2023.05.14 14:42 |Kategorija:  Cover news with delay

UNESCO Kuršių nerijos apsaugos planą Lietuvai nurodė rengti be Rusijos

Klaipėda, gegužės 14 d. (BNS). Į UNESCO pasaulinio kultūros paveldą įtrauktos Kuršių nerijos vertybes saugantį planą Lietuva rengs be Rusijos – ankstesnis reikalavimas abiem šalims kartu ruošti viso pusiasalio Baltijos jūroje planą pakeistas dėl karo Ukrainoje.

UNESCO reikalaujamu planu siekiama išskirtinių regiono vertybių apsaugos, BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

„Tai mūsų prievolė UNESCO paveldo teritorijoje, plane įvairios institucijos susitaria, kas už ką atsakingas, kad būtų užtikrinta visuotinės išskirtinės vertės vertybių apsauga – tai natūralūs gamtos dariniai, kultūrinis palikimas, materialus paveldas“, – BNS sakė A. Feser.

Planu taip pat siekta pagerinti Lietuvos ir Rusijos institucijų, atsakingų už pusiasalio apsaugą, bendradarbiavimą ir sudaryti bendrus susitarimus dėl veiksmų ateityje. A. Feser sako, kad prieš kelerius metus bendram darbui buvo pasiruošta, tačiau viską sujaukė karas – dabar bendradarbiavimas nutrūko.

„Tai turėjo būti padaryta labai seniai, esame gavę daug priekaištų, bet kadangi esame viena teritorija su Rusija, tai turėjo būti vienas bendras dokumentas. Buvo daug pastangų įdėta, kad tai atsirastų, tačiau paskutiniai metai parodė, kad tas bendras dokumentas neįmanomas, todėl buvo leista daryti vien Lietuvos teritorijai atskirą valdymo planą. Prieš pandemiją praktiškai buvo parengti visi dokumentai, reikėjo sėsti derinti“, – sakė A. Feser.

Direkcijos specialistė UNESCO klausimams Justė Zavišaitė teigė, kad sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos teritorijoje neriją saugančiu Kuršskaja kosa nacionaliniu parku prasidėjus karui priimtas ne Lietuvoje. 

„Pakankamai daug diskusijų buvo aukštame lygmenyje, ne mes buvome sprendėjai, sprendimas buvo priimtas reaguojant į dabartinę situaciją. Pernai, kai prasidėjo karas, buvo nutraukta bendradarbystė su Kuršskaja kosa nacionaliniu parku Rusijoje“, – BNS sakė J. Zavišaitė

Leidimą atskiram planui gavusi direkcija šią savaitę pradėjo konsultacijas su rinkos dalyviais dėl valdymo plano rengimo. 

J. Zavišaitė sako, kad plane turėtų būti išsamiai įvertinta Kuršių nerijos ateitis: „Viso šio krašto, kaip pasaulio UNESCO vertybės esamos būklės supratimą, kokios grėsmės kyla šiam kraštui ir kokias priemones mes taikome, kad tų grėsmių išvengti“.

Anot jos, grėsmės ir problemos kraštui neskirstomos pagal prioritetus, tarp jų patenka Neringos ir Klaipėdos miestų plėtros planai, bei klimato kaita.

J. Zavišaitės teigimu, tiesioginė besikeičiančio klimato grėsmė yra tai, kad stiprėjantys vėjai ardo apsauginį kopagūbrį, o dėl kylančios vandens temperatūros gali išnykti viena unikalių Neringos tradicijų – nematerialaus kultūros paveldo vertybe laikomas stintų bumbinimas: poledinė žūklė, kurios metu pro eketę į vandenį įleidžiama lenta, ją žvejai daužo medinėmis buoželėmis, o po vandeniu kilęs bildesys į tinklus atveja žuvis.

Kuršių nerija į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta 2000 metais. Direkcija šiai organizacijai kas šešerius metus teikia ataskaitas apie situaciją saugomame krašte.

Kuršių nerija yra 98 kilometrų ilgio, Lietuvai priklauso 52 kilometrai. 

Autorius Valdas Pryšmantas

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, balandžio 17

2024.04.17 16:19
Lietuvos politika 2024.04.17 16:19
2024.04.17 16:03
Lietuvos politika 2024.04.17 16:03
2024.04.17 13:48
Lietuvos politika 2024.04.17 13:48
2024.04.17 12:01
Užsienio naujienos 2024.04.17 12:01
2024.04.17 11:02
Lietuvos politika 2024.04.17 11:02