Dzūkijoje miškai tušti, rytų Lietuvoje grybų yra, bet nėra rinkėjų
Vilnius, rugsėjo 23 d. (BNS). Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra surinkėjų.
Didieji supirkėjai sako, kad lietuviškų grybų kasmet prirenkama vis mažiau, todėl didžiąją dalį jie atsiveža iš Rytų.
„Jokios įtakos lietuviški grybai verslui nebeturi – viską atsiveža iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ar kitų šalių“, – BNS sakė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos ir Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius.
Įmonės „Grybora“ iš Švenčionių direktoriaus Dainiaus Balkevičiaus teigimu, jeigu ne grybai iš trečiųjų šalių, jų perdirbimo įmonės užsidarytų: „Jeigu ne iš trečiųjų šalių žaliava, verslui amen“.
Pasak jo, Lietuvoje žmonėms geriau gauti išmokas iš valstybės, o ne patiems užsidirbti grybaujant ar uogaujant: „Pas mane 60 darbo vietų, o užimta tik 20 proc.“
Tuo metu V. Varanavičiaus teigimu, Dzūkijoje šiemet menkas grybų derlius: „Tokius lietuviškų grybų derliaus metus jau seniai turėjome“.
„Situacija, kad liečia uogas ir grybus Dzūkijoje, yra tragiška. Uogų derlių galiu prilyginti nuliui. Jų buvo per mažai. Šalnos pakenkė. Žmonės nusirinko savo reikmės, turgeliuose pardavė, pakelėse. Lietuviškos voveraitės, nemanau, kad turėjo didelę įtaką verslui, nes jų buvo tik 10 dienų, kada buvo palankios sąlygos dygti ir augti. Šiandien visi miškai Dzūkijoje treška, breška – išdžiūvę. Gal bus rudeninių grybų, jeigu bus šilta ir palis“, – BNS kalbėjo įmonės „Vipreka“ savininkas.
V. Varanavičius taip pat pripažįsta, kad grybų vartojimas Lietuvoje mažėja.
„Pradeda valgyti tuos grybus, kurie ant prekystalių yra ištisus metus. Nori daugiau pusfabrikčių – nuplautų, sušaldytų. O norint vartotojams įtikti, reikia papildomų investicijų į plovimo, šaldymo įrangą“, – kalbėjo verslininkas.
„Dzūkijos grybų“ vadovė Virginija Jovaišienė BNS sako, kad pastaruoju metu mažiau šaldytų grybų nuperka prancūzai, o baravykus perka visoje Lietuvoje. Apie 20 tonų jos įmonė planuoja surinkti ir šaldytus išvežti į Lenkiją.
Pasak jos, prieš pandemiją grybus atsiveždavo iš Rusijos, Ukrainos, bet dabar trukdo atsiskaitymai ir politinė situacija.
Tuo metu Kauno bendrovės „Fudo“ generalinis direktorius Mantas Bernotavičius BNS teigė, kad dėl grybų trūkumo Lietuvoje ir menkesnių galimybių jų atsivežti didesnį dėmesį jis skyrė uogų supirkimui.
„Iš trečiųjų šalių jau sudėtinga grybų atsivežti ir ne visi klientai nori juos pirkti. Nusprendėme didelių kiekių šiemet nesivežti“, – teigė jis,
„Fudo“ planuoja perdirbti daugiau negu 1 tūkst. tonų uogų, daugiausia jų atsiveš iš Ukrainos.
Beveik 10 metų veikiančios „Gryboros“ iš Švenčionių direktorius D. Balkevičius teigė, kad padėtį sunkina išaugusios kainos: „Sąnaudos 40 proc. padidėjusios yra: pabrango pakavimo medžiagos, transportas, o marža – ta pati, kaip ir anksčiau“.
D. Balkevičiaus teigimu, Lietuvos miškuose grybų yra pakankamai, tik nėra kas juos surinktų, o atsivežti darbo jėgos sunku – keliami dideli reikalavimai. Todėl įmonė „labai minimaliai“ nusiperka lietuviškų grybų.
„Prieš 4-6 metus voveraičių nupirkdavo nuo 10 iki 15 tonų per dieną“, – tvirtino jis.
„Gryboros“ vadovo teigimu, jeigu rinkėjų netrūktų, šiemet būtų galima perdirbti 300 tonų lietuviškų grybų. Dabar jis ketina daugiau nei 100 tonų atsivežti iš Rusijos, Rumunijos, Baltarusijos.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Redaktorė Roma Pakėnienė
[email protected], +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
Kaip tapti BNS vartotoju?
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Sergamumas koronavirusu
Naujienų srautas
Šeštadienis, rugsėjo 23
Penktadienis, rugsėjo 22
Lucasas: magnatams derėtų prisiminti, kad nacionalinis saugumas užtikrina jų turtus - KOMENTARAS
Komentaras
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
Edward Lucas
2023-09-15
Mokslas ir technologijos veikia su socialine licencija. Gydytojai mokosi ne tik praktinių savo profesijos įgūdžių, bet ir medicinos etikos, o tokios pramonės šakos kaip farmacija ir žmogaus embrionų tyrimai yra reguliuojamos.
Tačiau didžiosios technologijų kompanijos praleido šią žinutę. Daugelio šios industrijos atstovų pasaulėžiūrą suformavo Johno Perry Barlow „Kibernetinės erdvės nepriklausomybės deklaracija“, kurioje aiškiai atmetami senojo, neinternetinio pasaulio apribojimai ir kišimasis.
Štai citata iš ten: „Ateities vardu prašau jūsų, praeities žmonės, palikti mus ramybėje. Nesate laukiami tarp mūsų. Neturite suvereniteto ten, kur renkamės mes.“
Tai, žinoma, narciziška nesąmonė. Kad ir kokią didelę savo gyvenimo dalį praleidžiate internete, vis tiek, be kita ko, naudojatės viešaisiais keliais, tikitės, kad produktai bus saugūs, kreipiatės į teismą, jei su jumis netinkamai elgiamasi, ir tikitės, kad jūsų šalis apgins save ir jus nuo agresijos.
Arogancija žengia drauge su neišmanymu. Atrodo, kad akademinės informatikos ir su ja susijusių dalykų studijos dažnai neleidžia išmanyti pilietiškumo, politologijos, teisės, tarptautinių santykių ar filosofijos. Dėl to menkai informuotas libertarizmas yra prastas pagrindas priimti sprendimus, susijusius su pasaulį keičiančiomis technologijomis.
Viena pirmųjų to iliustracijų – reakcija į Edwardą Snowdeną, JAV Nacionalinės saugumo agentūros kontraktininką, kuris 2013 metais nutekino gausybę savo vyriausybės paslapčių, o tada pabėgo į Maskvą. Jo teiginiais, kad jis vykdo kampaniją prieš Vakarų šnipinėjimo tarnybų piktnaudžiavimą valdžia, daugelis patikėjo, ypač į privatumą orientuotame interneto aktyvistų pasaulyje.
Britų, amerikiečių ir kitų sekimo veiksmai, nors, be abejonės, esantys plataus masto, vykdomi vadovaujant išrinktiems politikams, juos kontroliuoja ir leidžia teismai, be to, juos prižiūri teisės aktai. Šias apsaugos priemones galima tobulinti, tačiau jos yra daug geresnės už Rusijoje ir Kinijoje vyraujančias sistemas ir už tai, kaip didžiosios technologijų bendrovės negailestingai ir savanaudiškai elgiasi su savo vartotojų duomenimis.
Praėjus dešimčiai metų, E. Snowdeno sekėjų sumažėjo. Tačiau juos išjudinęs mąstymas vėl iškilo. Technologijų magnatui Elonui Muskui, be kitų įmonių, priklauso bendrovė „SpaceX“, valdanti palydovinio interneto sistemą „Starlink“. Naujoje Walterio Isaacsono biografijoje atskleidžiama, kad E. Muskas pernai nurodė inžinieriams išjungti „Starlink“ ryšį aplink Krymą, kad būtų išvengta Ukrainos dronų smūgio į ten esančius Rusijos karinius laivus.
Elektroninė navigacija naudojant „Starlink“ – pigi, patikima ir lanksti – labai padėjo Ukrainai nuo pat pradžių priešintis Rusijos puolimui. Neaišku, ar E. Muskas išjungė esamą „Starlink“ aprėptį, ar atsisakė ją išplėsti. Tačiau bepiločiai buvo išmesti į krantą nieko nepadarę.
Gindamasis technologijų magnatas sakė, kad Rusijos ambasadorius Vašingtone jį įspėjo, jog Krymo užpuolimas sukels branduolinį atsaką. Jei jis būtų leidęs tai padaryti, tuomet „SpaceX“ „būtų aiškiai prisidėjusi prie didelio karo akto ir konflikto eskalavimo“, teigė E. Muskas socialiniame tinkle „X“.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas Mychaila Podoliakas jam atsakė: „Neleisdamas Ukrainos dronams sunaikinti dalies Rusijos karinio laivyno per „Starlink“ trukdžius, Elonas Muskas leido šiam laivynui apšaudyti Ukrainos miestus raketomis „Kalibr“. Dėl to žūsta civiliai gyventojai, vaikai. Tokia yra neišmanymo ir didelio ego kokteilio kaina.“
Tai, kad E. Muskas apskritai klausė Rusijos ambasadoriaus patarimų, yra blogai. Dar blogiau, kad jis, matyt, nesugretino jų su JAV pareigūnų nuomone. Be to, jis be leidimo perdavė W. Isaacsonui konfidencialius pokalbius su Ukrainos vicepremjeru Mychaila Fedorovu.
Kol kas E. Muskui pavyko išsisukti nuo atsakomybės. Tačiau jo elgesys atskleidė nacionalinio saugumo spragas dėl geopolitinių kvailysčių ir iškėlė klausimą, ar krizės atveju nereikėtų nacionalizuoti didžiųjų technologijų bendrovių. Paaiškinkite tai akcininkams.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.