2017.08.19 15:08 |Kategorija:  Cover news
AFP-Scanpix nuotr.

Berlyne policija atskyrė apie šimtus neonacių ir jų priešininkų demonstracijų dalyvių

Berlynas, rugpjūčio 19 d. (AP-BNS). Berlyne šeštadienį apie 500 kraštutinių dešiniųjų ekstremistų žygiavo minėdami nacių režimo pareigūno Rudolfo Hesso (Rudolfo Heso) 30-ąsias mirties metines.

Prie Špandau rajone vykstančių eitynių kolonos susirinko apie 500 neonacių priešininkų; abi grupes atskyrė šimtai ginkluotų policijos pareigūnų.

Tarnybos, siekdamos užtikrinti, kad šeštadienio žygis pasibaigtų taikiai, jam pritaikė tam tikrus apribojimus, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Berlyno policijos atstovas Carstenas Muelleris (Karstenas Miuleris).

Policija rengėjams leido žygiuoti, tačiau jiems uždraustą garbinti R.Hessą, mirusį Špandau kalėjime. Neonaciams leista neštis plakatų, tačiau apribojo jų skaičių – ne daugiau kaip vienas plakatas pusšimčiui dalyvių.

Tokie apribojimai yra įprasti Vokietijoje ir kyla iš prieškario Veimaro respublikos patirties, kai skirtingos politinės partijos stengdavosi jėga nutraukti savo konkurentų mitingus ir dažnai kildavo kruvinos muštynės.

Taisyklės skiriasi atsižvelgiant į aplinkybes, tačiau Vokietijos policija dažniausiai stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp demonstrantų teisės į žodžio laisvę bei laisvus susirinkimus, ir demonstrantų priešininkų bei vietos gyventojų teisių.

Pagal Vokietijos įstatymus, lazdos, skydai ir šalmai, kokius ultradešiniųjų pažiūrų demonstrantai nešėsi per smurto aptemdytas eitynes Jungtinių Valstijų mieste Šarlotsvilyje, nėra leidžiami.

Vokietijos policija įsikiš, jeigu bus girdimos atvirai antisemitiškos skanduotės, tačiau bus stengiamasi suimti individualius asmenis, o ne stabdyti visą demonstraciją, sakė policija.

Kairiųjų grupės prognozavo, kad protestuose prieš neonacius apie gali dalyvauti 1 000 žmonių.

R.Hessas, Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos dėl jo vaidmens per Antrąjį pasaulinį karą, mirė 1987 metų rugpjūčio 17 dieną. Sąjungininkai konstatavo, kad jo mirties priežastis buvo savižudybė, bet prijaučiantieji naciams tvirtina, kad jis buvo nužudytas, ir kasmet rengia demonstracijas jo garbei.

Panašūs žygiai anksčiau vyko Bavarijos mieste Vunzydelyje, kur R.Hessas buvo palaidotas, nors vėliau valdžia jo palaikus pašalino.

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Šeštadienis, rugpjūčio 19

2017.08.19 13:55
Užsienio naujienos 2017.08.19 13:55
2017.08.19 13:26
Įvairenybės, kultūra 2017.08.19 13:26
1 2 3 4 5
 
2017.08.11 10:50 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vakarams vertėtų ne vien mokyti paribio valstybes, bet ir mokytis iš jų

Komentaras

Edward Lucas

2017 08 11

Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui.

Tačiau net ir anais laikais toks globėjiškas požiūris buvo klaida. Patarėjų iš Vakarų mėginimai perkelti savo idėjas į buvusį komunistinį pasaulį dažnai būdavo beprasmiški ar netgi kenksmingi. Prisimenate privatizaciją pagal investicinius čekius?

Be to, nors vakarietiškas ekonomikos ir politikos modelis tikrai buvo geresnis nei sovietų imperijos valstybinio planavimo ir autoritarizmo mišinys, jis tikrai nebuvo idealus. Jeigu Vakarai būtų mažiau pamokslavę, jie būtų daug pasimokę iš žmonių, ką tik atėjusių iš už Geležinės uždangos. Tokie valstybės veikėjai kaip Vaclavas Havelas iš buvusios Čekoslovakijos ir Lennartas Meri iš Estijos demonstravo turį strateginę viziją, retorinių gebėjimų bei gilių filosofinių įžvalgų, o Vakarų lyderiams dažniausiai viso to stigdavo.

Senasis Vakarų viršenybės kompleksas dabar atrodo visiškai pasenęs. Problemų apstu, bet jos pasklidusios po visą žemyną: Italijoje fiksuojamas vangus ekonomikos augimas, Britaniją apėmęs politinis paralyžius, Prancūzijoje tvyro socialinė įtampa, Lenkiją ir Vengriją valdo niekam nepasiduodantis populizmas, o Ukrainą krečia įsigalėjusi korupcija.

Tačiau esama ir teigiamų dalykų: Švedijos ekonomika klesti, o Ispanija sparčiai atsigauna. Be to, Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pranešė, kad „Baltijos šalys kartu su Slovakija yra tarp keleto euro zonos šalių, kur realus BVP vienam žmogui pagal perkamosios galios standartą rodė esminę konvergenciją Europos Sąjungos vidurkio link“. Dabar jų BVP vienam žmogui rodiklis siekia apie 60 proc. „senųjų“ 15 ES narių vidurkio. Šis rodiklis 1995 metais, siekė vos ketvirtadalį to vidurkio.

Itin svarbus priminimas, kokią pažangą padarė „naujoji“ Europa, yra Estijos pirmininkavimas ES.

Nors mažiausioje iš Baltijos šalių dirba gana blanki vyriausybė, ji sklandžiai vykdo savo programą, ypač daug dėmesio skirdama bendros skaitmeninės rinkos kūrimui. Estijos skaitmeninė pilietybė – elektroninė tapatybės kortelė, išduodama užsieniečiams – vilioja norinčius užsiimti verslu ES svetimšalius, ypač „Brexit“ išgąsdintus britus. NATO kontroliuojamame kibernetinės gynybos centre Taline neseniai baigėsi kasmet vykdomos pratybos „Locked Shields“, jau tapusios svarbiausiu tokio pobūdžio renginiu Europoje.

Yra ko pasimokyti ir iš kitų paribio valstybių. Ukraina, nors ir patyrė didžiulių sunkumų bei sumokėjo itin didelę kainą, kovos lauke beveik sustabdė Rusiją. Ukrainiečių kariai turi sunkiai pelnytos patirties ir supranta, kaip Maskva vykdo reguliarųjį ir nereguliarųjį karą.

Civiliai irgi turi ką pasiūlyti. Ukrainos mitų griovėjai, kovojantys su rusų propaganda, turi jai pačią jautriausią uoslę. Tarptautinė žurnalistų komanda „Coda Story“, daugiausiai dirbanti iš Gruzijos, į viešumą kelia istorijas, kurias Vakarų žiniasklaida pamiršta.

Neseniai šioje platformoje pasirodė vienas kvapą gniaužiantis vaizdo įrašas, kuriame pasakojama, kaip Rusijos žvalgyba šantažuoja homoseksualius vyrus, norėdama juos užverbuoti. Kitame straipsnyje, parengtame „Coda Story“ partnerės „Eurasianet“, pasakojama, kaip Rusijoje ir kitose šalyse atgaivinamas priverstinis psichiatrinis gydymas – vienas didžiausių sovietų sistemos siaubų.

Galėtume pasimokyti netgi iš drąsių rusų, kurie patys kovoja už tiesą, laisvę ir kitas vertybes, Europoje laikomas savaime suprantamomis. Mane ypač smarkiai sukrėtė pilietinės visuomenės pastangos pažymėti 80-ąsias diktatoriaus Josifo Stalino Didžiojo teroro pradžios metines (minimas liepos 30-ąją). Rusijos valdžia tokias sukaktis dabar tiesiog ignoruoja. Tiems rusams galime padėti socialiniuose tinkluose parašę grotažymę #помнимбольшойтеррор („prisimename Didįjį terorą“). Galbūt mūsų draugai artimiausiu laiku pergalės neiškovos, bet vis tiek galime parodyti, kad jų nepamirštame.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter