2017.09.21 17:34 |Kategorija:  Cover news
AFP-Scanpix nuotr.

Seimas nesutiko paskelbti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardžių (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, rugsėjo 21 d. (BNS). Parlamentarai nesutiko, kad būtų paviešintos visų buvusių KGB bendradarbių, tarp jų ir prisipažinusių apie šią veiklą bei gavusių valstybės pažadą saugoti jų paslaptį, pavardės.

Už projektą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo 26, 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti.

Už balsavo „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai, keletas socialdemokratų ir „valstiečių“. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Projektą pateikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis teigė, kad taip „visiems laikams būtų galima užversti gėdingą KGB knygą“, nebebūtų galima, ypač prieš rinkimus, spekuliuoti KGB korta, šantažuoti buvusių bendradarbių.

„Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindo ar tai įrodančių faktų nesigirdi. Esant tokiai situacijai, dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti negalima. Projektu siekiama užkirsti kelia galimam šantažui, poveikiui jų sprendimams“, – ketvirtadienį aiškino pasiūlymo autorius.

Anot jo, įslaptinti buvę KGB bendradarbiai gali būti šantažuojami ne tik šalies viduje, bet ir iš išorės, todėl „tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai“.

„Niekas negali garantuoti, kad jie iki šio momento nėra kaimyninės valstybės agentai“, – kalbėjo Z.Jedinskis.

Kaip pavojaus šaltinį jis nurodė ir tai, kad 1990 – 1991 metais iš KGB rūmų Vilniuje pavogta dalis dokumentų.

„Kiek tokių išvogtų dokumentų arba jų kopijų randasi privačiuose archyvuose, kas ir kaip juos naudoja, didelis klausimas. Jums reikia faktų? Prašau. Neseniai, šiais metais, rugpjūčio 20 dieną, žurnalistė Rita Miliūtė savo feisbuke paskelbė informaciją, dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuvoje žinomas asmuo, lakūnas Jurgis Kairys bendradarbiavo su KGB. Nors tie dokumentai buvo viešai prieinami, žurnalistė pateikė tą informaciją, kai Jurgis Kairys jai neįtiko savo pasisakymais. Faktiškai jį šantažavo“, – tvirtino parlamentaras.

Jis tikino pervertęs visus dokumentus, susijusius su buvusių KGB agentų veiklos reglamentavimu, ir neradęs jokios nuostatos, įpareigojančios saugoti jų paslaptį.

Z.Jedinskis teigė, kad tokiais žmonėmis negalima pasitikėti, nes jeigu kas nors okupuotų Lietuvą, jie vėl ją išduotų.

„Neduok Dieve, jeigu mus užkariaus Islamo valstybė, jie tikrai įvedinės čia šariatą ir, svarbiausia, jie sugebės įtikinti Lietuvos žmones, kad tai yra gerai, kad reikia tam tarnauti“, – aiškino Seimo narys.

„Jūs siūlote išviešinti ne KGB dokumentus, jūs siūlote paviešinti VSD dokumentus“, – tvirtino konservatorius Arvydas Anušauskas.

Būtent VSD saugomi prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių dokumentai.

Po balsavimo konservatorė Rasa Juknevičienė replikavo, kad dabar „reikia kalbėti apie KGB, o apie FSB agentus, kurie rengia tokius projektus“.

Z.Jedinskis siūlė pakeisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, kad nuo kitų metų sausio viešai paskelbti visų asmenų, turėjusių ryšių su KGB, pavardes.

Panašus siūlymas Seime aptartas ir 2015 metais, tačiau tuomet parlamentarai nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius turi būti saugomi dar 75 metus.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Neprisipažinusių buvusių KGB agentų pavardės jau kelerius metus skelbiamos interneto puslapyje www.kgbveikla.lt. Juos viešina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Autorė: Jūratė Skėrytė

politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
2017.09.06 14:54 |Kategorija:  Komentarai

R.Vilpišauskas. S.Skvernelio ėjimas žirgu

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Ramūnas Vilpišauskas

2017 09 06

Vakarykštis Sauliaus Skvernelio vizitas į Varšuvą vertas dėmesio dėl kelių priežasčių. Pagrįstai didelio susidomėjimo susilaukė jo neformalus susitikimas su svarbiausiu Lenkijos valdančiųjų žmogumi J.Kaczynskiu. Nors susitikimo turinys pristatytas gana lakoniškai, o ir komentavo jį kol kas daugiausia pats Lietuvos premjeras, tačiau bendravimas su įtakingiausiais Lenkijos politikais savaime yra svarbus. Pokalbiai gali sumažinti nesusipratimų tikimybę, padėti geriau suprasti vieni kitų požiūrį į dvišales bei regiono aktualijas, sklandžiau derinti pozicijas, įgyvendinant kiekvienos šalies nacionalinius interesus.

Daugelyje sričių bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos ir taip vyksta labai intensyviai. Koordinuojami veiksmai saugumo srityje, ypač NATO formatuose. Intensyvi prekyba ir žmonių judėjimas tarp abiejų šalių. Sveikintiną postūmį santykiams suteikė ir Lietuvos pusės veiksmai sprendžiant įsisenėjusius „Lietuvos geležinkelių“ nesutarimus su „PKN Orlen“. Tačiau Lietuvai, kuriai kaimynė Lenkija svarbi ne tik karinio saugumo požiūriu, bet ir kaip jungtis su Vidurio ir Vakarų Europa, svarbus didesnis Lenkijos dėmesys šio regiono infrastruktūros projektams.

Sprendžiant iš viešų Lietuvos premjero pasisakymų, atrodo, kad vakarykščiai susitikimai Varšuvoje gali pakoreguoti ir regioninio bendradarbiavimo dinamiką. Jau kurį laiką Baltijos šalys nesugeba susitarti dėl visoms priimtino elektros tinklų sistemos sinchronizacijos su kontinentine Europa modelio. Lietuva pastarąjį pusmetį mėgina spausti Latviją ir Estiją pritarti sinchronizacijai per „LitPol Link I“ liniją, jungiančią Baltijos šalis su Lenkija. Lietuvos atstovai teigia, kad jei artimiausiu metu kitos Baltijos šalys nepalaikys siūlomo sinchronizacijos modelio, jie imsis šį projektą įgyvendinti su Lenkija. Tačiau iki šiol toks spaudimas neatrodė įtikinamas, nes nesulaukė viešo Lenkijos politikų palaikymo. Kol kas apsiribota tik veiksmų derinimu techniniame lygmenyje tarp Lietuvos ir Lenkijos energetikos įmonių. Jei po vakarykščio susitikimo Lenkija politiniame lygmenyje parems Lietuvos iniciatyvą, procesas gali pajudėti. Be to, verta prisiminti ir Lenkijos kritišką požiūrį į Astravo AE, kuris artimesnis Lietuvos pozicijai, nei, pavyzdžiui, Latvijos.

Tuo pačiu S.Skvernelis vakar jau parėmė Lenkiją jos ginče su Prancūzija ir kai kuriomis kitomis Vakarų Europos valstybėmis dėl komandiruotų asmenų ES direktyvos. Tokią poziciją galima pagrįsti panašiais abiejų šalių ekonominiais interesais. Tačiau daugiau klausimų kils tada, kai Lietuvos valdantiesiems reikės apsispręsti dėl kitų Lenkijai aktualių ES darbotvarkės klausimų, pavyzdžiui, gilesnės integracijos tarp euro zonos valstybių, kurios gali imtis Prancūzijos ir Vokietijos vadovai po parlamento rinkimų Vokietijoje. Ypač sudėtingas pasirinkimas gali iškilti vis aštrėjant ginčui tarp Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisijos dėl teisės viršenybės ir teismų reformos Lenkijoje. ES gausėja raginimų kitoms valstybėms narėms aiškiai išsakyti savo poziciją šiuo klausimu. Ar Lietuva paremtų Lenkiją, kurią kol kas viešai remia tik Vengrija, ar palaikytų Europos Komisijos poziciją? O gal mėgintų imtis tarpininkės vaidmens? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje buvo deklaruojamas siekis tapti tarpininke tarp Višegrado ir Šiaurės šalių. Bet viena yra deklaruoti, o kita – sugebėti praktiškai imtis tokios lyderystės.

Galiausiai, S.Skvernelio pokalbiai Varšuvoje neabejotinai turės atgarsių ir Lietuvos vidaus politikoje. Viena vertus, tai gali sukelti kai kurių Lietuvos politikų kritiką dėl galimų nuolaidų Lenkijai, pavyzdžiui, sprendžiant asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose klausimą. Be to, neatmestinos ir trintys tarp premjero ir pagrindinių šalies užsienio politikos formuotojų. Kita vertus, aktyvesnis bendravimas su Lenkijos valdančiaisiais gali sustiprinti S.Skvernelio pozicijas derybose dėl koalicijos su socialdemokratais, pavyzdžiui, svarstant dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos paramos Vyriausybės pasiūlymams. Ir galvojant apie 2019 metus, jei premjeras pasakys „taip“, jis jau nebebus užsienio politikoje jokio įdirbio neturintis kandidatas. Bet, žinoma, pokalbiai Varšuvoje yra tik vienas pirmųjų ėjimų, po kurio turės sekti kiti, vis sudėtingesni.

----------

Prof. Ramūnas Vilpišauskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius

Rodyti: 

Sekite mus Twitter