S. Krėpšta: šalies bankų pelningumas šiemet turėtų išlikti panašus (dar papildytas)

papildyta 3, naujos 6-8, 10-11 pastraipos

Vilnius, balandžio 18 d. (BNS). Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus beveik milijardą eurų – du kartus daugiau nei užpernai – grynojo neaudituoto pelno, Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad šiemet bankų pelningumas turėtų išlikti panašus. 

„Šiais metais taip pat tikimės, kad bankų pelningumas bus aukštas. Jis gali būti panašus kaip ir praėjusiais metais, galbūt šiek tiek mažesnis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė  Simonas Krėpšta. 

Jo teigimu, bankų sektorius pernai buvo „išskirtinai pelningas“, tačiau šiemet jo pelningumą mažins auganti terminuotųjų indėlių dalis bei mažėjančios bazinės palūkanų normos.  

„Bankų sektorius veikė ekonomikos ir geopolitinių iššūkių kontekste, tačiau metai buvo išskirtiniai tiek bankų akcininkų atžvilgiu, tiek klientų atžvilgiu, tiek ir visuomenės atžvilgiu dėl solidarumo įnašo“, – kalbėjo S. Krėpšta. 

Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 986 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų). Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, kurio bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų, ir kitus mokesčius. 

LB prognozuojant, kad šiemet bankai sumokės 220 mln. eurų laikinojo solidarumo įnašo, S. Krėpšta sako, kad centrinis bankas nemato poreikio siūlyti jį pratęsti – anot jo, šie metai bankų sektoriui, tikėtina, bus paskutiniai „išskirtinai pelningi“.

„Mes pasiūlėme solidarumo įnašo mokėjimą tuo metu, kai susiklostė išskirtinės sąlygos, bankų pelningumas buvo perteklinis, netikėtas“, – teigė S. Krėpšta.

„Neturime kitų metų (2025 metų – BNS) prognozių, bet visos aplinkybės leidžia tikėtis, kad šie metai bus paskutiniai tokie pelningi. (...) Vėliau mažėjant palūkanoms, ką prognozuoja finansų rinkos, aktyviau elgiantis indėlininkams, tikėtina, kad tie pelnai turėtų grįžti į ilgalaikę trajektoriją“, – pridūrė jis.

Pernai padidėjus bankuose laikomų indėlių sumai bei terminuotųjų indėlių daliai, S. Krėpšta ragina įmones ir gyventojus pagalvoti apie terminuotus indėlius, už kuriuos šiuo metu mokamos pakankamai aukštos palūkanos.

„Terminuotų indėlių dalis per praėjusius metus išaugo daugiau nei dvigubai, bet ne taip sparčiai, kad turėtų reikšmingą poveikį pelno mažėjimui“, – teigė S. Krėpšta. 

„Jeigu jie visi (fiziniai asmenys – BNS), didžioji jų dalis, nuspręstų laikyti terminuotus indėlius, už kuriuos bankai moka 3.5 proc. palūkanų, tai bankų pelningumo situacija pasikeistų turbūt iš esmės (į mažesnę pusę – BNS)“, – teigė LB valdybos narys.  

Pernai indėlių palūkanų normos augo nuo 1,05 proc. iki 3,53 proc. 

Bankų paskolų portfeliui pernai išaugus 6 proc. iki 27,5 mlrd. eurų, S. Krėpšta teigė, kad nežymiai suprastėjo jų kokybė, tačiau ji išliko pakankamai gera.

„Prastėjimo apimtis buvo tikrai nežymi ir šiuo metu nekelia papildomo susirūpinimo“, – teigė LB valdybos narys. 

S. Krėpštos teigimu, būsto paskolų maržos pernai sumažėjo trečdaliu iki 1,6 procento.  

„Skatiname gyventojus pagalvoti ir įsivertinti, ar nereikėtų refinansuoti būsto paskolų tiek tame pačiame banke, tiek kituose, ypač jeigu jos buvo paimtos prieš keletą metų, kuomet maržos buvo žymiai didesnės“, – teigė S. Krėpšta. 

Šiuo metu šalyje veikia 18 bankų, iš jų 5 – užsienio banko filialai. 

Autorius Giedrius Gaidamavičius

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius