2021.06.24 22:03 |Kategorija:  Cover news
AP-Scanpix nuotr.

ES lyderiai spaudžia Vengriją dėl kontroversiško įstatymo prieš LGBT

Briuselis, birželio 24 d. (AFP-BNS). Europos Sąjungos lyderiai, ketvirtadienį susirinkę į dviejų dienų susitikimą Briuselyje, kritikavo Vengrijos premjerą dėl jo šalies priimto naujo įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema, laikomo homofobišku ir prieštaraujančiu Bendrijos vertybėms.

Bene griežčiausios kritikos prasidėjus susitikimui pažėrė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė).

„Mano požiūriu, Vengrijai nebėra vietos ES“, – žurnalistams pareiškė jis.

Tačiau socialiai konservatyvių ir nacionalistinių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, anksčiau neretai suremdavęs ietis su ES lyderiais, tvirtino, kad jie naująjį teisės aktą klaidingai supranta.

„Tai nėra nukreipta prieš homoseksualumą... Esmė – vaikų ir tėvų teisės“, – teigė jis.

Anksčiau ketvirtadienį 17 ES šalių lyderiai pasirašė laišką, kuriuo smerkiamos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu principui“.

Anksčiau šią savaitę tos pačios šalys, įskaitant Bendrijos sunkiasvores Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją, išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo.

Ši tema atsidūrė ES politikos dėmesio centre, kai Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) neleido apšviesti Miuncheno stadiono vaivorykštės spalvomis per trečiadienį vykusias Europos čempionato Vokietijos ir Vengrijos rinktinių rungtynes.

„Nepriimtinas“

Kiti ES lyderiai, žengdami raudonuoju kilimui paskui V. Orbaną, irgi negailėjo kritikos Vengrijos įstatymui.

Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas (Mikalas Martinas) laiko jį „prieštaraujančiu Europos Sąjungos pagrindinei vertybei“, o Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) teisės aktą vadino „nepriimtinu“.

Santūriau pasisakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) – jis pareiškė, kad atsargiai pagalvotų prieš reikalaudamas, kad kita ES šalis atšauktų kokį nors teisės aktą.

„Tačiau ginsiu mūsų vertybes, ir sakyčiau, kad šis įstatymas... man neatrodo atitinkantis mūsų vertybes“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.

M. Rutte savo ruožtu argumentavo, kad „ilgalaikis tikslas – parklupdyti Vengriją dėl šio punkto [naujojo įstatymo]".

Europos Komisija sakė užginčysianti naujojo įstatymo teisinį pagrindą, o ES vykdomosios valdžios institucijos pirmininkė Ursula von der Leyen  (Urzula fon der Lajen) trečiadienį tvirtino, kad Vengrijos teisės aktas „aiškiai diskriminuoja žmones jų lytinės orientacijos pagrindu“.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), dalyvavęs viršūnių susitikimo atidaryme, kalbėdamas apie Vengrijos įstatymą pareiškė: „Jokia diskriminacija nėra priimtina jokiomis aplinkybėmis, o bet kokia diskriminacija prieš LGBTIQ+ žmones yra visiškai nepriimtina mūsų šiuolaikiškose visuomenėse.“

Visgi V. Orbanas šį puolimą atmetė.

Jis kaltino ES lyderius nepakankamai įsiskaičius į teisės akto tekstą ir sakė, jog jeigu jie pateiktų jam tokį klausimą, jis atsakytų, kad „esmė yra kaip vaikas sužino apie savo lytiškumą... ir su tuo susiję sprendimai yra išskirtinai tėvų reikalas“.

Diskusijos dėl Rusijos

Dar vienu šio viršūnių susitikimo trinties židiniu tapo netikėtas Vokietijos ir Prancūzijos raginimas atgaivinti dialogą su Rusija ir apsvarstyti galimybę surengti derybas su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.

„Kalbėsime, kaip galime atsakyti į [Rusijos] provokacijas ir kaip galbūt galėtume sukurti formatus deryboms“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

E. Macronas argumentavo, kad ES per bet kokias diskusijas su V. Putinu būtų „reikli“, nes „nenorime išsižadėti jokių savo vertybių“.

Tuo metu Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis atrodė nusiteikęs skeptiškai ir sakė, kad „Kremlius tokios politikos nesupranta“ ir pripažįsta tik galios demonstravimą.

ES atsakas į koronaviruso pandemiją taip pat išlieka svarbus susitikimo darbotvarkės punktas, nors šiai temai, regis, bus skiriama mažiau dėmesio negu ankstesniais mėnesiais.

A. Merkel sakė esanti „susirūpinusi dėl varianto „Delta“, pradedančio įsigalėti Europos Sąjungos šalyse.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (EDCC) šią savaitę pranešė, kad iki rugpjūčio pabaigos užsikrėtimai „Delta“ varianto koronavirusu tikriausiai sudarys 90 proc. visų registruojamų naujų COVID-19 atvejų.

A. Merkel sakė raginsianti „dar labiau koordinuotai“ riboti atvykimą iš šalių, kur „Delta“ variantas yra vyraujantis.

Tai gali paveikti buvusios ES narės Jungtinės Karalystės gyventojų planus aplankyti Europą. Britanijoje  užsikrėtimo „Delta“ varianto koronavirusu atveju dalis tarp visų šalyje registruojamų COVID-19 atvejų pastaruoju metu staigiai didėjo.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, liepos 23

2021.07.23 18:20
Įvairenybės, kultūra 2021.07.23 18:20
2021.07.23 18:01
Įvairenybės, kultūra 2021.07.23 18:01
2021.07.23 17:25
Užsienio naujienos 2021.07.23 17:25
2021.07.23 16:55
Lietuvos politika 2021.07.23 16:55
2021.07.23 16:52
Užsienio naujienos 2021.07.23 16:52
2021.07.23 16:40
Užsienio naujienos 2021.07.23 16:40
2021.07.23 14:58
Įvairenybės, kultūra 2021.07.23 14:58
2021.07.23 14:33
Įvairenybės, kultūra 2021.07.23 14:33
2021.07.23 14:14
Lietuvos politika 2021.07.23 14:14
2021.07.23 14:11
Įvairenybės, kultūra 2021.07.23 14:11
2021.07.23 14:07
Lietuvos verslas 2021.07.23 14:07