„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, balandžio 24 d. (BNS). Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Apie tokią iniciatyvą valdantieji „laisviečiai“ paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.

„Dalis šitų pasiūlymų yra iš Finansų ministerijos pasiūlytų kelių scenarijų. Mes nesiūlome kelių scenarijų – nustokime žaisti su keliais scenarijais. Mes siūlome vieną realų scenarijų“, – žurnalistams Vilniuje sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Laikas nustoti piešti tamsius apokaliptinius Lietuvos ateities scenarijus. Dalis visuomenės yra išgąsdinta, dalis investuotojų gyvena neapibrėžtume, mes matome ženklų, kad iš Lietuvos gali pradėti išeiti užsienio kapitalas ar vietos kapitalas. Mes to nenorėtume“, – kalbėjo ji.

Anot Laisvės partijos, jos pasiūlymui įgyvendinti iš savivaldybių pakaktų paimti 150 mln. joms tenkančios GPM dalies, o akcizai labiausiai turėtų būti didinami taršiam kurui, benzinui, dyzelinui, taip pat – alkoholiui ir tabakui. 

Iš akcizų didinimo taip pat būtų tikimasi surinkti maždaug 150 mln. eurų, o likusią reikalingą sumą – iš didesnio pelno mokesčio tarifo, šiuo metu siekiančio 15 procentų.

A. Armonaitė sakė, kad perskirstant savivaldai tenkančią GPM dalį savivaldybių biudžetų augimas nebūtų toks spartus, kaip dabar, tačiau asignavimai nemažėtų.

„Finansavimas savivaldai nėra mažinamas. Tiesiog dėl ekonomikos augimo ir egzistuojančios formulės savivaldai tenkanti dalis auga labai reikšmingai“, – teigė Laisvės partijos lyderė.

Anot jos, didžiąją dalį prognozuojamos sumos iš akcizų – apie 97 mln. eurų – padėtų surinkti lengvatos žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams atsisakymas.

A. Armonaitė pabrėžė, kad savo iniciatyvomis „laisviečiai“ neužkrautų naštos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, bet tuo pačiu gynybos finansavimas augtų daugiau ar mažiau prisidedant visiems.

„Man atrodo, kad visi šie pasiūlymai yra realūs“, – kalbėjo politikė.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius