Kino muzikos grandas Ennio Morricone mirė būdamas 91 metų (dar papildytas)

Roma, liepos 6 d. (AFP-BNS). Vienas žinomiausių ir produktyviausių kino muzikos kūrėjų Ennio Morricone (Enijas Morikonė) mirė Romoje, būdamas 91 metų, pirmadienį pranešė Italijos žiniasklaida.

E. Morricone mirė ligoninėje, kur buvo gydomas dėl šlaunikaulio lūžio, patirto parkritus, sakoma pranešimuose.

Kompozitorius yra sukūręs muziką apie 500 filmų, įskaitant jo seno vaikystės draugo režisieriaus Sergio Leone (Serdžo Leonės) 1966 metų vesterną „Geras, blogas ir bjaurus“ (The Good, the Bad and the Ugly), taip pat Quentino Tarantino (Kventino Tarantino) juostai „Grėsmingasis aštuonetas“ (The Hateful Eight), 2016 metais atnešusiai jam „Oskarą“.

Jo advokatas ir šeimos draugas Giorgio Assuma (Džordžas Asuma) nurodė, kad E. Morricone „mirė liepos 6-ąją anksti ryte, radęs ramybę savo tikėjime“.

Jis išliko „visiškai šviesaus proto ir itin orus iki pat galo“, sakoma pranešime.

„Sudie, maestro“

Paskelbus apie E. Morricone mirtį daugelis internetu reiškė pagarbą velioniui grandui.

„Amžinai ir su begaliniu dėkingumu prisiminsime maestro Ennio Morricone meninį genijų, – per tviterį parašė Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė). – Jis žadino mūsų svajones, jaudino mus ir skatino galvoti, rašydamas neužmirštamas natas, amžinai išliksiančias muzikos ir kino istorijoje.“

Italijos sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza (Robertas Speranca) per tviterį parašė: „Sudie, maestro – ir ačiū jums už emocijas, kurių mums suteikėte.“

Buvęs Kanų kino festivalio vadovas kompozitorių pavadino kino muzikos „imperatoriumi“.

1928 metų lapkričio 10-ąją Romoje gimęs trimitininko sūnus muziką pradėjo kurti būdamas vos šešerių. Sulaukęs 10 metų E. Morricone įstojo į trimito mokyklą Romos prestižinėje Šv. Cecilijos konservatorijoje.

Jo karjera kine prasidėjo 1961 metais, kai E. Morricone buvo 33-eji. Tuomet jis bendradarbiavo su režisieriumi Luciano Salce (Lučanu Salče), kūrusiu filmą „Fašistas“ („Il federale“). 1964-aisiais jis pelnė pasaulinę šlovę, sukūręs muziką S. Leone vesternui „Už saują dolerių“ („A Fistful of Dollars“).

iki 2016 metų buvo mažiausiai penkis kartus nominuotas JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimams, ir daugelis piktinosi, kad jo didis talentas nebuvo pagerbtas šiuo prestižiniu apdovanojimu anksčiau. 2007 metais kompozitoriui buvo įteiktas „Oskaras“ už viso gyvenimo pasiekimus.

E. Morricone pretendavo į „Oskarą“ už muziką filmams „Rojaus dienos“ („Days of Heaven“, 1978), „Misija“ („The Mission“,1986), „Neliečiamieji“ („The Untouchables“, 1987), „Bagsis“ („Bugsy“, 1991) ir „Malena“ (2000).

Visuomenei E. Morricone kūryba daugiausiai siejasi su S. Leone vesternais, kuriuose vaidino Clintas Eastwoodas (Klintas Istvudas), bet daugelis kino kritikų jo pagrindiniu šedevru laiko garso takelį režisieriaus Roland'o Joffe (Rolano Žofė) filmui „Misija“ apie XVIII amžiaus ispanų jėzuitus.

E. Morricone taip pat bendradarbiavo su kai kuriais garsiausiais kino kūrėjais. Po bendrų projektų su S. Leone jis taip pat dirbo su garsiaisiais italų režisieriais Federico Fellini (Federiku Feliniu) ir Pieru Paolo Pasolini (Pjeru Paolu Pazoliniu), taip pat su Pedro Almodovaru (Pedru Almodovaru), Bernardo Bertolucci (Bernardu Bertolučiu), Brianu De Palma ir Oliver Stone'u (Oliveriu Stounu).

Redaktorius Raimondas Čiuplys

[email protected], Užsienio naujienų skyrius