J. Borrellis: Vakarai nesuteikia Ukrainai reikalingų oro gynybos priemonių

Briuselis, balandžio 9 d. (AFP-BNS). Ukrainos rėmėjai Vakaruose nesuteikia jai oro gynybos sistemų, reikalingų norint apsiginti nuo Rusijos oro smūgių, antradienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Pasak jo, Kyjivas prašo sąjungininkių skubiai atsiųsti septynias raketų sistemas „Patriot“ rusų atakoms atremti.

„Būtų nesuvokiama, kad negalime jų suteikti, turint galvoje, kad Vakarų kariuomenės turi maždaug 100 „Patriot“ baterijų. Ir vis tiek negalime suteikti septynių, kurių jie desperatiškai prašo“, – sakė J. Borrellis.

NATO šalys praėjusią savaitę pažadėjo Kyjivui, kad peržiūrės savo inventorių ir pasistengs surasti daugiau oro gynybos sistemų, ukrainiečių užsienio reikalų ministrui Dmytro Kulebai paprašius „Patriot“.

J. Borrellis sakė vėliau šį mėnesį per susitikimą Liuksemburge spausiantis ES užsienio reikalų ir gynybos ministrus skirti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių.

Ukrainos pajėgoms, kurioms trūksta ginklų ir personalo, sunkiai sekasi atremti rusų pajėgas prie fronto linijos. Be to, Maskva pradėjo naują atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą bangą.

Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis jau daugiau kaip dvejus metus, Kyjivo sąjungininkių Vakaruose parama ėmė strigti.

Europai sunku surinkti pakankamai ginklų, o JAV pagalbą blokuoja politiniai nesutarimai Kongrese.

„Turime vykdyti savo moralinę ir politinę pareigą Ukrainai, – sakė J. Borrellis. – Padėtis labai sunki. Rusijos karinė mašina sukasi visu greičiu.“

Išlaidos gynybai

J. Borrellio įspėjimas dėl Ukrainos yra dalis jo raginimų 27 valstybių blokui didinti pastangas dėl gynybos išaugusios grėsmės akivaizdoje.

„Didelio intensyvumo įprastinio karo Europoje tikimybė nebėra fantazija“, – sakė jis vienoje konferencijoje Briuselyje.

„Akivaizdu, jog turime padaryti visa, kad to išvengtume. Tačiau tam, kad atgrasytume priešininką, mums reikia turėti priemonių“, – sakė jis.

ES ėmėsi virtinės iniciatyvų savo gynybos pramonei paskatinti. Po Šaltojo karo investicijos į ją buvo sumažėjusios.

J. Borrellis prognozavo, kad gynyba ES taps dar svarbesnė.

Po Antrojo pasaulinio karo Europos šalys savo saugumo klausimu daugiausia kliovėsi aljansu su Jungtinėmis Valstijomis NATO bloke.

Tačiau galimybė, kad po lapkričio rinkimų į Baltuosius rūmus sugrįš izoliacionistas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kursto nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali ne visada ateiti Europai į pagalbą.

„JAV skėtis, saugojęs mus per Šaltąjį karą ir saugantis po jo, galbūt ne visada gali būti išskleistas“, – sakė J. Borrellis.

„Galbūt [situacijoje, kai] priklausoma nuo to, kas valdo Vašingtone, negalime kliautis Amerikos parama ir amerikiečių pajėgumais mus saugoti, – kalbėjo jis. – Turime kurti savo bendrus pajėgumus.“

[email protected], Užsienio naujienų skyrius