6 Šiaurės Europos valstybės pasirašė susitarimą dėl Šiaurės jūros infrastruktūros apsaugos

Kopenhaga, balandžio 9 d. (AP-BNS). Šešios Šiaurės Europos šalys, besiribojančios su Šiaurės jūra, antradienį pranešė pasirašiusios susitarimą bendradarbiauti siekiant apsaugoti povandeninę infrastruktūrą šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje nuo padidėjusios sabotažo rizikos.

Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerija Šiaurės jūrą pavadino ypatingos svarbos infrastruktūros centru, kuris elektros kabeliais, dujotiekiais ir telekomunikacijų jungtimis jungia Europą ir yra svarbus atsinaujinančiosios energijos šaltinis.

„Padidėjo tarpusavio priklausomybės tarp valstybių tendencija, o kartu su ja didėja sabotažo ir nepageidaujamo priešiškų veikėjų dėmesio rizika“, – teigė ministerija.

Susitarimas pasirašytas po dar neišaiškintų 2022-aisiais Baltijos jūroje įvykusių sprogimų, apgadinusių „Nord Stream“ dujotiekius. Sprogimai įvyko tarptautiniuose vandenyse, tačiau Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose. Abi šalys jau yra nutraukusios tyrimus dėl šių incidentų.

Per povandeninius sprogimus buvo pažeistas dujotiekis „Nord Stream 1“. Iki 2022-ųjų rugpjūčio pabaigos, kol Rusija nesustabdė tiekimo, „Nord Stream 1“ buvo pagrindinis gamtinių dujų tiekimo į Vokietiją kanalas. Sprogimai taip pat sugadino dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti, Vokietijai sustabdžius jo sertifikavimo procesą prieš pat Rusijai įsiveržiant į Ukrainą 2022 metų vasarį.

„Šiaurės jūra gali tapti atsinaujinančios ir saugios energijos tiekimo Europoje lopšiu ir padėti siekti ateities be iškastinio kuro“, – sakė Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministras Larsas Aagaardas (Larsas Ogordas).

Pasak jo, šešios šalys – Danija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai – „turi vieningai ir koordinuotai stengtis apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą tarpvalstybiniu mastu“.

„Šis susitarimas yra svarbus žingsnis ta kryptimi“, – nurodė ministras.

Bendradarbiavimas apims dabartinių apsaugos ir atsparumo priemonių peržiūrą, dalijimąsi informacija ir žiniomis bei atitinkamos informacijos teikimą operatyviniu lygmeniu, sakoma Danijos ministerijos pranešime.

„Be to, bendradarbiavimas remiasi atitinkamomis darbo patirtimis ES (Europos Sąjungoje) ir NATO“, – teigiama jame.

2022-ųjų gegužę Danija, Belgija, Nyderlandai ir Vokietija pareiškė, kad planuoja paspartinti žemyno perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir padėti jam atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energijos importo, įgyvendindamos didelį naują projektą, skirtą vėjo jėgainių parkams Šiaurės jūroje statyti.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) nurodė, kad norima iki 2030-ųjų keturis kartus, o iki 2050-ųjų – dešimt kartų padidinti bendrą jūros vėjo jėgainių galią. Planuojama energija aprūpinti 230 mln. Europos namų ūkių.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius