ES vadovai ragina EP narius pritarti gaivinimo paketui, nepaisant biudžeto karpymų (atnaujintas)

Briuselis, liepos 23 d. (AFP-BNS). Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ketvirtadienį paragino Europos Parlamentą (EP) išreikšti pritarimą įtemptą viršūnių susitikimą parengtam didžiuliam ekonomikos atkūrimo paketui, kuris, jo teigimu, yra neprilygstamas savo mastu ir ambicijomis.

Anot Ch. Michelio, skatinamųjų priemonių, kartu su ES ilgalaikiu biudžetu, vertė sieks 1,8 trln. eurų ir padės įveikti rimtą Europos nuosmukį.

„Šis momentas, mano įsitikinimu, yra lemiamas Europos istorijoje. Veikėme greitai ir skubiai“, – Europos Parlamente kalbėjo EVT vadovas.

„Šis atsakas yra didžiulis, palyginti su ekonomikos dydžiu. Europos atsakas yra platesnis nei JAV ar Kinijos“, – pridūrė jis.

Tačiau Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) per europarlamentarų susitikimą Briuselyje pripažino, kad po skatinamųjų priemonių paketo įsigaliosiančiame ilgesnio laikotarpio plane numatyti skaudūs ES biudžeto apkarpymai.

„Taip, mums pavyko išvengti dar didesnių karpymų, kurių norėjo kai kurios šalys narės, bet ši DPF [daugiametė finansinė programa] yra karti piliulė, kurią reikia praryti. Žinau, kad šie rūmai irgi taip pat jaučiasi“, – kalbėjo ji Europos Parlamente, paminėdama ES daugiametį biudžetą.

Tačiau, pasak jos, šiuo atveju „turėtume atsitraukti ir įvertinti, nuo ko pradėjome“ – maždaug 70 milijardų eurų netekties biudžete dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES.

„Gera žinia – kad mums pavyko pašalinti beveik visą tą spragą. Tai reiškia, kad kiekviena šalis turės mokėti daugiau“, – pažymėjo U. von der Leyen.

EP turėtų iki šių metų pabaigos balsuoti dėl ilgalaikio 1,074 trln. eurų ES biudžeto.

Tačiau Parlamentas negalės balsuoti dėl 750 mlrd. eurų plano dėl atsigavimo nuo pandemijos padarinių, nors jis yra glaudžiai susijęs su ES biudžetu.

ES lyderiai sudarė šį susitarimą po intensyvių derybų, aptemdytų kai kurių šalių, įskaitant Nyderlandus ir Austriją, grasinimų pasitraukti ar vetuoti siūlymus.

Tuo metu Vokietija ir Prancūzija reiškė tvirtą palaikymą paketui, leisiančiam 27 bloko narėms bendrai skolintis, siekiant padėti viruso paveiktoms šalims, ypač Ispanijai ir Italijai.

„Dabar vykstančios diskusijos iš tikrųjų yra apie prasmę ir kryptį, kurią norime suteikti šiam europietiškam projektui ateinančiais metais“, – pabrėžė Ch. Michelis.

„Iš esmės 30-čiai metų atnaujinome Europos santuokos įžadus, patvirtinome Europos vienybę“, – sakė jis.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius