J. Bidenas tvirtai remia Atstovų Rūmų siūlomą pagalbos Ukrainai ir Izraeliui paketą

Vašingtonas, balandžio 18 d. (AFP-BNS). JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pareiškė tvirtai palaikantis ilgai atidėliotą paramą Ukrainai ir Izraeliui po to, kai Atstovų Rūmų respublikonų lyderis paskelbė apie balsavimą dėl pagalbos paketo.

„Tvirtai remiu šį paketą, kad Izraeliui ir Ukrainai būtų suteikta itin svarbi parama, – pareiškime sakė J. Bidenas. – Nedelsdamas pasirašysiu šį įstatymą, kad pasiųsčiau pasauliui žinią: mes palaikome savo draugus ir neleisime, kad Iranui ar Rusijai pavyktų.“

JAV Atstovų Rūmų respublikonų lyderis trečiadienį pranešė apie savaitgaliui paskirtą balsavimą dėl didžiulio naujo karinės pagalbos paketo, apimančio ilgai vėluojančią 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės paramą Ukrainai, taip pat milijardinę paramą Izraeliui ir Taivanui.

Šeštadienį įvyksiančio balsavimo metu pagaliau gali būti suteikta labai reikalinga pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kovojančioms su Rusijos okupantais. JAV prezidentas J. Bidenas nedelsdamas paragino Kongresą priimti šį paketą.

Tačiau dėl būsimo balsavimo taip pat kyla konfliktas tarp Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono (Maiko Džonsono) ir jo Respublikonų partijos dešiniojo sparno, kurį Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), siekiantis sugrįžti į Baltuosius rūmus, jau kelis mėnesius skatina blokuoti pagalbą Kyjivui.

Be 61 mlrd. dolerių Ukrainai įstatymų projektuose numatyta skirti daugiau kaip 26 mlrd. dolerių (24,4 mlrd. eurų) Izraeliui, kuris kariauja su palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“ Gazos Ruože ir stoja į kovą su regioniniu priešu Iranu bei jo įgaliotiniais.

Į šią sumą įeina 9,2 mlrd. JAV dolerių (8,62 mlrd. eurų) humanitarinė pagalba Gazos Ruožo civiliams. Tai buvo svarbus demokratų reikalavimas.

Pakete taip pat pat numatyta 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) savivaldžiam Taivanui, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti, jei reikės – jėga.

Jau kelis mėnesius M. Johnsonas patiria didžiulį Baltųjų rūmų ir didžiosios Kongreso dalies spaudimą leisti žemiesiems rūmams balsuoti dėl pagalbos, kurią Senatas jau patvirtino.

M. Johnsonas atsisakė teikti balsavimui tą 95 mlrd. JAV dolerių (89,4 mlrd. eurų) vertės paketą, respublikonams nepritariant J. Bideno imigracijos politikai. 

Vietoje jo Atstovų Rūmų pirmininkas dabar siūlo atskirą paketą, kurį Pentagonas taip pat ragino priimti kuo greičiau, įspėdamas, kad jau pastebėjo Ukrainos gebėjimų sulaikyti Rusijos pajėgas pokyčius.

„Tai labai svarbi žinia, kurią šią savaitę ketiname pasiųsti pasauliui, todėl nekantrauju tai padaryti“, – sakė M. Johnsonas.

„Atvirai kalbant, verčiau siųsčiau kulkas į Ukrainą, o ne amerikiečių vaikinus“, – pridūrė jis.

„Žeminantis pasidavimas“

Kol kas neaišku, ar M. Johnsono siūlomi pagalbos paketai bus patvirtinti Atstovų Rūmuose ir demokratų kontroliuojamame Senate.

M. Johnsonas, vadovaujantis Atstovų Rūmams, kuriuose itin nedidelę persvarą turi respublikonai, susiduria su galimu savo partijos narių pasipriešinimu jo sudėtingam planui. Dešiniojo sparno kongresmenas Mattas Gaetzas (Matas Gecas) televizijos CNN eteryje šį planą pasmerkė kaip „žeminantį pasidavimą“.

Konservatoriai skundžiasi, kad nuo kovų Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį jau išsiuntė milijardų vertės pagalbą. 

Jie taip pat primygtinai reikalauja, kad pirmiausia būtų sprendžiama imigracijos krizė prie JAV pietinės sienos, nors iš esmės nepritarė vasarį pasiūlytam įstatymo projektui, į kurį buvo įtraukti vieni griežčiausių imigracijos apribojimų per pastaruosius dešimtmečius. 

M. Johnsonas, negaudamas visiškos savo partijos paramos, turės kliautis demokratų balsais, kad pagalbos paketas būtų priimtas. Kai kurie demokratai, pavyzdžiui, Rosa DeLauro (Roza DeLoro) iš Konektikuto, jau išreiškė savo paramą.

M. Johnsonas sakė, kad nepasiduos spaudimui atsistatydinti iš Atstovų Rūmų pirmininko pareigų.

M. Johnsonas paskelbė, kad balsavimas vyks šeštadienį, netrukus po to, kai J. Bidenas pareiškė, kad JAV sąjungininkėms Ukrainai ir Izraeliui desperatiškai reikia pagalbos.

„Jos priklauso nuo Amerikos pagalbos, įskaitant ginkluotę. Ir tai yra lemiamas momentas“, – rašė J. Bidenas leidinyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje.

J. Bideno teigimu, minima pagalba taip pat yra reikalinga ir JAV saugumui.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius