Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi

Vilnius, gegužės 2 d. (BNS). Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. 

Jos teigimu, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek valstybė pajamų galėtų surinkti iš šios įmokos.     

„Diskusija apie tai (bankų solidarumo įnašo pratęsimą – BNS) negaliu pasakyti, kad yra pasibaigusi, nes viskas priklauso nuo mokesčio bazės – ar mes turime mokesčio bazę, ar mes jos neturime. (...) Tai mes vis dar su Lietuvos banku diskutuojame apie tai, ar turėtume (...) iš tos įmokos mokesčio bazę 2025 metais“, – ketvirtadienį interviu „Verslo žinių“ portalui teigė I. Šimonytė. 

„Nesakau, kad tas klausimas yra visiškai uždarytas, bet vis tiek tai nėra šaltinis septyniems ar dešimčiai metų, kaip mes į tai bežiūrėtume“, – teigė premjerė. 

Anot I. Šimonytės, bankų rezultatai priklausys ir nuo to, kaip rinkos reaguos į būsimus Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus.

„Tai nėra ta situacija, kuri buvo 2022 metais, kai sąnaudų pusėje palūkanos vis dar buvo labai žemai, o pajamų pusėje jos pašoko labai staigiai, iš esmės be jokio bankų dalyvavimo, efektyvumo ar kažkokių kitų jų suverenių sprendimų“, – teigė I. Šimonytė.   

Lietuvos bankui (LB) prognozuojant, kad šiemet bankai sumokės 220 mln. eurų laikinojo solidarumo įnašo, banko valdybos narys Simonas Krėpšta anksčiau sakė, kad centrinis bankas nemato poreikio siūlyti jį pratęsti – anot jo, šie metai bankų sektoriui, tikėtina, bus paskutiniai „išskirtinai pelningi“.

Pratęsti laikiną solidarumo siūlė ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.  

Mišrios Seimo narių grupės atstovai – Ekonomikos komitete dirbantis Jonas Pinskus bei Biudžeto ir finansų komitetui priklausantis Andrius Palionis – ketvirtadienį Seime registravo Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisą, kuria siūlo laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą ir taikyti ir 2025 metais. 

2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankam ėmus pelnytis dėl itin sparčiai didėjusių palūkanų normų, kurias ECB didino nuo 2022-ųjų liepos iki 2023 metų pabaigos. 

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.   

Autorius Giedrius Gaidamavičius

[email protected], Verslo naujienų skyrius