Tyrimas: darbuotojų atlyginimai šiemet didėjo 7,4 proc., kitąmet augimas bus mažesnis (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, rugsėjo 12 d. (BNS). Lietuvoje atlyginimų augimą privačiame sektoriuje šiemet pajuto dauguma šalies dirbančiųjų, kilo ir bazinio darbuotojų užmokesčio, ir bendrosios grynosios pajamos. Tačiau artimiausiais metais atlyginimų prieaugis gali būti nuosaikesnis, rodo kompanijos „Baltic Salary Survey“ tyrimas.

Kaip rodo apklausa, bazinis darbo užmokestis šiemet kilo 75 proc. dirbančių lietuvių, o grynosios pajamos – 86 procentams. Bazinis užmokestis vidutiniškai pakilo 7,4 proc., o grynosios pajamos – 9,9 procento.

„Mes 7,4 proc. augimą gauname žiūrėdami į visus darbuotojus, o jeigu žiūrėtum tik į tuos, kuriems kilo, tuomet tas vidutiniškas kilimas būtų dar didesnis ir viršija 10 proc.“, – spaudos konferencijoje sakė „Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas Povilas Blusius.

Labiausiai atlyginimai kilo finansų sektoriuje (11 proc.), pardavimų (10,2 proc.), mažmenos (10 proc.), gamybos (10 proc.). Vidutiniškai 17 proc. lietuvių atlyginimo pakėlimo sulaukė daugiau nei kartą per metus.

Anot apklausos, 2020–2022 metais atlyginimų kilimas privačiame sektoriuje bus lėtesnis ir sieks apie 5 proc. per metus.

„Jeigu ekonomistai dažniausiai prognozes skaičiuoja pagal tam tikrus ekonominius rodiklius, mes atsižvelgiame į įmones, kurios jau yra suplanavusios kitiems metams faktinius atlygio pakeitimus ir į tai, kaip kitos įmonės, kurios dar nėra suplanavusios, kaip jos galvoja“, – sakė P. Blusius.  

„Bent jau mūsų tyrimo duomenimis, įmonės nėra nusiteikusios ypatingai pesimistiškai, didžioji dalis dar planuoja kitąmet atlyginimą didinti, tas procentas nėra atspindintis susitraukimą“, – pridūrė jis. 

Latvijoje grynosios pajamos šiemet didėjo 9,2 proc., Estijoje – 9,4 procento.

Skirtumai didmiesčiuose 

Anot apklausos, vidutinis mėnesinis bruto bazinis atlyginimas Klaipėdoje augo 14,7 proc., Kaune – 9,7 proc., o Vilniuje – 10,4 procento. Grynosios pajamos Klaipėdoje didėjo 8,4 proc., Kaune – 6,9 proc, o Vilniuje – 7,8 procento.  

Pasak P. Blusiaus, atlygio kilimas Klaipėdoje didžiausias, nes vidutinis atlyginimas čia yra mažesnis, nei Kaune ar Vilniuje. 

„Vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas Klaipėdoje – 1,2 tūkst. eurų, Vilniuje – 1,8 tūkst. eurų, Kaune šiek tiek daugiau negu 1,3 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad jeigu Klaipėdoje darbuotojas gauna priedą prie atlyginimo arba atlyginimo pakėlimą 50 eurų, galbūt tai konvertuojasi į 5 proc. pakilimą. Tuo tarpu jei tuos pačius 50 eurų pridėtume Vilniuje, būtų 1-2 procentai“, – teigė P. Blusius. 

„Jei tuos procentus konvertuotume į eurus, tikėtina, ir netgi garantuotai, Vilniuje atlygis eurais būtų pakilęs daugiau negu Klaipėdoje“ – pridūrė jis. 

Pasak P. Blusiaus, taip pat pastebima tendencija, jog atotrūkis tarp Vilniaus ir Kauno atlyginimų augimo po truputį traukiasi. Anot jo, tam įtakos turi įmonių steigimasis Kaune.  

Darbdaviai renkasi ne finansines motyvacijos priemones

Šiemet daugiau nei pusė (59,2 proc.) dirbančiųjų gavo bent vieną priedą prie atlyginimo. Dažniausiai dirbančiųjų pastangos buvo įvertinamos mėnesiniais arba ketvirčio priedais, daliai darbuotojų mokėti metiniai arba pusmetiniai priedai.

Pasak P. Blusiaus, dėl didelės darbo jėgos konkurencijos darbdaviai ne tik kelia atlyginimus, bet ir vis daugiau investuoja į papildomas nefinansines darbuotojų motyvacijos sistemas.

„Tuos pinigus, kuriuos įmones galėtų pridėti darbuotojui prie atlyginimo kaip monetarine išraiška, eurais, jie dabar dažniau renkasi konvertuoti tai į kažką. Tai gali būti pensijų fondai, įmonės akcijos“, – sakė P. Blusius.

Dažniausios privačiame sektoriuje taikomos papildomos motyvacinės priemonės – sąskaitos už mobilųjį telefoną, pramoginiai renginiai, profesiniai kursai ir lengvatos automobiliams. Daugėjo organizacijų, siūlančių darbuotojams investuoti į pensijų fondus arba įmonės akcijas, buvo siūlomas lankstesnis darbo grafiko ir darbo iš namų galimybė.

Mažės atleidimų, didės darbuotojų savanoriška kaita

Šiemet darbuotojų skaičius įmonėse vidutiniškai augo 15 procentų. Iki metų pabaigos beveik pusė kompanijų planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus, 42 proc. apklaustųjų jį didins, 9 proc. – planuoja mažinti.

Savanoriška darbuotojų kaita įmonėse per praėjusius metus siekė 16,3 procento. Viena svarbiausių tai lemiančių priežasčių – darbo rinkos traukimasis. Didesnė dalis įmonių planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus.

„Visos Baltijos šalys turi tą pačią problemą, kad traukiasi darbo rinka, sunku atrasti darbuotoją į reikiamą poziciją, tai reiškia, kad darbdaviai, laikui bėgant, vis mažiau motyvuoti atleisti darbuotoją, nes jie sunkiau suranda pakaitinį“, – sakė P. Blusius. 

Anot jo, ieškantiems darbo – kur kas lengviau, nes vienam žmogui darbo rinkoje yra daug  galimybių. Žmogus, dirbantis vienoje organizacijoje, labai nesunkiai gali pakeisti darbo vietą į kitą, jeigu ten yra geresnės sąlygos. 

„Turėtų mažėti atleidimų skaičius ir didėti savanoriška darbuotojų kaita“, – teigė specialistas.

Pasak P. Blusiaus, organizacijos darbo rinkoje labiausiai pasigenda ir sunkiausiai išlaiko informacinių technologijų (IT), telekomunikacijų ir interneto, pardavimų, rinkodaros ir produktų valdymo, inžinerijos ir mokslo, klientų aptarnavimo ir kontaktų centrų specialistus.

„Baltic Salary Survey“ nuo 2018 metų gegužės iki šių metų gegužės vykdytos apklausos metu buvo apklausta 950 Baltijos šalių organizacijų. Apklausoje analizuojami 200 tūkst. darbuotojų duomenys.

Autorius: Erika Alonderytė

[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius