2018.05.22 09:37 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Po kritikos ministras atsiima siūlymą drausti „istoriją iškraipančias“ prekes

Vilnius, gegužės 22 d. (BNS). Po kritikos dėl galimo žodžio laisvės varžymo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius atsiėmė siūlymą drausti prekybą prekėmis, kuriomis „iškraipoma ar menkinama Lietuvos istorija“.

„Būtina patikslinti šio įstatymo projektą taip, kad jis niekam nekeltų abejonių, nebūtų neteisingai interpretuojamas ir netaptų priemone iškraipyti istorinę tiesą“, – BNS atsiųstame komentare antradienį teigė ministras.

Seimas kovo pabaigoje pirmojoje stadijoje pritarė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisoms drausti mažmeninę prekybą prekėmis, kuriomis „iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka“.

Ministro siūlymu, tokių nuostatų įstatyme neliktų. Įstatymo pataisas trečiadienį svarstys Seimo Žmogaus teisių komitetas. 

Lygino su Lenkijos įstatymu

V. Sinkevičiaus atstovas spaudai BNS sakė, kad daug diskusijų sukėlusios nuostatos į įstatymo projektą įrašytos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva, konsultuojantis su Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos specialistais.

Tačiau kritikai perspėjo, kad priėmus įstatymą būtų sudaromos prielaidos cenzūrai, nes būtų itin sudėtinga įvertinti, ar daiktai atitinka istorijos menkinimo ir istorinių fakto iškraipymo kategoriją.

Izraelio ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje pasirodė publikacijų, kuriuose projektas lygintas su prieštaringu Lenkijos įstatymu dėl Holokausto įvykių vertinimo. Jis numato baudas ar iki trejų metų laisvės atėmimą asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų.

Didžiausia pasaulio naujienų agentūra „Associated Press“ pateikė interpretaciją, esą įstatymas, be kita ko, draustų prekiauti knygomis apie lietuvių kolaborantų vaidmenį per Holokaustą. Lietuvos valdžia tokius vertinimus griežtai atmetė.

Klausimą dėl įstatymą projekto pirmadienį Lietuvos Vyriausybėje iškėlė Vilniuje viešintis Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris).

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS sakė jį patikinęs, kad įstatymo formuluotės buvo nesusipratimas ir bus pakeistos.

Autorius: Vaidotas Beniušis

politika@bns.lt, +370 5 205 85 14 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Antradienis, gegužės 22

2018.05.22 19:40
Įvairenybės, kultūra 2018.05.22 19:40
2018.05.22 17:53
Užsienio naujienos 2018.05.22 17:53
2018.05.22 15:48
Užsienio naujienos 2018.05.22 15:48
2018.05.22 14:10
Lietuvos politika 2018.05.22 14:10
2018.05.22 13:01
Užsienio naujienos 2018.05.22 13:01
1 2 3 4 5
 
2018.05.17 10:23 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: nekaltinkime rinkėjų dėl populizmo iškilimo - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2018-05-17

Vidurio Europa žengia atgalios, o populizmas ir nacionalizmas stiprėja. Tokią išvadą daro daugelis nuomonės formuotojų Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Jie mato, kaip Vengrijai vadovauja Victoras Orbanas, 2014-ųjų liepą nedviprasmiškai išreiškęs palaikymą, anot jo, „neliberaliajai demokratijai”. Jie girdi atgarsius Lenkijoje ir užuodžia bręstant kažką panašaus Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje. Jie sunerimę, nusivylę ir pikti.

Šis požiūris buvo iškalbingai išdėstytas Prahoje gimusio prancūzų mąstytojo Jacques'o Rupniko, šį mėnesį skaičiusį kasmetinę Leszeko Kolakowskio paskaitą Šv. Antano koledže Oksfordo universitete. Tai buvo dalis platesnio projekto, remiamo Lenkijos kultūros instituto Londone ir Varšuvos universiteto.

1988 metais J. Rupnikas išleido įsimintiną knygą „Kita Europa“ (The Other Europe); joje jis numatė komunizmo griūtį ir perspėjo apsnūdusius vakarų europiečius pabusti iš savo solipsistinio, globėjiško neišmanymo apie kitą žemyno pusę.

Jo pusantros valandos paskaitą “Lenkija tarp europizmo ir nacionalizmo: nacionalinė išimtis ar regiono norma?“ sunku apibendrinti keliais žodžiais, bet pagrindinis akcentas buvo mintys apie vieną asmeninį pokalbį su lenkų rašytoju ir disidentu Adamu Michniku nuostabiai optimistinę 1991-ųjų vasarą.

A. Michnikas – anuomet daugeliui susižavėjimą kėlęs, o dabar daugelio konservatyvių lenkų nekenčiamas veikėjas – sakė, kad Lenkija susiduria su trijų rūšių fundamentalizmu. Pirmasis yra tautinis nacionalizmas, bet kokias kalbas apie diskriminaciją arba persekiojimą atmetantis kaip grėsmę valstybės interesams. Antrasis – klerikalizmas. Trečiasis – pagrįstas moralinių absoliutų politika, pagal kurią oponentai laikomi ne klystančiais žmonėmis, o blogiu.

Anuo metu šie perspėjimai atrodė perdėti, bet daugelis jų dabar atrodo pranašiški. Iš pradžių pradedama spausti normas ir institucijas, vėliau – varžyti žiniasklaidos laisvę, o galiausiai – kol kas tik Vengrijoje – imamasi pulti kultūros srityje, kai teatrai ir muziejai virsta politinio mūšio lauku. A. Michnikas nepaminėjo papildomos problemos – oligarchų įtakos politikai.

Kad ir kokie vėjai pūstų Vidurio Europoje, jie nėra apriboti vien šiuo regionu ir negali būti siejami vien su dešimtmečius trukusiu komunistų valdymu. Nekantrios prieš elitą nusistačiusios politinės jėgos lėmė Donaldo Trumpo pergalę, „Brexit“, politinę sumaištį Austrijoje ir stebinančias permainas Italijoje.

Antra, šios jėgos nėra neįveikiamos. Jos laimi, nes tradicinės partijos (vadinkim jas centristinėmis, liberaliomis ar vyraujančios srovės) kelia silpnus kandidatus ir blogai organizuoja rinkimų kampanijas. Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamas „Įstatymas ir teisingumas“ 2015 metais pirmąkart laimėjo daugumą parlamente dėl rinkimų atsitiktinumo, nes viena kairiojo sparno partija per plauką nepateko į parlamentą. Iš dalies ji klesti dėl gudrios politikos, bet daugiausiai tai lemia susiskaldžiusi ir neveiksminga opozicija.

Trečia, skriaudos, kurstančios prieš isteblišmentą nukreiptas nuotaikas, yra tikros. Besikeičiančios visuomenės normos, globalizacija ir technologijos labai pasitarnavo jaunesniems, turtingesniems, miestuose gyvenantiems, išsilavinusiems ir mobiliems gyventojų sluoksniams. Tačiau kitai rinkėjų daliai atrodo, kad ji palikta už borto arba apgaudinėjama. Vakarų demokratijoms vadovaujantys žmonės šito nesugebėjo įžvelgti.

Atsakinėdamas į klausimus po savo paskaitos J. Rupnikas atkreipė dėmesį, kad 1989 metais žlugus komunizmui Vakarų demokratijos atsainiai vertino problemas, kurios jau tuomet buvo akivaizdžios. Na, o išsivadavusios šalys savo ruožtu atsiribojo nuo įpročio priekabiai vertinti ir pasirinko didelių trūkumų turintį Vakarų modelį. Daugelyje šalių, tiek Rytuose, tiek Vakaruose, vėlesniais metais valstybės institucijas ir politinę valdžią užgrobė politiniai ir ekonominiai karteliai.

Dabar rinkėjai reiškia pasipiktinimą savimi patenkintu, valdingu ir dažnai korumpuotu elitu. Tiesa, kad jie dažnai tai daro balsuodami už partijas ir politikus, tvirtinančius, kad jie yra kovotojai prieš sistemą, bet iš tikrųjų – niekuo ne geresni. Tai gali atrodyti nenormalu. Vis dėlto vargu ar galima rinkėjus dėl skurdaus pasirinkimo.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: