M. Johnsonas Atstovų Rūmuose bando prastumti JAV pagalbą Ukrainai, Izraeliui

Vašingtonas, balandžio 17 d. (AP-BNS). JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) antradienį stojo prieš didėjantį savo partijos nepasitenkinimą dėl jo siūlomo pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir kitiems sąjungininkams paketo ir atmetė raginimą atsistatydinti arba rizikuoti, kad būtų balsuojama dėl jo nušalinimo nuo pareigų.

„Aš neatsistatydinu“, – sakė M. Johnsonas po rytinio Atstovų Rūmų respublikonų susitikimo Kapitolijuje.

Jis pavadino save karo meto pirmininku ir pareiškė, kad sieks užtikrinti, jog vadinamasis nacionalinio saugumo pagalbos paketas būtų priimtas. Kad tai pasiektų, jam teks pasikliauti demokratais, nes paketo patvirtinimui prieštarauja jo nedidelė Atstovų Rūmų respublikonų dauguma.

„Mes čia tiesiog stengiamės dirbti savo darbą“, – kalbėjo M. Johnsonas ir pavadino pasiūlymą jį nušalinti absurdišku bei trukdančiu.

Antradienį buvo vainikuotas Atstovų Rūmų respublikonų ir pirmininko pozicijų išsiskyrimas. Daug pasipriešinimo iš kolegų sulaukiantis žemųjų Kongreso rūmų lyderis, priešingai savo daugumos norams, bando surinkti balsus, reikalingus įstrigusiai pagalbai Izraeliui, Ukrainai ir kitiems užsienio sąjungininkams priimti.

Atrodo, kad M. Johnsoną padrąsino praėjusią savaitę įvykęs susitikimas su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kai buvęs prezidentas po privataus pokalbio savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje išreiškė jam palaikymą.

Antradienį spaudos konferencijoje M. Johnsonas kalbėjo apie tai, kaip svarbu užtikrinti, kad D. Trumpas, kuris šiuo metu Niujorke dalyvauja prieš jį nukreiptame baudžiamajame procese, lapkritį būtų perrinktas į Baltuosius rūmus.

Sudėtingas metodas

Savaitgalį M. Johnsonas taip pat kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir kitais Kongreso lyderiais apie rengiamą JAV pagalbos paketą, kurį pirmininkas planuoja pateikti atskiru balsavimu dėl kiekvieno skirsnio – dėl Ukrainai, Izraeliui, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui skirtų įstatymų projektų. Pirmadienį vakare jis vėl apie tai kalbėjosi su J. Bidenu.

Tai sudėtingas metodas, pagal kurį Senato patvirtintas 95 mlrd. JAV dolerių (89,4 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketas būtų išskaidomas į atskirus balsavimus, o paskui vėl apjungiamas, kad jį pasirašytų prezidentas.

M. Johnsonui reikės greitai dėl kiekvienos priemonės suburti iš abiejų partijų narių sudarytą daugumą su skirtingomis Atstovų Rūmų respublikonų ir demokratų frakcijomis.

Be to, jis rengia ketvirtąją priemonę, kuri apimtų įvairius respublikonų pageidaujamus nacionalinio saugumo prioritetus, pavyzdžiui, planą konfiskuoti dalį Rusijos turto JAV bankuose, kad būtų galima padėti Ukrainai, ir kitą priemonę, pagal kurią parama Kyjivui būtų suteikta paskolų forma.

Visgi šis planas negarantuoja, jog Atstovų Rūmų ir Senato demokratai automatiškai jam pritars. Jų lyderiai susilaiko nuo komentarų, kol nesusipažins su realiu įstatymo projekto tekstu.

Tačiau Atstovų Rūmų respublikonai pasipiktino, kad M. Johnsonas nuošalyje paliks jų svarbiausią prioritetą – pastangas užtikrinti didesnį JAV ir Meksikos sienos saugumą.

Pirmininkas susiduria su nušalinimo grėsme iš respublikonės Marjorie Taylor Greene (Mardžori Teilor Grin), D. Trumpo sąjungininkės, pateikusios prašymą surengti balsavimą dėl M. Johnsono atleidimo. Praėjusį rudenį respublikonai, surengę balsavimą, išstūmė buvusį Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy (Keviną Makartį).

[email protected], Užsienio naujienų skyrius