2017.08.21 12:29 |Kategorija:  Cover news
„Lietuvos energijos“ nuotr.

Lietuvoje tikimasi sulaukti daugiau SGD krovinių iš JAV (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Klaipėda, rugpjūčio 21 d. (BNS). Pirmadienį į Klaipėdą iš JAV atplaukus pirmajam amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniui, tikimasi, kad krovinių iš už Atlanto į Lietuvą atplauks ir daugiau. Tačiau politikai ir rinkos dalyviai kol kas neprognozuoja, kad Rusijos „Gazprom“ iš Lietuvos bus išstumtas visam laikui.

Be to, tikimasi, kad pigesni dujų kroviniai iš JAV leis atpiginti dujas vartotojams nuo kitų metų.

Tikimasi daugiau SGD iš JAV

„Tai pirmasis, bet tikrai ne paskutinis krovinys, įvertinant rinkos situaciją ir rinkos plėtrą, tų krovinių galime tikėtis vis daugiau ir daugiau. Be abejo, yra verslo dalykai, konkurencijos spaudimas, bet tai tik į naudą“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Rugsėjį į Lietuvą turėtų atplaukti dar vienas laivas, gabenantis amerikietiškas dujas, tačiau ministras tikina besitikįs ir daugiau krovinių iš JAV.

Anot Ž.Vaičiūno, iš JAV „Sabine Pass“ eksporto terminalo atplaukęs krovinys yra istorinis dėl lūkesčių, mat Lietuva seniai tikėjosi įsigyti amerikietiškų dujų. Be to, ministro tikinimu, JAV dujos yra pigesnės nei „Gazprom“ bei užtikrina didesnį regiono saugumą. Ž. Vaičiūno teigimu, bendradarbiavimas su JAV lemia didesnę valstybių partnerystę, kuri matyti ne tik energetikos sektoriuje, bet ir gynybos srityje.

Tai, kad šis krovinys stiprina valstybių partnerystę, „Twitter“ skelbė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„JAV ir Lietuvos strateginė partnerystė stiprėja kasdien. Pirmas SGD krovinys iš JAV atvyko į Klaipėdą. Tai ypač svarbu visam regionui“, - teigė L. Linkevičius.

„Lietuvos dujų tiekimo“ vadovas Mantas Mikalajūnas teigė tikįs, kad tai nebus vieninteliai SGD kroviniai iš JAV ir galima laukti dujų Lietuvoje ir kitąmet.

„Mes naudosimės proga su besilankančiais „Cheniere“ atstovais ir toliau kalbėtis dėl dujų įsigijimo“, - konferencijoje sakė M. Mikalajūnas.

Jis taip pat tikino besitikintis, jog nuo kitų metų dujų vartotojai pajaus kainų mažėjimą dėl pigesnių SGD.

Sutartys - komerciniais pagrindais

JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Howardas Solomonas (Hovardas Solomonas) tikino, kad „Lietuvos dujų tiekimo“ ir „Cheniere Energy“ sutartis dėl dujų buvo grįstas komerciniais pagrindais.

„JAV vyriausybė nedalyvavo šiame konkrečiame susitarime“, - spaudos konferencijoje teigė H. Solomonas, pridurdamas, kad JAV tiki, jog geriausias susitarimas gali būti pasiektas tuomet, kai tarpusavyje tariasi verslo įmonės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pareiškė, kad šalis sieks didinti SGD eksportą į Europą ir tapti atsvara Rusijos „Gazprom“.

„Cheniere Energy“ marketingo vadovas Europoje Frederikas Smitsas van Oyenas tikino, kad sutartis su LDT buvo sudaryta komerciniais pagrindais, tačiau teigė, kad JAV pozicija dėl SGD eksporto „vaidina svarbų vaidmenį“, vykdant prekybą su Senuoju žemynu.

Paklaustas, kas pasikeitė, kad padaugėjo krovinių iš JAV, „Chenerie Energy“ atstovas tikino, kad SGD poreikis vis labiau auga ir rinkos sąlygos tinkamos eksportuoti į Europą.

„Gazprom“ iš rinkos išstumti neplanuoja

Tiek Ž. Vaičiūnas, tiek „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas tikino, kad JAV SGD dujos šiuo metu yra pigesnės nei „Gazprom“, tačiau kol kas neprognozuoja, kad rusiškos dujos būtų išstumtos iš rinkos.

„Iš esmės akivaizdu, kad kalbant apie konkretų klausimą, tas portfelis turėtų balansuoti apie pusę vamzdinių, pusę SGD, turint omenyje, kad panaši proporcija buvo pernai, bet esmė, turbūt, ne vienas konkretus procentas, o esmė yra pati konkurencija“, - tikino Ž. Vaičiūnas.

D. Misiūnas teigė, kad proporcija tarp SGD ir vamzdinių dujų nėra svarbi - svarbiausia, kad būtų taikoma patraukli kaina.

„Nėra tikslas jį skaičuoti iš kitos pusės, nusistatyti vieną ar kitą procentą“, - teigė jis.

Anot „Lietuvos energijos vadovo“, didžioji SGD dalis nukeliaus į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą, tad taip taip pat bus išbandyta bendra Baltijos šalių dujų infrastruktūros veikla.

Pirmasis krovinys iš JAV

SGD laivas „Clean Ocean“ Klaipėdos uostą pasiekė pirmadienį ryte apie 5.30 valandą. Tai pirmasis krovinys iš JAV Baltijos šalyse bei vienas pirmųjų amerikietiškų dujų krovinių Rytų Europoje.

Su eksporto terminalą „Sabine Pass“ Luizianoje valdančios JAV energetikos bendrovės „Cheniere Energy“ įmone „Cheniere Marketing International“ „Lietuvos dujų tiekimas“ sutartį dėl maždaug 140 tūkst. kubinių metrų SGD pasirašė birželį.

Artimiausiu metu Lietuva ketina sulaukti dar vieno SGD krovinio iš JAV. Liepą bendrovė pasirašė sutartį su „Gas Natural Fenosa“. Šis krovinys į Klaipėdą turėtų atplaukti rugsėjo viduryje.

Suskystintas dujas Lietuvai taip pat tiekia Norvegijos „Statoil“, JAV „Koch Supply & Trading“ – pastarosios įmonės dujos atgabentos iš Norvegijos ir Nigerijos.

Pernai JAV eksportavo 5 mlrd. kubų SGD, šiuo metu statomi dar penki terminalai, kurių bendri metiniai skystinimo pajėgumai sieks apie 100 mlrd. kubų. Projektai turėtų būti baigti iki 2021 metų.

Autorius: Artūras Ketlerius

verslas@bns.lt, +370 5 205 8519 - Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Pirmadienis, rugpjūčio 21

2017.08.21 11:02
Lietuvos politika 2017.08.21 11:02
2017.08.21 10:40
Užsienio naujienos 2017.08.21 10:40
2017.08.21 10:01
Užsienio naujienos 2017.08.21 10:01
2017.08.21 09:32
Užsienio naujienos 2017.08.21 09:32
2017.08.21 08:54
Užsienio naujienos 2017.08.21 08:54
2017.08.21 08:51
Užsienio naujienos 2017.08.21 08:51
2017.08.21 08:45
Užsienio naujienos 2017.08.21 08:45
2017.08.21 08:35
Užsienio naujienos 2017.08.21 08:35
2017.08.21 07:30
Užsienio naujienos 2017.08.21 07:30
1 2 3 4 5
 
2017.08.11 10:50 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vakarams vertėtų ne vien mokyti paribio valstybes, bet ir mokytis iš jų

Komentaras

Edward Lucas

2017 08 11

Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui.

Tačiau net ir anais laikais toks globėjiškas požiūris buvo klaida. Patarėjų iš Vakarų mėginimai perkelti savo idėjas į buvusį komunistinį pasaulį dažnai būdavo beprasmiški ar netgi kenksmingi. Prisimenate privatizaciją pagal investicinius čekius?

Be to, nors vakarietiškas ekonomikos ir politikos modelis tikrai buvo geresnis nei sovietų imperijos valstybinio planavimo ir autoritarizmo mišinys, jis tikrai nebuvo idealus. Jeigu Vakarai būtų mažiau pamokslavę, jie būtų daug pasimokę iš žmonių, ką tik atėjusių iš už Geležinės uždangos. Tokie valstybės veikėjai kaip Vaclavas Havelas iš buvusios Čekoslovakijos ir Lennartas Meri iš Estijos demonstravo turį strateginę viziją, retorinių gebėjimų bei gilių filosofinių įžvalgų, o Vakarų lyderiams dažniausiai viso to stigdavo.

Senasis Vakarų viršenybės kompleksas dabar atrodo visiškai pasenęs. Problemų apstu, bet jos pasklidusios po visą žemyną: Italijoje fiksuojamas vangus ekonomikos augimas, Britaniją apėmęs politinis paralyžius, Prancūzijoje tvyro socialinė įtampa, Lenkiją ir Vengriją valdo niekam nepasiduodantis populizmas, o Ukrainą krečia įsigalėjusi korupcija.

Tačiau esama ir teigiamų dalykų: Švedijos ekonomika klesti, o Ispanija sparčiai atsigauna. Be to, Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pranešė, kad „Baltijos šalys kartu su Slovakija yra tarp keleto euro zonos šalių, kur realus BVP vienam žmogui pagal perkamosios galios standartą rodė esminę konvergenciją Europos Sąjungos vidurkio link“. Dabar jų BVP vienam žmogui rodiklis siekia apie 60 proc. „senųjų“ 15 ES narių vidurkio. Šis rodiklis 1995 metais, siekė vos ketvirtadalį to vidurkio.

Itin svarbus priminimas, kokią pažangą padarė „naujoji“ Europa, yra Estijos pirmininkavimas ES.

Nors mažiausioje iš Baltijos šalių dirba gana blanki vyriausybė, ji sklandžiai vykdo savo programą, ypač daug dėmesio skirdama bendros skaitmeninės rinkos kūrimui. Estijos skaitmeninė pilietybė – elektroninė tapatybės kortelė, išduodama užsieniečiams – vilioja norinčius užsiimti verslu ES svetimšalius, ypač „Brexit“ išgąsdintus britus. NATO kontroliuojamame kibernetinės gynybos centre Taline neseniai baigėsi kasmet vykdomos pratybos „Locked Shields“, jau tapusios svarbiausiu tokio pobūdžio renginiu Europoje.

Yra ko pasimokyti ir iš kitų paribio valstybių. Ukraina, nors ir patyrė didžiulių sunkumų bei sumokėjo itin didelę kainą, kovos lauke beveik sustabdė Rusiją. Ukrainiečių kariai turi sunkiai pelnytos patirties ir supranta, kaip Maskva vykdo reguliarųjį ir nereguliarųjį karą.

Civiliai irgi turi ką pasiūlyti. Ukrainos mitų griovėjai, kovojantys su rusų propaganda, turi jai pačią jautriausią uoslę. Tarptautinė žurnalistų komanda „Coda Story“, daugiausiai dirbanti iš Gruzijos, į viešumą kelia istorijas, kurias Vakarų žiniasklaida pamiršta.

Neseniai šioje platformoje pasirodė vienas kvapą gniaužiantis vaizdo įrašas, kuriame pasakojama, kaip Rusijos žvalgyba šantažuoja homoseksualius vyrus, norėdama juos užverbuoti. Kitame straipsnyje, parengtame „Coda Story“ partnerės „Eurasianet“, pasakojama, kaip Rusijoje ir kitose šalyse atgaivinamas priverstinis psichiatrinis gydymas – vienas didžiausių sovietų sistemos siaubų.

Galėtume pasimokyti netgi iš drąsių rusų, kurie patys kovoja už tiesą, laisvę ir kitas vertybes, Europoje laikomas savaime suprantamomis. Mane ypač smarkiai sukrėtė pilietinės visuomenės pastangos pažymėti 80-ąsias diktatoriaus Josifo Stalino Didžiojo teroro pradžios metines (minimas liepos 30-ąją). Rusijos valdžia tokias sukaktis dabar tiesiog ignoruoja. Tiems rusams galime padėti socialiniuose tinkluose parašę grotažymę #помнимбольшойтеррор („prisimename Didįjį terorą“). Galbūt mūsų draugai artimiausiu laiku pergalės neiškovos, bet vis tiek galime parodyti, kad jų nepamirštame.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter