V. Čmilytė-Nielsen: KT verdiktas R. Žemaitaičio byloje rodo, kad kalbėjimas turi ribas

Vilnius, balandžio 25 d. (BNS). Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas.

„Toks precedentas atkreipia dėmesį į tai, kad yra tam tikros ribos kalbėjime, kurių peržengti nevalia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji, komentuodama KT nutarimą.

„Tai pasako kai ką apie neapykantos kalbą, apie nepakantumo skatinimą kitų tautybių atžvilgiu. Neapykantos kalba yra didelė problema ne tik Lietuvoje, tai yra didelė problema iš esmės visose Europos valstybėse ir net parlamentuose, kaip matome“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė, kad Seimas apie KT sprendimą bus informuotas per kitą posėdį gegužės 7 dieną. Tuomet parlamentas turėtų paskirti apkaltos datą, tačiau jei R. Žemaitaitis savo noru atsisakys Seimo nario mandato, parlamentas nebebalsuos dėl jo įgaliojimų panaikinimo.

„Jeigu Seimo narys atsistatydina po nepalankaus KT nutarimo, tuo viskas ir baigiasi. Atsistatydinimo galimybė palikta bet kurioje apkaltos vykdymo stadijoje. Toks sprendimas, aišku, palengvintų Seimo situaciją, nereikėtų mums gaišti laiko su apkaltos komisijų sudarymu ir pan.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, parlamentarui pačiam atsisakius mandato, jis išvengs Konstitucijoje numatytos sankcijos dešimt metų nekandidatuoti į Seimo nario, prezidento ir kitas pareigas, kurioms eiti duodama Konstitucijoje numatyta priesaika.

„Matėme Petro Gražulio atvejį: jei Seimas apkaltos būdų pašalintų Seimo narį iš pareigų, jis netektų galimybės kandidatuoti į Seimą dešimčiai metų į priekį. Čia, matyt, ir yra Seimo nario sprendimas, kokiu keliu jis norės eiti“, – sakė parlamento pirmininkė.

Ketvirtadienį KT paskelbus, kad dėl savo pasisakymų apie žydų tautą politikas sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, R. Žemaitaitis pranešė atsisakysiantis mandato.

Teismas pripažino, kad Seimo narys sąmoningai, tikslingai ir sistemingai viešai paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims.

Anot KT, tai, kad panašaus turinio informacija skelbta sistemingai, leidžia spręsti, jog ši informacija paskleista apgalvotai.

Teismo vertinimu, R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius