2022.06.23 14:52 |Kategorija:  Cover news with delay

Nereikia nerimauti dėl NATO planų, po Estijos premjerės pasisakymo sako Lietuvos politikai (dar papildytas)

papildyta I. Šimonytės komentaru – naujos paskutinės penkios pastraipos

Vilnius, birželio 23 d. (BNS). Estijos premjerei sakant, jog NATO gynybos planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir atsikovoti jas vėliau, Lietuvos politikai tvirtina, jog pagrindo nerimauti nėra ir vadina tai politine spaudimo priemone artėjant Aljanso viršūnių susitikimui.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) interviu „Financial times“ teigė, jog dabartiniai gynybos planai leistų nušluoti Estiją ir jos žmones nuo žemėlapio, nes numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.

„Jeigu palyginsite Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą“, – teigė K. Kallas.

Primindama apie Rusijos karių žudynes Ukrainos Bučos mieste, Estijos premjerė teigė, jog NATO planas „prarasti ir vėliau išvaduoti“ yra netinkamas.

Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad Estijos premjerės pasisakymai yra „politinės temperatūros kaitinimas“ artėjant NATO viršūnių susitikimui.

„Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas, apie kurį mes čia kalbame – tikrai ne, aš ne tik nemanau, bet ir žinau – ne, bet mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

„Čia yra dienų klausimas“, – pridūrė jis, pabrėžęs, kad apie konkrečius gynybos planus kalbėti negali.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog politikai dažnai nežino visų gynybos planų detalių, o juose numatomi įvairūs scenarijai.

„Jokių prielaidų apie išankstinį užleidimą teritorijos nėra ir negali būti, – tvirtino ministras, – tačiau kariniai planai sudaromi atsižvelgiant, kad jeigu vienoje vietoje pasistūmėtų ir tektų užkeisti kažkokią teritoriją, tai kas toliau? Mes jam paliekame tą teritoriją? Ne, numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką.“

Jis teigė, jog minėtos 180 dienų yra numatytos itin didelių pajėgumų generavimui bei ragino „nesiaudrinti dėl kiekvieno politiko pareiškimo“.

Pritaria, kad pajėgumus reikia stiprinti

Lietuvos politikai teigia pritariantys Estijos premjerės pozicijai, jog planai turi būti atnaujinami ir keičiami, didinant šalims priskiriamus pajėgumus.

„Žvelgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje gynybiniai planai yra keičiami ir jų keitimas greičiausiai pasibaigs kitų metų vasarą“, – sakė A. Anušauskas.

Jis pabrėžė, jog tai nėra paprastas procesas, nes vyksta ir pajėgų, kurios atvyktų į šalį, planavimas.

„Jeigu anksčiau pajėgumai buvo skiriami visam rytiniam flangui – pavyzdžiui, visa brigada, tai dabar brigados, divizijos ir didesni pajėgumai yra segmentuojami pagal regionus, – kalbėjo ministras. – Pavyzdžiui, mes esame atskirame regione ir šitam regionui priskirti pajėgumai visą laiką ir vykdytų gynybines užduotis.“

 A. Anušauskas teigė sutinkantis su K. Kallas pozicija, jog NATO pajėgumai regione realiu laiku turėtų būti didesni.

„Ji pasakė, kad turėtų būti divizijos – taip, apie tai ir kalbama, apie tai mes kalbame iš savo pusės su Vokietija. Apie pajėgumų, kurie gintų Lietuvą, bet jau ne brigados, o divizijos lygmens, priskyrimą šiems planams vykdyti“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę A. Anušauskas pareiškė, kad NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride.

Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Tačiau Vilnius sieks, kad ilgainiui brigada būtų pilnai dislokuota šalyje.

Iki brigados būtų didinamas 2017 metais Lietuvoje dislokuotas sąjungininkų batalionas.

Tuo tarpu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, jog siekiant įgyvendinti sąjungininkų pažadą neatiduoti nė centimetro Aljanso teritorijos, reikės „daugiau nei brigados“, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi plėsti priimančios šalies pajėgumus.

Pasak V. Rupšio, iš karto visą brigadą dislokuoti Lietuvoje apsunkina logistinės galimybės.

K. Kasčiūnas taip pat pabrėžė, jog šiuo metu kaip tik ir siekiama, kad strategija atgrasyti per nubaudimą, tai yra, atkariaujant užimtas teritorijas, būtų pakeista atgrasymu per paneigimą, aprūpinant šalį pajėgumais, kurie užkirstų kelią „bet kokioms intencijoms net bandyti testuoti penktąjį straipsnį“.

„Aš manau, kad premjerė artėjant NATO viršūnių susitikimui pasako mūsų regiono saugumo rūpesčius“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, Estijos premjerės pozicija, jog turėtų būti siekiama iš karto stabdyti galimą agresorių yra visiškai teisinga ir atitinka bendrą Baltijos šalių poziciją.

Panaši pozicija

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat pabrėžė, jog panašią poziciją, kokią viešai išsakė Estijos vadovė, palaiko ir Lietuvos vadovai.

„Diskusijos vyksta nuo pat karo pradžios Ukrainoje, ir uždaruose posėdžiuose esame lygiai taip pat tiek aš, tiek premjerė, kiek aš žinau, neabejoju, kad ir prezidentas išsakė panašius dalykus – kad siekiame pokyčio“, – žurnalistams Seime sakė jis.

Pasak ministro, šiuo metu veikia „signalo pasiuntimo“ strategija, kai įvykus incidentui NATO pajėgus reaguoja į gaunamą signalą.

„Matant, kas atsitinka Ukrainoje, ką reiškia ateiti vėliau padėti toms teritorijoms arba jas atkovoti, kai jos yra sunaikintos – suprantama, kad ta strategija NATO teritorijoje netinka“, – sakė G. Landsbergis.

Dėl to, pasak jo, Baltijos šalys siekia sprendimų, kurie leistų užtikrinti Jungtinių Valstijų prezidento Lenkijoje išsakytą įsipareigojimą, jog bus ginamas kiekvienas NATO žemės centimetras.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Baltijos šalys „ne pirma diena labai aiškiai siunčia žinią apie tai, kad turi būti peržiūrėta tiek NATO laikysena regiono atžvilgiu, tiek ir labai konkretūs sprendimai ir įsipareigojimai“.

Jos teigimu, kadangi klausimai itin aktualūs, diskusijose kartais atsiranda retorikos, kuri gali būti suprasta dvejopai.

„Kartais kažkas tokius vertinimus gali suprasti kaip tiesioginį gąsdinimą. Gąsdintis nėra pagrindo“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė teigė neketinanti plačiau spekuliuoti, kalbant apie K. Kallas pareiškimus, jog NATO planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.

„Dabar svarbiausias dalykas, kad po NATO susitikimo sprendimai, kurie yra reikalingi Rytinio flango stiprinimui, būtų priimti laiku ir tinkami“, – sakė ministrė pirmininkė.

Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Augustas Stankevičius

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, birželio 24

2022.06.24 15:31
Užsienio naujienos 2022.06.24 15:31
2022.06.24 13:28
Užsienio naujienos 2022.06.24 13:28
2022.06.24 12:44
Užsienio naujienos 2022.06.24 12:44
2022.06.24 11:49
Užsienio naujienos 2022.06.24 11:49
2022.06.24 10:06
Užsienio naujienos 2022.06.24 10:06
2022.06.24 08:22
Užsienio naujienos 2022.06.24 08:22
2022.06.24 07:21
Kriminalai 2022.06.24 07:21