2019.12.15 11:02 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

Eurokomisaras V. Sinkevičius: kovojant su klimato kaita reikės keisti gyvenimo būdą - BNS INTERVIU

Briuselis, gruodžio 15 d. (BNS). Šį mėnesį darbą pradėjęs aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Europos Sąjungai (ES) kovojant su klimato kaita žmonėms reikės keisti gyvenimo būdą.

„Be jokios abejonės, tai yra pokyčiai, kurie yra susiję su gyvenimo būdu. Įvairios iniciatyvos yra vienas iš kelių, bet galų gale tai yra ir piliečių pasirinkimai“, – interviu BNS Briuselyje sakė V. Sinkevičius, Europos Komisijoje atsakingas už aplinkos ir vandenynų apsaugą bei žuvininkystę.

ES šalių lyderiai, išskyrus Lenkiją, penktadienį sutarė iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.

Pasak V. Sinkevičiaus, bendrija padės gyventojams keisti vartojimo įpročius.

„Pavyzdžiui, mano portfelyje esanti žiedinė ekonomika skatins ilgesnį technologijų ciklą, nes šiai dienai matome, kad daugelio technologijų, taip pat ir kasdienių buityje naudojamų įrenginių gyvavimo ciklas jau yra suprojektuotas dizaino stadijoje“, – kalbėjo eurokomisaras.

„Mes bandysime keisti Dizaino direktyvą, ilginant įrenginių, prietaisų, įvairiausių daiktų gyvavimo trukmę, kuri lygiai taip pat prisidėtų prie mažesnio vartojimo ir resursų taupymo. Žieidinės ekonomikos planas bus vienas iš būdų pasiūlyti piliečiams alternatyvas, kur būtų galimybė ir sutaupyti pinigus, ir kartu efektyviai panaudoti resursus“, – pridūrė jis.

Anot V. Sinkevičiaus, įsipareigoti dėl klimatui neutralios ekonomikos kol kas nesutinkanti Lenkija rizikuoja „prarasti dideles galimybes ir dideles investicijas“.

Jis taip pat sakė, kad ES kovojant su klimato kaita bendrija ketina įvesti rinkliavą, taikomą importuotoms prekėms iš labiau aplinką teršiančių šalių. Pasak eurokomisaro, tai bus reikalinga siekiant išsaugoti ES ekonomikos konkurencingumą.

– Pradėkime nuo aktualijos. Kaip Europos Komisija vertina, kad Europos Vadovų Tarybai pavyko priimti įsipareigojimą dėl klimatui neutralios ekonomikos, tačiau kol kas be Lenkijos?

– Aš manau, kad tai yra didelis žingsnis į priekį ir akivaizdu, kad bendras sąjungos supratimas, kad kito kelio nėra, yra labai aiškiai išreikštas. Dabar laikas visa tai įgyvendinti.

– Ar ES turi ką pasiūlyti Lenkijai daugiau nei dabar inicijuojamas 100 mlrd. eurų Teisingo perėjimo mechanizmas, skirtas pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos? Ar ji turi daugiau instrumentų?

– Aš manau, kad pirmiausia Lenkijai svarbu ir pačiai suprasti, kad šiai dienai oro užterštumo sukeliamos ligos kainuoja šalies biudžetui didžiulius pinigus, pastatų neefektyvumas šildymo prasme lygiai taip pat. Akivaizdu, kad ta tranzicija reikalinga ir ES yra pasiruošusi padėti maksimaliai Lenkijai kaip ir bet kuriai kitai ES valstybei sėkmingai pasiekti 2030 metų, o vėliau ir 2050 metų tikslus.

Kiekviena šalis narė daro namų darbus, vertina, kiek tranzicija kainuotų ir vėliau bendrija spręs, kaip vis dėlto efektyviai paskirstyti lėšas, kaip pritraukti privatų finansavimą, kad ta tranzicija vyktų. Nepamirškime, kad klimato kaita taip pat yra apie galimybes. Šiuo atveju kaip vieną pagrindinių dalykų matau tikimybę (Lenkijai) prarasti dideles galimybes ir dideles investicijas.

– Europos Komisija kitąmet pavasarį pristatys vadinamąjį Klimato įstatymą, vieną pagrindinių iniciatyvų, susijusių su komisijos paskelbtu „Europos žaliuoju kursu“. Kas bus numatyta tame įstatyme?

– Kol kas anksti dar kalbėti. Aišku, kad vienas pagrindinių dalykų tai bus kalbama apie rodiklius, apie išmetamų dujų CO2 mažinimo tikslų 2030 metams peržiūrėjimą greičiausiai, bet pats įstatymas bus parašytas ir pristatytas kitais metais.

– Perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos modelio tikriausiai turi būti susijęs ne tik su teisės aktais, bet ir žmogaus gyvenimo būdo pokyčiais, pavyzdžiui, mažinant vartojimą. Kaip Komisija skatins piliečius mažiau vartoti?

– Be jokios abejonės, tai yra pokyčiai, kurie yra susiję su gyvenimo būdu. Įvairios iniciatyvos yra vienas iš kelių, bet galų gale tai yra ir piliečių pasirinkimai. 

Ką Komisija gali padaryti? Pavyzdžiui, mano portfelyje esanti žiedinė ekonomika skatins ilgesnį technologijų ciklą, nes šiai dienai matome, kad daugelio technologijų, taip pat ir kasdienių buityje naudojamų įrenginių gyvavimo ciklas jau yra suprojektuotas dizaino stadijoje. 

Mes bandysime keisti Dizaino direktyvą, ilginant įrenginių, prietaisų, įvairiausių daiktų gyvavimo trukmę, kuri lygiai taip pat prisidėtų prie mažesnio vartojimo ir resursų taupymo. Žiedinės ekonomikos planas bus vienas iš būdų pasiūlyti piliečiams alternatyvas, kur būtų galimybė ir sutaupyti pinigus, ir kartu efektyviai panaudoti resursus.

– Europos Komisijos komunikate dėl „Žaliojo Europos kurso“ Paryžiaus susitarimas kovoti su klimato kaita įvardijamas esminiu elementu visiems ateities prekybiniams susitarimams. Ką tai reiškia?

– Tai pirmiausia reiškia, kad valstybės privalės gerbti Paryžiaus susitarimą ir mažinti CO2 išmetimą. Aišku, yra aktyviai diskutuojama apie galimybę apsaugoti ES rinką nuo taršių technologijų, nuo taršių prekių importo ir tai daryti ne tik būdais kalbant apie prekybą, bet tai daryti lygiai taip ir per ES įmones, kurios jau šiandien dienai apsisprendžia siekti klimato neutralumo. Jų vertės grandinės taip pat privalės sekti tuo pavyzdžiu.

– Kalbėdamas apie taršių prekių importą turite omenyje būsimą Europos Komisijos pasiūlymą dėl vadinamojo anglies dvideginio mokesčio, taikomo importuotoms prekėms iš mažiau klimato kaitos prasme reguliuojamų šalių?

– Tik norėčiau pataisyti, kad mes to nevadiname mokesčiu, nes mokestis dažnu atveju turi būti aptartas, suderintas Pasaulio prekybos organizacijoje. Todėl mes kalbame apie kitas formas, (...) kurios iš esmės būtų panašios į tai, tik šiek tiek skirsis apibrėžimas.

Beje, Liuksemburgas yra pirmasis, kuris pradeda tai įgyvendinti. Visai neseniai jie paskelbė, kad taikys papildomą rinkliavą (...), kuri, beje, kils kasmet. Jie kas kelis metus tikisi ją peržiūrėti ir taip gauti papildomų biudžeto pajamų.

– Kokią įtaką formuluotė dėl Paryžiaus klimato susitarimo ir prekybos bei siūlymas dėl rinkliavos turės ES prekybiniams santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, kurios nedalyvauja Paryžiaus susitarime?

– Aš nesiimčiau vertinti atskirų šalių. Aš manau, kad tai reikš viena, kad visas pasaulis artės link klimatui neutralios ekonomikos. Gali būti, kad iš esmės keisis ekonomikos modeliai. (...) Daugelis baiminasi, kad ES šiek tiek naivokai nori būti pirma kalbant apie klimato neutralumą, o kitos valstybės to nesieks, bet yra akivaizdu, kad apsaugant savo rinką, kuri yra labai pelninga, viena didžiausių pasaulyje, galima kalbėtis su partneriais visai kitaip.

Šiai dienai jau matome, kad Kinija labai aktyviai investuoja į klimato neutralumą. Aplink Pekiną uždaroma keli tūkstančiai įmonių ne dėl to, kad jos yra nepelningos, o dėl to, kad jos yra taršios. Jeigu anksčiau tie aplinkosauginiai reikalavimai nebūdavo ekonomikos modelio dalis, nebūdavo įskaičiuojami į bendrą kainą, tai šiandien ignoruoti to neįmanoma. Aišku, kad tai keis ekonomikos modelį – aplinkosauginiai kaštai taip pat bus įskaičiuojami.

– Ar jums atrodo, kad ir JAV ekonomikos modelis pasikeis?

– Vienas dalykas, ką labai svarbu atsiminti apie klimato kaitą, kad klimato kaita tai nėra tik kažkokie susitarimai. Tai yra ir didžiulės stichinės nelaimės, tragedijos, prarasti žemės ūkio derliai, klimato migracija ir panašūs dalykai. Visi šie padariniai nepaiso šalių sienų. Aš manau, kad vienos ar kitos šalys gali tuos sprendimus nukelinėti, bet pasėkmes, be jokios abejonės, pajus visi ir tai neišvengiamai didins spaudimą šalių vadovams. Ignoruoti to tiesiog nepavyks. 

Mes matome pavyzdį, kas įvyko Europoje. Matome daugybę mokslininkų išvadų, kurie vieningai sako, kad kyla vandens lygis, tirpsta ledynai, šyla temperatūra ir mes matome padarinius, ar tai būtų miškų gaisrai Graikijoje, Portugalijoje, ar tai, su kuo šiandien susiduria mūsų ūkininkai. Vasaros yra karštos, džiūsta derlius, vėliau rudenį pila vos ne tropiniai lietūs, kurie strigdina techniką laukuose ir neleidžia išvežti derliaus. Yra Baltijos jūros pavyzdys, kai pakilus vandens temperatūrai matome, kad menkės nyksta labai sparčiai, o tai daro įtaką mūsų žvejams.

To ignoruoti tiesiog neįmanoma ir jeigu tie sprendimai yra atidedami, tai programuoja ir didžiules socialines problemas.

– Pabaigai: ar Europos Komisija mano, kad atominė energetika yra pakankamai žalia, kad ja būtų galima siekti klimatui neutralios ekonomikos?

– Kaip matote, yra susitarimas trialoguose (ES teisės aktų leidybos procedūroje) pasiektas dėl (...) apibrėžimo, kas yra iš tiesų žalia, kur galėtų vykti tos investicijos į žaliąsias technologijas. Atominės energetikos ten nėra, nes mes žinome, kad viso to proceso kaštai, elektrinių uždarymas (...) smarkiai veikia aplinką.

Jeigu kalbėti apie energetiką, šiandien dienai kursas yra labai aiškus – saulės, vėjo, bangų, potvynių – atoslūgių energetika yra kryptis, kurią rinksis ES. Aš manau, kad tai yra labai sveikintina kryptis, kuri (...) garantuos energetinę nepriklausomybę nuo daugelio resursų, kas geopolitiškai yra be galo svarbu tiek Lietuvai, tiek visai ES. (...).

Kalbant apie atomą, na tai jau yra visai kitas kelias ir šiandien dienai jis nėra laikomas kaip žalias. Be to, nepamirškime, kad atominei energetikai reikalingas uranas, kurio mes ES neturime. Geopolitiškai tai keičia situaciją.

– Kaip žinote, kompromisinėse Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl klimato kaitos įsipareigojimų rašoma, kad kai kurios šalys „naudoja atominę energetiką kaip  savo nacionalinės energijos derinio dalį“. Ką apie tai galvoja Europos Komisija?

– Aš negaliu vertinti, ką visa Komisija apie tai galvoja, bet mes kalbame apie tranziciją (į klimatui neutralios ekonomikos modelį), kuri vyks iki 2050 metų. Valstybės narės negali pareikšti, kad nuo rytojaus uždaro atomines elektrines.

Kaip pereinamasis sprendimas (...) tai gali būti, bet aš labai smarkiai abejoju, kad ES investuos į naujas atomines jėgaines.

– Ačiū už interviu.

Autorius: Saulius Jakučionis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, sausio 24

2020.01.24 06:33
Užsienio naujienos 2020.01.24 06:33

Ketvirtadienis, sausio 23

2020.01.23 21:14
Užsienio naujienos 2020.01.23 21:14
2020.01.23 20:19
Užsienio naujienos 2020.01.23 20:19
2020.01.23 19:21
Užsienio naujienos 2020.01.23 19:21
2020.01.23 19:15
Užsienio naujienos 2020.01.23 19:15
2020.01.23 17:35
Užsienio naujienos 2020.01.23 17:35
2020.01.23 17:32
Užsienio naujienos 2020.01.23 17:32
1 2 3 4 5