2021.06.12 08:45 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Loterijų ir lošimų korupcijos byla mena 4 metų senumo ginčus Seime - BNS TEMA

Vilnius, birželio 12 d. (BNS). Dėl politikų siekių padidinti lošimų ir loterijų verslo mokesčius bei įpareigoti lošimų automatus prijungti prie bendros sistemos sektoriuje veikiantys verslininkai ir lobistai mynė takus pas politikus, prašydami sušvelninti ambicijas griežtinti rinkos reguliavimą.

Būtent šias iniciatyvas teisėsauga mini komentuodama ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos ir neskaidrios įtakos teisėkūrai, apie kurį paskelbta šią savaitę.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), įtariamieji siekė paveikti įstatymus, „susijusius su lošimų automatų sujungimu į bendrą sistemą bei loterijų ir lošimų mokesčio tarifų padidinimu“.

Vyriausybės siūlymu Seimas dar 2017 metais priėmė pataisas, įpareigojančias verslininkus lošimų įrenginius prijungti prie bendros lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS). Jų įsigaliojimas numatytas 2021 metų lapkritį, tačiau tiek svarstant projektą prieš ketverius metus, tiek pastarąjį pusmetį rinkos dalyviai siekė šį terminą nukelti.

Kita STT minima teisėkūros iniciatyva yra susijusi su šių metų gegužę registruotu Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektu. Pradiniame jo variante loterijų organizatoriams būtų didinami mokesčiai, tačiau vėliau pasiūlyta apmokestinimą kilstelti ir lošimų rengėjams.

STT įtaria, kad su šiomis pataisomis susijęs bandymas papirkti Seimo narį konservatorių Matą Maldeikį. Anot tarnybos, 50 tūkst. eurų kyšį jam galimai pasiūlė Darbo frakcijai priklausančio parlamentaro Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius, jis įtariamas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Tokie patys įtarimai yra pareikšti azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkui Samoilui Kacui, tačiau tikslus jo vaidmuo galimame nusikaltime kol kas neįvardijamas.

Nori dar trejiems metams atidėti prisijungimą prie LAKIS 

BNS surinkta informacija rodo, kad sektoriuje veikiantis verslas jau nuo praėjusių metų bando pasiekti politikus su prašymais atidėti prieš kelerius metus priimtų pataisų, susijusių su įpareigojimu lošimų automatus prijungti prie LAKIS, įsigaliojimą.

2020 metų gruodį dėl to į Seimą kreipėsi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, o šių metų kovą – Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, vadovaujama „Tete-a-tete“ savininko S. Kaco. BNS turi šių organizacijų raštus.

Jos prašo atidėti prijungimo terminą trejiems metams – iki 2024 metų lapkričio. 

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija sako, kad iki šių metų lapkričio sujungti visus B kategorijos automatus į LAKIS neįmanoma dėl „finansiškai kritiškos“ situacijos.

„Jau penktą mėnesį negauname pajamų (...). reikalavimas investuoti ne vieną milijoną eurų į lošimo automatų sujungimą į el. sistemą akivaizdžiai sužlugdys didžiąją dalį antžeminę veiklą vykdančių bendrovių, taip sukuriant nekonkurencingą rinką, bei sudarys puikias galimybes tolimesnei agresyviai nuotolinių lošimų plėtrai“, – teigiama asociacijos prezidento Olego Smirnovo rašte Seimui, parlamento komitetams ir Vyriausybei.    

Finansų ministerijos teigimu, techninius reikalavimus LAKIS Lošimų priežiūros tarnyba patvirtino 2018 metų rugsėjį. Pati sistema veikia nuo 2019 metų lapkričio – į ją jau galima jungti lošimų automatus.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos teigimu, valstybės institucijos pernelyg užtruko tvirtinti reikalavimus bendrai lošimų automatų sistemai, o prie jos prisitaikyti lošimų bendrovėms sutrukdė koronaviruso pandemija.

„Pavasarinio karantino metu sutriko lošimų įrangos gamintojų programinės įrangos modernizavimo Lietuvoje eksploatuojamai lošimų įrangai ir sertifikavimo darbai“, – teigiama prezidento Rimo Varkulevičiaus praėjusių metų rašte Seimo komitetams. 

Jis tuo metu sakė, kad iš maždaug 3,8 tūkst. B kategorijos lošimo automatų šalyje apie pusė neturi techninių galimybių būti sujungti į bendrą duomenų valdymo sistemą.  

R. Varkulevičiaus asociacija taip pat tvirtino, kad dėl karantino lošimo aparatai neveikė ir dėl to įmonės turi ribotas finansines galimybes investuoti į prisijungimą prie bendros sistemos.

Sistema – didesniam skaidrumui

LAKIS sistema inicijuota siekiant didesnio lošimų sektoriaus skaidrumo. Azartinių lošimų įstatymo pataisas dėl sistemos įteisinimo Vyriausybė registravo 2017 metų gegužę.

Birželio 1-ąją jas pristatydama Seime tuometė „valstiečių“ deleguota finansų viceministrė Loreta Masliakovienė aiškino, kad tokios sistemos tikslas – už­tik­rin­ti są­ži­nin­gą ir skaid­rų lo­ši­mo veik­los vyk­dy­mą, efek­ty­ves­nę pi­ni­gų plo­vi­mo preven­ci­ją, su­da­ry­ti ga­li­my­bę lo­ši­mo au­to­ma­tų duo­me­nis, ap­skai­tą ir vei­ki­mo kon­tro­lę vyk­dy­ti nuo­to­li­niu bū­du.  

Pateiktame, o vėliau ir priimtame projekto variante siūlyta lo­ši­mo or­ga­ni­za­to­rius įpa­rei­go­ti vi­sus lo­ši­mo au­to­ma­tus su­jung­ti į LAKIS iki 2021 metų lapkričio.

Viceministrė tuokart teigė, kad pataisomis įgyvendinama Vyriausybės programa bei Valstybės kontrolės 2015 metų rekomendacijos.

Tuometis parlamentaras „valstietis“ Viktoras Rinkevičius abejojo, ar lošimo automatų sujungimo sis­te­ma bus pa­ti­ki­ma. Jis domėjosi, ar nu­ma­ty­ti saugikliai ir ga­ran­tijos, kad sistema veiks pa­ti­kimai, be trik­džių, o duo­me­nų ne­bus ban­do­ma iš­krai­py­ti ar „ko­kiu nors bū­du pa­veik­ti“.

„Ar duo­me­nys ne­strigs, ka­dan­gi, man at­ro­do, bus gal­būt to­kių no­rų, kad ji ne­veik­tų la­bai efek­ty­viai, ge­rai, pa­ti­ki­mai, nes, aiš­ku, žmo­nes, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja, vyk­do tą ver­slą, tą veik­lą, ga­li­ma pri­pa­žin­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, kar­tais gal­būt ir ne jie, bet kas nors iš ša­lies ga­li no­rė­ti tą veik­lą su­trik­dy­ti, tą duo­me­nų per­da­vi­mą, gal­būt ir iš tų, ku­rie lo­šia, ir­gi ne vi­si su­in­te­re­suo­ti, kad apie kaž­ką ži­no­tų“, – prieš ketverius metus kalbėjo Seimo narys.

Tądien po pateikimo už pataisas bal­sa­vo 75, o su­si­lai­kė penki parlamentarai: keturi liberalai ir „valstietis“ Dainius Kepenis. 

Siūlė atidėti ir pasirengimą, ir įpareigojimą

Svarstant įstatymo projektą Seimo komitetuose, rinkos dalyviai jau tada siūlė ne tik atidėti įpareigojimą automatus jungti į LAKIS, bet ir nukelti terminą, iki kada valstybės institucijos turėtų paruošti reikalavimus sistemos veiklai.

Dar 2017 metų birželio 23 dieną lošimų bendrovės „Nesė“, „VSGA“ ir „Olympic Casino Group Baltija“ prašė trejiems metams, nei siūlė Vyriausybė – iki 2021 metų lapkričio atidėti reikalavimų paruošimą LAKIS veikimui. Tąkart jos teigė, kad šis terminas turėtų sutapti su automatų perkėlimo į LAKIS data.

„Bendros sistemos įvedimas ir numatytas vienodas pasirengimo ir pereinamojo laikotarpio terminas užtikrintų vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams veikti“, – nurodoma trijų įmonių rašte.

Šis prašymas Seimo komitetuose buvo apsvarstytas jau 2017 metų rudens sesijoje. Ekonomikos komitetas tam pritarė, o pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas – ne. 

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija 2017 metų rugsėjo 21-ąją bendrovių „Novogaming,  „Olympic Casino Group Baltija“, „Tete-a-tete“ kazino, „Top sport“, „Unigames“,  „Bongo Slots“, „Limonas“ ir „Nesė“ vardu prašė apskritai atsisakyti lošimo įrenginių sujungimo į LAKIS.

Kaip alternatyva siūlyta nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį nuo techninių reikalavimų patvirtinimo, tai yra iki 2023 metų lapkričio.

BFK tokiam pasiūlymui irgi nepritarė.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija rugsėjo 22-osios rašte Seimo komitetui teigė, kad pusė Lietuvoje veikiančių B kategorijos lošimo automatų neatitinka techninių reikalavimų jų prijungimui į LAKIS, todėl įpareigojimas tai padaryti gali pareikalauti naujų įrenginių pirkimo ir sudarys neproporcingai didelius finansinius kaštus. 

Teisėsaugos įtarimų šią savaitę sulaukęs „Tete-a-tete“ savininkas, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas S. Kacas tąkart žadėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymais įvertinti įpareigojimą antimonopoliniu bei antikorupciniu požiūriais.

Visus minimus verslo organizacijų raštus BNS turi.

Priėmimas neužtruko

Seimo BFK minimas pataisas svarstė keliuose posėdžiuose, taip pat organizavo kelis susitikimus su rinkos dalyviais, tačiau joms grįžus į plenarinių posėdžių salę procesas nebeužtruko.

Pataisas be esminių diskusijų Seimas svarstė lapkričio 7-ąją. Tuometis BFK narys, šiuo metu komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas akcentavo lo­ši­mų pri­klau­so­my­bių pre­ven­ci­ją, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio.    

Už pataisas svarstymo stadijoje bal­sa­vo 87 Sei­mo na­riai, prieš ir su­si­lai­kiu­siųjų ne­bu­vo. 

Po dviejų savaičių, lapkričio 21 dieną, pataisos buvo priimtos. Jas palaikė 100 Seimo narių, o trys parlamentarai – liberalas Eugenijus Gentvilas, socialdemokratas Juozas Olekas ir „socialdarbietis“ Antanas Vinkus – susilaikė.

Nepaisant ginčų, Seimas nepakeitė Vyriausybės siūlymo ir įpareigojo Lošimų priežiūros tarnybą iki 2018 metų lapkričio paruošti reikalavimus LAKIS veiklai, o įrenginių valdytojus – pajungti į ją visus automatus iki 2021 metų lapkričio.

Seime – siūlymas didinti mokesčius loterijų organizatoriams

Kita STT akiratyje atsidūrusi teisėkūros iniciatyva yra šių metų gegužės 20-ją registruotas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektas. Pradiniame jo variante siūloma loterijų organizatoriams taikyti palankesnę mokesčių bazę, tačiau patį mokesčio tarifą didinti nuo 5 iki 10 procento.

Kartu registruotos Loterijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.

11 parlamentarų registruoti projektai Seime pateikti šią savaitę. Po pateikimo jiems pritarta – „už“ balsavo 38 parlamentarai, prieš buvo dešimt, susilaikė 27 Seimo nariai.

Per pataisų pateikimą Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas prognozavo, kad, įsigaliojus siūlomai tvarkai, mokesčių ir skirtinos paramos pavidalu iš loterijų organizatorių būtų galima papildomai surinkti apie 2 mln. eurų kasmet.

„Tikimės, kad tai padės labiau finansuoti ne tik sportą, (...) nes paprastai labdarai skiriama parama keliauja ne tik sportui, bet ir kultūrai, taip pat socialinėms reikmėms“, – pristatydamas pataisas Seime sakė parlamentaras.

Liberalas Virgilijus Alekna tvirtino, jog papildomos lėšos sportui reikalingos, kad atletai dar geriau rengtis olimpinėms žaidynėms: „Valstybė dėl tikrai nelengvos situacijos ir įtampos biudžete negali tų poreikių patenkinti. Nuo to kenčia mūsų sportininkų rezultatai“.

Tačiau socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad sporto visuomenėje nediskutuota šiuo klausimu, o Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas piktinosi, jog pagal projektą loterijų ir lošimų apmokestinimo santykis dar labiau išaugs loterijų nenaudai.

Po pataisų starto Seime Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas BNS sakė nesuprantąs, kodėl norima dar labiau apmokestinti loterijas, kai jos ir taip sumoka dvigubai didesnius mokesčius nei azartiniai lošimai.

Pasak jo, priėmus pakeitimus, loterijų mokami mokesčiai būtų net keturis kartus didesni nei azartinių lošimų ir sudarytų 50 proc. grynųjų loterijų pajamų. 

Siūlymų virtinė

Pirmoji Seime pataisas po pateikimo turėjo svarstyti Jaunimo ir sporto reikalų komisija, tačiau padarė pertrauką. Jos paprašė Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis. Komisija dėl pataisų paprašė Vyriausybės išvados. 

Be kita ko, projektui Seime jau registruota keletas pasiūlymų. Pavyzdžiui, siūloma loterijų mokesčio tarifą, kuris dabar siekia 5 proc., padidinti nebe iki 10 proc., kaip siūlyta pirminiame projekto variante, o iki 6 procentų, atsisakant iniciatyvos keisti mokesčių bazę.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas su Lietuvos loterijų asociacija siūlo suvienodinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarką: loterijoms palikti galiojantį tarifą, o lošimams nustatyti, kad mokestis mokamas nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų.

Taip pat abiem veikloms siūloma nustatyti vienodą 5 proc. mokesčio tarifą, koks dabar yra loterijoms. Tai padidintų lošimų verslo apmokestinimą.

A. Matulas skaičiuoja, kad dėl to valstybės biudžetas papildomai surinktų daugiau nei penkis kartus didesnį azartinių lošimų mokestį nei surenkamas pagal dabar galiojančią tvarką – nuo 11,9 mln. eurų iki 65,6 mln. eurų per metus. 

Iš STT viešai teikiamų duomenų nėra aišku, ar neteisėtas poveikis galėjo būti daromas pradinei iniciatyvai didinti loterijų apmokestinimą, ar vėliau teiktiems siūlymams kilstelti mokesčius lošimams.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Redaktorius Saulius Jakučionis

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, birželio 11

2021.06.11 17:22
Įvairenybės, kultūra 2021.06.11 17:22
2021.06.11 16:46
Lietuvos politika 2021.06.11 16:46
2021.06.11 15:45
Lietuvos politika 2021.06.11 15:45
 
2021.06.11 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: J. Bidenas kartoja B. Obamos užsienio politikos klaidas - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-06-11

Numaldyti Vokietiją, laikinai atidėti Rusijos problemą, prioritetą skirti Kinijai – tokia yra J. Bideno administracijos kietos užsienio politikos programa. Šiomis dienomis JAV prezidentas apsilankys G-7 viršūnių susitikime Kornvalyje, šnekučiuosis su NATO Briuselyje ir vyks į Šveicariją akis į akį susitikti su Vladimiru Putinu. Ten bus šiltų žodžių draugams ir šaltų – Rusijos lyderiui.

Visgi Amerikos darbai atskleidžia kitokį vaizdą. V. Putinui beveik nėra ko bijoti, nes Europa yra atsilikęs užkampis: didžiausias indėlis, kuriuo galėtų prisidėti sąjungininkai – neatitraukti Amerikos galios ir dėmesio nuo egzistencinio klausimo – kaip suvaržyti Kinijos vienpartinės valstybės galią.

Tik prieš keturis mėnesius padėtis atrodė kitaip. Demokratai ketverius metus spjaudė ugnimi, kritikuodami Kremliaus kišimąsi ir eibes. Prezidentas J. Bidenas darbą pradėjo tikėdamasis iš naujo užvesti transatlantinį aljansą kaip dalį bendros koalicijos prieš grėsmę, kylančią iš Kinijos. Dabar viešpatauja nusivylimas. Europos atsakas buvo silpnas. Keista, kad Amerikos politikos formuotojai nustebo įsitikinę, jog ES yra vadovaujama niekam tikusių tuščiakalbių, supančiota veto teisę turinčių vilkintojų, taip pat stelbiama jos didžiųjų narių susireikšminimo. Saujelė sąjungininkių Europos žemyninėje dalyje, branginančių ryšius su JAV – daugiausiai Šiaurės ir Baltijos šalys – yra nustumtos į pašalį kartu su Britanija. Sąjungininkės Azijoje, tokios kaip Japonija, Indija ir Australija, yra svarbesnės.

Daugiausiai apie tai bylojantis ženklas – JAV sprendimas atšaukti sankcijas vamzdynui „Nord Stream 2“ – beveik užbaigtam 11 mlrd. dolerių projektui, pumpuosiančiam gamtines dujas iš Rusijos per Baltijos jūrą tiesiai į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą. D. Trumpo administracijos sankcijos jo statybas stabdė. Tačiau dėl šių sankcijų tūžo vokiečiai, laikantys JAV spaudimą arogantišku arba, dar blogiau, savanaudišku, nes šio projekto žlugimas būtų naudingas Amerikos suskystintų gamtinių dujų eksportui. Dėl savo ekonominės galios Vokietija yra svarbi sąjungininkė stengiantis atsverti Kiniją. Tai yra daug svarbiau negu rytų europiečių nuogąstavimai dėl Rusijos.

Šis skaičiavimas yra šaltas, aiškus ir – klaidingas. „Verslo Vokietija ir vėl, deja, lemia Europos ir transatlantinio saugumo politiką“, – sako Žaliųjų partijos politikė Franziska Brantner. Jos partija, kitaip nei britiškasis atitikmuo, laikosi pamatuotai griežtos pozicijos Rusijos ir Kinijos atžvilgiu bei nori atsisakyti „Nord Stream 2“. Žalieji tikriausiai dalyvaus naujoje Berlyno vyriausybėje, o Baltieji rūmai šito, regis, neįvertino. Atšaukiant sankcijas ne vien smogiama Amerikos sąjungininkėms – tai neatneš jokios naudos Jungtinėms Valstijoms iš Vokietijos arba Rusijos.

Iš tikrųjų Kremlius jau džiūgauja naujai įgijęs įtakos Rytų Europoje. Praeitą savaitę per Rusijos ekonomikos forumą – riboto masto šalies tarptautinio reprezentavimo renginį Sankt Peterburge – V. Putinas pareiškė, kad užbaigus „Nord Stream 2“ Ukraina privalės keliaklupsčiauti prieš Rusiją, jeigu nori, kad jos dujų tranzito vamzdynai toliau veiktų. Jis taip pat neatmetė galimybės pasekti Baltarusijos pavyzdžiu ir nutupdyti virš Rusijos teritorijos skrendantį lėktuvą, jeigu jame būtų koks nors Kremliaus kritikas. Amerikos spaudimas nebūtinai sutramdo neprognozuojamas valstybės, tačiau be jo  šios neabejotinai išdrąsėja.

„Mano tikėjimas, kad yra kažkoks gudrus planas, byra“, – sako Keiras Gilesas, britų gynybos ekspertas ir naujos knygos apie Vakarų šalių klaidingus įsitikinimus dėl Rusijos politikos, redaktorius. Vienas iš tokių mitų – jeigu mes norime stabilumo, jo tikriausiai nori ir Kremlius. Tačiau iš tikrųjų konfliktai užsienyje gali duoti naudos Rusijos vidaus politikai. Tikėtina, kad J. Bideno administracija nori Rusijos klausimą atidėti į šalį. Tačiau tarkime, kad Rusija nenori atsidurti nuošalėje. Negalime sau leisti prabangos spręsti, kas bus mūsų priešai ir kaip jie mus puls. 

Siunčiamas signalas, kad Amerikos dėmesys dabar nukreiptas kitur, itin gundo Kremlių patikrinti, iš kur vėjas pučia vykdant tolesnes represijas namuose ir agresiją užsienyje. Pastarųjų savaičių Baltarusijos košmariškas nusiritimas iki visavertės diktatūros ir įstatymų nepaisymo išryškina Europos saugumo sistemos silpnumą ir tolesnių pragaištingų įvykių galimybę.

Tik koordinuotas Vakarų spaudimas Kremliui suteikia bent kokią galimybę išgelbėti Baltarusijos nepriklausomybę ir jos žmonių demokratinę ateitį. Kaimyninės šalys taip pat sunerimusios laukia rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos rengiamų karinių pratybų „Zapad“. Gynybos ekspertai prognozuoja, kad jose pirmąkart dalyvaus ir Kinija.

J. Bideno komanda, regis, kartoja B. Obamos administracijos klaidas, kai į ištikimus sąjungininkus buvo žvelgiama iš aukšto, kai buvo pradėtas pernelyg sureikšmintas ir pageidaujamų rezultatų nedavęs santykių su Rusija „perkrovimas“, taip pat buvo vykdomas bevaisis „atsigręžimas į Aziją“.

Tuo metu įsivaizdavimas, kad D. Trumpo užsienio politika buvo nedarni, vis labiau atrodo nepelnytas. Jis buvo teisus dėl Kinijos (to pavyzdys – faktas, kad J. Bideno administracija tęsia jo politiką). Jis teisingai peikė Vokietiją dėl jos šykštaus, nekompetentingo ir aplaidaus požiūrio į gynybos reikalus. Jis taip pat sustiprino JAV karinį dalyvavimą Europoje, kuris anksčiau buvo sumenkęs iki pavojingo lygio.

Šiai ir bet kuriai kitai JAV administracijai nepatogi tiesa – kad europiečiai yra nuviliantys sąjungininkai. Jie visada tokie buvo. Jie tą patį galvoja apie valdingas, nemandagias, protekcionistines Jungtines Valstijas. Tačiau sunkaus būdo partneris kitapus Atlanto yra geriau negu jokio.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: