2018.09.23 00:15 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Kaune tikintieji renkasi laukti popiežiaus aukojamų mišių (atnaujintas)

atnaujintas pranešimas

Kaunas, rugsėjo 22 d. (BNS). Kaune jau nuo šeštadienio vakaro renkasi tikintieji, lauksiantys popiežiaus Pranciškaus aukojamų sekmadienio ryto mišių. 

Į Santakos parką, kur sekmadienį 10 valandą bus aukojamos mišios, žmonės galėjo patekti nuo šeštadienio 22 valandos.

Medikė 55-erių Simona ir švietimo įstaigoje dirbanti 54-erių Audronė vienos pirmųjų šeštadienį atėjo prie vartų – jos sakė atvykusios į naktį vykstančias adoracijas. Vėliau moterys planuoja čia grįžti jau rytą.

„Popiežius tikrai neapsilanko kiekvienais metais. Jis – ilgai lauktas“, – kalbėdama apie šio vizito svarbą sakė Simona.

Ji atkreipė dėmesį, kad jau prieš kelias dienas lietuviai tapo geresni, tolerantiškesni vienas kitam.

„Yra pakylėjimo jausmas. Dauguma žmonių jau labai seniai ruošiasi šiam susitikimui. Tai kažkas nepaprasto, neeilinė diena“, – kalbėjo Audronė.

Nepaisydami žvarbaus oro, dalis tikinčiųjų į Santaką atvyko planuodami budėti ir mišių laukti per naktį.

Su anūku iš Ežerėlio atvykęs 57-erių šios parapijos zakristijonas Stasys Lukerovas sakė, kad išvysti paprastumu žavintį popiežių Lietuvoje jam yra neapsakomas džiaugsmas.

„Anūkas paragino pasinaudoti proga. Kai per televiziją žiūrėjau popiežiaus atvykimą, net ašaros ištryško. Neapsakomas džiaugsmas, kai atvažiuoja Šventasis Tėvas aplankyti mūsų mažą Lietuvą. Popiežius parodo savo paprastumą, kartu ir orumą“, – BNS sakė S. Lukerovas.

46-erių vilnietė Gytė Paplauskaitė, besiverčianti menine individualia veikla, BNS sakė, kad iš vakaro atvyko norėdama apsidrausti – ji nebuvo tikra, ar vėliau pavyktų laiku pasiekti mišių vietą.

„Šis popiežius yra labai novatoriškas. Man jis patinka. Jis duoda labai daug minčių apmąstymams. Pas šį popiežių randu keisto netikėtumo“, – kalbėjo tikinčioji.

Pasiruošimo popiežiaus vizitui komiteto atstovė Santa Kančaitė BNS sakė, kad dauguma norinčiųjų budėti per naktį greičiausiai rinksis Rotušės aikštėje esančioje Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. Čia šeštadienio vakarą prasidėjo maldos budėjimas.

Vėlų vakarą šioje bažnyčioje buvo susirinkę apie šimtas tikinčiųjų. Jie čia meldėsi, klausėsi giesmių, taip pat galėjo prieiti išpažinties.

Pamaldos su popiežiumi sekmadienį prasidės 10 valandą, į jas iš anksto išdalyta apie 90 tūkst. kvietimų.

Kvietimai buvo dalijami ir šeštadienį, juos planuojama platinti iki pat renginio. Santakos parke veiks ir specialus sektorius ir ekranas žmonėms be kvietimų, todėl kol kas nėra žinoma, kiek žmonių susirinks.

Prieš 25 metus Santakoje mišias laikė tuometinis popiežius Jonas Paulius II.

Popiežius Pranciškus į Lietuvą atvyko šeštadienį. Jis susitiko su valstybės vadovais ir tikinčiaisiais Aušros Vartuose bei Katedros aikštėje. Organizatorių teigimu, pasveikinti popiežių sostinėje šeštadienį buvo susirinkusi 60 tūkst. žmonių minia. 

Sekmadienio popietę Bažnyčios vadovas grįš į sostinę, kur pagerbs sovietų ir nacių režimų aukas. 

Autorė: Austėja Masiokaitė

politika@bns.lt, +370 645 09 386 - Lietuvos naujienų skyrius

 

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Šeštadienis, rugsėjo 22

2018.09.22 22:16
Lietuvos politika 2018.09.22 22:16
2018.09.22 19:59
Įvairenybės, kultūra 2018.09.22 19:59
2018.09.22 15:42
Įvairenybės, kultūra 2018.09.22 15:42
2018.09.22 15:01
Įvairenybės, kultūra 2018.09.22 15:01
2018.09.22 15:00
Lietuvos politika 2018.09.22 15:00
1 2 3 4 5
 
2018.09.19 10:55 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2018-09-19

80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, kad yra su juo siejama, sprendimas paprastas: liaukitės bandę jį ginti.

Užuot taip padariusi, Rusija imasi priešingos taktikos. Neblogas to pavyzdys – rugsėjo 14-ąją Rusijos ambasados Izraelyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbta žinutė. Joje išvardyta keliolika daugiausia miglotų tarptautinių susitarimų, sudarytų tarpukario pabaigoje, pavyzdžiui, Danijos ir Vokietijos 1939-ųjų gegužės 31-ąją pasirašyta nepuolimo sutartis. Paskutinis – 13-asis – susitarimas tame sąraše yra žinomiausias: tų pačių metų rugpjūčio 23-ąją sudarytas Molotovo-Ribbentropo paktas.

Viešumoje nepuolimo paktu vadintas susitarimas tarp dviejų Europos totalitarinių imperijų pribloškė pasaulį. Tačiau tiesa buvo dar labiau šokiruojanti. Tą pačią dieną Sovietų Sajungos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai dar pasirašė slaptuosius protokolus, pagal kuriuos pasidalijo Rytų Europą į įtakos sferas. Tos taikios šalys ir milijonai jų gyventojų buvo pasiųsti mėsmalėn.

Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas tiesiogiai nulėmė, kad Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis, neprovokuota užpuolė Suomiją, Lenkija ir Rumunija buvo padalytos, o didžiojoje dalyje regiono įsigalėjo totalitarinis valdymas, lydimas žudynių ir niokojimo.

Visas sovietų per Ispanijos pilietinį karą pelnytas tikėjimas antifašizmu netrukus išgaravo. Be to, susitarimas su velniu žlugo. Dvejais metais vėliau Hitleris užpuolė Sovietų Sajungą. Milijonai žmonių, daugiausia – Sovietų imperijos kaliniai, žuvo kovodami rytiniame fronte. Milijonai civilių, dauguma jų – žydai, buvo į rytus slenkančių nacių sušaudyti ar nunuodyti dujomis. Atsitraukus Hitlerio pajėgoms, prasidėjo ištisus dešimtmečius trukusi Rytų Europos sovietinė okupacija.

Visa tai kyla iš rugpjūčio 23-osios Hitlerio ir Stalino pakto ir yra svari priežastis vadinti jį baisiausiu XX amžiaus diplomatijos istorijos epizodu. Rusija anksčiau su tuo sutikdavo. Borisas Jelcinas, pirmasis demokratiniu keliu išrinktas Rusijos prezidentas, 1992-aisiais nurodė išslaptinti slaptuosius protokolus. O 2009-aisiais, tvyrant geriems Maskvos ir Varšuvos santykiams, tuometinis Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas viename laikraščio straipsnyje pasmerkė Molotovo-Ribbentropo paktą ir pavadino jį amoraliu.

Net ir dabar nedaug rusų atvirai gina tą susitarimą. Tačiau vis dažniau jie atmeta kritiką paktui ir tai daro dėl kelių priežasčių. Sovietų Sajungai susitarimas davė itin svarbaus laiko apsiginti. Jis užkirto kelią naciams Rytų Europoje užgrobti daugiau teritorijų. Jis buvo gynybinis, taktinis atsakas į kitų šalių, sudariusių susitarimus su Hitleriu, negarbingą elgesį.

Dauguma šių argumentų yra menkai pagrįsti. Hitleris Stalinui taip apsuko galvą, kad, užuot stiprinęs Sovietų Sąjungos gynybą, jis ją silpnino ir ignoravo visus perspėjimus apie artėjantį nacių puolimą. Jei to pakto nebūtų buvę, mažai tikėtina, kad Hitleris būtų apskritai rizikavęs kariauti su Lenkija.

Stipriausias ir nuoširdžiausias Rusijos argumentas yra tas, kad ir kitos šalys sudarinėjo su Hitleriu susitarimus, „nukreipdamos nacių agresiją į SSRS“, kaip kad tvirtina rusų ambasada Izraelyje. Kokį dar pasirinkimą turėjo Stalinas be jokių potencialių sąjungininkų Vakaruose?

Iš dalies tai tiesa. Kai kurie iš tų susitarimų buvo apgailėtini, ciniški ar brutalūs. Po praėjusio amžiaus 4-o dešimtmečio niekas neatrodė gerai. Bet tik Rusija bando teisinti praeities veiksmus. Miuncheno susitarimas, kurį dėl Čekoslovakijos 1938-aisiais sudarė Didžioji Britanija ir Prancūzija, kelia gilios, nuolatinės ir (beveik) universalios gėdos jausmą, kaip ir visa 4-o dešimtmečio „nuolaidžiavimo“ politika.

Tačiau tik Rusija kritikuoja kitas šalis už „fašizmą“ dėl to pakto sukurtų karo meto dilemų ir ignoruoja komercinius, karinius ir saugumo ryšius, kuriuos SSRS pasirinko turėti su Hitlerio Vokietija.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: