2017.12.15 06:03 |Kategorija:  Cover news

BNS/RAIT apklausa: Centro partija aplenkė liberalus

Vilnius, gruodžio 15 d. (BNS). Parlamentaro Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija reitinguose pirmą kartą aplenkė Liberalų sąjūdį ir pateko tarp keturių populiariausių politinių jėgų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Lapkritį atliktoje apklausoje už opozicinius konservatorius žadėjo balsuoti 19 proc., už valdančiuosius „valstiečius“ – 16 proc. rinkėjų. Toks pat skirtumas tarp partijų buvo ir mėnesiu anksčiau. Socialdemokratus savo pasirinku įvardijo 10 proc. respondentų (spalį – 11 proc.).

Už Lietuvos centro partiją sakė balsuosiantys 6 proc. apklaustųjų, už Eugenijaus Gentvilo vedamus liberalus – 5 procentai. Pastaruosius keturis mėnesius „centristų“ reitingas nuosekliai augo, o liberalų – smuko.

Arčiausiai prie 5 proc. slenksčio patekti į Seimą yra „Tvarka ir teisingumas“ – jos reitingas stabiliai laikosi ties 4 procentais.


padidinti grafiką

Tarp politikų geriausiai vertinama prezidentė Dalia Grybauskaitė – ją palankiai įvertino 63 proc. respondentų, nepalankiai – 13 procentų. Premjeras Saulius Skvernelis sulaukė 43 proc. palankių ir 27 proc. nepalankių vertinimų, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – atitinkamai 36 proc. ir 18 procentų.

Konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį palankiai įvertino 38 proc., nepalankiai – 28 proc. žmonių, socialdemokratų vadovą Gintautą Palucką atitinkamai – 24 proc. ir 28 procentai. Naująjį socdemų vedlį palankiai vertinančių gyventojų dalis nuosekliai mažėja pastaruosius keturis mėnesius.

Apie Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą palankiai atsiliepė 24 proc. žmonių, nepalankiai – 25 proc., apie Centro partijos vadovą Naglį Puteikį – 34 proc. ir 18 proc., „tvarkiečių“ vedlį Remigijų Žemaitaitį – 33 ir 21 procentas.

Nepopuliaruiausiu politiku išlieka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Valdemaras Tomaševskis su 10 proc. palankių ir 52 proc. nepalankių vertinimų.

Korupcijos byloje įtarimų sulaukęs Liberalų sąjūdis prieš prasidedant apklausai nusprendė nekurti naujos partijos ir paskelbė partijos pirmininko rinkimus. Tuo metu, kai vyko visuomenės apklausa, išryškėjo du kandidatai vadovauti partijai – Eugenijus Gentvilas ir Vitalijus Gailius.

Apklausos metu didelio dėmesio sulaukė pranešimai, kad vaistinėse imta prašyti receptų vaistams, kurie iki tol būdavo parduodami laisvai, o opozicija paskelbė rengianti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui. Šiuo metu taip pat vyko diskusijos dėl 2018 metų biudžeto, ypač dėl medikų algų, dėmesio centre buvo Lukiškių aikštės paminklo konkursas.

N. Puteikis lapkritį žiniasklaidoje daugiausia dėmesio sulaukė dėl jo kaip Antikorupcijos komisijos nario pasisakymų apie tyrimą dėl Artūro Skardžiaus ir komentarų apie Liną Balsį, kai šis sulaukė įtarimų dėl girtumo Seime, rodo žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenys.

Lapkričio 10-27 dienomis apklausta 1013 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Tyrimų rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

Autorius: Vaidotas Beniušis

politika@bns.lt, +370 5 205 8514 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, gruodžio 15

2017.12.15 07:42
Užsienio naujienos 2017.12.15 07:42
2017.12.15 07:27
Užsienio naujienos 2017.12.15 07:27
2017.12.15 06:03
Lietuvos politika 2017.12.15 06:03

Ketvirtadienis, gruodžio 14

2017.12.14 17:45
Užsienio naujienos 2017.12.14 17:45
2017.12.14 16:34
Įvairenybės, kultūra 2017.12.14 16:34
2017.12.14 15:15
Užsienio naujienos 2017.12.14 15:15
2017.12.14 14:55
Lietuvos politika 2017.12.14 14:55
1 2 3 4 5
 
2017.12.14 10:50 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Naujos kartos melagingos naujienos – blogiausia dar ateityje

Komentaras

Edward Lucas

2017 12 14

Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos naudojimas, gausybė netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose ir panašiai – tėra pradžia. Naujos kartos netikrų naujienų taktika bus daug blogesnė. Bus garso ir vaizdo įrašų, ir jie bus ne šiaip pakoreguoti, siekiant suklaidinti – jie bus visiškai išgalvoti.

Nerimas dėl to auga jau seniai. Šią vasarą „The Economist“ paskelbė straipsnį „Melagingos naujienos: jūs dar nieko nematėt“. Jame pasakojama apie vieną „YouTube“ vaizdo įrašą, kuriame prancūzų muzikantė Francoise Hardy tariamai kalba apie JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją. Tame įraše ji atrodo kaip 20-metė mergina, nors iš tiesų 73-eji. Be to, ji kalba D. Trumpo patarėjos Kellyanne Conway žodžiais. Tačiau šiame „įraše“ matomo įvykio niekada nebuvo: kompiuterinė programa išanalizavo ir perkūrė anksčiau skelbtą medžiagą.

Tas vaizdo įrašas buvo nespalvotas ir neryškus, tačiau technologijos jau pasistūmėjo į priekį. Kompiuterinių vaizdo plokščių gamintoja „Nvidia“ neseniai paskelbė studiją, kurioje pademonstravo, kaip kompiuterinė programa gali paversti dienos vaizdus į nakties, o žiemos – į vasaros. Be to, ta programa kačių nuotraukas sugeba paversti laukinių gyvūnų atvaizdais.

Tai apvers šiuolaikinį gyvenimą aukštyn kojom. Esame gana įpratę prie klastočių – bet ne žmonių, o dokumentų. Netrukus bet kas, turintis pakankamai galingą kompiuterį ir tinkamą programinę įrangą, galės sukurti vaizdo įrašą, kuriame bet kuris politikas gali pasakyti bet kokius dalykus.

Kaip pasaulis sureaguotų į vaizdo įrašą, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisipažintų, kad invazija į Ukrainą buvo klaida, arba paskelbtų ultimatumą Baltijos šalims? Kaip atskirsime, ar tie vaizdai ir garsai yra tikri? Na, o jei Kremlius paneigs, kad V. Putinas sakė kažką panašaus, kaip žinosime, ar šis paneigimas tikras? Juk gali būti, galbūt vaizdo įrašas, kuriame prezidento atstovas kažką paneigia, irgi yra tiesiog kompiuteriu sukurta klastotė.

Kiek tolimesnėje ateityje bus vis sunkiau suprasti, ar telefonu kalbatės su žmogumi. Galbūt šnekatės su kompiuterine programa, tobulai atkuriančia jūsų pašnekovo balsą ir reaguojančia į viską, ką pasakote.

Didžiausia šio proceso auka yra pasitikėjimas. Dažniausiai esame linkę tikėti elektroninių įrenginių skleidžiamais garsais ir vaizdais. Kai manipuliavimas jais taps pigus ir visur paplitęs, iš pradžių to poveikis bus tridantis, o vėliau – griaunamasis.

Bus lengva pradėti maištus ir karus bei griauti reputaciją. Daugybė žmonių liausis tikėję viskuo, kas juos pasiekia elektroniniu būdu: naujienos nebesiskirs nuo pramoginio turinio. Vaizdo įrašai, kuriuose vieši asmenys sako ar daro kažką įžeidžiančio, bus vertinami tik pagal tai, ar jie gali prablaškyti, o ne dėl faktinio turinio.

Svarbiausias klausimas – kas nutiks po to. Kasdienis gyvenimas reikalauja tam tikro lygio patikimumo: reikia žinoti, kokia šiandien diena ir laikas, kur esame, ką perkame ir parduodame, su kuo bendraujame.

Tolimoje praeityje visa tai nustatydavome remdamiesi betarpišku artumu. Laiką sužinodavom pažvelgę į saulę ar kur nors netoliese esantį laikrodį, erdvėje galėdavome orientuotis pagal pažįstamus objektus, ir pasitikėdavome tik žmonėmis, su kuriais ir tikrųjų susitikdavome. Bus sunku sugrįžti į tuos laikus.

Geriausiu mūsų sąjungininku taps kriptografija, galinti sukurti parašus ir žymas, sudarysiančius sąlygas pasitikėti savo pašnekovais ir mus supančia aplinka. Vaizdo įrašas, kurį V. Putinas pasirašė savo asmeniniu šifro raktu, bus laikomas tikru. Visa kita bus įtartina. Technologijos įgalino melagingas naujienas. Tačiau technologijos gali jas ir išnaikinti.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: