Seimo rinkimams siūloma nauja apygarda Vilniuje, po vieną išnyktų Dzūkijoje ir Žemaitijoje (papildytas)

naujos 10–13 pastraipos

Vilnius, spalio 9 d. (BNS). Kitiems Seimo rinkimams siūloma Vilniuje steigti naują Pašilaičių apygardą, o dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus būtų panaikinta po apygardą Dzūkijoje ir Žemaitijoje.

Tokie pakeitimai numatyti trečiadienį Seime pristatytame apygardų ribų 2020 metų Seimo rinkimams projekte. Ribas dar turės patvirtinti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Vyriausioji rinkimų komisija taip pat šią savaitę įsteigė atskirą apygardą užsienyje balsuojantiems Lietuvos piliečiams – Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą.

Rinkimų žemėlapio pakeitimus Seime pristatęs Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas teigė, jog keturiolikos apygardų ribos nesikeitė, nors kai kurių pakeisti pavadinimai.

Anot mokslininko, iš viso keičiamos 57 apygardų ribos, iš jų dalies – tik minimaliai, kitų – iš esmės.

„Sukurta nauja Pašilaičių rinkimų apygarda, ji apimtų Vilniaus miesto savivaldybės Pašilaičių seniūniją. Pats apygardos sukūrimas davė gerą rezultatą, nes dabar apygardų ribos kur kas geriau atitinka miesto seniūnijų ribas“, – pakeitimus pristatė R. Tučas.

Sukūrus vieną apygardą Vilniuje ir vieną užsienyje gyvenantiems piliečiams, dvi apygardas Lietuvoje teko panaikinti: tam pasirinkta Dzūkijos apygarda, didžiąją dalimi apėmusi Alytaus rajoną, bei Pietų Žemaitijos apygarda.

Nors pačių apygardų nelieka, Dzūkijos apygardos vardas panaudojamas kitai, platesnei, apygardai regione, o Žemaitijoje atsiranda Žemaitijos pietinė apygarda.

Apygardų ribos koreguojamos, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus neviršytų 10 procentų.

Kalbėdamas apie galimus pokyčius dar kitiems Seimo rinkimams 2024 metais, mokslininkas patvirtino, kad išliekant panašioms demografinėms tendencijoms tikriausiai turėtų išnykti viena apygarda šiaurės rytų Lietuvoje, dar viena papildoma tikriausiai būtų įsteigta Vilniuje.

„Panašu, kad labiausiai ištuštėjusios apygardos yra šiaurės rytų Lietuvoje, o pridėti tikriausiai reikėtų vėl Vilniuje. Visada žiūrėsime, kuris sprendimas mažiau skaldo savivaldybę. Didžiausia baimė, kad neatsirastų iš keturių savivaldybių sudaryta apygarda. Kol kas tokios nėra nė vienos“, – sakė R. Tučas.

Apygardų, į kurias įeina trijų savivaldybių teritorijos, nuo šešių per 2016 metų rinkimus padaugėjo iki 2020 metams siūlomų dešimties.

„Bet tai neišvengiama, nes kaimiškos savivaldybės tuštėja, praranda rinkėjus“, – kalbėjo mokslininkas.

VRK vadovės Lauros Matjošaitytės teigimu, iki lapkričio 8 dienos komisija lauks pasiūlymų apygardų ribų žemėlapiui, jie bus svarstomi, o patvirtinti ribas planuojama iki metų pabaigos.

„Iki lapkričio 8-osios lauksime pasiūlymų ir iki gruodžio pabaigos, labai tikiuosi, turėsime gautinį sprendimą dėl vienmandačių apygardų ribų patvirtinimo“, – per VRK posėdį šią savaitę sakė L. Matjošaitytė.

Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų VRK turi pavirtinti rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.

Įstatymas numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Įstatymo leidžiamas 10 proc. nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 metų spalio 11 dieną.

Autorius: Milena Andrukaitytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius