2021.09.24 10:51 |Kategorija:  Cover news with delay

„Maxima grupei“ nepavyko prisiteisti 170 mln. eurų dėl „Mart Inn“ plėtros Baltarusijoje (papildytas)

papildytas „Maxima grupės“ komentaru, papildyta 9 ir nauja 10 pastraipa

Vilnius, rugsėjo 24 d. (BNS). Didžiausios šalyje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ valdomai mažmeninės prekybos tinklo grupei „Maxima grupė“ ir jos įmonei „Franmax“ iš trijų fizinių asmenų ir jų Baltarusijoje įkurtos prekybos bendrovės „Mart Inn Food“ nepavyko prisiteisti daugiau kaip 170 mln. eurų žalos dėl neva sužlugdytų plėtros planų Baltarusijoje.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) rugsėjo 23 dieną atmetė „Maximos grupės“ ir „Franmax“ ieškinį, kuriuo bendrovės ir Mindaugo bei Gintaro Marcinkevičių, Eglės Jokubynienės ir „Mart Inn Food“ solidariai prašė priteisti atitinkamai 135 mln. ir 38,65 mln. eurų.

„Maximos grupė“ ir „Franmax“ taip pat turės sumokėti beveik po 170 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. 

„Maxima grupė“ ir „Franmax“ kaltina Marcinkevičius ir „Mart Inn“ neteisėtu „Maxima“ tinklo koncepcijos pasisavinimu ir verslo plėtros planų Baltarusijoje sužlugdymu. Teigiama, kad M. ir G. Marcinkevičiai, anksčiau užėmę aukštas pareigas su „Maxima“ susijusiose bendrovėse, galbūt neteisėtai pasisavino informaciją apie tinklo koncepciją, kitą intelektinę nuosavybę ir įvairius duomenis, panaudotus kuriant tinklą „Mart Inn“.

M. Marcinkevičiai ir E. Jokubynienė tvirtino, kad „Maxima grupė“ ir „Franmax“ neįrodė „Maximos“ identiteto ir „Mart Inn Food“ naudojimosi juo, civilinės atsakomybės sąlygų, o ieškinys pareikštas ne siekiant apginti tariamai pažeistas teises, o daryti psichologinį spaudimą.

„Teismo vertinimu, ieškovės siekia nuostolių atlyginimo ne už „Maxima“ parduotuvių identiteto, o už parduotuvių koncepcijos ar verslo modelio pažeidimą. Teismas daro išvadą, kad toks ieškovių siekiamas apginti objektas (parduotuvės identitetas) teisės aktų nėra saugomas. Byloje neįrodyta, kad „Maxima“ parduotuvių koncepcija, jos elementai ar verslo modelis yra įregistruoti ir saugomi intelektinės nuosavybės objektai“, – rašoma VAT nutartyje.

Pasak teisėjų, „Maxima grupė“ ir „Franmax“ neįrodė, kad „Maxima“ parduotuvių išvaizda, prekių išdėstymas yra tapatūs „Mart Inn Food“ parduotuvėms.

Be to, anot VAT,  „Maxima grupė“ ir „Franmax“ nepateikė įrodymų, kad jų valdymo organai buvo priėmę konkretų sprendimą plėstis Baltarusijoje ir atidaryti parduotuves, naudojant „Maxima“ pavadinimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. „Maxima grupės“ teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas bus skundžiamas.

„Mūsų pozicija nesikeičia – manome, kad atsakovai kuriant bei plėtojant parduotuvių tinklą “Mart Inn” neteisėtai panaudojo „Maxima“ prekybos koncepciją, kuri sudaro „Maxima grupės“ bendrovių komercinę paslaptį. Apeliacinėje instancijoje sieksime, kad įmonėms padaryta žala būtų atlyginta, kaip tai numato įstatymai“, – komentare BNS nurodė „Maxima grupė“.

Pagrindinio „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) 2015-ųjų rugsėjį paskelbtoje „VP Baltojoje knygoje“ teigiama, kad „Maxima“ turėjo planų plėstis Baltarusijos rinkoje, tačiau jie nebuvo įgyvendinti, o tinklą šioje šalyje įsteigė iš grupės valdymo pasitraukę Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai, kurie tuomet buvo smulkieji grupės akcininkai. 

Šiuo metu G. Marcinkevičius turėtas „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių akcijas jau yra pardavęs, o M. Marcinkevičiaus valdomo akcijų dalis sudaro apie 10 procentų.

M. Marcinkevičiaus pastaruosius kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku N. Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose. Šiemet rugpjūtį Apeliacinis teismas „Vilniaus prekybai“ iš M. Marcinkečiaus priteisė maždaug 100 mln. eurų žalą  už bandymus sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą. Verslininkas šį sprendimą yra apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2015-ųjų vasaros pradžioje M. Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekybos“ grupė kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 20, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, spalio 17

2021.10.17 18:04
Užsienio naujienos 2021.10.17 18:04
2021.10.17 17:45
Užsienio naujienos 2021.10.17 17:45
2021.10.17 17:24
Užsienio naujienos 2021.10.17 17:24
2021.10.17 17:03
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 17:03
2021.10.17 16:38
Užsienio naujienos 2021.10.17 16:38
2021.10.17 16:16
Užsienio naujienos 2021.10.17 16:16
2021.10.17 15:56
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:56
2021.10.17 15:55
Lietuvos politika 2021.10.17 15:55
2021.10.17 15:33
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:33
2021.10.17 15:00
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:00
2021.10.17 14:36
Užsienio naujienos 2021.10.17 14:36
2021.10.17 13:56
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 13:56
2021.10.17 13:34
Užsienio naujienos 2021.10.17 13:34
2021.10.17 13:31
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 13:31
2021.10.17 12:53
Užsienio naujienos 2021.10.17 12:53
2021.10.17 12:35
Užsienio naujienos 2021.10.17 12:35