2017.10.23 14:17 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Valdžia sieks griežčiau kontroliuoti „Orlen Lietuvos“, „Achemos“, „Telia Lietuvos“ sandorius

Vilnius, spalio 23 d. (BNS). Seimo Ekonomikos komitetas siekia išgryninti kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės Vyriausybei turėtų pranešti apie didelius sandorius. Komiteto vadovas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius sako, kad specialios Vyriausybės komisijos leidimo reikėtų vos vienam dviem sandoriams per metus.

Pasak parlamentaro, nauja tvarka būtų taikoma ne tik valstybės valdomoms strateginėms įmonėms, bet ir trims didelėms privataus kapitalo bendrovėms - „Orlen Lietuvai“, „Achemai“ ir „Telia Lietuvai“.

„Šiuo metu komitete vyksta klausymai, kad išgrynintume tą įstatymą (Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą - BNS) ir paruošti jį taip, kad jis būtų tinkamas ir suderintas su visais: EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos - BNS) reikalavimais, atsižvelgtų į saugumo reikalavimus, VSD (Valstybės saugumo departamento - BNS) pastabas ir suderintas su įmonėmis - tiek valstybės valdomomis įmonėmis, tiek trečios kategorijos įmonėmis („Orlen Lietuva“, „Achema“, „Telia Lietuva“ ir kol kas realiai neveikanti atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovė - BNS)“, - BNS sakė V. Sinkevičius.

Anot jo, deklaruotinų sandorių kriterijai turėtų būti konkretūs ir aiškus, kad įmonėms nebūtų užkrauta papildoma našta, derinant įvairius smulkesnius sandorius.

„Įmonės turi žinoti, koks sandoris bus tikrinamas. Tai gali būti jo dydis ar unikalus sandoris. Įmonėms turi būti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos jos turės pranešti apie sandorius ir jiems reikės Vyriausybės komisijos pritarimo“, - kalbėjo V. Sinkevičius.

Jo teigimu, per metus tokių sandorių turėtų būti vos vienas du. V. Sinkevičius patvirtino, kad didžiausia šalyje dujų vartotoja „Achema“ turėtų deklaruoti, tarkime, sandorį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“.

„Tokius didelius sandorius, be abejonės, taip (reikėtų deklaruoti - BNS). Tai yra tie kertiniai didieji sandoriai, kurie gali turėtų įtakos mūsų valstybės nacionaliniam saugumui“, - teigė Ekonomikos komiteto vadovas.

Pasak jo, įstatymo projektą tikimasi parengti per porą savaičių, o jį priimti iki šių metų pabaigos.

Portalas 15min.lt pirmadienį skelbia, kad „Achemos“, „Orlen Lietuvos“ ir „Telia Lietuvos“ vadovai jau kreipėsi į Seimą, prašydami stabdyti įstatymo pataisą. Pasak portalo, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ar Vyriausybė galėtų nepritarti ne tik būsimiems sandoriams, bet ir panaikinti ankstesnius.

„Taip išeina, kad nuo saugumo (Valstybės saugumo departamento - BNS) priklausys, kaip įmonė turės dirbti, su kuo sandorius pasirašyti. Ir iš anksto pranešti, ką iš ko ketina pirkti“, – portalui teigė „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas.

„Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara (Irenjušas Fanfara) portalui teigė, kad „tokios reguliacinės priemonės pažeidžia pamatinę teisę į ekonominės veiklos laisvę“. Anot jo, pagal naują tvarką įmonėje būtų privaloma ir personalo patikra, saugumo planai.

Vyriausybė birželį pritarė Ūkio ministerijos parengtiems įstatymo pakeitimams. Juose buvo įtvirtinta, kad nacionaliniam saugumui svarbios įmonės turi teisę kreiptis į tokių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kad ji patikrintų ketinamą sudaryti sandorį. Su tokiu prašymu galėtų kreiptis ir už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos, patikrą gali inicijuoti ir pati komisija.

Strateginių įmonių sąraše dabar yra Ignalinos atominė elektrinė, Klaipėdos uostas, Lietuvos naftos produktų agentūra, „Oro navigacija“, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos oro uostai, Registrų centras, „Infostruktūra“, Šiaulių oro uostas, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, „Epso-G“, „Lietuvos energija“, „Lietuvos energijos gamyba“, „Litgrid“, „Energijos skirstymo operatorius“, nacionalinis investuotojas į branduolinę elektrinę, „Amber Grid“, „Litgas“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos geležinkeliai“, Giraitės ginkluotės gamykla, „Jonavos grūdai“, Lietuvos radijo ir televizijos centras ir Lietuvos paštas.

Autorius: Mindaugas Samkus

verslas@bns.lt, +370 5 205 8521 - Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

1 2 3 4 5
 
2017.10.18 10:50 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vėluojantis ir nepakankamas Vakarų atsakas į kintančią Rusijos grėsmę kelia nerimą

Komentaras

Edward Lucas

2017 10 18

Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę.

Tai, kad jis vėluoja, tiesiog erzina. Visi žmonės, kurie dabar kalba apie Kremliaus kišimąsi į pernykščius JAV prezidento rinkimus, atrodo, mano, kad tai buvo pirmasis Rusijos politinio karo pavyzdys. Tiesą sakant, jis tebuvo naujausias ir pastebimiausias.

Užgrūdinti kovotojai už laisvę bei demokratiją Rusijoje ir šalia jos turėtų priminti savo jauniesiems sąjungininkams iš Holivudo ir kitur Amerikoje, kad per pastaruosius 25 metus buvo užpulta gausybė kitų šalių.

Be to, verta pažymėti, kad informacinio karo taktika, kurią Kremlius panaudojo Amerikoje, yra tik viena jo arsenalo dalis. Rusija jau seniai naudoja ištisą virtinę kitų taktikų prieš savo priešus: pradedant kariniu bauginimu, baigiant ekonominiu spaudimu, piktnaudžiavimu teisine sistema, kibernetinėmis atakomis ir režimo griovimu.

Visgi didžiausią nerimą kelia, kad Vakarų atsakas, nors ir pagirtinas, yra pasenęs. Pavyzdžiui, NATO atsibudo ir ėmėsi veiksmų Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Ji sudarė planus nenumatytiems atvejams, dislokavo tame regione priešakines pajėgas ir reguliariai rengia pratybas. Tokiu būdu buvo sumažintas netikėtos ir sėkmingos rusų atakos pavojus. Be kita ko, buvo išsklaidytas mitas, kad rytinės sąjungininkės yra „antrarūšės“ NATO narės, kurių Aljansas esą nesiruošia ginti arba neturi tam pajėgumų.

Europos Sąjunga savo ruožtu rimčiau ėmėsi svarstyti energetinio saugumo klausimą. Monopolistinio ir korumpuoto Rusijos dujų eksporto verslo grėsmė buvo pradėta suvokti vos prieš 10 metų.

Dabar turime Šiaurės ir Pietų Europą jungiančius dujotiekius, o senųjų vien tik Rytus ir Vakarus jungusių dujotiekių poveikis jau baigia išblėsti. Trečiojo energetikos paketo dėka buvo išardytas Rusijos taikytas vertikalusis modelis. Be to, Konkurencijos direktorato pastangos privertė Maskvą atsisakyti savo politinės kainodaros, skirtingos kiekvienai šaliai.

Išties reikia padaryti dar daug kitų dalykų. NATO kol kas dar neišsprendė klausimo dėl oro erdvės gynybos Baltijos regione. Integracija su Švedija ir Suomija galėtų būti geresnė. Ukrainai reikia daugiau karinės pagalbos. ES neužblokavo Rusijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“. Be to, Bendrija daro sau gėdą, vengdama skirti pakankamai lėšų savo kovos su dezinformacija projektams.

Tačiau dar labiau nerimauju dėl lengvabūdiškos prielaidos, kad Kremlius žais tik tomis kortomis, kurias yra panaudojęs anksčiau, ir darys tai patogiu ir nuspėjamu būdu.

Pavojingos paskirstyto atsisakymo aptarnauti (DDoS) atakos, kurių metu serveriai bombarduojami daugybe užklausų, o tinklalapiai tampa neprieinami, 2007-aisiais sukrėtė Estiją, po metų – Gruziją. Nuo to laiko Rusija įvykdė daug sudėtingesnių kibernetinių atakų, tokių kaip 2015 ir 2016 metų išpuoliai prieš Ukrainos elektros tinklus.

Rusija taip pat atsisakė įsilaužimo ir informacijos nutekinimo technikos, pernai puikiai suveikusios Jungtinėse Valstijose. Anksčiau šiais metai, per Prancūzijos prezidento rinkimus, ji nebepasiteisino, o praėjusį mėnesį per visuotinius Vokietijos rinkimus – nė nebuvo išmėginta.

Taip pat išlieka tikimybė, kad Kremlius sukurstys maištą etniškai rusiškose Estijos ir Latvijos dalyse, tačiau manau, kad tai menkai tikėtina. Taip pat manau, kad mažėja tikimybės, jog Rusija kada nors įvykdys karinę operaciją, panašią į repetuotą šiemet per pratybas „Zapad 2017“.

Turėtume ir toliau stengtis mažinti tokių atakų riziką. Tačiau daug daugiau dėmesio reikėtų skirti naujų Rusijos taktikų nustatymui ir jų atrėmimui.

Vakarai šiuo atžvilgiu gana silpni: praleidome Rusijos kibernetines, energetikos, karines ir propagandos atakas. Turėtume kukliai vertinti savo galimybes, kad pastebėsime naują grėsmę dar prieš jai mums smogiant. Rekomenduočiau paklausyti priešakinio fronto valstybių patarimų. Kad ir ką Rusija bandys padaryti, tikriausiai ten tai bus pastebėta pirmiausiai.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: