2019.11.16 14:54 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

Išlaisvintas norvegas F. Bergas dėkoja Lietuvos prezidentui

Vilnius, lapkričio 16 d. (BNS). Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui Gitanui Nausėdai, sako esąs saugioje vietoje Lietuvoje ir artimiausiu metu tikisi susitikti su šeima.

„Dėkoju daugeliui žmonių už paramą per šiuos dvejus metus, o ypač – savo šeimai, ji buvo neįtikėtinai stipri. Taip pat reiškiu ypatingą padėką Lietuvos Prezidentui, kurio pastangos padėjo surengti šiandienos mainus Lietuvos ir Rusijos pasienyje“, – sako F. Bergas penktadienio vakarą išplatintame vaizdo įraše, paskelbtame jo advokato Facebook paskyroje.

F. Bergas teigia, kad dveji metai sulaikymo Rusijos Lefortovo kalėjime buvo varginantys tiek jam, tiek ir jo šeimai. Artimiausiu metu jis planuoja surengti spaudos konferenciją.  

„Šiuo metu esu saugioje vietoje Lietuvoje, kad nurimčiau, pailsėčiau, atsigaučiau. Nekantrauju artimiausiu metu susitikti su šeima“, – sako F. Bergas. 

Norvegijos premjerė Erna Solberg penktadienį padėkojo Lietuvos prezidentui G. Nausėdai, kad padėjo susigrąžinti F. Bergą. Ji Lietuvą pavadino „puikia sąjungininke ir tikra drauge“, ir pridūrė, kad Norvegija išliks dėkinga. 

F. Bergą ir Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį bei Aristidą Tamošaitį Rusija, pasienyje su Karaliaučiaus sritimi, perdavė Lietuvai penktadienio vidurdienį, lietuviai norvegą netrukus perdavė Norvegijos ambasados žinion. Jo buvimo vieta kol kas neatskleidžiama. 

Lietuva savo ruožtu perdavė Rusijai du dėl šnipinėjimo nuteistus Rusijos piliečius Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Jiems G. Nausėda suteikė malonę.

Buvusį Norvegijos pasienietį F. Bergą rusai Maskvoje sulaikė 2017 metais. Šiemet jam buvo paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė dėl šnipinėjimo.

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 07, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Šeštadienis, lapkričio 16

2019.11.16 15:34
Užsienio naujienos 2019.11.16 15:34
2019.11.16 14:54
Lietuvos politika 2019.11.16 14:54
2019.11.16 14:52
Užsienio naujienos 2019.11.16 14:52
2019.11.16 14:27
Užsienio naujienos 2019.11.16 14:27
2019.11.16 13:55
Užsienio naujienos 2019.11.16 13:55
2019.11.16 13:34
Užsienio naujienos 2019.11.16 13:34
2019.11.16 13:08
Užsienio naujienos 2019.11.16 13:08
1 2 3 4 5
 
2019.11.15 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2019-11-15

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti.

Prancūzijos prezidento užmojai ir vizija negali būti nuneigti. Jis vaizdingai kalbėjo apie NATO „smegenų mirtį“, pasisakė už „draugiškų santykių atkūrimą“ su Rusija ir reikalavo Europos Sąjungos aggiornamento, pavartojęs sunkiai išverčiamą itališką žodį, apytikriai reiškiantį „sušiandieninimą“. Jo vizija – Prancūzijos vadovaujama Europa, glaudžiai įsitraukusi į pasaulio reikalus (bet kokie lyginimai su Napoleonu būtų karštai atmetami: Prancūzija vestų pasitelkdama idėjų, o ne ginklų galią).

Jau seniai reikėjo, kad visa tai būtų tiesiai šviesiai išklota. NATO su baimingu virpuliu laukia būsimo viršūnių susitikimo – ir ne dėl savo priešininkų, o savo draugų galimų veiksmų. Viena bėda yra Turkijos flirtas su Rusija. Kita – Donaldo Trumpo ūmus būdas ir palaidas liežuvis. Amerikos prezidentui atsainiai nusprendus apleisti kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje, kitiems sąjungininkams nugara perbėgo šiurpulys.

Aljanso būklė puiki – bet tik tol, kol ji nepatiria išbandymo. Europa nesugeba atremti Kinijos keliamo iššūkio. Ji išties gali, anot Macrono, prarasti gebėjimą valdyti savo likimą.

Jo klaida – ne analizė, o siūlomi sprendiniai. Jeigu NATO išklibusi – reikia ją stiprinti, o ne pulti. Prancūzijos vadovaujama Europos intervencinė iniciatyva nėra pakaitalas. Taip, ji sulaukė tiek Suomijos (ne NATO narės), tiek Estijos (superlojalios NATO narės) palaikymo. Vis dėlto jai stinga daugelio elementų – pradedant smogiamąja galia, žvalgyba ir logistika – reikalingų rimtai kovinei jėgai. Rimtos konfrontacijos su Rusija atveju Europai reikalingos Jungtinės Valstijos, kad būtų galima organizuoti bent kiek patikimą gynybą. Kad padėtis pasikeistų, reikėtų laiko, pinigų ir politinės valios, o ne vien pompastiškų pareiškimų iš Eliziejaus rūmų.

Panašiai niekas neginčytų pono Macrono išdėstytų ribotų Rusijos strateginių pasirinkimų: ji per silpna, kad išsiverstų viena, ir nenori būti Kinijos jaunesniąja partnere – taigi, ji pasmerkta taikytis prie Europos.

Tačiau kokios Europos? Kremlius sėkmingai žaidė „skaldyk ir valdyk“, įskaitant vėliausią laimėjimą, kai užsitikrino Vengrijos nepritarimą Magnitskio sankcijoms, taip pat paskatino Vokietiją nutiesti Baltijos jūroje antrąjį „Nord Stream“ vamzdyną. Jis rengia veiksmingas propagandos kampanijas ir kibernetines atakas – beje, ir prieš paties pono Macrono prezidento rinkimų kampaniją. Jis užtikrina, kad karas Ukrainoje tęstųsi.

Šie veiksmai nėra atskiri – jie yra dalis strategijos, kuria siekiama išardyti Europos solidarumą ir sukurti naujovišką Europą, kurioje Rusija galėtų naudotis savo svoriu sudarinėdama dvišales sutartis. Ponas Macronas tai ignoruoja.

Prancūzijos lyderį galima kritikuoti dėl pasirinktų žodžių, bet iš tikrųjų svarbūs yra veiksmai.

NATO turi ilgą neatliktų darbų sąrašą įvairiausiose srityse, pradedant nuo kariuomenės mobilumo (kai tenka perkėlinėti karius ir techniką naudojantis infrastruktūra, daugeliu atvejų pasižyminčia ribotu pralaidumu), siekiant pagerinti tarpusavio sąveiką. Kai kuriais atžvilgiais glaudesnis Europos gynybos bendradarbiavimas, vienas pagrindinių E. Macrono prioritetų, galėtų duoti realios naudos. Šiomis temomis jau ne vienus metus daug kalbėta, bet rezultatai – menki.

Europai iš tikrųjų stinga lyderystės. Italija, Vokietija, Ispanija, Lenkija ir Britanija – dėl skirtingų priežasčių – šiuo metu yra pasiekusios naujas savo politinės įtakos žemumas. Naujoji Europos Komisija dar nepradėjo darbo. Jungtinės Valstijos, kurių ankstesnės administracijos mandagiai arba mažiau mandagiai būtų priminusios Prancūzijos lyderiui jo vietą didesnėje schemoje, taip pat yra apimtos vidaus negandų. Neverta kritikuoti pono Macrono, kad jis mėgaujasi būdamas dėmesio centre. Vis dėlto mėginimas pritraukti dėmesį negali pakeisti valstybinio mąstymo.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: