2016.12.06 12:17 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje: svarbiausi klausimai ir atsakymai

Vilnius, gruodžio 6 d. (BNS). Seimas antradienį ketina svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus.

Kas yra apvaisinimas mėgintuvėlyje?

Diskusijų kelia vadinamasis apvaisinimas in vitro, kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą. Pirmasis „kūdikis iš mėgintuvėlio“ 1978 metais gimė Anglijoje. 2012 metais buvo paskelbta, kad po šios procedūros pasaulyje gimė apie 5 mln. žmonių.

Kokia situacija Lietuvoje ir kodėl siūlomas įstatymas?

Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji menkai reglamentuojama, kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama valstybės. Priėmus įstatymą, nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.

Kas kelia daugiausia diskusijų?

Didžiausias diskusijas kelia tai, ar embrionai turi būti saugomi kaip žmogaus gyvybė. Kritikai sako, kad su pagarbos žmogaus gyvybei principu nesuderinami neribotas embrionų kūrimas, neribotas jų šaldymas ir sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminams, embrionų atranka pagal genetinius požymius ir tokios atrankos metu „netinkamais naudoti“ pripažintų embrionų sunaikinimas. Kai kurie politikai ir medikai sako, kad etines problemas išsprendžia nauja technologija šaldyti ne embrionus, o kiaušialąstes. Liberalesnio reglamentavo šalininkai sako, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Jų teigimu, nesant įstatymo, turtingesnės šeimos rinksis pagalbinio apvaisinimo procedūras užsienyje, o neturtingos ir toliau negalės susilaukti vaikų.

Antras svarbus klausimas yra susijęs su lytinių ląstelių - spermos ir kiaušialąsčių - donoryste. Kritikai sako, kad anoniminė donorystė atima vaikų teisę žinoti savo tėvus. Šalininkai teigia, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.

Kaip keitėsi pasiūlymai?

2016 metų birželio konservatyvi versija:

embrionų skaičius ribojamas - jų sukuriama tiek, kiek vienu metu bus perkelta į moters organizmą, draudžiamas embrionų šaldymas;

negalima išankstinė embriono diagnostika;

draudžiama lytinių ląstelių donorystė.

2016 metų rugsėjo liberali versija:

embrionų skaičius neribojamas, leidžiamas embrionų šaldymas, o dėl jų naikinimo ir naudojimo spręstų sveikatos apsaugos ministras;

leidžiama išankstinė embriono diagnostika;

lytinių ląstelių donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą.

Pirminis „valstiečių“ pasiūlymas:

embrionų skaičius ribojimas - jų sukuriama tiek, kiek vienu metu bus perkelta į moters organizmą, įstatymu draudžiama embrionų atranka, draudžiamas embrionų šaldymas, išvežimas iš Lietuvos;

negalima išankstinė embriono diagnostika;

lytinių ląstelių donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą, bet sulaukę pilnametystės vaikai gali sužinoti donorų tapatybę.

Naujas „valstiečių“ pasiūlymas:

embrionų skaičius neribojamas, leidžiamas embrionų šaldymas, bet įstatyme numatomas neribotas nepanaudotų embrionų saugojimas, draudžiamas embrionų išvežimas iš Lietuvos;

leidžiama išankstinė embriono diagnostika;

lytinių ląstelių  donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą, bet sulaukę pilnametystės vaikai gali sužinoti donorų tapatybę.

Kokių pozicijų laikosi politikai?

Sugriežtinti įstatymą praeitą savaitę pasiūlė 57 politikai. Dauguma iš jų - „valstiečiai“, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Už liberalesnį reglamentavimą tvirtai pasisako socialdemokratai ir liberalai. Už konservatyvų variantą - prieš embrionų šaldymą ir už jų skaičiaus ribojimą - Vyriausybėje pasisakė atskirąją nuomonę pareiškęs Rokas Masiulis, kadenciją baigiančioje Vyriausybėje dirbęs energetikos ministru, o naujoje paskirtas susisiekimo ministru. Konservatorius Andrius Kubilius viešai pareiškė palaikantis liberalesnį variantą. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po kritikos atsitraukė ir antradienį sutiko atsisakyti siūlymo riboti embrionų skaičių ir drausti juos šaldyti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkimų kampanijos metu per rinkimų debatus prieš daugiau kaip dvejus metus embrionų naikinimą buvo pavadinusi „labai neetišku dalyku“, bet šiemet liepą ji vetavo įstatymą, kuris draudžia embrionų šaldymą ir riboja sukuriamų embrionų skaičių. Ji žada vetuoti ir naują įstatymą, jei jis ribos sukuriamų embrionų skaičių.

Kokia situacija užsienyje?

Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas  mėgintuvėlyje iš dalies finansuojamas valstybės.

Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė įstatymą, panašų į Lietuvos birželio mėnesio versiją, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai paskelbė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.

Autorius: Vaidotas Beniušis

politika@bns.lt, +370 5 205 8514 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Antradienis, gruodžio 06

2016.12.06 12:44
Lietuvos politika 2016.12.06 12:44
2016.12.06 12:17
Lietuvos politika 2016.12.06 12:17
2016.12.06 11:48
Užsienio naujienos 2016.12.06 11:48
2016.12.06 11:01
Užsienio naujienos 2016.12.06 11:01
1 2 3 4 5
 
2016.11.30 14:15 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Castro reikia pasmerkti, o ne pagerbti

Komentaras

Edward Lucas

2016 11 30

Fidelio Castro skelbtos žalingos ir nusikalstamos idėjos niekur nedingo. Jos sugrįžo, nors ir įgijo naują pavidalą. Liberali santvarka, kurios jis nekentė – tokie buržuaziniai pramanai kaip įstatymų viršenybė, laisvi rinkimai ir žodžio laisvė – dabar patiria grėsmę, keliamą kairiųjų ir dešiniųjų populistų. Netgi išrinktojo JAV prezidento požiūris į šias vertybes atrodo gana neaiškus.

Europa savo ruožtu patiria didžiausią per pastaruosius tris dešimtmečius grėsmę, keliamą stiprėjančios Rusijos, apimtos revanšistinių nuotaikų. Castro mirtis yra proga mums prisiminti, kad Šaltasis karas buvo nešvarus, siaubingas ir tikras; kad vos jo nepralaimėjome ir labai džiaugiamės jį laimėję. Juk džiaugiamės, tiesa?

Vis dėlto daug svarbių veikėjų, pradedant popiežiumi, baigiant Baracku Obama ir Jeanu-Claude’u Junckeriu – kurie, regis, turėtų būti supratingesni – Kubos komunistų lyderio mirtį laiko proga išsakyti patoso kupinų sentimentalių pareiškimų apie jo istorinį vaidmenį.

Nėra jokio paradokso, kad blogi žmonės gali nuveikti svarbių ir įdomių darbų. Siaubingi žmonės retai būna nuobodžios asmenybės. Ir jeigu pakankamai ilgai išbūni valdžioje, per tą laiką tikriausiai įvyks kažkas gera. Pavyzdžiui, Stalinas industrializavo Sovietų Sąjungą ir pertvarkė jos infrastruktūrą. Hitleris tiesė kelius ir skatino sveiką gyvenseną (tik kai kuriems, nes kai kurias mažiau vertinamas žmonių grupes šis režimas, tarkim, spaudė itin sunkiai dirbti).

Svarbu nepainioti stipriųjų asmenybės bruožų su moralės vertinimais. Drąsa, ištikimybė ir gebėjimas aiškiai reikšti savo mintis gali būti pavydėtini ypatumai, bet ne visais atvejais keliantys susižavėjimą. Daugybė nacių buvo drąsūs. Daugybė komunistų buvo ištikimi. Propagandininkai visur iškalbūs (ir netgi sąmojingi ir žavūs). Tai jų nedaro gerais žmonėmis.

Taip, pono Castro režimui gerai sekėsi užtikrinti sveikatos apsaugą neturtingoje šalyje, kuriai anksčiau šios paslaugos buvo neprieinamos. Jis atlaikė milžinišką Jungtinių Valstijų spaudimą. Jo nuverstas ankstesnis režimas buvo nesąžiningas ir žiaurus.

Bet tai nereiškia, kad turėtume gedėti jo mirties. Priminsiu kelis dalykus: Castro režimas buvo įpratęs naudoti kankinimus ir žiauriausius KGB stiliaus psichologinio spaudimo metodus. Jis žudė žmonės, juos kalino ir sugriaudavo jų gyvenimą. Lygiuodamasis į sovietus, jis primetė puritonišką kultūros ir asmeninio gyvenimo kontrolę. Jis siuntė gėjus į koncentracijos stovyklas (taip pat draudė rokenrolą ir ilgus plaukus).

Iš šio „socialistinio rojaus“ pabėgo šimtai tūkstančių žmonių. Kuba, galėjusi būti viena turtingiausių Vakarų pusrutulio valstybių, beveik visą Šaltojo karo laikotarpį buvo priklausoma nuo subsidijų, o ekonomiką ištiko krachas, kai rublių srautas išseko.

Po mirties ponui Castro rodoma pagarba iš tiesų mažai susijusi su juo pačiu arba sala, kurią jis netinkamai valdė. Ir nė kiek ji neatspindi žinojimo, į kokias aklavietes tokios idėjos gali nuvesti mūsų laikais – puikus pavyzdys yra baisus Venesuelos ekonomikos skurdas.

Šios liaupsės daugiausiai atspindi Vakarų neapykantą sau ir saviapgaulę. Net ir santūriai girdami komunistinę Kubą bei jos įkūrėją galite parodyti, kad kairiojo sparno idealizmo kibirkštis tebedega jūsų romantiškoje dvasioje, kad jus šiurpina imperializmas ir karo kurstymas, kad širdimi esate nuskriaustųjų pusėje. Anais laikais galbūt būtumėt kovęsi Ispanijos pilietiniame kare ir rašę apie tai eiles. Arba būtumėt tapę žvaigždėmis Kasablankoje.

Pagrindinė tokio mąstymo problema – kad jis iškreipia ne vien patogiai nutolusios praeities, bet ir dabartinės padėties suvokimą. Mes neužkirsime kelio Vladimirui Putinui, jeigu galvosime, kad Vakarai yra taip sugadinti godumo, imperializmo ir militarizmo, kad jų nebeverta ginti.

Mūsų pusė nebuvo tobula anksčiau ir nėra tobula dabar. Vis dėlto kare svarbiausias dalykas – nepralaimėti. Mes turėtume šokti ant Castro kapo, o ne linkėti, kad jis būtų laimėjęs.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter