2017.01.16 09:10 |Kategorija:  Cover news
AFP-Scanpix nuotr.

Latvijos ministras: suprantame nerimą dėl Astravo, bet embargo įstatymų nesvarstome - BNS INTERVIU

Paunguriai (Trakų rajonas), sausio 16 d. (BNS). Latvijos Vyriausybė remia Lietuvos poziciją reikalauti aukščiausių saugumo standartų Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje, bet nesvarsto įstatymų riboti elektros pirkimą iš šios jėgainės, sako Latvijos užsienio reikalų ministras.

Edgaras Rinkevičius interviu BNS sakė, kad saugumo klausimus nuolat kelia susitikimuose su Baltarusijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovais, bet kartu pridūrė matantis, kad Astravo elektrinė yra tapusi Lietuvos vidaus politikos klausimu, į kurį jis nesikiš.

Ministro teigimu, dėl Baltijos elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa pirmiausia turi apsispręsti ekspertai, o ne politikai, nes patirtis rodo, jog ankstyvas politikų įsikišimas gali kliudyti regioninių projektų įgyvendinimui.

E.Rinkevičius į BNS klausimus atsakė Trakų rajone pasibaigus saugumo politikos ekspertų konferencijai.

- Lietuva šiuo metu svarsto priimti įstatymą blokuoti elektros importą iš Baltarusijos atominės elektrinės. Ar Latvijos pozicija skiriasi?

- Nebūtinai apibūdinčiau tai kaip skirtumą. Mes palaikome Lietuvos poziciją ir susirūpinimą dėl aplinkosaugos ir saugumo standartų. Kalbėjausi apie tai su kolega Baltarusijos užsienio reikalų ministru, kėliau šį klausimą TATENA generaliniam direktoriui.

Tačiau mes laikomės pozicijos, kad turime kiek įmanoma daugiau kalbėti su baltarusiais. Neiname taip toli, kad svarstytume kokius nors įstatymus, bet manome, kad saugumo ir aplinkosaugos standartai turi būti aukščiausio lygio.

Daug diskutavome apie tai su Baltarusijos kolegomis ir gavome patikinimus, kad jie tai laiko labai svarbiu klausimu. Tai išliks mūsų darbotvarkėje, bet dabar neisiu taip toli, kad sakyčiau, jog svarstysime vienokius ar kitokius įstatymus. Nesakyčiau, kad turime didelių nesutarimų su Lietuvos kolegomis, mes diskutuojame šiuo klausimu su savo lietuviais draugais dvišaliu pagrindu, Baltijos šalių formate.

Man atrodo, kažkurioje vietoje yra neteisingas supratimas. Suprantu, kad tai karštas klausimas Lietuvos vidaus politikoje. O vidaus politikos aš neketinu komentuoti, nenoriu kištis į šias diskusijas.

- Kokie jūsų vyriausybės planai dėl  Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistema?

- Šį klausimą mūsų valstybių premjerai aptarė Lietuvos ministro pirmininko pirmojo vizito Rygoje metu.  Mes tvirtai sutariame, kad turime dirbti ties sinchronizavimu su Europos elektros rinkomis. Tai išspręsti ir sukurti perspektyvų planą palikome ekspertams ir energetikos ministrams, arba mūsų atveju ekonomikos ministrui. Aš labai džiaugiuosi matydamas, kaip veikia Švedijos - Lietuvos elektros jungtis, mūsų integracija į Šiaurės šalių rinką yra sėkmės istorija. Mes taip pat kalbamės su savo draugais Lenkijoje ir Europos Komisija.

- Ar šiame etape turite poziciją, kaip turėtų vykti sinchronizacija - per Lenkiją ar Šiaurės šalis?

- Geriausią būdą turime rasti ekspertų diskusijose. Deja, praeityje mes daug diskutuodavome, pavyzdžiui, prieš 5-6 metus, apie atominę elektrinę čia Lietuvoje. Buvo tam tikrų skirtumų ir tuomet Lietuvoje buvo paskelbtas referendumas. Diskutavome apie regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą. Kartais turime skirtingas nuomones, ir mažiausiai ko aš noriu, kad politikai kištųsi prieš ekspertams pasiekiant geriausias išvadas.

Deja, patirtis rodo, kad kuo labiau politikai užima vieną ar kitą pusę iki patikimų ekspertų išvadų ar bent jau parinktų gerų variantų, tuo blogiau vėliau būna mums visiems. Esame atviri diskusijai, pasiūlymams, bet nemanau, kad šiuo metu būtų tinkama daryti kažkokias galutines išvadas. Mums vis dar reikia kalbėtis su Europos Komisija, su mūsų trišaliais ekspertais ir paprasčiausiai tuime matyti visą vaizdą prieš vyriausybėms paskelbiant galutines išvadas. Aš norėčiau išvengti praeities klaidų, kai po ilgų diskusijų, kartkartėmis abipusių kaltinimų, viskas baigiasi, atvirai sakant, niekuo. O mes turime tokios patirties.

- Ar turite grafiką, kada Baltijos šalys, galbūt su Lenkija, turėtų priimti sprendimą?

- Kiek žinau, ne, bet į šį klausimą geriau atsakytų ekonomikos ministras.

- Ačiū už atsakymus.

Autorius: Vaidotas Beniušis

verslas@bns.lt, +370 5 205 8519 - Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Pirmadienis, sausio 16

2017.01.16 18:31
Įvairenybės, kultūra 2017.01.16 18:31
2017.01.16 14:06
Lietuvos politika 2017.01.16 14:06
2017.01.16 13:56
Lietuvos politika 2017.01.16 13:56
2017.01.16 13:43
Lietuvos politika 2017.01.16 13:43
1 2 3 4 5
 
2017.01.13 14:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

Komentaras

Edward Lucas

2017 01 13

Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių.

Joje yra laisvojo judėjimo zona, apimanti teritorijas nuo Graikijos salų pietuose iki Norvegijos šiaurėje. Taip pat yra paribio teritorijų juosta, į kurią patenkančios šalys bijo Rusijos kišimosi ir agresijos. Dar yra vadinamasis Eurolandas – šalys, naudojančios bendrąją valiutą. Tuo tarpu bendrosios rinkos zonoje Briuselio sargai stengiasi užtikrinti prekių ir kapitalo laisvą judėjimą bei drausti protekcionizmą ir kartelius.

Apie šiuos darinius reikia žinoti du svarbius dalykus. Visų pirma – kad jie persidengia su geriau žinomomis kategorijomis – Europos Sąjunga ir NATO.

Pavyzdžiui, Suomija, Švedija ir Ukraina patenka į paribio zoną, bet nepriklauso NATO. Norvegija priklauso paribio, laisvojo judėjimo zonai ir bendrosios valiutos zonoms, bet nėra ES narė.

Antra, visiems šiems dariniams iškilę didelių rūpesčių, kurie dar labiau paaštrės 2017-aisiais.

„Eurolando“ padėtis kebliausia. Bendroji valiuta gerai veikia, kai ją naudojančios ekonomikos yra panašios arba sparčiai konverguojančios.

Tuo tarpu euras buvo naudojamas kaip priemonė skatinti konvergenciją. Ši strategija nepasiteisino. Pietų Europa negali padidinti savo našumo. Milijonų jaunų europiečių gyvenimas buvo sužlugdytas: jie gyvena tėvų namuose ir yra įsikinkę į darbus be perspektyvos, nors turėtų kurti karjeras ir šeimas. Žmonėms visa tai įgrisę – kaip ir savimi patenkinto „Eurolando“ elito tvirtinimai, kad viskas bus gerai.

Bendrosios rinkos zona – Europos Komisijos kartelių triuškintojų ir subsidijų medžiotojų prižiūrima ekonomikos erdvė – irgi yra patekusi į bėdą. Donaldas Trumpas padarė protekcionizmą ir intervencinę politiką gerbiamą ir netgi madingą. Globalizacija išeina iš mados. Didžioji Britanija, viena iš stipriausių konkurencijos politikos šalininkių, traukiasi. Rinkėjai nori, kad jų nacionalinės vyriausybės padėtų sumažinti netikrumą dėl ekonomikos.

Be to, žmonėms taip pat yra įkyrėjęs savimi patenkinto bendrosios rinkos zonos elito požiūris, kad viskas bus gerai.

Didžiąją žemyninės Europos dalį apimanti laisvojo judėjimo zona – apverktinos būklės. Išorinės sienos – menkai kontroliuojamos. Pragyvenimo sąlygos labai skirtingos, o tai lemia nekontroliuojamą ir visuomenes žlugdančią migraciją iš skurdžiųjų šalių į turtingąsias. Tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą varžo nepraktiškai griežtos privatumo ir dalijimosi duomenimis taisyklės. Žmonės jaučiasi nesaugūs ir išsigandę. Ir jiems atsibodęs savimi patenkinto laisvojo judėjimo zonos elito atsainus požiūris, kad viskas bus gerai.

Paribio juostos šalims, juntančioms Kremliaus keliamą grėsmę, iškilęs aštriausias pavojus. Vladimiras Putinas įrodė galintis naudoti jėgą už Rusijos sienų. Ji taip pat žavi pono Trumpo atėjimo į Baltuosius rūmus žadamos perspektyvos. Išrinktasis prezidentas įsitikinęs, kad diplomatijoje svarbiausia susitarimai, o ne sąjungos. Jis jaučia pagarbą jėgai. Jis nori, kad santykių su Rusija gerinimas taptų jo pirmųjų kadencijos mėnesių akcentu.

Paniekinami pono Trumpo pareiškimai apie sąjungininkus ir dosniai dalijamos liaupsės ponui Putinui griauna NATO patikimumą. Ukraina ir Gruzija bus pirmosios aukos: Trumpo Amerika nutrauks sankcijas ir pripažins – bent jau de facto, jeigu ne de jure – Rusijos suverenumą Kryme. Tolesnės NATO plėtros galimybė bus atmesta.

Tai siaubinga žinia Švedijai ir Suomijai, visada maniusioms, kad prireikus jos galėtų įstoti į Aljansą. Be to, būtų demoralizuotos Baltijos valstybės – labiausiai pažeidžiamos NATO narės. Putinas nenori užkariauti šių šalių, bet norėtų jose sukelti sumaištį. Tai sugriautų Europos kolektyvinio saugumo architektūrą ir atvertų kelią naujai stiprios jėgos politikai, kuri Rusijai būtų itin priimtina.

Paribio šalių žmonėms visa tai irgi yra smarkiai atsibodę. Kai kurie kelia klausimą, kodėl jie turėtų pasitikėti NATO. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Vengrijoje, politikos formuotojai galvoja, kad galbūt verčiau reikėtų susitarti su Putinu, kol sąlygos geros, o ne laukti, kol jos pablogės.

Bent jau šiuo klausimu kai kurie sprendimus priimantys veikėjai nebeatrodo labai ramūs. Nors ir pavėlavęs aštuonerius metus, Barackas Obama paskelbė realias sankcijas Rusijai. Britanija taip pat vėluodama bunda iš snaudulio, kaip ir Vokietija.

Kitur, ypač Pietų Europoje, nuotaikos tebėra stulbinamai nerūpestingos.

Baikštiems, įsikibusiems klaidingų iliuzijų ir tarpusavyje nesusikalbantiems Europos dariniams gresia katastrofa. Vis dėlto valdantysis elitas praleido daugybę galimybių, kad jos išvengtų.

Ir jie taip įsitikinęs savo teisumu bei teise valdyti, kad nerodo jokių ketinimų pakeisti kursą – arba įsiklausyti į artėjančių vežimaičių, skirtų nuvežti pasmerktuosius prie ešafoto, dardėjimą.

Visa tai nesibaigs geruoju.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter