JAV Atstovų Rūmai balsuos dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui (papildytas)

naujas skyrelis

Vašingtonas, balandžio 20 d. (AFP-BNS). JAV Atstovų Rūmai šeštadienį turi surengti lemiamą balsavimą dėl didelio pagalbos paketo Ukrainai, Izraeliui ir  Taivanui, taip pat dėl galimo „TikTok“ uždraudimo.

Balsavimai dėl 95 mlrd. dolerių (89,2 mlrd. eurų) užsienio pagalbos ir ginklų paketų turėtų prasidėti 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Kad jie būtų priimti, sunkioje padėtyje atsidūrusiam Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui (Maikui Džonsonui) reikės ir demokratų balsų.

Įstatymų projektai parengti po mėnesius trukusių piktų derybų, JAV sąjungininkių spaudimo ir ne kartą skelbtų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymų suteikti pagalbą.

Įstatymų projektai dėl išlaidų išvertė iš posto ankstesnį Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną. Finansavimo Ukrainai klausimas kėlė didelius partinius ginčus.

Vašingtonas yra pagrindinis karinės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai teikėjas, bet JAV Kongresas jau beveik pusantrų metų nėra patvirtinęs didelio finansavimo Kyjivui, pirmiausia dėl respublikonų ir demokratų nesutarimų.

Prezidentas Joe Bidenas ir įstatymų leidėjai demokratai jau kelis mėnesius ragina patvirtinti naują didelį ginklų paketą Ukrainai.

Tačiau respublikonai, kuriems įtaką daro būsimas partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nenori skirti finansavimo Kyjivui užsitęsusiame konflikte.

Šio finansavimo klausimas kelia nesutarimus prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus – tikėtiną naują J. Bideno ir D. Trumpo dvikovą.

Po kelių delsimo mėnesių M. Johnsonas pagaliau parėmė 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) paketą Ukrainai, apimantį ekonominę pagalbą ir ginklus.

„Atvirai kalbant, verčiau siųsčiau kulkas į Ukrainą, o ne amerikiečių vaikinus“, – sakė jis.

Įstatymo projekte taip pat numatomi įgaliojimai J. Bidenui konfiskuoti ir parduoti Rusijos turtą, o gautus pinigus skirti Ukrainos atstatymui finansuoti.

 „Pasaulis stebi“

JAV sąjungininkui Izraeliui, Gazos Ruože kariaujančiam su palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“, numatoma 13 mlrd. dolerių (12,2 mlrd. eurų) karinė pagalba.

Iš esmės šie pinigai bus skirti Izraelio priešraketinės gynybos sistemai „Geležinis kupolas“ sustiprinti.

Daugiau kaip 9 mlrd. dolerių (8,4 mlrd. eurų) numatoma itin reikalingai humanitarinei pagalbai Gazos Ruožui ir kitoms pažeidžiamoms populiacijoms visame pasaulyje, nurodoma projektuose.

J. Bideno prašymu maždaug 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) būtų skirta augančiai Kinijos įtakai atsverti: investicijoms į povandeninę struktūrą, konkurencijai su Pekinu dėl projektų besivystančiose šalyse.

Keli milijardai dolerių būtų skirta ginklams Taivanui.

Įstatymų projektuose taip pat yra nuostata reikalauti, kad pasikeistų platformos „TikTok“ savininkai. Ši populiari programėlė JAV, kur turi maždaug 170 mln. vartotojų, būtų uždrausta, jei neatsiskirtų nuo savo savininkės – Kinijos įmonės „ByteDance“.

Vakarų šalių pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl „TikTok“ populiarumo tarp jaunimo, teigdami, kad programėlė yra pavaldi Pekinui ir padeda skleisti propagandą, tačiau bendrovė ir Pekinas šiuos teiginius neigia.

Penktadienį paskelbtame pareiškime Baltieji rūmai nurodė tvirtai remiantys šiuos įstatymų projektus.

„Pasaulis stebi, ką daro Kongresas“, – sakoma jame. Priduriama, kad J. Bidenas šiuos įstatymus pasirašys iškart, kai tik juos priims abeji Kongreso rūmai.

Tai galėtų įvykti per kelias dienas, nes Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) yra pažadėjęs, kad Atstovų Rūmams priėmus minimas priemones jų iškart imsis Senatas.

JAV sąjungininkai tikriausiai sveikins įstatymų priėmimą JAV Atstovų Rūmuose, bet tai gali kainuoti M. Johnsonui pirmininko postą.

Respublikonų dešiniojo sparno įstatymų leidėjų grupė yra įspėjusi, kad gali nušalinti M. Johnsoną dėl jo paramos šiems projektams.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius