2024.04.17 17:40 |Kategorija:  Cover news
Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, balandžio 17 d. (BNS). Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

„Finansų ministerija kaip tik ruošia darbine tvarka specialaus fondo įstatymą, kuris galėtų tas lėšas ir akumuliuoti“, – žurnalistams po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

„Tada Vyriausybė jau teiktų pasiūlymą Seimui tokį fondą pirmiausia įsteigti ir numatyti jo finansavimo šaltinius“, – pridūrė ji.

Anot premjerės, taip daroma siekiant įtikinti politikus, kad įvesti didesni mokesčiai bus iš tikrųjų nukreipti krašto apsaugos finansavimui.

I. Šimonytės teigimu, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi. Arba bent jau nemažai žmonių tą konstatavo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. – Pirmiausia kalbama apie pelno mokesčio papildomą priedą, kuris galėtų keliauti gynybos finansavimui.

Mokesčių dėlionė

Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai dėl būdų papildomai finansuoti gynybą susitiko trečiąkart. Vis tik premjerė teigė, kad daugiau tokių susitikimų daryt neplanuojama, o Vyriausybė per kelias savaites parengs konkretų siūlymą.

„Girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina, (...) judėsime į priekį, – teigė I. Šimonytė. – „Jei parlamente jiems paramos nebus, matyt, prie tų klausimų reiks grįžti kažkada vėliau.“

Premjerė neatskleidė, kuriems pasiūlymams politikai ir socialiniai partneriai griežtai prieštaravo, ji taip pat teigė nė vieno siūlymo kol kas neatmetanti.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio kėlimo politikai iš esmės nepalaikė.

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė pasisakantis už dviem procentiniais punktais didesnį pelno mokesčio tarifą stambiam verslui.

Standartinis tarifas dabar siekia 15 procentų.

„Kol kas siūlomas (...) 1 proc., bet aš niekaip nesuprantu akcijos esmės, jeigu verslas sako, kad mes už 4 proc. BVP gynybai. Tai 2 proc. pelno mokesčio toms įmonėms, stambiam verslui tikrai nepakenktų“, – sakė parlamentaras.

„Jei bus žengiama šitu žingsniu, pelno mokestis – 2 proc., tai būtų labai geras žingsnis ir būtų galima kalbėti, kaip ateityje tą fondą užpildyti kitomis lėšomis“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis taip pat teigia pasiūlęs papildomą finansavimą gynybai surinkti iš padidintų alkoholio ir tabako akcizų. Šiam siūlymui sakė pritariantis ir opozicinės Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus.

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Dovilė Šakalienė tvirtino nesuprantanti, kodėl svarstant apie papildomus lėšų gynybai šaltinius vengiama kalbėti apie skolinimąsi iš gyventojų, vadinamąsias gynybos obligacijas.

„Nelabai suprantu dėl tų pačių obligacijų. Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?“ – svarstė socialdemokratė.

„Apie tai net nenorima kalbėti“, – pridūrė ji.

Politikės teigimu, dalis gyventojų būtų pasirengę pirkti obligacijas su 0 proc. palūkanomis.

Nori išgirsti karinį patarimą

Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą.

Neseniai pareigas pradėjęs eiti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

„Tai atliepia karo Ukrainoje pamokas, atliepia didelį oro gynybos sistemų poreikį, kuris yra NATO valstybėse“, – sakė ministras.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad L. Kasčiūno pristatyti pakeitimai prieštarauja kariniam patarimui, kuris buvo šiemet pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

„Jis (L. Kasčiūnas – BNS) kitaip įsivaizduoja diviziją, trumpina terminus įsigijimo, kitaip mato sunkinimą. (...) Norėčiau išgirsti karinį patarimą, Lietuvos kariuomenės vado poziciją į krašto apsaugos ministro siūlymą, kaip tai atlieptų operacinius planus, kurie patvirtinti NATO viršūnių susitikimo metu“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Anot jo, tik paaiškėjus, kad Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės prioritetai yra suderinti, galima būtų kalbėti apie finansavimą minėtiems įsigijimams.

Visgi politikas teigė, jog „valstiečiai“ nepalaikys nei PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčių didinimo.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šią savaitę teigė, kad ministro siūlymai dėl oro gynybos įsigijimų spartinimo papildo esamus poreikius ir neprieštarauja ankstesniems pajėgumų vystymo planams.

Neskubėti su mokestinėmis iniciatyvomis ragino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, kol kas nėra tokio pasiūlymo, kuris „rytoj galėtų eiti į Seimą“.

„Sutarimas turėtų būti kuo platesnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

L. Kasčiūnas teigia, kad dėl siūlomų keisti prioritetų papildomo finansavimo gynybai poreikis nekistų ir siektų apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Anksčiau skaičiuojant poreikius gynybos finansavimui, Vyriausybės atstovai teigė, jog per artimiausią dešimtmetį kai kuriais metais lėšų poreikis šoktels į viršų dėl neilgalaikių investicijų.

Tačiau trečiadienį I. Šimonytė sakė, jog, keičiant įsigijimų prioritetus ir projektų finansavimo pobūdį, tokio pobūdžio finansavimo šokinėjimų atsiranda mažiau. Konkrečių skaičių ji neskelbė.

Autoriai: Augustas Stankevičius, Lukas Juozapaitis, Saulius Jakučionis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, gegužės 30

2024.05.30 12:12
Užsienio naujienos 2024.05.30 12:12
2024.05.30 11:17
Įvairenybės, kultūra 2024.05.30 11:17
2024.05.30 08:37
Lietuvos politika 2024.05.30 08:37
2024.05.30 05:10
Lietuvos politika 2024.05.30 05:10

Trečiadienis, gegužės 29

2024.05.29 15:10
Lietuvos politika 2024.05.29 15:10
2024.05.29 13:07
Įvairenybės, kultūra 2024.05.29 13:07
2024.05.29 12:10
Užsienio naujienos 2024.05.29 12:10
2024.05.29 12:08
Užsienio naujienos 2024.05.29 12:08
2024.05.29 10:54
Užsienio naujienos 2024.05.29 10:54
2024.05.29 10:35
Užsienio naujienos 2024.05.29 10:35