2016.08.30 17:06 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl virtuvės reikmenų kariuomenei įsigijimo aplinkybių (atnaujintas)

atnaujintas pranešimas

Vilnius, rugpjūčio 30 d. (BNS). Generalinė prokuratūra antradienį nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba perkant kariuomenei virtuvės reikmenis.

Tokį sprendimą priėmė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, gavęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavedimą.

Bus siekiama išsiaiškinti su virtuvės reikmenų kariuomenei įsigijimu susijusias aplinkybes. Atlikti ikiteisminį tyrimą pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, pranešė prokuratūra.

Anksčiau, 2015 metų kovą, Vilniaus apylinkės prokuratūra su Karo policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Tačiau nenustačius sukčiavimo požymių ikiteisiminis tyrimas šių metų birželį nutrauktas.

Anot Generalinės prokuratūros pranešimo, tuomet aiškintasi, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės – lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai – buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.

Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius nusprendė šį ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika. Generalinės prokuratūros teigimu, sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

„Tyrimo metu nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes. Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas“, – tvirtinama Generalinės prokuratūros pranešime.

Nepaisant to, kad neįžvelgė sukčiavimo požymių, prokuroras M.Januškevičius paprašė Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) įvertinti patį sandorį. Šių metų rugpjūčio 16 dieną Vilniaus apylinkės prokuratūra gavo VPT išvadą, kad atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galbūt įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Šią išvadą prokuroras persiuntė Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Kol kas joks sprendimas nepriimtas.

VPT antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. Pasak pranešimo, 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų pirkimus kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

Virtuvės įrankius Lietuvos kariuomenė įsigijo, kai su bendrovė „Nota bene“ sudarė preliminarią maždaug 1,6 mln. eurų sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų.

Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus apie įtartinus kariuomenės pirkimus, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad įstatymai „nenumato galimybės vogti“ bei reikalauja atsakomybę už tai prisiimti krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką.

Krašto apsaugos ministras J.Olekas aiškina, kad virtuvės reikmenys nenaudojami ir siekiama išsiaiškinti galimą sukčiavimą. Pasak ministro, Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu dėl pirkimo pradėti ikiteisminį tyrimą, o pastaroji, jį pradėjusi, vėliau tyrimą nutraukė.

J.Olekas teigė, kad Krašto apsaugos ministerija rugpjūčio 17 dieną šį sprendimą apskundė teismui.

Jis pridūrė, kad už šį pirkimą atsakingam asmeniui iš Lietuvos kariuomenės po tarnybinio patikrinimo trims mėnesiams 30 proc. buvo sumažinta alga, o vėliau jis perkeltas į kitas pareigas.

BNS žiniomis, tas asmuo yra tuometis Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento vadovas Valdas Dambrauskas. Kariuomenės vadas J.V.Žukas sakė, kad jis šiuo metu perkeltas dirbti į Jungtinį štabą.

politika@bns.lt, +370 5 205 8514 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Antradienis, rugpjūčio 30

2016.08.30 17:48
Užsienio naujienos 2016.08.30 17:48
2016.08.30 17:06
Sportas 2016.08.30 17:06
2016.08.30 15:50
Užsienio naujienos 2016.08.30 15:50
2016.08.30 15:50
Sportas 2016.08.30 15:50
2016.08.30 15:45
Lietuvos politika 2016.08.30 15:45
1 2 3 4 5
 
2016.08.24 09:21 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Putinizmo neįveiksime putinizuodami savo visuomenes (apmąstymai Sovietų Sąjungos subyrėjimo 25-ųjų metinių proga)

Komentaras

Edward Lucas

2016 08 24

Priešintis putinizmui užsienyje daug lengviau negu kovoti su juo namuose. Minint nepavykusios griežtosios linijos šalininkų pučo Maskvoje 25-ąsias metines, ši išvada yra svarbi pamoka iš Sovietų Sąjungos griuvėsių susikūrusioms (arba kaip Baltijos šalių atveju – atsikūrusioms) šalims ir jų sąjungininkėms.

1991 metais šventėme dvigubą pergalę. Viena iš jų – blogio imperijos, pavergusios savo kaimynes ir siūliusioms Vakarams rinktis branduolinį karą arba pralaimėjimą, galas. Kita – komunizmo ir jo nevykusios ekonomikos sistemos, primestos politinėmis represijomis, žlugimas.

Pirmoji pergalė vis dar atrodo tvari. Rusija nebėra pasaulio supergalybė. Jos imperiją arba „kietosios“ įtakos zoną sudaro tik apgailėtinas satrapijų rinkinys: Abchazija, Pietų Osetija, Padniestrė ir Donecko bei Luhansko „liaudies respublikos“. Azijoje ji yra stelbiama Kinijos. Rusija kelia grėsmę savo regione ir drumsčia ramybę, bet labiau dėl Vakarų silpnumo, o ne dėl savo pačios galios.

Antroji pergalė – veikiau dalinė.

Tiesa, kad niekas, o juolab Rusija, nebetiki, kad socialistinės planinės ekonomikos yra veiksmingos.

Vis dėlto išrauti sovietų politinį palikimą buvo daug sunkiau. Vienpartinio komunistų valdymo, pagrįsto proletariato diktatūra ir kitomis marksizmo-leninizmo dogmomis, nebėra. Deja, vietoje jo liko slogus kokteilis: silpnos institucijos, turtingųjų ir galingųjų nebaudžiamumas, per dideles galias turinčios saugumo tarnybos, korupcija ir nusivylę bei galių netekę piliečiai.

Tik trys šalys, buvusios už senosios sovietinės sienos – Estija, Latvija ir Lietuva – tvirtai laikosi tarptautinių politinės laisvės standartų. Iš esmės tokia pati padėtis nusistovėjo ir buvusiose Varšuvos sutarties šalyse, nors Vengrijoje ir Lenkijoje padvelkė nerimą keliančiu putinizmu: teisingumo sistemos politizavimu, politinių varžovų demonizavimu, nepagarba nepriklausomoms institucijoms ir dirbtinai kurstoma ksenofobija. Šių žalingų reiškinių aidai „Brexit“ ir Amerikos prezidento rinkimų kampanijose suteikia svarų pagrindą nerimauti dėl politinės sistemos būklės kitose šalyse.

Esant tokiam silpnumui, Rusija vis labiau naudoja prieš mus atviras ir slaptas priemones, jų išradingus ir netikėtus derinius. Mums dažniausiai nepavykdavo atremti šios grėsmės. Amerikai ir Vakarų Europai ypač reikalinga tvirtesnė saugumo kultūra: visuomenė privalo geriau suvokti, su kokiais pavojais susiduriame.

Buvusiose pavergtosiose šalyse, suprantančiose šią grėsmę, pavojų kelia per aštri reakcija. Susidūrus su propagandos audra kyla pagunda varžyti žiniasklaidos laisvę. Susidūrus su ardomąja veikla gresia visur pradėti matyti šnipus ir apkarpyti piliečių laisves. Dėl ekonominio karo tampa patrauklu diriguoti – griebtis subsidijų, kvotų, atrankinio apmokestinimo ir panašių priemonių.

Ypač didelis nerimas kyla dėl Ukrainos, kur rusenantis karas rytuose ardo politinę kultūrą. Kova su korupcija įstrigo; prokuratūra įsitraukė į atvirą konfliktą su didelį spaudimą patiriančiais kyšininkų persekiotojais. Žurnalistai, atliekantys savo darbą – keliantys nepatogių klausimų, randantys įdomių faktų ir juos skelbiantys – kaltinami teikiantys pagalbą priešui. Maidano demonstrantai savo gyvybėmis rizikavo (ir jas aukojo) ne dėl to.

Žvelgdami į pastaruosius 25 metus turėtume prisiminti, kad konstruktyvi įtampa yra būtina demokratijos dalis. Mes – žurnalistai, pareigūnai, teisininkai, politikai, verslininkai, dvasiniai lyderiai, akademikai, privatūs piliečiai – laikomės tų pačių taisyklių, bet nesame vienoje komandoje. Atvirumas, sąžiningumas ir įvairovė neabejotinai nulems klaidų ir pasimetimo – bet ši padėtis geresnė negu sistema, kai viskas kontroliuojama iš viršaus vienybės ir patriotizmo vardan. Jeigu neatidėliotinas poreikis priešintis putinizmui ves prie mūsų pačių šalių putinizacijos, Rusijos lyderis bus laimėjęs lygiai taip pat tvirtai, kaip ir pasiuntęs tankus riedėti mūsų sostinių gatvėmis.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter