53
Užsienio naujienos 2021.05.10 18:53
2021.05.10 18:24
Užsienio naujienos 2021.05.10 18:24
2021.05.10 17:39
Užsienio naujienos 2021.05.10 17:39
2021.05.10 17:29
Užsienio naujienos 2021.05.10 17:29
 
2021.05.07 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: stengiantis atremti Kinijos spaudimą pravartu neužmiršti ir Rusijos - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-05-07

Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs save faktinei bedarbystei?

Ne, tokių dalykų jums girdėti neteko – nes pati mintis, kad Rusija galėtų surengti sėkmingą įtakos operaciją JAV kino pramonės širdyje, atrodo verta pajuokos. Dėl tos pačios priežasties jums neteks perskaityti apie Kremliaus įtakos agentus, užgniaužiančius kokį nors Rusiją kritikuojantį tyrimą Vakarų universitetuose. Tokių dalykų nebūna. Ir jeigu Rusija pamėgintų padaryti kažką panašaus, jūs tikrai apie tai išgirstumėt.

Tačiau Kinijos komunistų partija daro visa tai ir dar daugiau. Ir apie tai jums netenka skaityti, nes žmonės yra pernelyg įsibaiminę, kad apie tai pasakotų.

Iš tiesų partinės valstybės spaudimas Holivudui nėra jokia paslaptis – 2020 metais kampanija už žodžio laisvę PEN apie tai paskelbė didelę ataskaitą. Dar vienas pavyzdys buvo „Oskarų“ teikimo ceremonija, kai Kinijoje gimusi Chloe Zhao pelnė geriausio filmo ir geriausio režisieriaus apdovanojimus. Šis laimėjimas galėjo paskatinti džiūgauti – juk Chloe Zhao yra pirmoji tai pasiekusi azijietė, be to, dalį padėkos kalbos ji pasakė kiniškai. Visgi anksčiau ji yra kritikavusi Pekino režimo melą apie istoriją. Per kelias valandas po šios pergalės Kinijos cenzoriai iš socialinės žiniasklaidos pašalino žinutes apie Chloe Zhao triumfą „Oskarų“ dalybose ir pasirūpino, kad interneto paieškos pagal jos kinišką vardą nepateiktų jokių aktualių rezultatų.

Dar vienas akivaizdžios galios pavyzdys – kaip Kinija privertė vieną Vokietijos vaikiškų knygų leidyklą atšaukti iliustruotą knygelę, kurioje buvo išdrįsta pasakyti tiesą: jog COVID-19 pandemija prasidėjo Kinijoje.

Pekino režimo pagrindinis ginklas yra šalies dydis. Jeigu norite Kinijoje pardavinėti knygas arba platinti filmus, privalot pasirūpinti, kad jūsų turinys neįžeistų valdžios. Rusijos ekonomika, kuri yra apytikriai tokio paties dydžio kaip Italijos, nėra pakankamai didelė, kad toks modelis veiktų.

Kremliaus pagrindinė taktika tildyti kritikus – naudotis įstatymais dėl šmeižto ir duomenų privatumo. Įžvalgiausia knyga apie Kremliaus režimą yra „Putino žmonės“ (Putin's People), parašyta Catherine Belton (atskleidžiu: mano draugės). Nešykštėdama detalių ji aprašo, kaip Rusijai vadovaujančios klikos šaknys yra susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir senąja KGB. Dabar ją ir jos leidėjus apipylė ieškinių kruša iš režimui artimų turtingų rusų, nesutinkančių, kaip knygoje apibūdinama jų praeitis ir veikla.

Šiuo bylinėjimusi siekiama mažų mažiausiai atgrasyti žmones, kad jie nesiimtų tokių tyrimų arba neskelbtų jų medžiagos. Jau neskaitant milžiniškų nuostolių pralaimėjimo atveju, gintis tokiose bylose (kalbu iš savo patirties) būna itin brangu ir atima daug jėgų, net jeigu ir laimėtumėt.

Tiek Rusija, tiek Kinija bijo galinčios sugrįžti veiksmingos JAV lyderystės ir suvaržymų, nešamų atnaujintos taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos. Taigi, pagrindinis klausimas – ar didėjantis priešinimasis Kinijai skatina ją glaudžiau bendradarbiauti su Rusija?

Suprantu, kaip Kinija galėtų pasimokti iš Rusijos, pavyzdžiui, veiksmingiau naudotis bylinėjimusi ir netgi nužudymais. Tačiau sunku įžvelgti, kaip patirtis galėtų būti perduodama priešinga kryptimi. Rusija yra silpstanti galybė, o Kinija – kylanti. Rusija į Vakarus žvelgia su baime, o Kinija – su panieka.

Vis dėlto Kinijos priekabiavimas vis labiau atneša priešingų rezultatų nei tikėtasi. Pavyzdžiui, praeitą mėnesį Pekinas mėgino neleisti ES paskelbti ataskaitos apie dezinformaciją. Tai suveikė, bet pareigūnai nutekino susijusį susirašinėjimą. Tokie pavyzdžiai kursto didėjantį (net jei vėluojantį) susirūpinimą Europos Sąjungoje ir paremia J. Bideno administracijos užmojus sutelkti Europos ir Jungtinių Valstijų pastangas atremti Kinijos krečiamas eibes. Būtų sveikintina, jeigu tuo pačiu atsirastų daugiau ryžto ir tvarkantis su Rusija.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: