2017.12.11 13:48 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

2018-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė - BNS APŽVALGA

Vilnius, gruodžio 11 d. (BNS). Seimas antradienį ketina priimti 2018 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas.

PENSININKAS

Nuo sausio vidutinė senatvės pensija, turint 30 metų stažą, turėtų siekti 332 eurus – apie 30 eurų daugiau nei dabar. Stažo nesukaupusiems žmonėms ji gali augti apie 12 eurų. Be būtinojo stažo į pensiją išeina apie ketvirtadalis žmonių. Kritikai sako, kad toks netolygus pensijų augimas gali didinti atskirtį tarp pačių pensininkų.

Vidutinė netekto darbingumo (invalidumo) pensija turėtų paaugti nuo 198 iki 212 eurų, vidutinė našlių ir našlaičių pensija – nuo 33,6 euro iki 36 eurų.

MOKYTOJAS

Mokytojų algos turėtų keistis nuo rugsėjo, įvedus vadinamąjį etatinį apmokėjimą. Vyriausybė skaičiuoja, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis „į rankas“ turėtų pakilti nuo 685 iki 750 eurų. 2019 metais prognozuojama vidutinė alga – 810 eurų į rankas.

MEDIKAS

Vyriausybė sako, kad naujasis biudžetas gydytojų ir slaugytojų atlyginimus nuo gegužės leis pakelti penktadaliu. Daugiau algas žadama kelti mažiau uždirbantiems, tačiau konkretūs skaičiai paaiškės vėliau, sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Vyriausybės duomenimis, vidutinis gydytojų darbo užmokestis siekia apie 1120 eurų „į rankas“, slaugytojai gauna apie 580 eurų.

Rezidentų algas svarstoma kelti jau nuo sausio – jaunesniojo gydytojo rezidento atlyginimas, numatoma, augs nuo 343 iki 374 eurų „į rankas“, vyresniojo gydytojo rezidento – nuo 415 iki 456 eurų „į rankas“.

TARNAUTOJAS

Dėl bazinio dydžio pakėlimo apie 70 proc. viso valstybės tarnybos korpuso sudarantiems specialistams pareiginis atlyginimas augs maždaug 10–12 eurų. Šiuo metu vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ siekia apie 800 eurų.

STATUTINIS PAREIGŪNAS

Visiems pasieniečiams atlyginimai nuo sausio turėtų didėti apie 5 proc.: pradedantysis pasienietis „į rankas“ turėtų uždirbti 26 eurais daugiau – apie 535 eurus, turintis 20 metų darbo stažą – apie 840 eurų, arba 40-čia eurų daugiau, nei šiemet.

Visiems ugniagesiams atlyginimai turėtų būti keliami mažiausiai po 25 eurus – pradedantysis ugniagesys uždirbtų 467 eurus, turintis 20-ies metų darbo stažą – apie 730 eurų. Po neeilinių vertinimų dar per 1,5 tūkst. ugniagesių atlyginimai papildomai kiltų 26 eurais.

Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad ugniagesių ir pasieniečių algas Seimas dar šiek tiek padidins per paskutinį balsavimą antradienį.

Policijoje atlyginimai nuo sausio turėtų didėti tik aukštesniosios grandies pareigūnams – per 1,3 tūkst. asmenų atlyginimai turėtų augti apie 45 eurus. Policijos patrulis, kaip ir iki šiol, gautų 700 eurų, tyrėjai ir specialistai – apie 850 eurų „į rankas“.

VALSTYBĖS VADOVAI  

Prezidentės Dalios Grybauskaitės alga atskaičius mokesčius bus 5538 eurai – beveik 84 eurais daugiau nei dabar. Reprezentacinės išlaidos bus 27,5 euro didesnės ir sieks 1822 eurus.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio alga didės 44 eurais iki 2910 eurų, premjero Sauliaus Skvernelio – 50 eurų iki beveik 3253 eurų „į rankas“.

TĖVAI

Nuo sausio įvedamos 30 eurų išmokos už vaikus, bet naikinama papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio lengvata. Vidutines pajamas gaunančioms šeimoms iš esmės niekas nesikeičia – jos per lengvatą praras tiek, kiek gaus su išmokomis.

Mažų pajamų šeimos, iki šiol negalėjusios pasinaudoti lengvata dėl mažų tėvų algų, pajus realius pokyčius – jos dabar gauna po 28 eurus už vaiką iki dvejų metų ir 15 eurų už vyresnį, nuo sausio išmokos atitinkamai augs iki 58 ir 45 eurų.

VERSLININKAS

Verslininkai viliasi, kad bendras gyventojų pajamų didėjimas paskatins vartojimą, tačiau dalis regionuose dirbančių mažų įmonių sako, jog susidurs su iššūkiais dėl minimalios algos didinimo 20 eurų iki 400 eurų.

Keičiasi užsiimančiųjų individualia veikla apmokestinimas – jis priklausys ne nuo darbo pobūdžio, o nuo pajamų lygio – 5 proc. pajamų tarifą mokės gaunantys iki 20 tūkst. eurų per metus, perlipus šią ribą tarifas augs proporcingai ir 15 proc. pasiektų ties 35 tūkst. eurų. Kaip tai paveiks mokesčių surinkimą, daug priklausys nuo to, ar pavyks pažaboti realias pajamas slepiančius verslininkus.

Autoriai: Milena Andrukaitytė, Snieguolė Balčiūnaitė, Vytautas Budzinauskas, Donata Majauskienė, Ignas Jačauskas, Pranciškus Vaišvila

Redaktorius: Vaidotas Beniušis

politika@bns.lt, +370 5 205 8514 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Pirmadienis, gruodžio 11

2017.12.11 20:19
Įvairenybės, kultūra 2017.12.11 20:19
2017.12.11 19:26
Užsienio naujienos 2017.12.11 19:26
2017.12.11 17:36
Lietuvos politika 2017.12.11 17:36
2017.12.11 16:47
Lietuvos politika 2017.12.11 16:47
2017.12.11 15:53
Lietuvos verslas 2017.12.11 15:53
2017.12.11 15:04
Užsienio naujienos 2017.12.11 15:04
2017.12.11 14:57
Užsienio naujienos 2017.12.11 14:57
1 2 3 4 5
 
2017.12.11 13:22 |Kategorija:  Komentarai

M. Antonovič. Kova prieš „Nord Stream II“dar nebaigta

M. Antonovič. Kova prieš „Nord Stream II“dar nebaigta

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Marijuš Antonovič

2017 12 11

Kristinos Tamelytės nuotr.

Atrodo, kad dar vasarą visą Vidurio Rytų Europą ir ypač Ukrainą gąsdinęs Vokietijos ir Rusijos bendras dujotiekio Baltijos Jūros dugnu „Nord Stream II“ (NS2) projektas žlunga. Tokį vaizdą galima susidaryti iš daugybės faktų. JAV Kongresas priėmė sankcijas, kurios baustų kompanijas, vykdančias naujų energetikos projektus su Rusija. Po truputį platėja koalicija valstybių, besipriešinančių NS2. Prie Baltijos valstybių ir Lenkijos prisijungė Danija, Italija ir ypač JAV. Net prokremliško Europos Sąjungos (ES) Komijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio patarėjai prakalbo apie NS2 grėsmę visai ES energijos išteklių diversifikavimo strategijai. O praėjusią savaitę portalas energetyka24.com pranešė, kad „Gazprom“ atleido savo lobistus Briuselyje už prastą darbą ginant NS2 projektą.

Deja, bet šitoks vaizdas yra iliuzinis. Šalia šių faktų, galima paminėti kitus, kurie rodo, kad nepaisanti ligšiolinių nesėkmių Vokietija ir Rusija nenuleido rankų ir toliau bando įgyvendinti NS2.

Pirma, padidėjo tikimybė, kad Vokietijos socialdemokratai sugrįš į valdžią po to, kai žlugo derybos dėl „Jamaikos“ valdančiosios koalicijos. Būtent socialdemokratai yra patys didžiausi NS2 projekto šalininkai tarp Vokietijos partijų. Kita vertus, net socialdemokratams vis dėlto atsisakius prisijungti koalicijos, tai nereiškia, kad NS2 grėsmė dingtų. Kaip gruodžio 1 d. Krokuvoje vykusioje konferencijoje apie Baltijos Jūros regioną NS2 ir geopolitinių iššūkių šešėlyje teigė Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūrai Piotras Naimskis, Vokietijos pozicija dėl NS2 išliko nuosekli tiek prie buvusios vyriausybės, tiek prie dabartinio „tarpuvaldžio:“ NS2 yra grynas verslas, o ES teisė jam negali būti taikoma.

Antra, JAV priimtos sankcijos viso labo tik suteikia vykdomajai valdžiai taikyti sankcijos savo nuožiūra. Tai negarantuoja jų automatinio pritaikymo NS2 atvejui, ypač turint omeny Donaldo Trumpo ryšius su Rusijos politikais. Trečia, Vokietija taip įgavo naujų sąjungininkų kovoje dėl NS2 – Čekiją, kuri išreiškė savo pritarimą šiam projektui. Ketvirta, Briuselyje vis dar nesibaigė politinės batalijos dėl teisinio statuso, kuris bus taikomas NS2. Baltijos valstybės, ypač Lietuva, Lenkija, Estija ir Danija teigia, kad NS2 prieštarauja ES neseniai priimtai energetikos unijos strategijai ir reikalauja, kad NS2 būtų pritaikytas ES trečiasis energetikos paketas, kuris atskiria infrastruktūros tiekėjus, valdytojus ir vartotojus. Vokietija atremia šiuos argumentus teigdama, kad ši teisė negalioja tarptautiniuose vandenyse esantiems energetikos infrastruktūros objektams.

Tačiau šioje vietoje įsikišo Europos Komisija. Ji įregistravo pataisą, kuri numato, kad ES trečiasis energetikos paketas galiotų visiems dujotiekiams įeinantiems ir išeinantiems iš ES. Jeigu ši pataisa įsigaliotų, NS2 projektas netektų savo prasmės, nes šitaip būtų užkirstas kelias Rusijai įtvirtinti savo dominavimą ES dujų rinkoje ir šitaip sužlugdyti Vidurių Rytų Europos valstybių bandymų diversifikuoti savo energijos importą ekonominius pamatus.

Taip pat reikėtų išskirti ir dar vieną sąjungininką kovoje prieš NS2. Tai yra Danija. Praeitą savaitę jos parlamentas priėmė įstatymą, kuris leidžia stabdyti energetikos infrastruktūros projektus, jeigu yra nutariama, kad šie kelia grėsmę Danijos saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad Danija nepritaria NS2 projektui (manoma, kad šis įstatymas buvo priimtas būtent šiam atvejui), galima tikėtis minėto įstatymo pritaikymo NS2. Tai priverstų iš naujo perdėlioti ir suplanuoti visą investiciją, kas padidintų jos kaštus ir atidėtų jos užbaigimą.

Šitaip atsirastų papildomo brangaus laiko Baltijos Šalių, Lenkijos ir Skandinavijos diplomatams, politikams ir europarlamentarams susitelkti pagrindiniam mūšiui Briuselyje – iškovoti, kad NS2 būtų pritaikytas III ES energetikos paketas ir kad jis būtų pripažintas, kaip besikertantis su ES energetinės unijos tikslais. Tik toks scenarijus priverstų Vokietiją ir Rusiją atsisakyti šio projekto.

Lietuva jau gavo skaudžią pamoką Astrave, kai ilgą laiką nieko nebuvo nedaroma stabdant visam regionui pavojingos jėgainės statybas, tikint, kad tai yra blefas, kuris neturi jokio ekonominio pagrindo. NS2 taip pat neturi jokio ekonominio pagrindo, bet tai nereiškia, kad dėl to jis nebus užbaigtas. Užkirtę kelią NS2, mes ne tik pritaikytume Astravo nesėkmės pamokas, sustiprintume savo saugumą, bet ir padėtume mūsų kaimynams, ypač Ukrainai.

----------

Marijuš Antonovič Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas

Rodyti: