Į Lietuvą persikėlęs baltarusiškas verslas nori aiškesnių taisyklių, politikos tęstinumo

Vilnius, balandžio 9 d. (BNS). Daliai politikų svarstant apie griežtesnius atvykimo ribojimus Baltarusijos piliečiams, į Lietuvą po 2020 metų persikėlęs šios šalies verslas tikisi aiškesnių taisyklių išduodant leidimus gyventi, anksčiau deklaruotos atviros Vilniaus politikos tęstinumo.

Keli šimtai baltarusiškų įmonių persikėlė į Lietuvą po to, kai 2020 metais paskelbus Aliaksandrą Lukašenką prezidento rinkimų nugalėtoju, režimas ėmė susidoroti su opozicija ir aktyvistais.

„Į Lietuvą persikėlė šimtai privataus verslo įmonių iš Baltarusijos. Jos reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos kurdamos naujas darbo vietas bei mokėdamos mokesčius“, – antradienį Vilniuje vykusiame Baltarusijos verslo forume nuotoliu sakė Lietuvoje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Tikiuosi, kad Lietuva toliau priims ir palaikys visas Baltarusijos įmones“, – pridūrė jis.

Dalis Lietuvos politikų, tarp jų ir prezidentas Gitanas Nausėda, laikosi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams reikia sugriežtinti atvykimo į šalį ribojimus, sulyginant jiems taikomas sankcijas su pernai priimtomis sankcijomis rusams.

Vilniuje vykusį forumą organizavusios Baltarusijos verslo užsienyje asociacijos (ABBA) viceprezidentas Sieržas Naurodskis sako, kad ribojimų baltarusiams su rusams taikomais draudimais suvienodinimas beveik sustabdytų Baltarusijos įmonių ir nuo režimo bėgančių šios šalies piliečių persikėlimą į Lietuvą.

„Sakau „beveik“ todėl, kad čia tikrai veiktų logistikos, statybų įmonės, kai kurios kitos paslaugos. (...) Aš nesakau, kad darbuotojų persikėlimas (į Lietuvą iš Baltarusijos – BNS) sustotų šimtu procentų, bet tai padarytų nepaprastai didelę įtaką ir tai būtų daug sunkiau“, – BNS sakė S. Naurodskis. 

„Įsivaizduokite, kad šimtą kartų taikytumėte dvigubą patikrą kiekvienam sunkvežimio vairuotojui, kadangi jūs nenorite, kad pas jus būtų proputiniški vairuotojai. (...) Bet vėlgi, jeigu būtų intensyviau tikrinami šie žmonės, būdami įmonė, jūs tikrai labai nerimautumėte, nes atsivežti darbuotojus į Lietuvą taptų daug sunkiau“, – pridūrė jis.  

Baltarusijos verslo užsienyje asociacijos viceprezidento teigimu, nerimą kelią ir Lietuvos institucijų svarstymai griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams arba nustatyti jų įdarbinimo kvotas. 

S. Naurodskis tikina, jog dauguma baltarusių nepalaiko valdančiųjų Baltarusijos bei Rusijos režimų ir šios šalies invazijos į Ukrainą.  

„Visi verslai persikėlė tik todėl, kad jie nenorėjo būti režime. Tai reiškia, kad jie nenorėjo mokėti mokesčių (tose šalyse – BNS). Priimdama perkeliamą įmonę Lietuva jai padeda išvengti mokesčių mokėjimo A. Lukašenkos režimui“, – teigė užsienyje veikiančio Baltarusijos verslo atstovas.  

Kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė siūlysianti griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. Kaip viena iš priemonių minimi planai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.

Lenkijoje leidimą gyventi gauti lengviau

Pasak S. Naurodskio, šiuo metu Lietuvoje registruotos 833 įmonės, kurių akcininkai ar galutiniai naudos gavėjai yra Baltarusijos piliečiai. Apie 40 proc. jų registruota po 2020-ųjų.

Baltarusijos verslo užsienyje asociacijos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje įsikūrė apie 10 proc. visų savo veiklą iš Baltarusijos į Europos Sąjungą iškėlusių įmonių.

Tuo metu į Latviją išsikėlė 4 proc., Estiją – 7 proc., Lenkiją – 75 procentai. Iš viso į Europos Sąjungą baltarusių verslininkai perkėlė beveik 9 tūkst. įmonių.

Pasak S. Naurodskio, įmonių persikėlimo iš Baltarusijos į Lietuvą pikas fiksuotas 2022-asiaisi metais, kuomet prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje.

Jo teigimu, į Lietuvą daugiausia persikėlė didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybų B2C (verslas klientams – BNS) įmonės.

S. Naurodskis sako, kad informacinių technologijų įmonės sudaro iki dešimtadalio į Lietuvą iš Baltarusijos persikėlusių įmonių, tačiau būtent jos Lietuvoje sumoka daugiausia mokesčių.

Baltarusijos verslo užsienyje asociacijos viceprezidentas teigė, kad šiuo metu baltarusiams gauti leidimą gyventi Lenkijoje yra lengviau nei Lietuvoje, kur esą egzistuoja specifiniai ypatumai bei reikalavimai.  

„Lenkija yra konkurencinga šiuo atveju (Lietuvai – BNS). Dabar, atvirai kalbant, taisyklės Lenkijoje yra šiek tiek lengvesnės. Gauti leidimą gyventi Lenkijoje yra šiek tiek lengviau, dėl to kai kurios įmonės gali labiau galvoti apie persikėlimą į Lenkiją, o ne į Lietuvą“, – sakė S. Naurodskis.  

„Įmonės, kur darbuotojams buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, susidūrė su tam tikrais pokyčiais. Pavyzdžiui, yra taisyklė, kad įmonė negali sumažinti atlyginimo asmeniui, kuriam suteiktas leidimas gyventi. Kai kurie darbdaviai patiria sunkumų, kuomet jie gali šiek tiek sumažinti atlyginimą, ir jie nemano, kad tai yra pažeidimas. Tačiau Migracijos departamentui tai jau yra pažeidimas“, – kalbėjo Baltarusijos verslo užsienyje asociacijos atstovas.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 63 tūkst. Baltarusijos piliečių.

Autorius Giedrius Gaidamavičius

[email protected], Verslo naujienų skyrius