2016.07.23 13:45 |Kategorija:  Cover news

„Tvarkiečius“ į rinkimus ves R.Žemaitaitis (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, liepos 23 d. (BNS). „Tvarka ir teisingumą“ Seimo rinkimuose ves partijos vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis, nusprendė šeštadienį Vilniuje posėdžiavusi „tvarkiečių“ taryba.

Tarybos patvirtinto sąrašo daugiamandatėje apygardoje pirmajame dešimtuke toliau rikiuojasi Kęstas Komskis, Rimas Andrikis, Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius, Rimantas Antanas Ručys, Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Kęstutis Bartkevičius, Kęstutis Pūkas.

Antrąjame dešimtuke taip pat įtraukti Artūras Razbadauskas, Almantas Petkus, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Trečiokas, Romualdas Visokavičius, A.Galvonaitė, Marius Savienius, Andrius Šadžius, Natalija Istomina bei Vidmantas Karabinas. Trečiojo dešimtuko kandidatai - Loreta Jakinevičienė, Julius Panka, Romualdas Gėgžnas, Vidmantas Macevičius, Dobilas Sinkevičius, Aušra Ručienė, Vaidievutis Ipolitas Geralavičius, Vytautas Jucius, Egidijus Skarbalius, Gediminas Onaitis.

„Viskas priklauso, kaip mes sugebėsime kartu ir vieningai pasiekti rezultato, nesvarbu, kelintas tu esi (...) kažkada partijoje startavau  45-u, po to -28-u, po to - 10-u, mane žmonės išrinkdavo į pirmąjį dešimtuką, - taryboje kalbėjo R.Žemaitaitis.

„Noriu, kad visi suprastumėme, kad esame komanda, labai nenorėčiau, kad pradėtumėme emocijas reikšti, sakyti - blogai, gerai. Manau, kad šiandien mes startuojame iš vidaus, žinodami, ko mes norime ir ko mes siekiame“, - į partijos narius kreipėsi naujasis vedlys rinkimuose.

R.Žemaitaitis BNS sako, kad pirmieji žingsniai bus pervažiuoti ir pabendrauti su visais partijų skyriais bei informuoti rinkėjus apie „tvarkiečių“ priimtus teisės aktus, iniciatyvas bei „įgauti žmonių pasitikėjimą“.

Partijos pirmininkas Rolandas Paksas negalėjo vesti sąrašo dėl to, jog  nuo 2004 metų jam užkirstas kelias dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Jis sveikino R.Žemaitaitį sakydamas, kad jis yra „labai geras“ vedlys, o rinkimų sąrašas - „stiprus“.

„Vertinu jį kaip energingą, protingą, atsakingą žmogų. Bet aš manau, kad toks primestas žaidimas, kuris buvo sureikšmintas, kas bus tas partijos vedlys - juk puikiai suprantame, kad vienas žmogus nieko negali padaryti, nes turime 14-15 tūkst. narių ir tik komandoje darbuojantis mes galime tuos klausimus išspręsti. Todėl visiškai nesureikšminu to dalyko“, - BNS sakė „tvarkiečių“ vadovas.

Pasak partijos atsakingojo sekretoriaus Almanto Petkaus, sudarant sąrašą daugiamandatėje apygardoje, be kita ko, atkreiptas dėmesys, kad kiekviename dešimtuke būtų bent viena moteris. Iš viso patvirtinti 148 kandidatai.

Partija šeštadienį patvirtino ir vienmandatininkus. Pats R.Žemaitaitis kelia kandidatūrą Pietų Žemaitijos apygardoje, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas - Telšių, Švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina keliama Baltijos, ūkio viceministras Gediminas Onaitis - Marių apygardoje.

Vilniuje Naujamiesčio apygardoje kandidatuos Marius Savielius, Senamiesčio - Raimonda Karosaitė, Antakalnio - Vaidievutis Ipolitas Geralavičius, Žirmūnų - Julius Panka, Fabijoniškių - Rytis Jankauskas, Šeškinės - Gediminas Rudžionis, Justiniškių - Tomas Valašinas, Karoliniškių - Almantas Petkus, Lazdynų - Ona Valiukevičiūtė, Naujosios Vilnios - Ryšardas Burda, Verkių - Gediminas Imbrasas, Panerių - Romualdas Gėgžnas, Šilainių - Kęstutis Pūkas. Kaune Šilainių apygardoje keliama Kęstučio Pūko kandidatūra, Aleksoto-Vilijampolės apygardoje kandidatuos Aušra Ručienė, Centro-Žaliakalnio - Julius Morkūnas, Kalniečių - Romualdas Dumčius, Dainavos - Sigitas Sidaravičius, Petrašiūnų - Romualdas Visokavičius.

„Tvarkiečiai“ jau anksčiau buvo nusprendę nekelti kandidato Vilkaviškyje, kur kandidatuoja premjeras Algirdas Butkevičius. Anot R.Žemaitaičio, sprendimas priimtas, kadangi socialdemokratai yra koalicijos partneriai ir konkuruoti čia būtų „neetiška ir negražu“.

R.Žemaitaičio manymu, tarp kandidatų esantys dizainerė Daiva Urbonavičiūtė, Lietuvos tautininkų sąjungos lyderis Julius Panka, klimatologė A.Galvonaitė padės partijos populiarumui.

„Jie partijos reitingus vienareikšmiškai pakels. Visi 141 žmogus yra savitas ir pakels reitingą. Žemaitaitis ar Paksas tiek nepakels. Kaip sakau, bitės turi sunešti tą medų“, - BNS sakė jis.

Tvarkiečių taryba taip pat pritarė R.Žemaitaičio pristatytai „100 sakinių“ programai.

„Turime idealią programą kiekvienam, pamėginome identifikuoti, kokias problemas turime (...) Jei perskaitysite 100 sakinių, juos išmoksite, jūs galėsite diskutuoti su žmonėmis“, - partijos nariams pristatydamas programą sakė R.Žemaitaitis.

Anot jo, programoje įtraukta nuostata prieš vienos lyties santuokas, tarp rinkiminių „tvarkiečių“ pažadų - siūlymai numatyti už kiekvieną gimusį vaiką 3 tūkst. eurų išmoką bei 150 eurų vėlesnes kasmėnesines išmokas, kelti minimalią algą iki 777 „į rankas“. Taip pat pasisakoma už PVM lengvatą šildymui, 9 proc. PVM lengvatą „būtiniausiems maisto produktams“. Kad būtų renovuota bent 4 tūkst. daugiabučių, pensijos nebūtų mažinamos „kada panorėjus“, grįžti prie trumpesnio, 63 metų pensijinio amžiaus, didinti kultūros darbuotojų atlyginimus ir panašiai.

„Tvarkiečiai“ programoje siūlo mažinti referendumo kartelę nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. reikiamų surinkti piliečių parašų. R.Žemaitaitis sako, kad tai leistų tautai pasisakyti, pvz., dėl alkoholio pardavimo ribojimų ar dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančių įstatymų. Partija pasisako prieš būsimų ES emigrantų kvotų didinimą bei ragina peržiūrėti esamas, prieš automobilių mokestį, žada siekti steigti „Tautos banką“, kuriame būtų laikomos valstybės institucijų lėšos, Valstybinei kainų ir energetikos komisijai „uždrausti vienašališkai nustatinėti“ šilumos kainas savivaldybėse, kaimo mokyklose taikyti dvigubą moksleivio krepšelio koeficientą, riboti galimos įsigyti žemės plotą.

Naujausių apklausų duomenimis, valdančioji partija „Tvarka ir teisingumas“ rinkimuose sulauktų 5,5 proc. paramos, birželį jiems savo balsą 6,3 proc. tyrimo dalyvių.

politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Šeštadienis, liepos 23

2016.07.23 13:45
Lietuvos politika 2016.07.23 13:45
2016.07.23 13:40
Užsienio naujienos 2016.07.23 13:40
2016.07.23 12:16
Lietuvos politika 2016.07.23 12:16
2016.07.23 10:13
Užsienio naujienos 2016.07.23 10:13
2016.07.23 09:08
Įvairenybės, kultūra 2016.07.23 09:08
1 2 3 4 5
 
2016.07.20 09:15 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vakarai išsekę, o blogiausia dar priešakyje

Komentaras

Edward Lucas

2016 07 20

Bet kas, kurio darbas susijęs su protine veikla, yra susidūręs su nuovargiu priimant sprendimus. Ilgos dienos pabaigoje mums sunku tinkamai pasirinkti. Protingiau atidėti sudėtingus sprendimus iki ryto arba perduoti juos kolegai.

Pastarosiomis dienomis plūstelėjusi blogų naujienų banga irgi mus išvargino. Turėjome sutelkti dėmesį į „Brexit“ (būsimą Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos), teroro ataką Prancūzijoje, nepavykusį perversmą Turkijoje ir rasinį smurtą Amerikoje. Priešakyje šmėžuoja Italijos bankų krizė ir pavojinga konfrontacija Pietų Kinijos jūroje. Be to, tęsiasi migracijos krizė ir išlieka Donaldo Trumpo prezidentavimo perspektyva.

Nėra jokių kolegų, kuriems visa tai būtų galima perduoti. Na, o rytoj viskas atrodys lygiai taip pat blogai.

Nesakau, kad Vladimiras Putinas yra visų šių krizių (arba bent kurios nors iš jų) priežastis. Tačiau tokia padėtis labai tinka Rusijai.

Geriausias argumentas prieš pompastišką, priešinantį stilių, kurį įkūnija jo valdymas Kremliuje, – kad įprasta padėtis iš tikrųjų yra visiškai gera. Vakarų vertybės, įstatymų viršenybė, demokratija ir kapitalizmas yra geriausia politinė ir ekonominė sankloda, kokią kada nors yra matęs pasaulis. Taigi mums nereikia „suverenios demokratijos“, nes mūsų pačių sistema puikiai veikia. Mums taip pat nereikalinga „naujoji Europos saugumo architektūra“ (terminas, įtvirtinantis Rusijos teisę kištis į kaimyninių šalių reikalus), nes dabartinė sąranga, pagrįsta Paryžiaus chartija ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija), veikia visiškai gerai.

Šis argumentas gali atrodyti perdėm atsainus, bet iš tikrųjų yra priešingai. Manome, kad mūsų sistemoje kažkas vyksta netinkamai. Svarbiausia – kaip elgiamės, kai iš tikrųjų susiklosto tokia padėtis.

Vakarų sistema iš esmės yra priemonė spręsti ginčus taikiai ir sąžiningai – per rinkimus, teismuose arba derybose. Mums nereikia „valdžios vertikalių“ arba pusiau mistinių kalbų apie prigimtines teises bei tautos lemtį.

Tačiau šios sistemos pamatai patiria didelę apkrovą. Neturime atsakymo į masinę migraciją. Nežinome, kaip tvarkytis su terorizmu. Neturime ką atsakyti politikams, tokiems kaip Recepas Tayyipas Erdoganas – Turkijos autoritarinis lyderis, naudojantis demokratinį mandatą opozicijai triuškinti. Mūsų ekonomikos vis prasčiau veikia, paskirstydamos klestėjimo vaisius.

Nei viena iš šių problemų nereiškia, kad atsakymas yra putinizmas. Atrodo keistas amerikiečių sprendimas parodyti savo pasibjaurėjimą sukčiaujančiu elitu, balsuojant už nesąžiningą nekilnojamojo turto magnatą, bet ne mažiau iškreipta būtų priimti Putino požiūrį į politiką, ekonomiką arba etninius ryšius, taip pat asmenybės kultą, sukurtą ant valstybinio naftos eksporto pamatų – vien dėl to, kad mūsų sistema neveikia.

Vis dėlto ši įvykių audra tikrai suteikia Putinui galimybių. Susidūrus su daugybe didelių krizių, mums gali nesinorėti tvarkytis su iš pažiūros mažesnėmis problemomis. Kas nutiktų, jeigu, tarkim, Baltarusija (palaikoma Rusijos), vėliau šią vasarą susiginčytų su Latvija arba Lietuva dėl kokios nors menkai žinomos pasienio problemos? Tai iš tikrųjų būtų egzistencinis iššūkis NATO. Bet ar likusi Aljanso dalis irgi šitaip vertintų padėtį?

Ir net jeigu mūsiškiai sprendimus priimantys veikėjai tiksliai suvokia problemas, ar jie pajėgūs įtikinti savo šalis juos palaikyti?

Visuomenės pasitikėjimas elitu smarkiai sumenko (sakyčiau, visa tai iš tikrųjų tęsiasi nuo 2008-ųjų finansų krizės). Pakankamai blogai, kad elito atstovai yra savanaudžiai ir atitrūkę nuo tikrovės. Jie taip pat atrodo tiesiog nekompetentingi. Jie negali užtikrinti mūsų saugumo ir nesugeba vadovauti ekonomikai. Kodėl turėtume jais pasitikėti, kai jie sako, kad susiduriame su egzistencine grėsme?

Trumpai tariant, Vakarai atrodo išsekę nuo viršaus iki apačios, tikrajai audrai dar nė neprasidėjus. Ruoškitės.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter