2021.10.24 16:44 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi savaitgalio įvykiai

Vilnius, spalio 24 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Merų rinkimai. Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrajame ture jau balsavo 28,26 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos 16 val. duomenys. Balsavimas baigsis sekmadienio vakarą. 

Koronaviruso situacija. Per savaitgalį nustatyti 5335 atvejai, pranešta apie 40 mirčių. Ligoninėse, sekmadienio duomenimis, gydomas 1781 pacientas. Pirmąja doze per dvi dienas paskiepyta beveik 4,4 tūkst. žmonių.

Patikrinimas. Policija pradėjo 38 ikiteisminius tyrimus dėl svetimo galimybių paso naudojimo po to, kai apie 200 pareigūnų penktadienį šalies prekybos centruose patikrino beveik 12 tūkst. asmenų. Vilniuje šeštadienį dėl naujų pažeidimų pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai.

Palaikymas. Prie Prezidentūros šeštadienį buvo susirinkę LGBT bendruomenę palaikančių žmonių, pranešė žiniasklaida. Jie solidarizavosi su prezidentui laišką parašiusia moterimi. Su ja, kaip skelbta anksčiau, Gitanas Nausėda planuoja susitikti pirmadienį. 

Migrantų antplūdis. Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 183 neteisėtus migrantus – tai vienas didžiausių skaičių nuo rugpjūčio pradžios. Iš viso per šeštadienį ir sekmadienį apgręžti 259 migrantai, nė vienas nebuvo įleistas į Lietuvą. 

Kaimynų pasienis. Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai šeštadienį apgręžė 19 žmonių, mėginusių neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija. 

Pontifiko raginimas. Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulinę bendriją išspręsti Libijos migrantų krizę, nors Europos Sąjungos lyderiai nesutaria, kaip būtų geriausia valdyti migrantų srautus į Europą.

Procesas Italijoje. Italijoje šeštadienį prieš teismą stojo dešiniųjų pažiūrų buvęs vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matejus Salvinis), 2019 metais draudęs migrantus gelbėjusiam ispanų laivui atplaukti į Siciliją. 

Protestas Estijoje. Taline šeštadienį vyko demonstracija prieš Estijoje įvestus suvaržymus dėl COVID-19 ir vakcinavimo kampaniją. Laisvės aikštėje susirinko tūkstančiai žmonių.

Ieškant išeities. Bulgarijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad netrukus gali būti priversta siųsti COVID-19 pacientus į užsienį. Ketvirtoji koronaviruso banga yra paralyžiavusi šalies sveikatos apsaugos sistemą.

Neslūgstanti įtampa. Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) sekmadienį pareiškė, jog arabų valstybės, pernai normalizavusios santykius su Izraeliu, „nusidėjo“ ir turėtų šiuos žingsnius atšaukti.

Naujakurių būstai. Izraelio Statybų ministerija sekmadienį paskelbė, kad šalis planuoja pastatyti per 1,3 tūkst. naujų būstų žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante.

Nepageidaujami. Turkijos prezidentas pareiškė, kad dėl paramos turkų aktyvistui Osmanui Kavalui bus paskelbti nepageidaujamais asmenimis dešimties Vakarų valstybių ambasadoriai, įskaitant Vokietijos ir JAV pasiuntinius.

Mažesnė intriga. Uzbekistane sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis šalies vadovas Šavkatas Mirzijojevas neturi realios opozicijos.

Proveržis už Atlanto. Kolumbijos pareigūnai sulaikė ieškomiausią šalies prekeivį narkotikais Dairo Antonio Usuga (Dairą Antonijų Usugą), pravarde Otonielis, valstybei pirmaujant pasaulyje pagal kokaino gamybos mastą. 

Išpuolis Afrikoje. Ugandos sostinėje Kampaloje nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar penki žmonės. Šalies prezidentas sekmadienį išpuolį įvardijo „teroro aktu“ ir pažadėjo surasti kaltininkus.

Neutralumo ambicija. Daugiausiai naftos eksportuojanti Saudo Arabija sieks iki 2060 metų tapti neutrali klimato atžvilgiu, šeštadienį paskelbė jos faktinis lyderis, artėjant tarptautinei klimato konferencijai COP26.

Genijaus palikimas. Vienuolika Pablo Picasso (Pablo Pikaso) šedevrų šeštadienį „Sotheby's“ aukcione Las Vegase buvo nupirkti už 108,9 mln. dolerių. 

Pirmasis Lietuvoje. Jonavoje, Joninių slėnyje sekmadienį atidarytas pirmasis profesionaliai suprojektuotas ir įrengtas kalnų dviračių parkas Lietuvoje. 

Autorius Vytautas Budzinauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 19, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Sergamumas koronavirusu

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, spalio 24

2021.10.24 18:09
Užsienio naujienos 2021.10.24 18:09
2021.10.24 16:44
Lietuvos politika 2021.10.24 16:44
2021.10.24 16:19
Užsienio naujienos 2021.10.24 16:19
2021.10.24 15:14
Lietuvos politika 2021.10.24 15:14
2021.10.24 13:41
Užsienio naujienos 2021.10.24 13:41
2021.10.24 12:13
Užsienio naujienos 2021.10.24 12:13
2021.10.24 11:03
Užsienio naujienos 2021.10.24 11:03
2021.10.24 09:42
Užsienio naujienos 2021.10.24 09:42
2021.10.24 05:15
Lietuvos politika 2021.10.24 05:15

Šeštadienis, spalio 23

2021.10.23 20:09
Užsienio naujienos 2021.10.23 20:09
2021.10.23 18:35
Užsienio naujienos 2021.10.23 18:35
2021.10.23 15:48
Įvairenybės, kultūra 2021.10.23 15:48
 
2021.10.21 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: šalinti savo silpnąsias vietas – mūsų pačių atsakomybė - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-10-21

Europa dreba, baimindamasi galinčios ateiti šaltos žiemos. Dujų kiekis saugyklose mažas. Kainos šauna aukštyn. Rusija džiūgauja. Vladimiras Putinas kaltina „visažinius pasipūtėlius“ Europos Komisijoje, stūmusius dujų rinkos liberalizavimą. Rusija taip pat nori, kad ES greičiau išduotų licenciją jau baigtam statyti dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Būtų viliojama sujungti šiuos elementus į vieną naratyvą – kad Rusijai beširdiškai naudojant kaip ginklą savo dujų eksportą Europa priversta maldauti malonės. Visgi tai reikštų pernelyg supaprastinti. Ne Rusija trukdė Ukrainai modernizuoti savo energetikos sistemą, privertė Vokietiją uždaryti savo atomines jėgaines arba neleido Britanijai nutiesti „IceLink“ elektros jungties su Islandija ir uždaryti savo pagrindinę dujų saugyklą.

Šie sprendimai padidino mūsų pažeidžiamumą, kai vartotojai Azijoje pradėjo supirkinėti kiekvieną prieinamą dujų molekulę, o ramūs orai sumažino vėjo jėgainių energijos gamybą. Galbūt Rusijos šnipai ir manipuliatoriai slapta skatino daryti šias klaidas, bet tikrieji kaltininkai yra mūsų pačių politikai ir pareigūnai. Darėme šias klaidas, nes buvom naivūs, aplaidūs, tingūs, šykštūs ir godūs.

Panaši padėtis – ir informacijos operacijų fronte. Neabejotina, kad Rusija pasitelkia propagandą, melą, pramanus ir gąsdinimus, siekdama pagilinti nesutarimus. Šias piktavališkas operacijas ji vykdo tiek atvirai, tiek slapta. Rusijos oligarchai naudojasi Vakarų šalių teismais, mėgindami nutildyti savo kritikus. Visa tai sukelia padarinių.

Galime teisėtai prieštarauti dėl Kremliaus išpuolių prieš mūsų demokratiją. Tačiau atminkite: ne Rusija sukūrė „YouTube“, „Facebook“, „Google“, „WhatsApp“ ir „Twitter“ – platformas, kuriomis platinama klaidinama informacija Ir ne Rusija sukūrė priežiūros (faktinio nebaudžiamumo) aplinką, kurioje veikia šios bendrovės.

Ne Kremlius sukūrė teisinę sistemą, leidžiančią britų publicistą Oliverį Bullough apskųsti Portugalijos teismui už tai, kad jis demaskavo Angolos stambių šulų veiksmus Jungtinėse Valstijose.

Ne Rusija priėmė prastai apgalvotą duomenų apsaugos įstatymą, kuriuo galima naudotis siekiant sužlugdyti žurnalistinius tyrimus. Šią sistemą sukūrė mūsų įstatymų leidėjai ir skaitmeninių technologijų magnatai, nes ir šiuo atveju buvome naivūs, aplaidūs, tingūs, šykštūs ir godūs.

Kai kurioms šalims sekasi geriau. Praeitą savaitė pirmininkavau vienai Rygos konferencijos sekcijai, kurioje Suomijos atstovas atkreipė dėmesį į savo šalies planą iki 2025 metų padaryti elektros gamybą nepriklausomą nuo iškastinio kuro. Jie jau prieš daug metų pradėjo gausiai investuoti į vėjo ir atomines jėgaines. Be to, Suomija savo dujų jėgaines ekstremaliu atveju gali kūrenti dyzelinu. Putino energetikos ginkluotė Suomijai nedaro jokios įtakos. Tokia padėtis atrodo pavydėtina, palyginus su keblumais, kurių iškilo tokioms šalims kaip Ukraina. Suomijos informacinis atsparumas taip pat yra pavyzdys kitiems.

Tačiau didžioji dalis Europos toliau gilina duobę, į kurią yra įkritusi. Kalbant apie energetikos frontą, perėjimo prie atsinaujinančių šaltinių skausmingą naštą užkrauname neturtingiausiems vartotojams (beje, šios žiemos kainų šuolis tėra uogelės, palyginus su tuo, kas mūsų laukia tolesniais metais). Be to, mes iki šiol neišmokome strategiškai planuoti savo informacijos sistemos.

Geras pavyzdys yra Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), šiuo metu svarstomas Europos Parlamento. Jis siūlo visokeriopą apsaugą nuo „bet kokio pašalinimo, įšaldymo arba prieigos panaikinimo... [arba] kišimosi (pridedant ženklinimą valstybės remiamoms žiniasklaidos priemonėms)“, taikomą „redakciniam turiniui arba redakcinio turinio paslaugų teikėjui“.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo puiku – kaip JAV konstitucijos 1-osios pataisos europietiškas atitikmuo. Tačiau ką reiškia „redakcinio turinio teikėjas“? Pavyzdžiui, „YouTube“, nors ir pavėluotai, uždraudė televizijos RT kanalus vokiečių kalba – liūdnai pagarsėjusius Kremliaus dezinformacijos šaltinius. Tai nebūtų įmanoma, jeigu galiotų siūlomas SPA.

Niekas neverčia Europos Parlamento jį priimti. Tiesiog šis teisės aktas yra gerais ketinimais grindžiamas, bet prastai informuotų įstatymų leidėjų parengtas produktas, autoriams nesuvokiant, kad mūsų demokratijos yra puolamos. Rusija ir Kinija tokiomis galimybėmis su džiaugsmu naudosis – tačiau mes galime kaltinti tik save.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: