2016.08.25 08:08 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Jungiasi „Nordea“ ir DNB bankai Baltijos šalyse (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, rugpjūčio 25 d. (BNS). Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ ir didžiausia Norvegijos finansų grupė DNB susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pranešė bankai. Susitarimą dar turi patvirtinti bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos, tikimasi jog procesas bus baigtas 2017 metų antrąjį ketvirtį.

„Nordea“ tapo patikimu ir sėkmingu banku Baltijos regione, kur tvirtai užima trečiąją vietą rinkoje. Dabar atėjo laikas žengti naują žingsnį ir kurti ateities banką. Kartu mes būsime didesni, geografiškai padengsime didesnes teritorijas ir pasiūlysime platesnį produktų pasirinkimą   - visa tai leis mums tapti pagrindiniu banku klientams Baltijos šalyse“, - pranešime spaudai sako „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Inga Skisaker.

„Daugiau nei 70 padalinių Baltijos šalyse turintis DNB sukūrė dinamišką, į klientą orientuotą veiklos modelį. Naujasis bankas bus geriau pasirengęs augančiai konkurencijai regione ir išnaudoti mastą”, - sakė DNB Baltijos šalių padalinio vadovas Matsas Wermelinas.

DNB ir „Nordea“ veiklos sritys Baltijos šalyse sutampa, o verslo bankininkystėje bankai puikiai papildo vienas kitą, rašoma pranešime.

Pasak jo, „Nordea“ susikūrė tvirtas pozicijas stambių verslo klientų segmente, o DNB yra stiprūs smulkaus ir vidutinio verslo segmente. Be to, bankai sustiprins savo pozicijas geografiškai – „Nordea“ yra stiprus Estijoje, DNB – Lietuvoje, o abu kartu užima tvirtas pozicijas Latvijoje.

„Nordea“ ir DNB Baltijos šalyse šiuo metu turi atitinkamai 1300 ir 1800 darbuotojų bei 8 mlrd. eurų ir 5 mlrd. eurų aktyvų.

DNB ir „Nordea“ suvienytame banke turės lygias balsavimo teises, tačiau ekonomiškai jų indėlis į banką skirsis, priklausomai nuo veiklos ir kapitalo apimčių prieš užbaigiant sandorį. Kol bus gauti visi reikalingi patvirtinimai, abu bankai veiks nepriklausomai ir tęs įprastinę veiklą.

Žiniasklaidoje pastaruoju metu skelbta, jog „Nordea“ veiklą Baltijos šalyse gali perimti DNB bankas. Kai kurie analitikai manė, jog DNB ir „ Nordea“ sandoris, sumažėjus paslaugų teikėjų skaičiui, sumažintų konkurenciją rinkoje, tačiau dabartinės padėties rinkoje smarkiai nepakeistų.

„Nordea“ Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį, atskaičiavus atidėjinius blogoms paskoloms, uždirbo 11,1 mln. eurų grynojo veiklos pelno - 27 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku. Banko paskolų portfelis per metus padidėjo 6 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, indėlių - smuko 16 proc. iki 0,96 mlrd. eurų.

DNB grupė Lietuvoje šiemet uždirbo 14 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno - 2,3 karto daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais. Grupės pelnas iki vertės sumažėjimo, atidėjinių išlaidų ir mokesčių šiemet siekė 26 mln. eurų - 2 kartus daugiau.

DNB banko turtas per praėjusius 12 mėnesių padidėjo 4 proc. ir birželio pabaigoje buvo 4 mlrd. eurų, paskolų portfelis išaugo 3,4 proc. iki 2,8 mlrd. eurų, indėliai - 4,8 proc. iki 2,3 mlrd. eurų.

verslas@bns.lt, +370 5 205 8517 - Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Ketvirtadienis, rugpjūčio 25

2016.08.25 06:42
Užsienio naujienos 2016.08.25 06:42

Trečiadienis, rugpjūčio 24

2016.08.24 22:14
Užsienio naujienos 2016.08.24 22:14
2016.08.24 21:50
Sportas 2016.08.24 21:50
2016.08.24 20:10
Sportas 2016.08.24 20:10
2016.08.24 19:39
Įvairenybės, kultūra 2016.08.24 19:39
1 2 3 4 5
 
2016.08.24 09:21 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Putinizmo neįveiksime putinizuodami savo visuomenes (apmąstymai Sovietų Sąjungos subyrėjimo 25-ųjų metinių proga)

Komentaras

Edward Lucas

2016 08 24

Priešintis putinizmui užsienyje daug lengviau negu kovoti su juo namuose. Minint nepavykusios griežtosios linijos šalininkų pučo Maskvoje 25-ąsias metines, ši išvada yra svarbi pamoka iš Sovietų Sąjungos griuvėsių susikūrusioms (arba kaip Baltijos šalių atveju – atsikūrusioms) šalims ir jų sąjungininkėms.

1991 metais šventėme dvigubą pergalę. Viena iš jų – blogio imperijos, pavergusios savo kaimynes ir siūliusioms Vakarams rinktis branduolinį karą arba pralaimėjimą, galas. Kita – komunizmo ir jo nevykusios ekonomikos sistemos, primestos politinėmis represijomis, žlugimas.

Pirmoji pergalė vis dar atrodo tvari. Rusija nebėra pasaulio supergalybė. Jos imperiją arba „kietosios“ įtakos zoną sudaro tik apgailėtinas satrapijų rinkinys: Abchazija, Pietų Osetija, Padniestrė ir Donecko bei Luhansko „liaudies respublikos“. Azijoje ji yra stelbiama Kinijos. Rusija kelia grėsmę savo regione ir drumsčia ramybę, bet labiau dėl Vakarų silpnumo, o ne dėl savo pačios galios.

Antroji pergalė – veikiau dalinė.

Tiesa, kad niekas, o juolab Rusija, nebetiki, kad socialistinės planinės ekonomikos yra veiksmingos.

Vis dėlto išrauti sovietų politinį palikimą buvo daug sunkiau. Vienpartinio komunistų valdymo, pagrįsto proletariato diktatūra ir kitomis marksizmo-leninizmo dogmomis, nebėra. Deja, vietoje jo liko slogus kokteilis: silpnos institucijos, turtingųjų ir galingųjų nebaudžiamumas, per dideles galias turinčios saugumo tarnybos, korupcija ir nusivylę bei galių netekę piliečiai.

Tik trys šalys, buvusios už senosios sovietinės sienos – Estija, Latvija ir Lietuva – tvirtai laikosi tarptautinių politinės laisvės standartų. Iš esmės tokia pati padėtis nusistovėjo ir buvusiose Varšuvos sutarties šalyse, nors Vengrijoje ir Lenkijoje padvelkė nerimą keliančiu putinizmu: teisingumo sistemos politizavimu, politinių varžovų demonizavimu, nepagarba nepriklausomoms institucijoms ir dirbtinai kurstoma ksenofobija. Šių žalingų reiškinių aidai „Brexit“ ir Amerikos prezidento rinkimų kampanijose suteikia svarų pagrindą nerimauti dėl politinės sistemos būklės kitose šalyse.

Esant tokiam silpnumui, Rusija vis labiau naudoja prieš mus atviras ir slaptas priemones, jų išradingus ir netikėtus derinius. Mums dažniausiai nepavykdavo atremti šios grėsmės. Amerikai ir Vakarų Europai ypač reikalinga tvirtesnė saugumo kultūra: visuomenė privalo geriau suvokti, su kokiais pavojais susiduriame.

Buvusiose pavergtosiose šalyse, suprantančiose šią grėsmę, pavojų kelia per aštri reakcija. Susidūrus su propagandos audra kyla pagunda varžyti žiniasklaidos laisvę. Susidūrus su ardomąja veikla gresia visur pradėti matyti šnipus ir apkarpyti piliečių laisves. Dėl ekonominio karo tampa patrauklu diriguoti – griebtis subsidijų, kvotų, atrankinio apmokestinimo ir panašių priemonių.

Ypač didelis nerimas kyla dėl Ukrainos, kur rusenantis karas rytuose ardo politinę kultūrą. Kova su korupcija įstrigo; prokuratūra įsitraukė į atvirą konfliktą su didelį spaudimą patiriančiais kyšininkų persekiotojais. Žurnalistai, atliekantys savo darbą – keliantys nepatogių klausimų, randantys įdomių faktų ir juos skelbiantys – kaltinami teikiantys pagalbą priešui. Maidano demonstrantai savo gyvybėmis rizikavo (ir jas aukojo) ne dėl to.

Žvelgdami į pastaruosius 25 metus turėtume prisiminti, kad konstruktyvi įtampa yra būtina demokratijos dalis. Mes – žurnalistai, pareigūnai, teisininkai, politikai, verslininkai, dvasiniai lyderiai, akademikai, privatūs piliečiai – laikomės tų pačių taisyklių, bet nesame vienoje komandoje. Atvirumas, sąžiningumas ir įvairovė neabejotinai nulems klaidų ir pasimetimo – bet ši padėtis geresnė negu sistema, kai viskas kontroliuojama iš viršaus vienybės ir patriotizmo vardan. Jeigu neatidėliotinas poreikis priešintis putinizmui ves prie mūsų pačių šalių putinizacijos, Rusijos lyderis bus laimėjęs lygiai taip pat tvirtai, kaip ir pasiuntęs tankus riedėti mūsų sostinių gatvėmis.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter