2018.11.15 06:52 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

Britanijos premjerė Th. May užsitikrino kabineto pritarimą „Brexit“ sutarčiai (atnaujintas)

Londonas, lapkričio 15 d. (AFP-BNS). Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) trečiadienį užsitikrino savo smarkiai susiskaldžiusio kabineto paramą išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties projektui, dėl kurios tiek „Brexit“, tiek ministrė pirmininkės tolesniam vadovavimui buvo iškilęs pavojus.

Po penkias valandas trukusio posėdžio su ministrais Th. May paskelbė, kad ji turi vyriausybės „kolektyvinį“ palaikymą tęsti šį procesą.

„Kabineto kolektyvinis sprendimas – kad vyriausybė turėtų palaikyti išstojimo sutarties projektą ir parengti politinį pareiškimą“, – premjerė sakė žurnalistams prie savo oficialiosios rezidencijos Dauningo gatvėje.

Vienas atstovas sakė, kad per šį posėdį nebuvo jokių nedviprasmiškų grasinimų atsistatydinti ir kad jam baigiantis visi išgėrė po taurę vyno ir pasivaišino užkandžiais.

Kita vertus, Jungtinės Karalystės žiniasklaida pranešė, kad su Briuseliu suderinto „Brexit“ sutarties projekto trečiadienį nepalaikė net trečdalis Th. May kabineto narių.

Dienraščio „The Daily Telegraph“ žurnalistas Christopheris Hope'as (Kristoferis Houpas) savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad 11 iš 29 vyriausybės narių pareiškė nepritariantys „Brexit“ sutarties sąlygoms.

„Vienbalsio palaikymo Theresis May „Brexit“ sutarčiai aiškiai nebuvo“, – pridūrė Ch. Hope'as.

Visuomeninis transliuotojas BBC nurodė gavęs informacijos, kad tarp dokumento priešininkų buvo tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas (Liamas Foksas), užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas (Džeremis Hantas), gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas (Geivinas Viljamsonas), tarptautinės plėtros sekretorė Penny Mordaunt (Peni Mordont), vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas), Bendruomenių Rūmų lyderė Andrea Leadsom (Andrėja Lidsom), Andrea Leadsom, Lordų Rūmų lyderė baronienė Natalie Evans (Natali Evans) ir susisiekimos sekretorius Chrisas Graylingas (Krisas Greilingas).

BBC pridūrė, kad „Brexit“ sekretorius sutarčiai pritarė su „sunkia širdimi“, o Škotijos reikalų sekretorius Davidas Mundellas (Deividas Mandelas) buvo įvardytas „svyruojančiu“

Transliuotojas pridūrė, kad lemiamą palaikymą dokumento projektui išreiškė aplinkos, maisto ir kaimo reikalų sekretorius Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas) ir generalinis atornėjus Geoffrey Coxas (Džefris Koksas), be kurių pritarimo kolektyvinė kabineto pozicija nebūtų buvusi pasiekta.

Be to, į keblią padėtį patekusi Th. May pripažino, kad gali susidurti netgi su didesniu pasipriešinimu, kai kitą mėnesį pateiks 585 puslapių dokumentą tvirtinti parlamentui.

Gandai apie galimus ministrų atsistatydinimus ir euroskeptiškų veikėjų pačioje Th. May Konservatorių partijoje užmojai ją nuversti lėmė svaro kurso nuosmukį vienu procentu, tačiau prekybos pabaigoje jis vėl buvo pradėjęs kilti.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pareiškė, kad „skyrybų“ procese buvo pasiekta „lemiama pažanga“, bet perspėjo, kad reikia atlikti „labai ir labai daug darbo“.

Antradienį suderintas sutarties projektas vainikavo pusantrų metų trukusias politiškai sudėtingas derybas, per kurias siekta nustatyti beveik 46 metus trukusios Britanijos narystės ES nutraukimo sąlygas.

Sutartis, jokios sutarties arba jokio „Brexit“

Th. May sulaukė kritikos tiek iš norinčių griežtesnio atsiskyrimo nuo Europos, tiek iš bijančių dėl šalies ateities, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Bendrijos.

Britanijos vyriausybė, parlamentas ir didžioji dalis šalies yra susiskaldžiusi į dvi atskiras stovyklas.

Premjerė sakė, kad dalyvavo „aistringuose debatuose“ su savo ministrais, ir perspėjo, kad „priešakyje bus sunkių dienų“.

Tačiau ji pabrėžė: „Atmetus visas detales, mūsų pasirinkimas buvo aiškus: ši sutartis, išpildanti (2016 metų) referendumo balsavimo įpareigojimą, sugrąžinanti mums savo pinigų, įstatymų ir sienų kontrolę, užbaigianti laisvą judėjimą, apsauganti darbo vietas, saugumą ir mūsų sąjungą, arba pasitraukimas be jokios sutarties, arba apskritai jokio „Brexit“.“

Th. May nepaaiškino, kokiu atveju „Brexit“ galėtų neįvykti ateinančių metų kovo 29 dieną, ir apskritai pirmąkart paminėjo tokią galimybę, tapusią paskutine viltimi daugeliui nepritarusių atsiskyrimui nuo ES per 2016 metų referendumą, per kurį balsai pasiskirstė 52 proc. prieš 48 procentus.

M. Barnier sakė, kad abi pusės peržengė didelę kliūtį, radusios tinkamą formulę, kaip išvengti realios sienos tarp Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos provincijos ir Airijos Respublikos. Šis klausimas buvo vienas pagrindinių, trukdžiusių susitarti.

Sutarties projekte numatoma, kad visa Britanija galės likti muitų sąjungoje su ES, jeigu šalys per 21 mėnesio pereinamąjį laikotarpį arba jį pratęsus nesugebėtų suderinti platesnio susitarimo ir įsijungtų apsidraudžiamasis mechanizmas (backstop).

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko biuras pranešė, kad jis ketvirtadienį padarys pareiškimą dėl „Brexit“. Tikėtina, kad D. Tuskas paskelbs ES ir JK nepaprastojo viršūnių susitikimo, per kurį turėtų būti pasirašytas sutarties projektas, datą.

Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) išreiškė viltį, kad lyderiai galės susitikti lapkričio 25 dieną.

   

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Trečiadienis, lapkričio 14

2018.11.14 22:44
Užsienio naujienos 2018.11.14 22:44
2018.11.14 22:29
Užsienio naujienos 2018.11.14 22:29
2018.11.14 22:10
Užsienio naujienos 2018.11.14 22:10
2018.11.14 21:31
Užsienio naujienos 2018.11.14 21:31
2018.11.14 19:55
Užsienio naujienos 2018.11.14 19:55
2018.11.14 18:22
Užsienio naujienos 2018.11.14 18:22
2018.11.14 16:32
Lietuvos verslas 2018.11.14 16:32
2018.11.14 16:09
Lietuvos politika 2018.11.14 16:09
1 2 3 4 5
 
2018.11.14 10:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2018-11-14

2018-ųjų lapkritis – kupinas išdidumo ir nostalgijos, šalims minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir nepriklausomų valstybių susikūrimą (arba atsikūrimą) žlugus Austrijos-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos imperijoms.

Šie jausmai – visiškai pateisinami. Būtų nenormalu liūdėti, kad pražuvo Europos senoji feodalinė tvarka. Hitleriui ir Stalinui kelius atvėrė ne imperijų nuopuolis, o nugalėjusių didžiųjų valstybių nesugebėjimas suvokti, kokio masto uždavinys turi būti atliktas, kad pokario Europos gyvenimas susitvarkytų.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į JAV Senato 1919 metų lapkritį surengtą apverktinai trumparegišką balsavimą nestoti į Tautų Lygą. Nedalyvaujant Jungtinėms Valstijoms ši tarptautinė organizacija tapo neveiksminga, kai Europoje atgijo didžiavalstybiška politika. Praėjus šimtmečiui atėjo gera proga apmąstyti, kaip 1918-ųjų atvertos galimybės buvo paleistos niekais. Tokios pačios klaidos turėtume nebekartoti.

Vis dėlto 1918-ųjų minėjimai taip pat yra nepilni be apmąstymų apie tuos, kam pasisekė prasčiau. Jeigu istorijos srovė būtų tekėjusi truputėlį kitaip, Europos žemėlapis – ir vėlesnių dešimtmečių baisūs įvykiai – būtų visiškai kitokie.

Yra viena kategorija šalių, gavusių nepriklausomybę 1918 metais, bet vėliau ją praradusių. Tokios buvo Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija Kaukaze, taip pat Baltarusija ir Ukraina. Viso jos greitai tapo bolševikų troškimo sutriuškinti nepriklausomas valstybes prie savo sienų aukomis.

Kai jos atgavo nepriklausomybę 1991-aisiais, įvykiai, klostęsi septyniais dešimtmečiais anksčiau, jau buvo išblėsę iš gyvųjų atminties, tad jų praktinis poveikis buvo menkas. Dalinė išimtis – Baltarusijos Liaudies Respulikos rada, ištisą šimtmetį nepastebimai gyvuojanti tremtyje ir iki šiol išlaikanti simbolinį atotrūkį nuo autokratinės ir Kremliaus veikiamos valdžios Minske.

Estijai, Latvijai ir Lietuvai vargais negalais pavyko išvengti tokio paties likimo neramiais ankstyvaisiais nepriklausomybės metais, kai teko grumtis ne vien su bolševikais, bet ir vokiečių savanorių daliniais, Rusijos baltaisiais ir (Lietuvos atveju) Lenkija. Tačiau Baltijos šalims dvidešimt metų tarpukario nepriklausomybės buvo lemiamas veiksnys, nulėmęs 1991-aisiais atkurto valstybingumo sėkmę. Jos toliau egzistavo de jure, nepaisant faktinės okupacijos, įvykdytos Sovietų Sąjungos. Tai suteikė šioms šalims gyvybiškai svarbią prieigą prie finansinių ir kitokių išteklių, išlikusių egzilyje.

Įdomesnę kategoriją sudaro vietos, kurių svajonės apie nepriklausomybę taip ir liko neįgyvendintos. Iškiliausias pavyzdys – Idel-Uralas, trumpai gyvavusi valstybės užuomazga dabartiniame Tatarstane, vienoje iš Rusijos Federacijos respublikų. 1918 metais Idel-Uralas buvo sutriuškintas bolševikų, bet jo poveikis išlieka. Jo ištremtas lyderis Sadri Maksudi Arsalas palaikė glaudžius ryšius su turkų lyderiu Kemaliu Ataturku ir pasisakė už modernią, sekuliarią musulmonų valstybę. Šį rudenį Lvovo knygų mugėje buvo pristatyta iniciatyva, supažindinanti su šešių Pavolgio regiono respublikų – Mordovijos, Čiuvašijos, Marių respublikos, Tatarstano, Udmurtijos ir Baškorstano nepriklausomybės siekiais.

Ne vienas iš šių regionų nėra arti tikros nepriklausomybės prognozuojamoje ateityje. Daugumoje jų daugumą sudaro etniniai rusai; vietinės kalbos (tiurkų ir finougrų) bei kultūra (musulmonų ir pagoniškoji) yra nustumtos į pašalį. Nuo 10-o dešimtmečio Kremlius smarkiai sugriežtino kontrolę Rusijos provincijose, nors Čečėnija, gyvenanti pagal savas taisykles, yra didelė išimtis.

Tačiau būtų skubota manyti, kad ši istorija jau baigėsi. Bet kurios iš sovietinės imperijos pavergtųjų tautų nepriklausomybė kažkada atrodė tokia pat menkai tikėtina, kaip Tibeto laisvė – dabar. Neišmanėliškas, prievarta grindžiamas valdymas iš centro visada veikia erzinančiai, ypač jeigu bent jau tolimoje ir miglotoje praeityje esate pajutę laisvės skonį.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: