2017.07.26 15:57 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

Briuseliui reiškiant nerimą, D.Grybauskaitė sveikina JAV Kongreso sankcijas Rusijai

Vilnius, liepos 26 d. (BNS). Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasveikino Jungtinių Valstijų Kongreso planus įvesti naujas sankcijas Rusijai, kurios gali paveikti energetikos ūkį.

Ši Lietuvos vadovės pozicija kertasi su Briuselio pareigūnų išsakytu nerimu dėl Atstovų Rūmų antradienį patvirtintų priemonių.

„Principinga JAV Kongreso pozicija – tai stiprus signalas Rusijai, jog Kremliaus energetiniai projektai ir kišimasis į kitų šalių vidaus politiką nebus toleruojami“, - komentare BNS nurodė D.Grybauskaitė.

Tokią poziciją prezidentė išsakė netrukus po to, kai Europos Komisija išsakė nerimą dėl JAV svarstomo įstatymo projekto galimo poveikio ES energetinei nepriklausomybei ir perspėjo esanti „pasiruošusi veikti, kad būtų apsaugoti Europos interesai“, jeigu JAV įstatymų leidėjai neatsižvelgs į pareikštas pastabas.

V.Andriukaitis: poveikis - daugeliui projektų

JAV įstatymo projektu siekiama nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir Ukrainos Krymo regiono aneksiją. Projektas numato sankcijas įmonėms, kurios dirba su Rusijos eksporto dujotiekiais. Stebėtojų teigimu, įstatymu JAV taip pat gali siekti sustiprinti savo dujų eksporto įtaką. Įstatymą toliau turėtų svarstyti Senatas.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako, kad JAV patobulino projektą, atsižvelgdamos į ES nerimą, bet dabartiniame variante lieka sąvokų neaiškumų.

Jo teigimu, JAV priemonės gali paveikti daugelį projektų, ne tik Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtrą Baltijos jūros dugnu.

„Svarstomos sankcijos nėra konkrečiai apie „Nord Stream“, jos taikomos bet kuriems energetikos projektams ir bet kuriems Rusijos vamzdynams, esantiems Rusijos viduje ir už Rusijos sienų. Galėtų būti problemos ir su Viduržemio jūros vamzdynais, ir su Azerbaidžano - ES vamzdynais, ir ES - Ukrainos vamzdynais“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė komisaras.

„Lietuva nėra išskirta iš ES energetinio saugumo. Nėra taip, kad viena šalis turėtų ypatingai išskirtinį bruožą, kuri išskirtų ją iš 27 šalių. Yra bendra ES energetinė strategija“, - teigė jis.

L.Kasčiūnas: Lietuvos ir Briuselio pozicijos skiriasi

Konservatorius Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad Europos Komisijos pozicija šiuo atveju neatitinka Lietuvos pozicijos.

„Nord Stream“ projekto plėtra yra esmė. Tai projektas, kuris ES viduje turi būti stabdomas, o ne ginamas. V.Andriukaitis turėjo iškelti „Nord Stream“ klausimą ir paremti JAV siūlomas priemones prieš kompanijas dalyvaujančias šiame projekte“, - BNS trečiadienį sakė opozicijos atstovas.

Vokietija ir Austrija ne kartą reiškė nerimą, kad naujos JAV sankcijos Rusijai gali pakenkti „Nord Stream 2“ projektui, kuriame dalyvauja šių šalių kompanijos. Tai dar padidino įtampą, kurią anksčiau sukūrė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritika dėl prekybos su Vokietija sąlygų.

Anot kai kurių stebėtojų, šie nesutarimai reiškia, kad Lietuvai ateityje gali tekti vis dažniau laviruoti tarp skirtingų Vašingtono ir Berlyno pozicijų.

Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“. Ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai.

Dujotiekis taip pat sumažintų Ukrainos kaip tranzito šalies svarbą, o tai suduotų smūgį provakarietiškai vyriausybei, susiduriančiai su kariniu ir ekonominiu Maskvos spaudimu. Birželį viešėdama Ukrainai D.Grybauskaitė pažadėjo padėti blokuoti projektą.

„Nord Stream 2“ projekto rėmėjai sako, kad jis leis atpiginti dujas. Vystant projektą su „Gazprom“ bendradarbiauja  Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos įmonės.

Autorius: Vaidotas Beniušis

politika@bns.lt, +370 5 205 8514 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Trečiadienis, liepos 26

2017.07.26 16:45
Užsienio naujienos 2017.07.26 16:45
2017.07.26 14:56
Užsienio naujienos 2017.07.26 14:56
2017.07.26 14:22
Užsienio naujienos 2017.07.26 14:22
2017.07.26 14:04
Užsienio naujienos 2017.07.26 14:04
1 2 3 4 5
 
2017.07.26 16:13 |Kategorija:  Komentarai

A.Pukšto. „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS ir VDU būtina.

Andžej Pukšto

2017 07 26

Vasaros sezoną nerimsta politinės diskusijos dėl „Nord Stream 2“ ateities. Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Estija nežada šio klausimo atidėti į tolimą stalčių. Liepos 18 dieną užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris ryžtingai priminė „Gazprom“ projekto politinį pobūdį ir grėsmę Vidurio bei Rytų Europos energetiniam saugumui. Ar Vakarų Europos koncernų ekonominiai interesai nugalės Europos Sąjungos energetinį solidarumą?

Nereikia būti stipriu geopolitiku ar energetikos ekspertu pastebėti, kad Kremlius pagreitino darbus prie „Nord Stream 2“ plėtros iš karto po agresijos Ukrainoje ir Krymo okupacijos. Dar vienas dujų vamzdynas Baltijos jūros dugnu, sujungiantis Rusija su Vokietija, apeina ne tik Ukrainą, bet ir sudaro alternatyvą dujotiekiams, einantims iš Rusijos per Lenkiją, Slovakiją ir Baltarusiją.

„Gazprom“ stumiamo dujotiekio klausimas intensyviai diskutuojamas Briuselio koridoriuose. Birželio pabaigoje ES Taryba pradėjo ruoštis mandato Europos Komisijai deryboms su Rusija suteikimui. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl Europos Komisijos jo apimties, derybinių sričių paketo.

Atkreipkime dėmesį, kad net jeigu Europos Komisijos atstovai bus nuolaidūs Rusijai, pritarimą „Nord Stream 2“ turės dar pareikšti Europos Parlamentas, o jame „Gazprom“ projektas neturi daug šalininkų. Šiame kontekste suprantamas vokiečių ir rusų lobistų triūsas išimti naujo dujotiekio klausimą iš Europos institucijų „apyvartos“, suteikiant jam dvišalių Rusijos - Vokietijos tarpvalstybinių santykių klausimo pobūdį.

Daug politikų tiek Briuselyje, tiek Berlyne siūlo nepolitizuoti „Nord Stream 2“ ir žiūrėti į jį „per ekonominius akinius“. Akcentuojama, kad čia penkių „Gazprom“ partnerių įprastas verslas. Kiekvienas iš jų - prancūzų koncernas „Engle“, austrų OMV, britų-olandų „Shell“, Vokietijos „Uniper“ bei „Wintershall“ - pasiruošę suteikti 950 mln. eurų paskolą, o tai sudarys apie pusę Maskvoje sudaromo biudžeto. „Nord Stream 2“ pradėtų veikti jau 2019 metais.

Tuo pačiu dažniausiai nutylima, kad per abu dujų vamzdynus Baltijos juroje tekėtų apie 80 proc. Europos importuojamų dujų. Taigi visokeriopai būtų pažeista konkurencija Europos Sąjungos vidaus rinkoje, nekalbant jau apie didelį pavojų Ukrainos energetiniam saugumui. Rusija tikrai gautų papildomą galingą instrumentą Ukrainos šantažui, įskaitant energetinę blokadą.

Atskiras klausimas, kurio manipuliuoja „Gazprom“, tai dujų kaina. Rusija iš visų jėgų stengiasi įrodyti, kad jos pasiūlymas yra ir bus pigesnis negu Jungtinių Valstijų skalūninės dujos, gaunamos Europoje per jūros terminalus. Nutylimos didėjančios Norvegijos dujų eksporto galimybės, prie kurių šiuo metu stipriai dirbama Osle ir Varšuvoje. Be to, norvegų dujų koridoriaus į Lenkiją plėtra yra taip pat remiama Danijos Karalystės.

Deja, atsargi yra kitų Skandinavijos šalių nuostata „Nord Stream 2“ atžvilgiu. Suomija ir Švedija griežtai neatsiribojo nuo „Gazprom“ iniciatyvos ir pasiūlė klausimą svarstyti Europos Komisijos lygmenyje, nepaisant to, kad dujotiekis bus tęsiamas per šių šalių išskirtines ekonomines zonas Baltijos jūroje, o jį statant atsiranda ekologinės katastrofos Baltijos jūroje pavojus. Gali būti pažeisti cheminių ginklų arsenalai, kurie guli Baltijos jūros dugne dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Kova dėl „Nord Stream 2“ sustabdymo nebus lengva. Ji pareikalaus visų suinteresuotų šalių susitelkimo ir virs tikruoju egzaminu deklaruojamam ES energetiniam solidarumui. Rusijos lobistai nesnaudžia.

Šešių koncernų, kurie realizuoja dujų tranzitą, atstovai nusiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junkeriui. Jie prašo netaikyti „Nord Stream 2“ ES teisinės procedūros ir palikti šį projektą Vokietijos ir Rusijos vyriausybių kompetencijai. Kalbama apie Austrijos rinkoje veikiantį „Gas Connect“, Čekijoje besidarbuojantį „Net4Gas“ ir dujų operatorius Vokietijoje – „Fluxys“, „Gascade“, „Gasunie“ ir „Ontras“. Pats J.C.Junckeris akivaizdžiai dvejoja ir pats laikas jam priminti apie būtinybę ginti ne tik korporacijų, bet ir Rytų Europos interesus.

Šiame kontekste lieka paklausti, ką daro Lietuvos diplomatai ir politikai šiuo klausimu? Ar šalia Astravos jėgainės klausimo nelieka pamirštas „Nord Stream 2“ projektas? Problema ne ką mažesnė negu Lukašenkos branduolinė fantazija. Rusija neslepia, jog planuoja dislokuoti Baltijos regione papildomus karinius vienetus, neva saugančius dujotiekį, nors iš tikrųjų šios magistralės apsaugai planuojama skirti karinius dalinius, kurie specializuojasi diversijose bei sabotaže. Ir ne paslaptis, kur Rusijoje eina pinigai gauti iš dujų eksporto – hibridiniams karams bei Kremliaus propagandai finansuoti, taip pat ir nukreiptai prieš Lietuvą.

----------

Doc. Andžej Pukšto yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas

Rodyti: 

Sekite mus Twitter