Teismui perduota R. Žemaitaičio byla dėl neapykantos skatinimo

Vilnius, gegužės 8 d. (BNS). Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti buvusio Seimo nario, kandidato į prezidentus Remigijaus Žemaitaičio baudžiamąją bylą.

Jis kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Anot jos, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas Seimo nariui R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8, birželio 13, 14 ir 15 dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis viešai socialiniame tinkle paskelbtuose tekstuose siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, žydus kaip tautinę grupę kaltindamas, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net už ne žydų atliktus veiksmus.

Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, jog R. Žemaitaitis Seime per plenarinį posėdį praėjusių metų gegužės 9-ąją viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

„Tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas, kad savo įrašuose socialiniame tinkle, paskelbtuose 2023 metų birželio mėnesio 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas pripažino, kad dėl antisemitinių pareiškimų R. Žemaitaitis sulaužė Seimo nario priesaiką ir pažeidė Konstituciją. Dėl to Seimas turėjo balsuoti dėl jo mandato atėmimo, tačiau politikas pats atsisakė mandato, kad išvengtų Konstitucijoje įtvirtintos sankcijos, draudžiančios dešimt metų eiti pareigas, kurioms duodama konstitucinė priesaika.

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius