2015.07.03 17:16 |Kategorija:  Cover news

Prokuratūra: Britanijoje dingo buvę „Snoro“ savininkai (dar papildytas)

papildyta 1 pastraipa ir nauja paskutinė pastraipa

Vilnius, liepos 3 d. (BNS). Britų teisėsauga nebegali rasti žlugusio banko „Snoras“ savininkų - Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo ir Lietuvos piliečio Raimondo Baranausko, kuriuos ji turėjo perduoti Lietuvai, penktadienį pranešė Lietuvos generalinė prokuratūra. Lietuvos teisėsaugos žiniomis, jie išvyko iš Britanijos, o portalas lrytas.lt skelbia, kad verslininkai pabėgo į Rusiją, kur slapstosi ir žlugusio Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas.

Pasak prokuratūros pranešimo, britų teisėsauga „negali atsakyti, kur šiuo metu yra įtariamieji“.

„Šiandien susidariusi situacija vertinama kaip didelė ir apmaudi Jungtinės Karalystės teisėsaugos nesėkmė“, - teigiama pranešime spaudai.

Pasak pranešimo, šalies institucijos ėmėsi veiksmų, kad padėtis būtų išsiaiškinta ir bylos nagrinėjimas teisme būtų baigtas.

Dviejų instancijų Britanijos teismai yra sutikę perduoti A.Antonovą ir R.Baranauską Lietuvai. Be to, Lietuvos teismas yra nusprendęs, kad šie asmenys turėtų būti suimti.

Londono Aukštasis teismas gegužės 6 dieną paliko galioti dar 2014 metų sausį Vestminsterio Magistratų teismo sprendimą abu buvusius bankininkus perduoti Lietuvai. Iš karto po to įtariamieji pasinaudojo galimybe atidėti jų perdavimo Lietuvai procedūrą, prašydami leisti jiems pateikti dar vieną skundą aukščiausios instancijos teismui.

Tačiau teisėsaugai nespėjus priimti sprendimo, ar patenkinti tokį prašymą, ir nekontroliuojant buvusių „Snoro“ savininkų buvimo vietos, jie, teisėsaugos žiniomis, išvyko iš Britanijos, pažeisdami jiems skirtas kardomąsias priemones, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Lietuvos prokurorai po gegužės 6 dienos teismo sprendimo teigė tikintys, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas Lietuvai bus išduoti artimiausiu metu. Juos grąžinus į Lietuvą, būtų tęsiamas 2011 metų pabaigoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau turėtų būti perduotas teismui.

Lietuvos prokurorai yra pateikę Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, jie įtariami pasisavinę apie 490 mln. eurų „Snoro“ turto. Prokurorai taip pat yra apriboję jų nuosavybės teises į 233 mln. eurų vertės turtą.

Prokurorai tvirtina, kad buvę banko savininkai apskaitos įrašuose buvo sukūrę netikrų sąskaitų ir kitų dokumentų, o 2011 metų liepą V. Antonovas pasirūpino, kad centriniam bankui būtų pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

2011 metų lapkritį - tuo pat metu, kai buvo uždarytas bankas - iš Lietuvos pabėgęs buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas R. Baranauskas ir vienas jo akcininkų V. Antonovas iki šiol gyveno Jungtinėje Karalystėje.

Pasak lrytas.lt, Lietuvos valdžios struktūros šią savaitę sužinojo, kad R.Baranauskas Šveicarijos banke laikė daugiausia pinigų iš visų Lietuvos piliečių – 60 milijonų eurų.

politika@bns.lt, +370 5 205 8514 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 
2015.06.23 13:04 |Kategorija:  Komentarai

Baltijos šalių saugumas neatsiejamas nuo regioninio gynybos bendradarbiavimo

Komentaras

Edward Lucas

2015 06 23

NATO patikimumas pastatytas ant kortos Baltijos šalyse. Tereikia pažvelgti į žemėlapį – aiškiai matosi, kad ištikus krizei būtų sunku sustiprinti Baltijos šalis neprisidedant Švedijai ir Suomijai, kurios nėra NATO narės. Iš tikrųjų tai neįmanoma – nebent Vakarų šalys būtų pasiryžusios reaguoti į Rusijos invaziją arba kitokią provokaciją, panaudodamos branduolinius ginklus. Pasirinkimas rūstus: pamatyti NATO pabaigą arba rizikuoti Trečiuoju pasauliniu karu.

Vladimiras Putinas tai žino. Jis sistemingai provokuoja šalis šiame regione, pabrėždamas Kremliaus galią. Rusija pagrobė vieną Estijos saugumo pareigūną. Ji grasina panaudoti branduolinius ginklus ir rengia atitinkamas pratybas. Ji perspėjo Švediją ir Suomiją nė negalvoti apie stojimą į NATO. Ji vykdo nepaliaujamą propagandos kampaniją prieš Baltijos valstybes. Ji imituoja atakas branduolinį ginklą galinčiais nešti lėktuvais. Jos karo lėktuvai skraido regione išjungtais atsakikliais, sukeldami pavojų civiliniams orlaiviams.

Rusija laimi dėl Vakarų silpnumo – bet tas silpnumas kyla iš pasirinkimo, o ne būtinybės. Šiaurės penketuko (Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos), Baltijos trejeto (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) bei Lenkijos jungtinis BVP yra 2,3 trln. JAV dolerių, apytikriai daugiau negu trečdaliu didesnis negu Rusijos (1,7 trln. dolerių). Netgi šių šalių išlaidos gynybai yra solidžios – 33 mlrd. dolerių. Jeigu būtų viena šalis, jos taptų grėsminga galybe, prilygstančia Rusijai ir ją pranokstančia.

Tačiau NBP-9 (Šiaurės, Baltijos ir Lenkijos devynetas), kaip vadinu tas šalis būsimoje ataskaitoje, kuri bus pateikta CEPA – idėjų kalvei, kurioje dirbu laisvalaikiu, yra padalytas: į NATO ir ne NATO, ES ir ne ES nares, dideles ir mažas, turtingas ir skurdžias, o gynybos srityje – dykaduones ir daug investuojančias (tik Lenkija ir Estija vykdo NATO įpareigojimą gynybai skirti 2 proc. BVP).

Nepasitikėjimo apstu. Švedija ir Suomija mielai bendradarbiauja su Aljansu, bet vargu, ar taps jo narėmis artimiausiu laiku. NATO patinka idėja bendradarbiauti su Švedija ir Suomija, bet tik tam tikru mastu. Ištikus krizei Aljansas negali kliautis neprisijungusiomis šalimis. Lenkija, regiono supergalybė, baiminasi, kad kaimynes tektų ginti savo pačios saugumo sąskaita. Tuo tarpu jos kaimynės bijo, kad kita Lenkijos vyriausybė gali vėl pereiti prie skambių žodžių be konkrečių darbų ir tapti nenuspėjama.

Trumpai tariant, kiekviena NBP-9 šalis turi puikią priežastį nepaversti regioninio gynybos bendradarbiavimo esmine savo mąstysenos dalimi. Tačiau be viso to jos bus silpnos, o karas – daug labiau tikėtinas.

Ne mažiau tikėtinos Rusijos galimybės pasiekti strateginį proveržį. Jeigu Baltijos šalys būtų sėkmingai užpultos arba susilpnintos, žala, kurią jau padarė Europos saugumo tvarkai Rusijos sėkmingai įvykdytas Ukrainos teritorijų užgrobimas, taptų neatitaisoma. Amerikos pažeminimas Baltijos regione taip pat sukeltų milžiniškų ir potencialiai katastrofinių padarinių saugumui kituose regionuose: kas bepasitikėtų Vašingtonu Azijoje, jeigu jis apleistų savo seniausius ir artimiausius sąjungininkus?

Vis dėlto viso to įmanoma išvengti. Kaip rodo mano ataskaita, NBP-9 gali daug daugiau nuveikti – dalydamosi žvalgybos duomenimis, karinio planavimo srityje, bendruose įsigijimuose ir pratybose.

Tam reikėtų kai kurių skausmingų patikslinimų. Lenkija privalo rimtai vertinti savo mažesniąsias kaimynes. Baltijos šalys turi sutikti su NATO nepriklausančių šalių dalyvavimu jų gynyboje. Švedija ir Suomija turės suintensyvinti bendradarbiavimą viena su kita ir su NATO, o pastaroji turi baigti savo teologinius prieštaravimus dėl priklausomybės nuo Aljansui nepriklausančių šalių. Tačiau sparčiai didėjanti Rusijos grėsmė palieka mažai pasirinkimų.

Tik Jungtinių Valstijų vadovavimas gali paversti NBP-9 veikiančiu gynybos ir saugumo aljansu. Kiekvienai šaliai šiame regione Amerika yra (akivaizdžiai) pati svarbiausia partnerė. Jos atsisakys savo branginamų tabu ir pasenusių prietarų, jeigu joms bus liepta tai padaryti. Juo aktyviau Jungtinės Valstijos formuos Europos saugumą, juo mažiau joms teks atlikti atramos vaidmenį.

Rodyti: 
Sekite mus Twitter