2017.02.23 12:33 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Vilniaus apygardos prokurorė R.Aliukonienė įtariama prekyba poveikiu (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, vasario 23 d. (BNS). Teisėsaugos pareigūnai ketvirtadienį atlieka kratas Vilniaus apygardos prokuratūroje, sulaikyta prekyba poveikiu įtariama šios prokuratūros skyriaus vadovė prokurorė Rita Aliukonienė, pranešė Generalinė prokuratūra.

BNS žiniomis, tyrime figūruoja ir vienas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

„Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąją prokurorę Ritą Aliukonienę įtariant prekyba poveikiu. Šiuo metu vyksta proceso veiksmai, įskaitant kratas darbo, gyvenamojoje bei kitose vietose. Prokurorė sulaikyta“, - rašoma prokuratūros pranešime.

Generalinio prokuroro sprendimu pradėtas ir tarnybinis patikrinimas. Dėl prokurorės nušalinimo nuo pareigų bus sprendžiama artimiausiu metu.

Organizuoti šį ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti ir kontroliuoti pavesta Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.

R.Aliukonienės sutuoktinis, advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ advokatas Rimantas Aliukonis BNS sakė kol kas neturintis jokios informacijos apie žmonos sulaikymą ir jai pareikštus įtarimus.

Pareigūnai anksčiau jau yra vykdę kratas Aliukonių namuose - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ikiteisminiame tyrime dėl sukčiavimo veiksmus atliko 2009-aisiais.

Tuomet žiniasklaidoje teigta, jog R.Aliukonienė su tyrimu nėra susijusi, o prokurorai greičiausiai neturėjo advokato patalpų kratai reikalingų specialių leidimų. Pats R.Aliukonis BNS sakė, kad tyrimas tuomet buvo nutrauktas teismui pripažinus, jog kratos buvo neteisėtos.

Faktą apie R.Aliukonienės sulaikymą ir kratas Vilniaus apygardos prokuratūroje anksčiau BNS patvirtino laikinasis jos vadovas Anatolijus Koržovas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius yra atsakingas už nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimus.

politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Ketvirtadienis, vasario 23

2017.02.23 15:14
Lietuvos politika 2017.02.23 15:14
2017.02.23 15:02
Užsienio naujienos 2017.02.23 15:02
2017.02.23 14:43
Užsienio naujienos 2017.02.23 14:43
2017.02.23 14:18
Įvairenybės, kultūra 2017.02.23 14:18
1 2 3 4 5
 
2017.02.20 11:57 |Kategorija:  Komentarai

R.Vilpišauskas. Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdančiai koalicijai

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS ir TSPMI būtina.

Ramūnas Vilpišauskas

2017 02 20

Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais. Prieš keletą dienų vienas valdančiųjų socialdemokratas Algirdas Butkevičius BNS pareiškė, jog Aplinkos ministerijos planuojama urėdijų reforma „sukels kai kuriems Seimo nariams nenorą balsuoti“. Sunku pasakyti, ar buvęs premjeras tarp tokių Seimo narių mato ir save, tačiau iš jo kritikos „per daug ambicingai“ reformai galima spėti, kad jis ketina jos nepalaikyti.

Ar įtikinamai skamba kritika reformos planui dėl per didelio ambicingumo, t.y. per didelės siekiamos naudos Lietuvos mokesčių mokėtojams, kurie dabar moka už neefektyvų turto naudojimą? Ne ką labiau įtikina ir buvusio premjero argumentacija, kad mažiau ambicingam urėdijų pertvarkos planui, kurį buvo parengusi jo Vyriausybė, jau pritarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nejaugi ši organizacija nepritartų ambicingesnei reformai? Apskritai, tokių reformų reikia ne dėl EBPO, bet tam, kad būtų ginamas viešas interesas ir gerbiami Lietuvos mokesčių mokėtojai.

Kad A. Butkevičiaus aiškinimas yra menkai pagrįstas rodo jo vadovautos Vyriausybės patirtis. Juk kaip tik ankstesnės Vyriausybės mėginimas reformuoti urėdijas iliustruoja tai, kad tiek ambicinga, tiek neambicinga reforma gali būti sužlugdyta. Apskritai, tada įstatymu 42 urėdijas įteisinę Seimo nariai ne tik pasityčiojo iš Vyriausybės, bet ir parodė, kad jiems nerūpi viešasis interesas. Tad dabar svarbiausias klausimas yra ne reformos ambicingumas, bet ar šio Seimo nariai sugebės atsispirti įtakingos interesų grupės įtikinėjimams ir vadovautis viešu interesu bei įrodymais. Ar tie, kas dar visai neseniai rinkiminės kampanijos metu kalbėjo apie pertvarkų būtinybę staiga nepraras atminties ir neims išsisukinėti tokiais išvedžiojimais kaip buvęs premjeras? Šis klausimas turėtų būti užduodamas ne tik valdančiosios koalicijos nariams, bet ir opozicijai.

Vis dėlto Aplinkos ministerijos vadovybė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija turėtų įsiklausyti į koalicijos partnerių kritiką dėl kitos priežasties. Kol kas reformos rengėjai iš tiesų nėra viešai pristatę planuojamos reformos poveikio įvertinimo, kuris ir turėtų aiškiai atsakyti į reformos kritikų keliamus klausimus. Juk tiek rinkiminėje LVŽS programoje, tiek šios Vyriausybės programoje ne kartą minėtas įsipareigojimas taikyti „kaštų ir naudos analizę“ tokio pobūdžio sprendimams. Tad prieš pateikiant Seimui ir visuomenei urėdijų reformos projektą derėtų tinkamai atlikti jos poveikio įvertinimą ir pateikti su siūlomu reformos variantu bei jo pagrindimu, lyginant su kitom galimom alternatyvom, įskaitant ir minėtąjį A. Butkevičiaus reformos variantą, ir dabartinės situacijos išlaikymą. Taip būtų parodyta pagarba visiems rinkėjams, įskaitant ir tuos, kurie prieštarauja reformai. Be to, nebeliktų ir preteksto koalicijos partneriams skųstis, kad yra ignoruojami ar kitaip pateisinti savo nepritarimą reformai.

Urėdijų reforma yra svarbi ne tik dėl jos tikėtino teigiamo poveikio mokesčių mokėtojams ir erdvės neskaidriems sandoriams apribojimo. Ji bus reikšmingas signalas, ar kiti šios valdančiosios koalicijos ir jos Vyriausybės planai dėl valstybės tarnybos, švietimo ar kitų reformų gali būti įgyvendinti. Ji taip pat parodys, kiek konstruktyvi yra Seimo opozicija. Galiausiai, ankstesnių nesėkmingų mėginimų pertvarkyti urėdijas istorija rodo ir kokią riziką kelia kai kurių politikų vis prisimenama idėja pertvarkyti Seimo rinkimų taisykles, atsisakant balsavimo pagal partijų sąrašus ir paliekant tik balsavimą pagal vienmandates apygardas. Ar sutapimas, kad urėdijų reformai labiausiai priešinasi vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai? Kad vienmandatėse apygardose rinktų parlamento narių paskatos orientuotis į atskirų interesų grupių reikalavimus yra didesnės, nei galvoti apie visos šalies viešą interesą, rodo ir kitų demokratinių valstybių, pvz. JAV, patirtis.

Visos minėtos priežastys rodo, kad urėdijų reforma taps vienu svarbiausių šio Seimo ir šios Vyriausybės politinių išmėginimų. Kaip tik todėl jai reikia tinkamai pasiruošti.

----------

Prof. Ramūnas Vilpišauskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius

Rodyti: 

Sekite mus Twitter