2017.04.24 11:21 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

„Oro navigacija“: Baltarusijos oro erdvę pažeidė dano pilotuojamas lengvasis lėktuvas (papildytas)

papildyta nuo 2 pastraipos

Vilnius, balandžio 24 d. (BNS). Baltarusijos oro erdvę praėjusią savaitę pažeidė iš Vilniaus oro uosto pakilusio Danijos piliečio pilotuojamas lengvasis lėktuvas P46T, BNS pirmadienį pranešė valstybės įmonės „Oro navigacija“ ir Civilinės aviacijos administracijos vadovai.

Laikinasis „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys sakė, kad lėktuvas P46T kilo iš Vilniaus oro uosto ir pažeidė skrydžio plane numatytą maršrutą nuskristi iki Baltarusijos sienos bei grįžti.

„Orlaivis P46T, šaukinys „N600EU“, pagal skrydžio planą pakilo iš Vilniaus oro uosto maršrutu Vilnius-Lavaras-Kotovas-Vilnius treniruotės tikslu. Apie skrydį buvo informuotas Minsko „Šiaurės“ sektoriaus skrydžių vadovas. Orlaivio pilotas neįvykdė skrydžių plane nurodyto maršruto ir, praskrisdamas Lavaro tašką, įskrido į Baltarusijos teritoriją“, – teigė M.Gustys.

„Jam nedelsiant buvo nurodyta suktis ir grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kas buvo įvykdyta“, – pridūrė jis.

Baltarusių pareigūnai pažeidimą užfiksavo balandžio 19 dieną, 13.40 val. vietos ir Lietuvos laiku. Orlaivis į Baltarusijos teritoriją įskrido iki aštuonių kilometrų, o po trijų minučių apsisuko ir išskrido iš Baltarusijos oro erdvės.

„Oro navigacija“ patvirtino šią informaciją.

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas BNS sakė, kad P46T pilotavo Danijos pilietis. Su juo skrido lietuvis, planavęs pirkti lėktuvą.

„Pilotas buvo vienas – Danijos pilietis. Čia buvo demonstracinis skrydis potencialiam pirkėjui iš Lietuvos. Jie skrido dviese. Kaip aiškina, (Danijos pilietis) truputį užsikalbėjo, rodydamas lėktuvo privalumus, ir netyčia praskrido“, – teigė A.Šumskas.

Baltarusijos diplomatai šeštadienį dėl oro erdvės pažeidimo įteikė notą Lietuvos ambasadoriui Minske Andriui Pulokui. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius žurnalistams Seime sakė, kad Lietuva į notą atsakys.

Baltarusių gynybos ministerija perspėjo, kad Minskas gali būti priverstas panaudoti karines priemones, jeigu vėl bus pažeista šalies oro erdvė. Anot pareigūnų, pažeidimas įvyko netoli Astrave statomos atominės elektrinės.

2012 metų liepą dviejų Švedijos piliečių pilotuojamas lengvasis civilinis lėktuvas įskrido į Baltarusijos teritoriją iš Lietuvos ir mėtė virš Minsko ir netoli sostinės esančio Ivenčiaus miestelio pliušinius meškiukus su pritvirtintais parašiutais bei šūkiais už žiniasklaidos laisvę.

Lietuvos prokurorai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto sienos kirtimo. Vėliau jį perėmė švedų teisėsauga.

Autorius: Saulius Jakučionis

politika@bns.lt, +370 5 205 85 10 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Pirmadienis, balandžio 24

2017.04.24 15:08
Užsienio verslas 2017.04.24 15:08
2017.04.24 14:55
Užsienio naujienos 2017.04.24 14:55
2017.04.24 14:27
Lietuvos politika 2017.04.24 14:27
2017.04.24 14:20
Įvairenybės, kultūra 2017.04.24 14:20
2017.04.24 13:47
Užsienio naujienos 2017.04.24 13:47
2017.04.24 13:27
Užsienio naujienos 2017.04.24 13:27
2017.04.24 13:19
Kriminalai 2017.04.24 13:19
2017.04.24 13:14
Lietuvos politika 2017.04.24 13:14
2017.04.24 13:14
Užsienio verslas 2017.04.24 13:14
1 2 3 4 5
 
2017.04.20 10:02 |Kategorija:  Komentarai

R.Vilpišauskas. „Brexit” koziris T.May politiniame lošime

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Ramūnas Vilpišauskas

2017 04 20

Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti birželio 8 dieną. Kaip ir buvo galima tikėtis, vakar šią iniciatyvą daug didesne nei būtina balsų dauguma palaikė šalies parlamentas. Tad dabar aišku, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai JK po mažiau nei dviejų mėnesių vyks.

Daugelis analitikų pagrindine šios iniciatyvos priežastimi įvardina poreikį sustiprinti JK derybinę poziciją derantis su ES dėl išstojimo iš šios organizacijos, siekiant išnaudoti didelį konservatorių partijos palaikymą, kurį rodo pastaruoju metu atliktos JK rinkėjų apklausos. Kaip rodo daugelis apklausų, šiuo metu konservatoriai vidutiniškai beveik 20 procentinių punktų visuomenės nuomonių apklausose lenkia artimiausius konkurentus leiboristus. Jei toks palaikymo santykis tiesiogiai virstų rinkėjų parama rinkimuose, tai reikštų daugiau nei šimtą papildomų konservatorių vietų parlamente prie dabar turimos keliolikos vietų daugumos.

Pati T.May pristatydama savo iniciatyvą labiausiai akcentavo egzistuojantį susiskaldymą dabartiniame parlamente (Vestminsteryje) tarp valdančiųjų konservatorių ir trijų opozicinių partijų, o tai silpnina JK derybines pozicijas prieš prasidedant deryboms dėl išstojimo iš ES. Jos teigimu, pirmalaikiai rinkimai suteiks „tikrumo ir stabilumo“ derybose su ES. Tokią motyvaciją pabrėžia ir daug analitikų, nurodydami galimybę šitokiu būdu sutelkti konservatorių partiją ir sumažinti politinio kalendoriaus spaudimą JK vyriausybei, nes kiti reguliarūs parlamento rinkimai nusikeltų dviem metais vėliau iki 2022 m. Šitaip būtų galima atitolinti kitus JK parlamento rinkimus iki to laiko, kai neigiamos ekonominės išstojimo iš ES pasekmės jau būtų mažiau jaučiamos, nei pasibaigius deryboms 2019 m. o naujas JK santykių su ES statusas galbūt būtų išaiškėjęs ir šie klausimai nebekeltų didelio rinkėjų ir rinkų nerimo.

Derybų su ES poreikiai neabejotinai turi įtakos iniciatyvai organizuoti priešlaikinius JK parlamento rinkimus. Vis dėlto yra pagrindo teigti, kad svarbiausia priešlaikinių rinkimų iniciatyvos priežastis yra kita. Tai – vidaus politika, tiksliau, noras išnaudoti esamą situaciją siekiant padidinti konservatorių daugumą parlamente bei neprarasti valdžios rinkimuose po dar penkerių metų. Kitaip sakant, priežastinis ryšys veikiausiai yra atvirkštinis – ne priešlaikiniais rinkimais siekiama sustiprinti JK derybinę galią ir pasiekti geresnį susitarimą su ES, bet netrukus prasidėsiančios derybos su ES yra priemonė mobilizuoti savo rinkėjus ir pasididinti konservatorių turimą vietų parlamente skaičių, dar labiau susilpninti pagrindinius konkurentus leiboristus bei sustiprinti šansus išlaikyti daugumą parlamente ateityje.

Taip teigti galima dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis – jau minėtas pastaruoju metu išaugęs konservatorių palaikymas ir atotrūkis nuo konkurentų, kurį rodo dauguma rinkėjų apklausų. Antra – tos pačios apklausos rodo, kad JK išstojimo iš ES priešininkams (leiboristams bei liberalams demokratams) nepavyko mobilizuoti rinkėjų, kurie palaikė šalies narystę ES. Nepaisant daugiau nei pusmetį po „Brexit“ referendumo vykstančių diskusijų apie neigiamas išstojimo pasekmes, santykis tarp išstojimą bei narystę ES palaikančių rinkėjų visuomenės nuomonės apklausose reikšmingai nepasikeitė. Tikėtina, kad konservatoriai artimiausius beveik du mėnesius viešai dar griežčiau kalbės apie poreikį kietai derėtis su ES taip dar labiau siekdami silpninti oponentų balsus. Trečia – populiariausi JK laikraščiai aktyviai palaiko kuo griežtesnę JK poziciją derybose su ES ir tai aiškiai matėsi, kai vyko teisminis ginčas dėl JK parlamento vaidmens derybų procese. Turbūt dėl minėtų priežasčių pagrindinės opozicijos partijos, rėmusios JK narystę ES, viešai nebekalba apie tai, kad eis į naują parlamento rinkimų kampaniją su siūlymais dėl grįžimo prie narystės ES klausimo ir dar vieno referendumo. Net JK narystę ES nuosekliai rėmę liberalai demokratai teigia, kad sieks tik „švelnaus Brexit‘o“, t.y. išstojusios JK dalyvavimo ES vieningoje rinkoje. Galiausiai, minėtą argumentą stiprina ir ankstesnė JK dalyvavimo ES istorija, kai vidaus politika dominuodavo prieš Europos politikos darbotvarkės poreikius. Tai ypač gerai iliustruoja ankstesnio konservatorių premjero D. Camerono idėja inicijuoti referendumą dėl JK narystės ES, jei jo partija 2015 m. laimėtų parlamento rinkimus.

Tačiau būtent pastaroji istorija gerai iliustruoja ir tai, kuo rizikuoja T. May. Juk D.Cameronas tikėjosi laimėti parlamento rinkimus, perimdamas balsus iš JK Nepriklausomybės partijos, tuo pačiu suvienyti konservatorių partiją ir galiausiai laimėti referendumą dėl JK narystės ES. Pirmą tikslą jam pavyko įgyvendinti, tačiau taktinė pergalė nevirto strateginiu laimėjimu. Konservatorių partija nesusivienijo – veikiau atvirkščiai, kaip parodė ir referendumo kampanija, ir esama padėtis jos parlamentinėje frakcijoje, o referendumą buvęs premjeras pralaimėjo ir atsistatydino.

Be to, įdomu ir tai, kad rinkėjų apklausos prieš 2015 m. JK parlamento rinkimus prognozavo kitokią jų baigtį. Tiesa, nukrypimas nuo prognozių buvo konservatorių naudai, kurie netikėtai laimėjo daugumą vietų parlamente. Bet šiuo atveju svarbu tai, kad rinkimų rezultatai skyrėsi nuo prognozių, grindžiamų visuomenės apklausomis. Dėl to buvo inicijuota tarpdisciplininė diskusija, kuria siekta išsiaiškinti netikslios prognozės priežastis. Tad kyla klausimas, ar inicijuojamuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose neįvyks dar vienas siurprizas. Ar, pavyzdžiui, nesimobilizuos referendumo rezultatu nepatenkinti jame nedalyvavę rinkėjai?

Kiek pasiteisins JK premjerės T.May rizika paaiškės jau birželio pradžioje. Tačiau dabar tvirtai galima konstatuoti vieną dalyką – ES reikalų neįmanoma suprasti neįvertinant valstybių narių vidaus politikos. Būtent pastaroji dažniausiai formuoja valstybių vyriausybių pozicijas ES darbotvarkės klausimais. Verta tai prisiminti vertinant ne tik netrukus prasidėsiančias įdomias derybas tarp JK ir ES, bet ir tolesnes diskusijas pačioje ES dėl jos raidos.

----------

Prof. Ramūnas Vilpišauskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius

Rodyti: 

Sekite mus Twitter