EK vadovė išreiškė įsitikinimą, kad Kinija deeskaluos Rusijos branduolinius grasinimus (papildytas)

naujos 5–7 pastraipos

Paryžius, gegužės 6 d. (AP-AFP-BNS). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį išreiškė įsitikinimą, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) sumažins įtampą dėl Rusijos branduolinių grasinimų.

„Prezidentas Xi vaidina svarbų vaidmenį deeskaluojant Rusijos neatsakingus branduolinius grasinimus“, – sakė ji po Paryžiuje įvykusių derybų su Xi Jinpingu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Esu įsitikinusi, kad prezidentas Xi ir toliau tai darys esant Rusijos tęsiamų branduolinių grasinimų fonui“, – pridūrė ji.

U. von der Leyen kalbėjo kelios valandos po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti branduolinių ginklų pratybas dalyvaujant netoli Ukrainos dislokuotiems kariams.

U. von der Leyen taip pat paragino Kiniją apriboti dvejopos paskirties prekių, kurios galiausiai panaudojamos kare prieš Ukrainą, tiekimą Rusijai.

„Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų apribotas dvejopo naudojimo prekių, kurios patenka į mūšio lauką, tiekimas Rusijai“, – sakė ji po derybų Paryžiuje su Xi Jinpingu ir E. Macronu.

Ji įspėjo, kad „tai turi įtakos ES ir Kinijos santykiams“.

Prancūzija yra pirmoji Xi Jinpingo kelionės po Europą stotelė. Vėliau šią savaitę Kinijos prezidentas lankysis Serbijoje ir Vengrijoje. 

Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas nurodė, kad Paryžius tikisi, jog šios derybos padės įtikinti Pekiną pasinaudoti savo įtaka ir paraginti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje. 

Rusijos prezidentas V. Putinas vėliau šį mėnesį lankysis Kinijoje. 

Pasak Eliziejaus rūmų pareigūno, E. Macronas ketina daryti spaudimą Pekinui dėl to, kad jo įmonės remia Rusijos karą Ukrainoje, nepaisydamos Europos Sąjungos sankcijų.

Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos, o Jungtinės Valstijos teigė, kad Maskvai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Pekino paramos.

Prancūzija taip pat siekia, kad Pekinas palaikytų dialogą su Kyjivu, nurodė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga. 

Pernai E. Macronas paprašė Xi Jinpingo paraginti Rusiją nutraukti karą, tačiau savo pozicijos dėl karo Kinija vis tiek nepakeitė. 

„Prancūzijos valdžios institucijos siekia dviejų tikslų, kurie galiausiai yra prieštaringi“, – nurodė Prancūzijos tarptautinių santykių instituto Azijos studijų centro direktorius Marcas Julienne'as (Markas Žiuljenas).

„Viena vertus, įtikinti Xi [Jinpingą], kad jis suinteresuotas padėti europiečiams daryti spaudimą Vladimirui Putinui nutraukti karą, ir, kita vertus, atgrasyti Kinijos prezidentą nuo ginklų tiekimo savo draugui rusui“, – tęsė jis. 

„Trumpai tariant, manome, kad Xi [Jinpingas] gali mums padėti, bet kartu baiminamės, kad jis gali padėti Putinui“, – teigė M. Julienne'as. 

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius