2016.06.28 08:20 |Kategorija:  Cover news

Vokietija, Prancūzija ir Italija žada „naują impulsą“ ES (papildytas)

papildytas pranešimas

Berlynas, birželio 28 d. (AFP-BNS). Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai pirmadienį pažadėjo „naują impulsą“ Europos Sąjungai, sukrėstai Britanijos apsisprendimo trauktis iš bloko.

Berlynas, Paryžius ir Roma taip pat pažadėjo, kad su Londonu nebus vedamos jokios derybos, kol Britanija oficialiai neinformuos apie savo pasitraukimo planus.

Trys daugiausiai gyventojų turinčios ES žemyninės valstybės pasiuntė signalą, kad Jungtinė Karalystė pirmiausiai turi pareikšti ketinanti pasinaudoti Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu, numatančiu Bendrijos narės pasitraukimą – tik tada ji galės derėtis dėl prekybos ir kitokių ryšių su bloku ateities.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, priėmusi Berlyne Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) ir Italijos premjerą Matteo Renzi (Matėją Rencį), sakė: „Mes susitarėme, jog nebus jokių neformalių arba formalių derybų dėl Britanijos pasitraukimo, kol nebus pateiktas pareiškimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.“

Tuo tarpu Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as (Džordžas Ozbornas) anksčiau sakė, kad jo šalis turėtų aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį tik tuo atveju, jeigu turės būsimų ryšių su bloku „aiškią viziją“.

A.Merkel taip pat pabrėžė, kad „neturi būti jokio netikrumo laikotarpio, galinčio užsitęsti ilgesnį laiką“, ir kad ES privalo rasti atsvarą „išcentrinėms jėgoms“ kitose Bendrijos šalyse, taip pat stumiančioms į pasitraukimą iš bloko.

Tuo tarpu F.Hollande'as dar tiesmukiau paragino Britaniją „nešvaistyti laiko“ ir inicijuoti pasitraukimo procesą, argumentuodamas, kad visoms šalims būtų naudingiau greitai sutvarkyti šiuos reikalus.

„Būti atsakingiems reiškia nešvaistyti laiko – nešvaistyti laiko klausimo dėl Britanijos pasitraukimo nagrinėjimui, taip pat nešvaistyti laiko kuriant naujas paskatas, kurias turim suteikti Europos Sąjungai – tai yra, 27 narėms“, – sakė jis.

„Nes nėra nieko blogiau negu netikrumas, – pridūrė prezidentas. – Netikrumas dažnai skatina neracionalų elgesį. Netikrumas taip pat skatina finansų rinkas elgtis neracionaliai.“

„Užtikrinti klestėjimą“

Bendrame lyderių pranešime sakoma, kad jie „gailisi, jog Jungtinė Karalystė nebebus mūsų partnerė Europos Sąjungos sudėtyje“, bet taip pat reiškiamas įsitikinimas, kad ES esanti „pakankamai stipri, kad rastų tinkamus atsakymus“.

Viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse šių trijų šalių lyderiai paragino visas liekančias 27 ES nares stiprinti bendradarbiavimą vidaus ir išorės saugumo srityje, taip pat ekonomikos gaivinimo ir pagalbos jaunimui programose.

A.Merkel žadėjo, kad likusios ES narės toliau stums į priekį Europos projektą, sakydama, kad „siūlysime savo kolegoms (ES), jog turėtume suteikti naują impulsą ... ateinančiais mėnesiais“.

Ji ragino išsaugoti vienybę ir kvietė sumažėsiančią Bendriją stiprinti bendradarbiavimą tokios srityse kaip „gynyba, (ekonomikos) augimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumo skatinimas“.

Dėmesys turėtų būti sutelktas į vidaus ir išorinį saugumą, kovą su terorizmu ir ES išorės sienų apsaugą, sakė kanclerė, pridūrėis, kad „antroji prioritetinė sritis – ekonomika, augimas ir konkurencingumas“.

M.Renzi savo ruožtu sakė, kad „yra aišku, jog turime gerbti Britanijos žmonių suverenų sprendimą, bet tuo pačiu turi būti strategija ateinantiems mėnesiams“.

„Esame didelė šeima, ir mums reikia padrąsinti šeimos narius. Tačiau taip pat yra didelis poreikis ateinančiais metais sukurti naują Europos projekto modelį... Reikia, kad reikalai judėtų į priekį“, – pabrėžė jis.

Bendrame pranešime trys lyderiai sakė skatinsiantys glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant saugumo problemas – be kita ko, „plėtojant mūsų europinę gynybą ir atliekant būtinus pasiruošimus bendroms operacijoms“.

Pasak jų, Europa privalo „tesėti pažadą užtikrinti savo piliečių klestėjimą“.

Kad tai padarytų, euro zonos šalys turi „prireikus atlikti naujų žingsnių, kad sustiprintų augimą, konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir konvergenciją, taip pat socialinėje ir fiskalinėje srityse“.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pastangoms sumažinti didžiulį jaunimo nedarbą keliose ES šalyse, pabrėže trys lyderiai, sakydami, kad „Europą nebūtinai lydės sėkmė, jeigu ji nesuteiks vilties savo jaunimui“.

Siūlomos reformos bus nagrinėjamos rugsėjį vyksiančiame ES viršūnių susitikime; tikimasi, kad jos bus įgyvendintos per šešis mėnesius.

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Antradienis, birželio 28

2016.06.28 09:53
Lietuvos verslas 2016.06.28 09:53
2016.06.28 08:20
Užsienio naujienos 2016.06.28 08:20
2016.06.28 08:04
Įvairenybės, kultūra 2016.06.28 08:04
2016.06.28 07:46
Užsienio verslas 2016.06.28 07:46
2016.06.28 07:13
Užsienio naujienos 2016.06.28 07:13
2016.06.28 05:34
Lietuvos politika 2016.06.28 05:34
1 2 3 4 5
 
2016.06.22 09:38 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: „Brexit“ referendumas – išbandymas elitui, o ne Europos Sąjungai

Komentaras

Edward Lucas

2016 06 22

Ar laimėtų, ar pralaimėtų, referendumas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) jau įliejo nuodingą paranojiško populizmo dozę į Britanijos viešąjį gyvenimą. Pasitikėjimas tarp valdančiųjų ir valdomųjų dar niekada nebuvo labiau sumenkęs. Viešieji debatai tapo šiurkštesni. Viso to padarinius jusime dar dešimtmetį arba ilgiau.

Britanijos atvejis – ypač opus, bet tos pačios problemos pasireiškia visur: toks pats pyktis, kuris pakurstė reikalavimus surengti balsavimą dėl „Brexit“, yra populistų kampanijų variklis Amerikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir kitur.

Žmonėms, tokiems kaip aš, – klestintiems kosmopolitams, laimėjusiems iš visų per pastaruosius 25 metus įvykusių pokyčių, – bepigu piktintis dėl tokios padėties. Galime smerkti Davido Camerono slidų oportunistinį sprendimą surengti referendumą ir apgailėtinas jo pastangas laimėti šį plebiscitą, pasitelkiant apgaulę. Galime rypauti dėl klaidingų įsitikinimų ir noro menama laikyti tikra, galinčių nulemti mūsų tėvynainių klaidingą pasirinkimą. Bet iš tikrųjų turėtume jų atsiprašyti.

Mes – žmonės, kurie skaito „The Economist“ (arba, kaip mano atveju, jam rašo) – vadovavome Vakarų pasauliui nuo 9-o dešimtmečio. Tai mes liberalizavom ir privatizavom ekonomiką bei skatinom lankstumą ir atvirumą. Tebetikiu, kad elgėmės teisingai. Tačiau turėtume sąžiningai pripažinti: rezultatai nėra itin įkvepiantys. Šie eksperimentai teoriškai gal ir buvo teisingi, bet jų įgyvendinimo praktika – akivaizdžiai nesėkminga, vertinant pagal paprasčiausią ir svarbiausią kriterijų: ką apie visa tai mano rinkėjai?

Atsakymas aiškus – jiems tai nepatinka. Jie nemėgsta to, kas suvokiama kaip nekontroliuojama imigracija. Jiems nepatinka pojūtis, kad jų gyvenimą apsprendžia bevardžiai biurokratai. Jiems nepatinka tai, kas laikoma uždaru, introvertišku politiniu elitu. Jie tiksliai nežino, ko nori, bet jiems nepatinka tai, ką turi.

Toks suvokimas galbūt nėra tikslus. Bet jis nuoširdus. Kad ir kokie būtų balsavimo dėl „Brexit“ rezultatai; ar Donaldas Trumpas bus išrinktas Amerikos prezidentu, ar ne; ar antisisteminės partijos iškovotų proveržį artėjančiuose rinkimuose Europoje – mes, Vakarų valdančiojo elito nariai, turime ilgai ir įdėmiai pažvelgti į veidrodį.

Jeigu norim, kad rinkėjai palaikytų mūsų įsitikinimus dėl laisvo žmonių, pinigų, prekių, paslaugų ir idėjų judėjimo – kurie, kaip tvirtai tikiu, yra teisingi – tuomet mums reikia daug labiau pasistengti, kad tokios laisvės kaina būtų teisingai paskirstyta ir kad jos nauda tektų kiek įmanoma platesniam ratui. Visi mums patinkantys dalykai – imigracija, inovacijos, konkurencija – neša ilgalaikę naudą, bet tampa našta trumpuoju laikotarpiu. Jie apkrauna viešųjų paslaugų sektorių, skatina ekonomikos perturbacijas ir mažina atlyginimus. Tokia kaina nėra nepakeliama – jeigu tik ja dalijamasi.

Vienas didelis pokytis – atskirti ekonomikos derinimą nuo asmeninės gerovės. Jeigu dirbantieji žinotų, kad prarastas darbas nereiškia prarastų pajamų arba (pavyzdžiui, Amerikoje) prarastos teisės į sveikatos priežiūrą, jie galbūt labiau palaikytų į keblią padėtį pakliuvusių darbdavių bankrotą. Taip pat reikėtų iš naujo apsvarstyti imigracijos klausimą: jeigu nauji atvykėliai laikomi konkurentais dėl varganų viešųjų išteklių, įsiplieskia pyktis ir aistros. Didžiausia klaida, kurią padarėme Britanijoje, – kad nesugebėjome pastatyti pakankamai būstų ir išplėsti švietimo bei sveikatos apsaugos tinklų šalies dalyse, kuriose naujieji atvykėliai skatina naują paklausą.

Globalizacija suteikia geriausias galimybes ištraukti iš skurdo šimtus milijonų žmonių, taip pat integruoti kylančias ekonomikas į taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką. Tačiau negalime manyti, kad viskas klosis kaip sviestu patepta. „Brexit“ referendumo tikroji esmė – ne Britanijos narystė Europos Sąjungoje. Tai balsavimas dėl pasitikėjimo elito gebėjimais valdyti globalizaciją. Ir mes pavojingai priartėjome prie to pasitikėjimo netekties.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter