G-7 susitarė iki 4 deš. vidurio palaipsniui atsisakyti anglimi kūrenamų elektrinių

Turinas, Italija, balandžio 30 d. (AFP-BNS). Didžiojo septyneto (G-7) energetikos ir klimato ministrai antradienį susitarė dėl laipsniško anglimi kūrenamų elektrinių, kurios nėra pritaikytos išmetamiems teršalams surinkti, eksploatavimo nutraukimo terminų, taip žengdami svarbų žingsnį iškastinio kuro naudojimo ribojimo link.

Šiauriniame Italijos Turino mieste vykstantis G-7 šalių ministrų dviejų dienų susitikimas yra pirmoji didelė politinė sesija nuo gruodžio, kai Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime COP28 pasaulis įsipareigojo atsisakyti anglies, naftos ir dujų.

Galutiniame pareiškime nurodoma, kad grupė įsipareigoja „per pirmąją ketvirtojo dešimtmečio pusę palaipsniui nutraukti dabartinę nemažinamą anglimi [kūrenamų objektų] energijos gamybą mūsų energetikos sistemose“.

Tačiau jame palikta erdvės teigiant, kad šalys gali laikytis „grafiko, atitinkančio gebėjimą siekti temperatūros kilimo 1,5 laipsniu Celsijaus ribos, atsižvelgiant į šalių „grynojo nulio“ siekius“.

G-7 grupę sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. Pranešama, kad derybos dėl fiksuotos datos buvo sudėtingos, o Japonija, kuri labai priklauso nuo anglies, nenorėjo įsipareigoti.

2015 metų Paryžiaus klimato susitarime šalys sutarė apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

JT klimato ekspertų grupė teigė, kad norint išlaikyti šią ribą, šį dešimtmetį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikia sumažinti beveik perpus, tačiau jis ir toliau didėja.

Prancūzijos aplinkos ministras Christophe'as Bechu (Kristofas Bešiu) sakė, kad naujasis įsipareigojimas „rodo ryžtą įgyvendinti perėjimą nuo iškastinio kuro, dėl kurio buvo nuspręsta COP28“.

Italų klimato tyrimų centro ECCO įkūrėjas Luca Bergamaschi (Liuka Bergamaskis) teigė, kad G-7 žengė ryžtingą žingsnį į priekį perkeldama Dubajuje pasiektą susitarimą į nacionalinę politiką.

Tačiau politikos institutas „Climate Analytics“ teigė, kad terminas tai įgyvendinti iki 2035 metų yra per vėlus.

„Daugelis šių šalių jau viešai įsipareigojo laipsniško atsisakymo iki 2030 metų, be to, jos ir taip turi tik nedidelius anglių [pramonės] pajėgumus“, – pareiškime teigė instituto klimato politikos vadovė Jane Ellis (Džein Elis).

G-7 ministrai taip pat sprendė opią plastiko taršos problemą, vykstant karštoms diskusijoms dėl to, kaip parengti susitarimą dėl šios problemos sprendimo – mažinant gamybą ar skatinant perdirbimą.

Ministrai teigė, kad jie siekia sumažinti ir, jei reikia, apriboti pasaulinę plastiko gamybą.

Plastiko atliekų taršos pėdsakų dabar randama visur – nuo kalnų viršūnių iki vandenyno dugno, taip pat žmonių kraujyje ir motinos piene.

Šis siekis išsakytas tuo metu, kai Otavoje baigėsi ketvirtasis ir priešpaskutinis JT vadovaujamų derybų dėl pasaulinės plastiko taršos problemos sprendimo etapas. Kaip teigiama, iki metų pabaigos bus pasiektas pirmasis pasaulyje paktas, tačiau polimerų gamyba nebus apribota.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius