2016.12.06 16:02 |Kategorija:  Cover news
AFP-Scanpix nuotr.

Lietuva nusprendė neįsileisti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų, V.Putinas piktinasi

Vilnius, gruodžio 6 d. (BNS). Lietuva nusprendė neįsileisti į šalį Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų dėl sprendimų, įteisinusių Krymo aneksiją. Toks sprendimas sukėlė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasipiktinimą.

Rusijos teisėjai ketino vykti į kovą Vilniuje rengiamą Pasaulinį konstitucinių teismų kongresą. Bet šiemet lapkritį Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos siūlymu nusprendė Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjus įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems neįleidžiama atvykti į Lietuvą, BNS patvirtino užsienio reikalų ministro atstovas spaudai.

„Sprendimas priimtas todėl, kad 2014 metais Rusijos Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutartis, kurios formalizavo Krymo aneksiją, o tai yra grubus visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų pažeidimas“, - sakė Kęstutis Vaškelevičius.

Pasak jo, Lietuva apie šį sprendimą informavo visas Europos Sąjungos šalis. Anot ministro atstovo, Rusijos teisėjai įtraukti į sąrašus „laikantis visų teisės aktuose numatytų normų ir procedūrų“, teisėjai turi teisę šį Lietuvos sprendimą skųsti Lietuvos teismuose.

Informacija apie šį Lietuvos sprendimą paviešinta per Rusijos Konstitucinio Teismo pirmininko Valerijaus Zorkino susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kaip skelbia agentūra „Interfax“, V.Zorkinas informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Lietuva yra atsiuntusi diplomatinį pranešimą, jog teisėjai nebus įleidžiami į Lietuvą. Jo žodžiais, Lietuva pranešime informavo, kad „Konstitucinio Teismo teisėjai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui“.

Rusijos vadovas V,Putinas į tai sureagavo klausimu: „Kas lėmė tokį tiesiog idiotišką sprendimą?“

Teismo vadovas informavo Rusijos vadovą, kad sprendimo priežastis buvo Rusijos KT sprendimas dėl Krymo, kurio aneksiją Vakarai laiko Ukrainos vientisumo neliečiamybės pažeidimu.

„Labai keista. Kai kada susidaro įspūdis, kad žmonės nukrito iš kitos planetos“, - atsakė V.Putinas.

ES nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti. ES yra įvedusi ekonomines sankcijas Maskvai, taip pat taiko sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją. Lietuvos URM teigimu, Rusijos KT teisėjai nėra įtraukti į ES juoduosius sąrašus.

politika@bns.lt, +370 5 205 85 31 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Antradienis, gruodžio 06

2016.12.06 19:22
Įvairenybės, kultūra 2016.12.06 19:22
2016.12.06 19:01
Įvairenybės, kultūra 2016.12.06 19:01
2016.12.06 17:23
Užsienio naujienos 2016.12.06 17:23
2016.12.06 16:46
Užsienio naujienos 2016.12.06 16:46
2016.12.06 15:58
Užsienio naujienos 2016.12.06 15:58
2016.12.06 15:41
Lietuvos verslas 2016.12.06 15:41
1 2 3 4 5
 
2016.11.30 14:15 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Castro reikia pasmerkti, o ne pagerbti

Komentaras

Edward Lucas

2016 11 30

Fidelio Castro skelbtos žalingos ir nusikalstamos idėjos niekur nedingo. Jos sugrįžo, nors ir įgijo naują pavidalą. Liberali santvarka, kurios jis nekentė – tokie buržuaziniai pramanai kaip įstatymų viršenybė, laisvi rinkimai ir žodžio laisvė – dabar patiria grėsmę, keliamą kairiųjų ir dešiniųjų populistų. Netgi išrinktojo JAV prezidento požiūris į šias vertybes atrodo gana neaiškus.

Europa savo ruožtu patiria didžiausią per pastaruosius tris dešimtmečius grėsmę, keliamą stiprėjančios Rusijos, apimtos revanšistinių nuotaikų. Castro mirtis yra proga mums prisiminti, kad Šaltasis karas buvo nešvarus, siaubingas ir tikras; kad vos jo nepralaimėjome ir labai džiaugiamės jį laimėję. Juk džiaugiamės, tiesa?

Vis dėlto daug svarbių veikėjų, pradedant popiežiumi, baigiant Baracku Obama ir Jeanu-Claude’u Junckeriu – kurie, regis, turėtų būti supratingesni – Kubos komunistų lyderio mirtį laiko proga išsakyti patoso kupinų sentimentalių pareiškimų apie jo istorinį vaidmenį.

Nėra jokio paradokso, kad blogi žmonės gali nuveikti svarbių ir įdomių darbų. Siaubingi žmonės retai būna nuobodžios asmenybės. Ir jeigu pakankamai ilgai išbūni valdžioje, per tą laiką tikriausiai įvyks kažkas gera. Pavyzdžiui, Stalinas industrializavo Sovietų Sąjungą ir pertvarkė jos infrastruktūrą. Hitleris tiesė kelius ir skatino sveiką gyvenseną (tik kai kuriems, nes kai kurias mažiau vertinamas žmonių grupes šis režimas, tarkim, spaudė itin sunkiai dirbti).

Svarbu nepainioti stipriųjų asmenybės bruožų su moralės vertinimais. Drąsa, ištikimybė ir gebėjimas aiškiai reikšti savo mintis gali būti pavydėtini ypatumai, bet ne visais atvejais keliantys susižavėjimą. Daugybė nacių buvo drąsūs. Daugybė komunistų buvo ištikimi. Propagandininkai visur iškalbūs (ir netgi sąmojingi ir žavūs). Tai jų nedaro gerais žmonėmis.

Taip, pono Castro režimui gerai sekėsi užtikrinti sveikatos apsaugą neturtingoje šalyje, kuriai anksčiau šios paslaugos buvo neprieinamos. Jis atlaikė milžinišką Jungtinių Valstijų spaudimą. Jo nuverstas ankstesnis režimas buvo nesąžiningas ir žiaurus.

Bet tai nereiškia, kad turėtume gedėti jo mirties. Priminsiu kelis dalykus: Castro režimas buvo įpratęs naudoti kankinimus ir žiauriausius KGB stiliaus psichologinio spaudimo metodus. Jis žudė žmonės, juos kalino ir sugriaudavo jų gyvenimą. Lygiuodamasis į sovietus, jis primetė puritonišką kultūros ir asmeninio gyvenimo kontrolę. Jis siuntė gėjus į koncentracijos stovyklas (taip pat draudė rokenrolą ir ilgus plaukus).

Iš šio „socialistinio rojaus“ pabėgo šimtai tūkstančių žmonių. Kuba, galėjusi būti viena turtingiausių Vakarų pusrutulio valstybių, beveik visą Šaltojo karo laikotarpį buvo priklausoma nuo subsidijų, o ekonomiką ištiko krachas, kai rublių srautas išseko.

Po mirties ponui Castro rodoma pagarba iš tiesų mažai susijusi su juo pačiu arba sala, kurią jis netinkamai valdė. Ir nė kiek ji neatspindi žinojimo, į kokias aklavietes tokios idėjos gali nuvesti mūsų laikais – puikus pavyzdys yra baisus Venesuelos ekonomikos skurdas.

Šios liaupsės daugiausiai atspindi Vakarų neapykantą sau ir saviapgaulę. Net ir santūriai girdami komunistinę Kubą bei jos įkūrėją galite parodyti, kad kairiojo sparno idealizmo kibirkštis tebedega jūsų romantiškoje dvasioje, kad jus šiurpina imperializmas ir karo kurstymas, kad širdimi esate nuskriaustųjų pusėje. Anais laikais galbūt būtumėt kovęsi Ispanijos pilietiniame kare ir rašę apie tai eiles. Arba būtumėt tapę žvaigždėmis Kasablankoje.

Pagrindinė tokio mąstymo problema – kad jis iškreipia ne vien patogiai nutolusios praeities, bet ir dabartinės padėties suvokimą. Mes neužkirsime kelio Vladimirui Putinui, jeigu galvosime, kad Vakarai yra taip sugadinti godumo, imperializmo ir militarizmo, kad jų nebeverta ginti.

Mūsų pusė nebuvo tobula anksčiau ir nėra tobula dabar. Vis dėlto kare svarbiausias dalykas – nepralaimėti. Mes turėtume šokti ant Castro kapo, o ne linkėti, kad jis būtų laimėjęs.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter