2015.05.24 11:16 |Kategorija:  Cover news

Lenkijoje vyksta antrasis žūtbūtinis prezidento rinkimų turas (papildytas)

papildytas pranešimas

Varšuva, gegužės 24 d. (AFP-AP-BNS). Lenkai sekmadienį balsuoja antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame į žūtbūtinę dvikovą stoja perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) bei konservatorių kandidatas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Daugiau negu 27 tūkst. balsaviečių duris atvėrė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Savo poziciją dėl to, kas užims Belvederio rūmus, turi teisę pareikšti apie 30 mln. Lenkijos rinkėjų.

Kadenciją baigiančio B.Komorowskio, kuris iš pradžių buvo laikytas neabejotinu favoritu, nesėkmė rinkimuose tikriausiai duotų toną ir šį rudenį numatytiems parlamento rinkimams.

„Net jei Dudai nepavyks nuversti nuo sosto prezidento Komorowskio, aš galvoju, kad Pilietinė platforma po visuotinių rinkimų, kurie turi įvykti vėliau šiais metais, gali nelikti valdžioje“, - sakė Piotras Matysas, kylančių rinkų strategas iš „Rabobank“.

62 metų B.Komorowskį apstulbino pirmajame rinkimų ture nedidele balsų persvara jo patirtas pralaimėjimas A.Dudai - 43 metų populistui iš pagrindinės opozicinės konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

B.Komorowskis, kuris prezidentu buvo išrinktas 2010-aisiais ir laikomas artimu valdančiajai centristinės pakraipos Pilietinei platformai (PO), pirmajame rinkimų ture surinko 33,8 proc. balsų, o A.Duda - 34,8 procento.

Visi analitikai sutinka, kad sekmadienio balsavimo baigties numatyti neįmanoma.

„Vieno ar kito pergalė bus pasiekta maža persvara ir remiantis apklausomis numatyti neįmanoma“, – sakė Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas), Lenkijos mokslų akademijos politologas.

Gegužės 18-20 dienomis atlikta visuomenės apklausa, kurios rezultatus penktadienį paskelbė dienraštis „Polska The Times“, rodė, kad A.Duda, turėdamas 51 proc. paramą, lenkia B.Komorowskį.

Dvi kitos apklausos taip pat parodė, kad A.Duda minimalia persvara pirmauja, bet „Millward Brown“ apklausa rodė, kad pirmauja B.Komorowskis.

„Apklausos rodo, kad tūkstančiai balsų, galbūt – net šimtai, gali nulemti (tai), ar Lenkija paskęs ginčuose, ims kelti nepatogumų pasauliui dėl tokių žmonių pažiūrų“, – penktadienį apie A.Dudą ir PiS partiją, kuri jį remia, sakė B.Komorowskis.

„STEBIUOSI, KUR GAUSITE PINIGUS“

Vieno proc. persvarą pirmajame ture A.Duda pasiekė patraukęs nusivylusius rinkėjus dosnių socialinių išlaidų, amžiaus, kada išeinama į pensiją, sumažinimo ir mažesnių mokesčių pažadais.

„Galbūt visi šie metai buvo geri, bet – tik vienai nedidelei grupei, – penktadienį šalininkams savo gimtojoje Krokuvoje sakė A.Duda. – Taip, atėjo laikas permainoms, laikas užbaigti šį vangų prezidentavimą.“

„Laukiu pažadėtų 500 zlotų (121 euro) išmokų vienam vaikui, o aš (jų) turiu penkis“, – šeštadienį komentare A.Dudos kampanijos oficialiame „Facebook“ puslapyje rašė šio kandidato rinkėja Malgorzata Dorota Slizankiewicz (Malgožata Dorota Slizankevič).

„Tik stebiuosi, kur gausite tuos pinigus, pone Duda“, – pridūrė ji. Ši jos pastaba atspindi daugelio nuogąstavimus dėl jo pažadų įvykdomumo.

B.Komorowskis ir A.Duda iki pačios kampanijos pabaigos visoje šalyje bučiavo kūdikius ir spaudė rankas, taip bandydami patraukti savo pusėn dar neapsisprendusius rinkėjus.

Svarbiausia, kas užsitikrins tų žmonių, kurie pirmajame rate balsavo už isteblišmentui priešišką roko dainininką ir politikos naujoką Pawelą Kukizą (Pavelą Kukizą), paramą.

Jis netikėtai liko trečioje vietoje, su 20 proc. balsų, kuriuos gavo iš nusivylusių rinkėjų, ypač – jaunų lenkų, susiduriančių su sunkumais darbo rinkoje.

„NORIU KAI KO NAUJA“

Aštuonerius metus valdanti centro dešinės Pilietinė platforma vadovavo sparčiam ekonomikos augimui ir atlyginimų didėjimui didžiausioje Rytų Europos ekonomikoje. Tačiau nepaisant precedento neturinčio klestėjimo, daug lenkų jaučia, kad jų darbo vaisiai dalijami neteisingai, todėl didėja nelygybė, ir trokšta naujų veidų valdžioje.

„Dabartinis prezidentas turėjo penkerius metus pasirodyti ir dabar aš noriu kai ko nauja“, – sakė 22 metų studentė Dominika Gaszcz (Dominika Gašč).

Nuo 2010-ųjų valstybės vadovu esantis B.Komorowskis, priešingai, yra patyręs gynybos specialistas, kurį remia Lenkijoje gimęs buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžezinskis) ir virtinė lenkų aktorių bei sportininkų.

Lenkijos valstybės vadovas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, vadovauja užsienio politikai, gali inicijuoti ir vetuoti įstatymus.

Lenkija, kurioje gyvena 38 mln. žmonių, yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) narė, pastarąjį ketvirtį amžiaus išvengusi recesijos.

Šiemet jos ekonomika turi augti 3,5 proc., tačiau nedarbas vis tiek išlieka didelis – 11,3 procento.

„Sekmadienį Lenkija rinksis iš dviejų frakcijų. Pirma, proto ir nuspėjamumo, kuriems atstovauja Komorowskis, gerai pažįstamas lenkams“, – sakė S.Mocekas.

„Ir, antra, tikėjimo bei nenuspėjamumo, įkūnijamų Dudos, nes tai nėra nepriklausomas politikas: už jo slepiasi Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis)“, – tvirtino jis.

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 
2015.05.21 09:12 |Kategorija:  BNS Blog

BNS byla: trys pamokos

Redakcijos tinklaraštis

Vaidotas Beniušis

2015 05 21

Maždaug prieš metus, paaiškėjus, kad teisėsauga sekė BNS žurnalistus, vienos Vakarų Europos šalies ambasadorius manęs paklausė, ar vis dar manau, kad Lietuva yra teisinė demokratinė valstybė. Be abejo, taip, tik teisėsauga priėmė neprofesionalius sprendimus, kuriuos skųsime, atsakiau tuomet.

Ilgainiui dauguma klaidų buvo ištaisyta. Teismai patenkino keliolika BNS žurnalistų skundų, pripažindami, kad jų pokalbių buvo klausytasi neteisėtai. Galiausiai praeitą savaitę teismas paskelbė, kad BNS paskelbta žinia apie Rusiją buvo svarbi visuomenei, ir pripažino, kad žurnalistai turi teisę inicijuoti diskusijas apie įslaptintą informaciją.

Lietuvos žurnalistai nėra tobuli, žiniasklaidą nuodija užsakomoji reklama, „geltonėjimas“, dalies žurnalistų noras susilieti su valdžia. Bet tai atskira tema. Demokratinėje šalyje žurnalistų teisės turi būti gerbiamos visomis aplinkybėmis, net ir baudžiamajame procese.

Byloje dėl žvalgybos informacijos nutekinimo įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, galima išskirti pamokas, kurias vertėtų išmokti iš šios istorijos.

1. Žurnalistas negali būti taikinys.

Teisėsauga tyrimo pradžioje nusprendė, kad žurnalistams galima taikyti tuos pačius metodus kaip, pavyzdžiui, kontrabandininkams ar finansiniams sukčiams. „Kuo jūs, žurnalistai, esate išskirtiniai? Imamės visų priemonių, juk reikia ištirti nusikaltimą“. Tokia logika rėmėsi tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tiek prokuratūra, tiek juos kontroliuoti turintis teismas.

Prokurorams ieškant žurnalistų informacijos šaltinio, teisėja viena nutartimi leido klausytis 19 esamų ir buvusių BNS darbuotojų pokalbių telefonu ir pareikalavo pateikti duomenis apie maždaug šimtą telefono numerių. Paklausta apie masinį žurnalistų sekimą, teisėja interviu paaiškino, kad „viskas yra paaiškinta nutarties motyvuose“, kurių ji negali atskleisti, ir patikino, kad kitu atveju „pasielgtų lygiai taip pat“.

Dabar jau galima atskleisti, kad paslaptingi motyvai tebuvo prielaida, kad sekami žmonės „gali būti susiję su slaptos informacijos paviešinimu arba gali žinoti apie šios informacijos paviešinimo aplinkybes“. Nei prokuroras, nei teisėja nepasiaiškino, kad kai kurie buvę BNS darbuotojai, kurių pokalbių nuspręsta klausytis, jau senokai nebedirbo žiniasklaidoje.

Pernelyg nesigilindami, kiti teisėjai taip pat skubiai įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį, leido ją sekti, krėsti jos namus, automobilį ir garažą. Leista klausytis ir sutuoktinio telefono, kuriuo sekama žurnalistė pasinaudojo, kai jos telefoną tikrino teisėsauga.

„To nebūtų reikėję, jei būtumėte pilietiški, patriotiški ir padėtumėt išaiškinti sunkų nusikaltimą, atskleisdami informacijos šaltinį“, argumentavo teisėsaugos pareigūnai. Bandymai paaiškinti, kad taip išduotume žurnalistiką, kad visuomenė turi nebijoti konfidencialiai kreiptis į žurnalistus, jų neįtikino.

Aukštesni teismai vėliau nusprendė, kad žurnalistai persekioti nepagrįstai, o apylinkės teisėjai veikė skubotai. Prokuroro desperatiškos pastangos apeiti šiuos sprendimus liko bergždžios.

2. Svarbus ne tik tekstas, bet ir kontekstas.

Kolega Latvijos žurnalistas Mike Collier BNS sekimo istoriją pavadino „nuostabia Lietuvos šmeižto kampanija - prieš save pačią“. „Jei Rusija tikrai ketino pradėti propagandos ir dezinformacijos kampaniją prieš Lietuvą ir jos prezidentę Dalią Grybauskaitę prieš Vilniaus ES viršūnių susitikimą, jiems nereikėjo vargintis - Lietuvos teisėsauga padirbėjo už juos (...). Didžiausia ironija, kad visas BNS reikalas kvepia žurnalistų tildymu ir persekiojimu - lygiai tuo pačiu, dėl ko Europos Sąjunga kritikuoja Rusiją,“ - rašė situaciją iš šalies stebėjęs žurnalistas.

Iki praeitos savaitės nei teismai, nei prokurorai pernelyg nesigilino, kokį poveikį turėjo BNS paskelbta informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas, ar visuomenei buvo naudinga ją žinoti. Logika buvo kita - yra kodekso straipsnis, vadinasi, yra nusikaltimas, kurį reikia tirti.

Apie pranešimo esmę pirmą kartą pasisakyta praėjus 560 dienų nuo BNS straipsnio paskelbimo. Vilniaus apygardos teismas gegužės 14 dieną pripažino, kad BNS pranešimas „neabejotinai buvo aktualus ir atitiko visuomenės interesą būti informuotai“. Teismo nuosprendyje pirmą kartą įvertintas žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje visuomenėje, pripažįstant, kad „įslaptinta informacija iš esmės negali būti per se pašalinama iš viešosios diskusijos sferos. Svarbūs tokios diskusijos dalyviai yra žurnalistai“.

3. Teismai neturi būti prokurorų robotai.

Žurnalistų sekimo istorija galėtų paskatinti platesnes diskusijas apie pokalbių telefonu pasiklausymo mastą. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, teismai pastaraisiais metais patenkindavo 99 proc. prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių telefonu arba gauti jų išklotines. Lietuvos įstatymai neapibrėžia kategorijų asmenų, kurių pokalbių galima klausytis. Beveik identiška situacija buvo Moldovoje, kurią Lietuva dažnai moko demokratijos, ir ši šalis beviltiškai pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Paskelbus šią statistiką, pirmieji teismų atstovų paaiškinimai skambėjo keistokai: prokurorų prašymų tvirtinimas yra „niekieno per daug nemėgiamas darbas, kuris dažniausiai tenka naujiems teisėjams“; „kodėl teisėjai neturėtų pasitikėti pareigūnais, tiriančiais nusikaltimus?“. Laimei, praėjus kelioms dienoms sulaukėme adekvatesnės reakcijos - Aukščiausiojo Teismo pirmininkas inicijavo pasitarimą dėl pokalbių klausymosi sankcionavimo. Jis įvyks gegužės 28 dieną.

Norint pakeisti dabartinę situaciją, kai įstatymų numatyta kontrolės sistema faktiškai neveikia, galima rinktis du kelius: pirma, teismams, užuot aklai „pasitikėjus pareigūnais“, pradėti realiai rūpintis žmonių privatumo apsauga, reikalauti informacijos iš prokurorų ir ją tikrinti; antra, atsiliepiant į pasaulines masinio sekimo tendencijas, saugumo iššūkius, sutikti su vidaus reikalų ministru, kad „policinė valstybė geriau nei kriminalinė“, atleisti teisėjus nuo „niekieno per daug nemėgiamo darbo“, ir leisti dėl sekimo apsispręsti prokurorams.

Galbūt klausimas parūps Lietuvos advokatams? Priešingai nei BNS žurnalistai, pernai nė vienas iš jų nepateikė skundo dėl savo klientų pokalbių klausymosi.

Rodyti: 
Sekite mus Twitter