2018.04.20 09:14 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Kraujo centro vadovė J. Bikulčienė nušalinta nuo pareigų (papildytas)

nauja antra pastraipa nuo teksto pabaigos

Vilnius, balandžio 20 d. (BNS). Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir trims mėnesiams nuo pareigų nušalino korupciniais nusikaltimais įtariamą Nacionalinio kraujo centro vadovę Joaną Bikulčienę.

„Kreipėmės, ji nušalinta“, – BNS penktadienį patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika.

Pasak jo, įtariamajai taip pat uždrausta bendrauta bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Ketvirtadienį J. Bikulčienei skirtas namų areštas, ji paleista į laisvę. Prokuratūra dėl suėmimo pratęsimo į teismą nesikreipė.

Nacionalinio kraujo centro vadovė įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu ir veikimu bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos, neturint specialios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotos licencijos tai daryti.

Ji buvo suimta nuo balandžio 5 dienos.

J. Bikulčienė įtariama siekusi padėti vienai privačiai bendrovei monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje.

„Bendrininkų grupė, įtariama, savo neteisėtais veiksmais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokiu būdu būtų diskriminuoti ir eliminuoti kiti Lietuvos bei užsienio ūkio subjektai, turėję arba galėję turėti galimybę sąžiningai konkuruoti konkurso būdu sudarant sutartis su Nacionaliniu kraujo centru“, – teigė  prokuratūra. 

Anot teisėsaugos, pagal nusikalstamos grupės planą, tyrime figūruojanti bendrovė turėjo tapti vienintelė Lietuvoje kraujo plazmos surinkėja ir kraujo preparatų tiekėja.

Pareigūnai teigia, kad išaiškinus galimą nusikaltimą tam kelias užkirstas.

J. Bikulčienė viešai paneigė jai mestus kaltinimus.

„Noriu jus patikinti, kad niekada nedariau, nedarau ir nežadu daryti to, kas kenktų valstybei, Nacionaliniam kraujo centrui, jo darbuotojams ar juo labiau kraujo donorams“, – ketvirtadienio vakarą feisbuke rašė J. Bikulčienė.

Kraujo centro vadovė teigė, kad kaltinimai grįsti farmacijos kompanijos skundu.

„Farmacinės kompanijos „Octapharma“ atstovas Latvijoje parašė STT skundą, kad nepardaviau jam plazmos iš jūsų neatlygintinai suaukoto kraujo, o valstybės institucijos jo skundą kažkodėl paslaugiai pakartojo įtarime, apipynė paskalomis ir fantazijomis“, – teigia J. Bikulčienė.

„Atvirkščiai nei surašyta, Kraujo centras plazmos niekam nepardavė, o pasirašė sutartį su tiekėju, kuris įsipareigojo į Lietuvą parvežti ir užregistruoti iš lietuviškos plazmos pagamintus vaistus, kaip daro normalios civilizuotos valstybės“, – rašo ji.

STT tyrime įtarimai be J. Bikulčienės pateikti dar dviem asmenims – privačios bendrovės vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorė įtariami sukurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti bei prekyba poveikiu.

BNS žiniomis, apylinkės teismas dviem mėnesiams buvo leidęs suimti bendrovės „Solis Tribus“ akcininką Antaną Petrošių. Kita įtariamoji – bendrovės vadovė Rūta Stankevičienė. Jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

A. Petrošius suėmimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, šis kardomosios priemonės nepanaikino, tačiau suėmimo terminą sutrumpino iki vieno mėnesio. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už piktnaudžiavimą ir prekybą poveikiu gali būti baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, už ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, neturint tam licencijos, gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Autorės: Ingrida Steniulienė, Austėja Masiokaitė

politika@bns.lt, +370 5 205 8532 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, balandžio 20

2018.04.20 06:32
Užsienio naujienos 2018.04.20 06:32

Ketvirtadienis, balandžio 19

2018.04.19 20:38
Kriminalai 2018.04.19 20:38
2018.04.19 19:04
Užsienio naujienos 2018.04.19 19:04
2018.04.19 15:19
Lietuvos politika 2018.04.19 15:19
2018.04.19 14:49
Užsienio naujienos 2018.04.19 14:49
2018.04.19 14:47
Lietuvos politika 2018.04.19 14:47
2018.04.19 14:32
Užsienio naujienos 2018.04.19 14:32
2018.04.19 13:26
Lietuvos verslas 2018.04.19 13:26
1 2 3 4 5
 
2018.04.09 09:22 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Išsiųsti diplomatus – nepakanka - KOMENTARAS

Komentaras

2018-04-09

Pastarąsias dvi savaites vykdytas koordinuotas diplomatų išsiuntimas žymi naują lygį, matuojant aplinkinio pasaulio nepasitenkinimą Kremliumi. Po kovo 4-ąją Solsberyje įvykdytos atakos nervus paralyžiuojančia medžiaga Britanija išvarė 60 Rusijos ambasados pareigūnų [Autoriaus klaida: Britanija išsiuntė 23, JAV – 60 diplomatų - BNS]. Demonstruodamos solidarumą, 29 sąjungininkų ir draugų valstybės pasiuntė namo apie 150 rusų diplomatų; NATO lygiai taip pat pasielgė su 10 žmonių, dirbusių Rusijos misijoje Aljanso būstinėje Belgijoje. Maskvos režimas atsakė lygiaverčiais išsiuntimais.

Pernelyg daug dėmesio skirta šio kivirčo niuansams: ar vienas žingsnis yra visiškai lygiavertis kitam, taip pat ar išvykstantys diplomatai galės būti pakeisti. Yra didelis skirtumas tarp nuolatinio ryšių nutraukimo arba įstaigų uždarymo ir trikdančių, bet pataisomų paspartinto išvykimo arba atvykimo padarinių.

Daug svarbiau, ar pastarojo mėnesio veikla yra įžanga į rimtą spaudimą Maskvai, ar tik dramatiška, bet iš esmės vien simbolinė nepasitenkinimo išraiška.

Šiuo atveju didelė atsakomybė tenka Britanijai. Jeigu Theresos May vyriausybė nori išplėtoti praeitos savaitės pasiekimus, ji turėtų parodyti, kad yra pasiruošusi iškęsti kai kuriuos ekonominius nepatogumus ir prisiimti tam tikrą politinę riziką. Visų svarbiausia, kad Britanija turi susitvarkyti su nešvarių rusiškų pinigų srautu, pastarąjį ketvirtį amžiaus tekančiu per Londono Sitį ir nekilnojamojo turto rinkos aukštąjį segmentą.

Plauti Rusijos pinigus yra blogai daugeliu atžvilgių. Dėl šios veiklos Britanija ir kiti Vakarų finansų centrai tampa Rusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos subjektų blogiausių veikėjų bendrininkai. Į Vakarų valstybes tekantys milijardai beveik visais atvejais yra pavogti iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių žmonių. Jie atspindi, kaip yra kuriamos ir gaunamos, anot ekonomistų, „biurokratinės pašalpos“, o kalbant paprastai – kyšiai. Kitas jų šaltinis yra veikėjų, turinčių naudingų ryšių su politikais, vykdomas buvusių sovietinių šalių gamtinių išteklių grobstymas. Šių išteklių esama įvairių: pradedant angliavandenilių ir mineralų gavyba, baigiant radijo dažniais.

Šis bendradarbiavimas su plėšikišku Kremliaus aparatu žlugdo visas mūsų kalbas apie demokratiją, žmogaus teises ir įstatymų viršenybę. Jis kursto prieš Vakarus nukreiptas nuotaikas Rusijoje ir pagrindžia režimo argumentą, kad vienintelis realus skirtumas tarp Rytų ir Vakarų yra šventeiviškumo lygis.

Be to, nešvarūs Rusijos pinigai tiesiogiai kenkia pačiai Britanijai. Šios lėšos yra ne vien korupcijos padarinys – jos taip pat skatina korupciją šalyje, į kurią yra nukreipiamos.

Bankininkai, teisininkai ir sąskaitininkai įpranta tvarkyti reikalus su gangsteriais ir elgtis su jais, tarsi jie būtų pagarbos verti klientai. Pinigų srautas kuria finansinius ramsčius – bendroves ir asmenis, kurių asmeninė gerovė yra priklausoma nuo išliekančių gerų santykių su Rusija. Šie ekonominių interesų bastionai greitai virsta politiniais. Dėl jų tampa sunkiau atsispirti Rusijos pastangoms primesti savo valią sprendžiant energetikos, karinės laikysenos ir kitus klausimus.

Aišku, ne visi pinigai iš Rusijos yra purvini. Turėtume maloniai priimti sąžiningą Rusijos verslą į savo finansų sistemą, o laisvę mylinčius rusus – į mūsų universitetus, kultūros renginius ir kitas Vakarų šalių gyvenimo sritis.

Taigi, valant mūsų finansų sistemą svarbiausia būtų užbaigti žalingą anoniminės nuosavybės teisės praktiką. Ji yra atsitiktinis ir nepageidaujamas ribotos atsakomybės bendrovių plėtros produktas. Šios įmonės buvo kuriamos kaip priemonė sumažinti akcininkams tenkančią verslo riziką ir tuo pačiu paskatinti verslumą. Niekas niekada nėra sakęs, kad jos taip pat turi suteikti anonimiškumą kompanijos savininkams.

Britanija pavėluotai griežtina su faktinės nuosavybės teise susijusias taisykles, bet yra nustačiusi juokingai dosnų jų įsigaliojimo terminą – 2021 metais. Kur kas patikimesnis terminas būtų keli mėnesiai ar net savaitės. Būtina atminti, kad Rusija stebi – kaip ir mūsų sąjungininkai

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

----------

Rodyti: