2018.07.18 15:31 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Į Lietuvą tiektos listerija užkrėstos šaldytos daržovės išimamos iš rinkos (papildytas)

papildyta ULAC duomenimis apie listeriozės atvejus -naujos 9-11 pastraipos

Vilnius, liepos 18 d. (BNS). Lenkijos įmonės „Greenyard Frozen Poland“ listerija užkrėstos šaldytos daržovės išimamos iš Lietuvos rinkos – daržovių mišiniai su pavojingu užkratu buvo tiekiami bent dvejus metus.

Kaip BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė-inspektorė Rita Sadūnaitė, už maisto saugumą atsakingos Lenkijos tarnybos pirmadienį įspėjo Lietuvą ir kitas valstybes apie daržovių mišinius su Listeria monocytogenes bakterija užkrėstais šaldytais kukurūzais – Lietuvoje jie buvo tiekiami nuo 2016-ųjų rugpjūčio iki šių metų birželio 20-osios.

„Šaldytų mišinių tiekėjas informavo Lietuvos atstovą, „Unilever Lietuva distribucija“, kad produktas nesaugus – nuo penktadienio uždarytas nesaugių šaldytų daržovių mišinių pardavimas, produkcija atšaukiama iš rinkos“, – sakė ji.

Lenkijos atstovai informavo, kad tarp nesaugių gaminių – „d'Aucy Vegetables Country“, „d'Aucy Vegetables Mix Nica“, „Pinguin Mexican salad“, „Felco Mexican mix“ daržovių mišiniai. 

VMVT duomenimis, į Lietuvos rinką vien šiemet pateko 17 366 pakuotės šių produktų, sandėliuose dar liko 3254 pakuotės šaldytų daržovių – jos bus sunaikintos.

Anot R. Sadūnaitės, produkciją įsigijusios įmonės informuotos apie pavojų, gaminiai yra surenkami sunaikinimui, tuo metu pavieniai žmonės, įsigiję minėtus produktus ir jų dar nesuvartoję, raginami juos gražinti tiekėjui arba išmesti.

„Jei labai gaila išmesti, reikėtų labai gerai termiškai apdoroti, kaip nurodyta gamintojo: jei nurodyta gamintojo virti 12-15 minučių, tiek reikia ir virti. Nesilaikant sąlygų, galima susirgti: Listerija monocytogenes yra labai agresyvi bakterija, kuri išlaiko šaltį, gali daugintis šaldytuvo sąlygomis, gali išlaikyti 62 laipsnių temperatūros kaitinimą pusę valandos. Dėl to su ja žaisti negalima“, – sakė specialistė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastaruosius kelis mėnesius užsikrėtusių listerioze Lietuvoje nebuvo, anksčiau registruoti pavieniai susirgimų atvejai – anot R. Sadūnaitės, jų negalima tiesiogiai sieti su lenkiškomis šaldytomis daržovėmis.

Centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje nustatyti 9 šios ligos atvejai, du iš jų pasibaigė mirtimi.

2013-2017 metais listeriozė buvo diagnozuota 37 asmenims, iš kurių 9 mirė (24 proc.). Daugiausia šios ligos atvejų buvo nustatyta 2016 metais – 10 atvejų ir 2017 metais - 9 atvejai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, listeriozės atvejų skaičius pastaraisiais metais didėja. Nuo 2014 m. Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės šalyse (EEE) užregistruota daugiau nei 2000 listeriozės atvejų. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims.

Nesaugūs šaldytų daržovių mišiniai taip pat buvo platinami Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Savo ruožtu Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) antradienį informavo, kad minima produkcija gali būti susijusi su nuo 2015-ųjų fiksuojamu listeriozės protrūkiu Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje – iki šių metų birželio vidurio šalyse užfiksuoti 47 susirgimų atvejai, devyni sunkia liga susirgę asmenys mirė.

Anot EFSA, įtariama, kad nekokybiškai apdoroti kukurūzai į Lenkiją atkeliavo iš tiekėjo Vengrijoje.

Listerijos yra gamtoje dažnai sutinkamos bakterijos, kurios gali būti ir nežalingos, ir mirtinai pavojingos žmogaus sveikatai.

Prieš kelerius metus teisėsauga ėmėsi ikiteisminio tyrimo įtardama, kad šaldytus koldūnus gaminanti bendrovė „Judex“ per Semo „tvarkietį“ Petrą Gražulį bandė paveikti VMVT, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus.

VMVT 2016-aisiais nustačiusi „Judex“ produkcijoje listerijos bakterijų, buvo sustabdžiusi įmonės veiklą.

Autorius: Ignas Jačauskas

politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Trečiadienis, liepos 18

2018.07.18 17:54
Užsienio naujienos 2018.07.18 17:54
2018.07.18 16:33
Užsienio naujienos 2018.07.18 16:33
1 2 3 4 5
 
2018.07.12 10:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2018-07-12

Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzija, skirianti 56,3 mlrd. dolerių. Net jeigu dėl šių veiksnių Rusijos biudžetas faktiškai yra dvigubai didesnis, vis tiek akivaizdu, kad visų NATO narių Europoje išlaidos mažų mažiausiai dvigubai lenkia Rusijos.

Pažymėtina, kad Rusija turi išlaikyti karinę kosmoso programą, strateginę branduolinę ginkluotę, atvirųjų jūrų laivyną ir atremti rytuose Kinijos keliamą grėsmę. Europos valstybėms tokiais dalykais rūpintis beveik netenka.

Be to, kelis metus augusios Rusijos išlaidos dabar mažėja, o Europos šalių gynybos biudžetai didėja (po daugelį metų trukusio šykštavimo).

Iš viso to būtų galima daryti išvadą, kad Rusijos keliama grėsmė yra perdėm išpūsta. Kalbos apie „naująjį šaltąjį karą“ – kaip buvo pavadinta 2008 metais išleista mano knyga – tėra mėginimas pakurstyti baimę. Tai darantys yra nepataisomi rusofobai arba jie stumia savus komercinius ar politinius interesus.

Tokia išvada būtų klaidinga. Visų pirma, didelė dalis Europos gynybos išlaidų naudojama itin neveiksmingai. Daug iššvaistoma susiskaldžiusioms nacionalinių pirkimų schemoms. Gynybos pramonės įmonės yra gabios lobistės (kalbant politiniais terminais) arba negailestingos lupikautojos (vertinant tiesmukiau). Per daug pinigų skiriama pensijoms ir atlyginimams. Šios išlaidos svarbios, bet jos nėra pažangios gynybos dalis. Rusijai irgi kyla rūpesčių dėl lėšų švaistymo ir neveiksmingumo, bet šioje srityje jai sekasi geriau.

Be to, Rusijai padeda geografija. Šalys, kurias stengiamės apginti mes, yra mažos (pavyzdys – Baltijos valstybės) ir daugiausiai lygaus reljefo. Joms sunku atsiųsti pastiprinimų, nes praradom logistinius pajėgumus, turėtus per Šaltąjį karą. Politiškai Rusijos visuomenė yra pasirengusi priimti riziką ir aukas. Vakarų visuomenė, įbauginta brangių ir nesėkmingų karų Irake bei Afganistane, yra veikiau pacifistinė.

Ko gera, svarbiausia, kad Rusija yra geriau pasiruošusi naujos kartos karui. Jeigu sugebi sugriauti savo priešininko gebėjimą suprasti įvykius ir priimti sprendimus, pranašumas mūšio lauke nebūtinas. Priešininko kariai nekovos, o taviškiai – kausis. Tokia pamoka 2014 metais tapo Ukraina, kurios skaičiumi stipresnėms pajėgoms pristigo planų, vadovavimo ir logistikos, kad apgintų Krymą nuo gerai vadovaujamų, organizuotų ir mobilių užpuolikų iš Rusijos.

Rusija taip pat pademonstravo gebanti naudoti informacijos operacijas kaip dalį platesnių įtakos kampanijų, kad smogtų tiesiai į „senųjų Vakarų“ širdį.

Europos šalims reikia išmokti dvi pamokas, ypač atėjus laikmečiui, kai tampa vis neaiškiau, ar JAV suteiktų pagalbą. Viena jų – būtinybė didinti gynybos išlaidų veiksmingumą: vengti dubliavimosi, labiau apjungti išteklius ir jais dalytis, taip pat sutelkti dėmesį į ginkluotę, kurios iš tikrųjų reikia, o ne kurią stengiasi iškišti gynybos užsakymų vykdytojai

Antroji – pagalvoti, kaip Rusija (o ateityje – ir Kinija) mėgina iškovoti pergales konfliktuose, nesigriebdamos karo. Pavyzdžiui, Vokietijos didžiausia saugumo spraga – užmojis nutiesti „NordStream 2“, gamtinių dujų vamzdyną, silpninsiantį sąjungininkus ir užtikrinsiantį Rusijai didžiulį bei tvarų prietiltį Vokietijos ekonomikos širdyje. Jokie rusų tankai neriedėjo Unter den Linden gatve Berlyno širdyje, kad priverstų Vokietijos vyriausybę su tuo sutikti. Ji pati šovė sau į koją, veikiant neskaidriam lobizmui ir troškimui greitai pasipelnyti.

Svarbiausia, kad Europa lengvai galėtų apsiginti nuo Rusijos, net ir be Jungtinių Valstijų. Vis dėlto šis procesas reikalaus didesnio bendradarbiavimo ir sanglaudos, nors šiuo metu stipriai reiškiasi srovė, vedanti į susiskaldymą. Artimiausiais metais Europos politikai turės atsakyti į klausimą – ar jie pasiruošę iškeisti suverenumo iliuziją į realų saugumą?

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: