BNS app
 
 
 
2022.12.03 06:11 |Kategorija:  Cover news
Lukas Balandis/BNS nuotr.

Nuo ribojimų pradžios pasieniečiai į Lietuvą neįleido 709 rusų, panaikino 29 vizas

Vilnius, gruodžio 3 d. (BNS). Nuo rugsėjo 19 dienos Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių atvykimo tvarkai, iki ketvirtadienio pasieniečiai į Lietuvą neįleido 709 rusų, panaikino 29 vizas.

Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą buvo įleisti 82 086, iš šalies išvyko 81 110 Rusijos piliečių.

Pasak jo, apie 44 tūkst. iš įleistų į šalį asmenų vyko tranzitu.

„Yra svarbus momentas, kad tie skaičiai yra beveik lygūs. Išsilygino būtent po tos rugsėjo 19-osios kai priimti sugriežtinimai (...). Tiek kiek atvyksta, faktiškai tiek ir išvyksta tai rodo, kad atsitiktinių, kurie nepatenka į tas išimtis, jų beveik nebeliko“, – nurodė VSAT atstovas.

Pasak jo, pasipriešinimo pasieniečiai dėl šios tvarkos nesulaukia.

„Tikrai nėra atvejų, kad kažkas priešintųsi. Visiems viskas žinoma yra, akivaizdaus nepasitenkinimo kaip pirmomis dienomis buvo ar bandymų prasprūsiu tikrai nėra“, – teigė jis.

Panaikintos 29 vizos

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

G. Mišučio teigimu, iki šiol pasieniečiai panaikino 29 vizas. 

27 kartus jos buvo panaikintinos dėl to, jog išdavus darbo vizą, vizos gavėjas laiku neatvyko dirbti. Viena viza buvo panaikinta, nes pateikti duomenys neatitiko tikrovės, dar vienam Rusijos piliečiui ji panaikinta, nes pastarasis neatitiko įleidimo sąlygų.

VSAT vertinimu, nuo rugsėjo 19 dienos į Lietuvos teritoriją pareigūnai leidžia įvažiuoti maždaug dukart mažiau Rusijos piliečių nei jų patekdavo iki tol.

„Iš pradžių buvo šiek tiek naujas dalykas ir pasieniečiams. Tai nebuvo labai didelis iššūkis, bet tiesiog nauja tvarka. Dabar tai tapo visiška kasdienybe“, – sakė G. Mišutis. 

Kaip BNS informavo Migracijos departamentas, nuo metų pradžios Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių padaugėjo beveik dviem tūkstančiais.

2022-ųjų sausio duomenimis Lietuvoje gyveno 13,3 tūkst. Rusijos piliečių. Tuo tarpu lapkričio duomenimis, tokių asmenų šalyje fiksuota kiek daugiau nei 15 tūkstančių.

Latviai neįleido 409 rusų

Latvijos pasieniečiai nuo ribojimų pradžios neįleido 409 rusų. Iš viso nuo rugsėjo 19 dienos į Latvijos teritoriją atvyko 16 588 rusai. Rusijos piliečių, vykstančių į Latviją, srautas sumažėjo 39 procentais.

Nuo rugsėjo 19 dienos į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Šią datą Vyriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui pratęsti iki kovo 16-osios imtinai.

Autorius Paulius Perminas

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Sergamumas koronavirusu

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, gruodžio 03

2022.12.03 08:26
Užsienio naujienos 2022.12.03 08:26

Penktadienis, gruodžio 02

2022.12.02 20:48
Užsienio naujienos 2022.12.02 20:48
2022.12.02 10:53
Lietuvos politika 2022.12.02 10:53
2022.12.02 09:01
Lietuvos politika 2022.12.02 09:01
2022.12.02 07:37
Užsienio naujienos 2022.12.02 07:37
 
2022.11.25 11:00 |Kategorija:  Komentarai

E. Lucasas: Karščio ir šalčio dvelksmas - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-11-25

Rusijos karinis žlugimas spartėja. Kas dabar?

Šiluma spartina irimą. Tačiau kariuomenėje koroziją sukelia šaltis. Krintant temperatūrai, judėjimui reikia daugiau pastangų ir greičiau išalksti. Jei aprūpinimas neatitinka poreikių, krinta kovinė dvasia. Dezertyravimas, pasidavimas, plėšikavimas ir maištas tampa patrauklesni. Tikra kova – mažiau. 

Anksčiau generolė Žiema būdavo didelis Rusijos sąjungininkas. Tačiau dabar šaltieji mėnesiai padeda Ukrainai. Jos kariai geriau aprūpinti, geriau apmokyti, jiems geriau vadovaujama, su jais geriau elgiamasi, todėl jie labiau motyvuoti. Rusai, priešingai, moka kainą už jų sistemoje išsikerojusias nekompetenciją ir korupciją. Kai dėvi netinkamus drabužius, šaltis kanda skaudžiai. Paklauskite vokiečių ir prancūzų, kurie į Rusiją įsiveržė vilkėdami vasarines uniformas. Šiuolaikinės technologijos viską dar labiau pablogina: transporto priemonių skleidžiamą šilumą ir net žmogaus šilumą labiau atpažįsta infraraudonųjų spindulių kameros. Rusai nuo to nukentėjo praėjusios žiemos pabaigoje, prieš devynis mėnesius. Dabar jiems vėl skaudės.

Rusijai labai reikia pertraukos, kad būtų galima persigrupuoti ir atsigauti, tačiau ji turi mažai galimybių ja pasinaudoti: Ukraina dabar turi pranašumą ir savo pranašumą įtvirtins. Tolimojo nuotolio smūgiai daro pražūtingą poveikį ir taip silpnai Rusijos logistikai. Kuo ilgiau tai tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad Rusijos kariuomenė žlugs. Tai padidins Kremliuje jau dabar vykstančios kovos dėl valdžios statymus. Pralaimėti kovą Ukrainoje yra blogai. Dar blogiau – pralaimėti ją Maskvoje. 

Putino galimybės siaurėja. Mūšio lauke Rusija perkelia iš Chersono atitrauktas pajėgas, kad sustiprintų savo gynybines pozicijas ir tęstų brangiai kainuojantį Bachmuto puolimą. Atvyksta naujai mobilizuotos pajėgos. Tačiau tai nėra tikroji fronto linija. Šiuolaikinės miestų visuomenės negali išgyventi be vandens, kanalizacijos ir elektros. Kremlius tikisi, kad sistemingas jų naikinimas privers Ukrainos lyderius atsitraukti. Tikiuosi, kad mūsų dosnumas remiant Ukrainą dabar ir atkuriant ją ateityje atitiks lengvai tariamus pagiriamuosius žodžius apie stulbinantį šalies atsparumą.

Kita didelė Kremliaus viltis – kad Ukrainos draugai praras susidomėjimą ir nutrauks pinigų bei įrangos tiekimą. Tiesa, visuomenės parama šiek tiek pakito. Tačiau naujajam Britanijos ministrui pirmininkui Rishi Sunakui kelionė į Kyjivą buvo prioritetas. Tariama Respublikonų partijos izoliacionizmo banga nesugebėjo užlieti Kongreso. Kairiojo sparno demokratai, trumpam susvyravę palaikymo Ukrainai klausimu, greitai nutilo. Baltieji rūmai paneigė kalbas, kad jie bando priversti Ukrainą derėtis su Rusija. 

Tai niūrus rezultatas Rusijos išliaupsintam „hibridinio karo“ taktikos arsenalui. Pastaruosius devynis mėnesius ji naudojosi energijos nutraukimu, propaganda, kibernetinėmis atakomis ir žvanginimu branduoliniais ginklais, siekdama įbauginti Vakarus. Niekas nesuveikė. Bendrai kalbant, Vakarų šalys didina savo karinę ir kitokią paramą Ukrainai. Daug lengviau remti laimėtoją nei pralaimintįjį.

Vis dėlto sveikinimams priežasčių nėra. Tikrasis klausimas Vakarams: kodėl jie nerėmė Ukrainos daugiau ir anksčiau? Taip pat verta prisiminti, kiek daug įspėjimų apie Rusijos represinę, agresyvią trajektoriją buvo ignoruota tiek daug metų. 

Matyti, kad Rusijos politika artėja prie virimo temperatūros. Tolesnė mobilizacija, kurią dabar svarsto Kremlius, gali tapti lūžio tašku. Putinas, mano nuomone, kitos žiemos nesulauks. Vakarų užduotis – pasirengti tam, kas bus vėliau, ar tai būtų chunta, ar išoriškai draugiškas režimas, ar chaosas, vedantis prie dalinio ar net visiško Rusijos valstybės suirimo. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: