2022.10.02 15:53 |Kategorija:  Cover news
AP-Scanpix nuotr.

Latvijoje rinkimus laimi centristai, rusakalbių partijos neperžengia 5 proc. barjero (atnaujintas)

Ryga, spalio 2 d. (AFP-AP-BNS). Latvijoje rinkimus laimės ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija, o rusakalbių mažumos remiamos partijos patyrė didelę nesėkmę, rodo oficialūs rinkimų rezultatai.

Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja K. Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,5 proc. balsų ir kelias regionines partijas vienijantis „Jungtinis sąrašas“, surinkęs beveik 11 proc. balsų.

Tik aštuonios partijos ar sąrašai peržengė 5 proc. barjerą ir užsitikrino atstovavimą 100 vietų Saeimoje. Tarp jų – centro dešinysis „Nacionalinis susivienijimas“ ir centristinė partija „Už plėtrą/Už!“, kurios abi yra dabartinės K. Karinio mažumos koalicinės vyriausybės narės.

Remiantis naujausiais Centrinės rinkimų komisijos tinklalapyje pateiktais duomenimis, „Naujoji vienybė“ naujos sudėties parlamente gali gauti 23 mandatus, ŽVS – 16 mandatų, „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ – po 13 mandatų, „Pažangieji“ bei „Už stabilumą!“ – po 10 mandatų, o „Pirmiausia – Latvija“ – 9 mandatus.

Vis dėlto padėtis dar gali pasikeisti, kai bus paskelbti galutiniai rezultatai.

Nė vienai partijai, atstovaujančiai Latvijos etninei rusų mažumai, kuri sudaro daugiau kaip 25 proc. iš 1,9 mln. šalies gyventojų, nepavyko užsitikrinti vietų parlamente.

Šeštadienį vykę rinkimai buvo itin skaudus smūgis „Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų, įskaitant baltarusius ir ukrainiečius.

Socialdemokratinė „Santarvė“ surinko vos 4,8 proc. balsų. Tuo metu 2018 metais ją palaikė beveik 20 proc. rinkėjų, tačiau partija, nors gavo daugiausiai balsų, į derybas dėl vyriausybės nebuvo pakviesta.

Rinkėjų aktyvumas siekė 59,42 procento, nurodė Centrinė rinkimų komisija. Tai kone 5 proc. daugiau nei per 2018-ųjų rinkimus.

„Susitelkti aplink vėliavą“

Stebėtojai teigia, kad vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą padarė didelę įtaką rinkėjų požiūriui ir lėmė gilų susiskaldymą tarp nepritariančių karui rusakalbių ir palaikančiųjų jį. Pagrindinis rinkimų klausimas buvo Latvijos ekonominė padėtis, įskaitant sparčiai kylančias energijos kainas.

„Nei aš, nei mano vyriausybė, nei mano šalis nereaguoja į baimę“, – šeštadienį pasibaigus balsavimui naujienų agentūrai AFP sakė K. Karinis.

„Mes ir toliau investuosime į savo, kaip NATO valstybės narės, gynybą“, – pridūrė jis.

K. Karinis sakė, kad tikisi, jog konsultacijos dėl naujos vyriausybės sudarymo prasidės pirmadienį.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pakvies į Rygos pilį į Saeimą išrinktų partijų atstovus. Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose.

Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei.

E. Levitas padėkojo balsus atidavusiems latviams, jo žodžiais, pademonstravusiems, kad visuomenė neabejinga šalies ateičiai.

Politikos ekspertas Marcis Krastinis prieš balsavimą teigė, kad K. Karinis „greičiausiai“ bus paskirtas ministru pirmininku, priklausomai nuo to, kiek mažesnių partijų jį parems.

„Rusų įsiveržimas į Ukrainą padeda K. Kariniui užsitikrinti rinkėjus Latvijoje, nes tokiais laikais žmonės linkę susitelkti aplink vėliavą“, – sakė M. Krastinis.

Audra „tik stiprės“

„Rezultatai nėra blogi, bet blogai tai, kad „Už stabilumą!“ pateks į parlamentą“, – AFP sakė aštuoniolikmetis studentas Jevgenijus iš Rygos.

Vienas rinkėjas sakė, kad už ką balsuoti apsisprendė atsižvelgdamas į netoliese vykstantį karą.

„Man 83 metai, išgyvenau sovietų ir vokiečių karines okupacijas... Šiandien renkuosi pagal tai, kuri partija labiausiai palaiko Ukrainą prieš Rusijos invaziją“, – AFP sakė Verneris Karklinis.

Savo balsą atidavęs prezidentas E. Levitas sakė: „Žmonės mato, kad mes jau esame audroje, bet ji tik stiprės, ir tai verčia žmones daugiau galvoti apie savo ir savo šalies ateitį.“

Prieš balsavimą E. Levitas perspėjo žmones neremti rusakalbių bendruomenės politikų, kurie „Rusijos invazijos pradžioje nesiryžo aiškiai įvardyti, kas yra agresorius, o kas – auka“.

Darbą baigianti vyriausybė tvirtai rėmė Ukrainą, padidino išlaidas gynybai ir siekė didesnio energetinio saugumo.

Kai kurie Latvijos rusakalbiai teigia, kad nuo karo pradžios pablogėjo oficialus požiūris į juos, ir mano, kad kvestionuojamas jų kalbinis ir kultūrinis identitetas.

„Santarvės“ partija pasmerkė Rusijos invaziją, tačiau ne taip garsiai pasisakė apie kaltinimus, kad Rusijos pajėgos vykdo žiaurius žmogaus teisių pažeidimus.

Tačiau Europos Parlamento narys Nilas Ušakovas, atstovaujantis partijai „Santarvė“, teigė, kad ji prarado paramą, nes kritikavo Maskvos veiksmus.

„Santarvė“ turėjo pasirinkti, ar elgtis atsakingai, ar populistiškai žaisti su nacionaliniu saugumu ir valstybės interesais, -naujienų agentūrai LETA sakė N. Ušakovas. – Mūsų partija priėmė aiškų sprendimą ir pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, ir mes šios pozicijos nekeisime.“

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Sergamumas koronavirusu

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, spalio 01

2022.10.01 20:25
Užsienio naujienos 2022.10.01 20:25
2022.10.01 18:01
Užsienio naujienos 2022.10.01 18:01
2022.10.01 17:01
Užsienio naujienos 2022.10.01 17:01
2022.10.01 16:39
Užsienio naujienos 2022.10.01 16:39
 
2022.09.28 11:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-09-28

Nuo 1991 metų didžiausia Vakarų silpnybė santykiuose su Rusija yra nusiraminimas: dėl Kremliaus tikslų, jo ryžto juos pasiekti, laisvų visuomenių pažeidžiamumo prieš ginklu paverstą dezinformaciją ir nešvarius pinigus. 

Atrodo, kad Rusijos puolimas Ukrainoje paskatino Vakarus išvysti pavėluoto realizmo aušrą. Tačiau pokyčiai vis dar menki. Rusijos karinis silpnumas, atsiskleidęs per jos sunkumus mūšio lauke ir skubotą, nesėkmingą pastarųjų dienų mobilizaciją, atgaivino seną tikėjimo iš troškimo problemą. Gausu guodžiančių klišių: Rusijos kariuomenė žlugs kaip 1917 metais. Net jei taip neatsitiks, fiasko Ukrainoje rodo, kad Rusija negali kelti grėsmės jokiai NATO šaliai. Vladimiras Putinas pasmerktas. Su bet kokiu kitu režimu bus lengviau susidoroti.

Problema yra ne šios prielaidos, nes viskas įmanoma, o išvados, kurias iš jų pasidarome. Rusijos kariuomenė neabejotinai susiduria su rimtomis problemomis. Visai įmanoma, kad artimiausiais mėnesiais vyks maištai, dezertyravimas ir smarkiai sumažės net gynybiniai pajėgumai. Taip pat tikėtinos ir dar kelios Ukrainos pergalės – galbūt ir Chersono išlaisvinimas. 

Tačiau trajektorijos gali keistis. 1917 metais Rusijos kariuomenė iš tiesų subyrėjo. Tačiau po dvejų metų Lenino pajėgos stovėjo prie Varšuvos vartų. 1939–1940 metų Žiemos kare Suomija sutriuškino sovietų kariuomenę. Hitlerio invazinės pajėgos per kelis mėnesius po 1941-ųjų invazijos pasiekė didžiulių laimėjimų. Tačiau 1945 metais sovietų armija vis tiek pasiekė Berlyną.

Panašiai ir karas prieš Ukrainą buvo išties įspūdingai blogai sumanytas ir įvykdytas. Tačiau Rusijos generolai gali pasimokyti iš savo klaidų ir, jei politikai jiems leis, gali pagal tas pamokas veikti. Rusijai gali nepavykti užimti daugiau teritorijos Ukrainoje. Tačiau turėdama laiko ir daugiau karių, ji gali sugebėti vis veiksmingiau ginti didžiąją dalį to, ką jau yra užėmusi. 

Taip pat neturėtume manyti, kad Rusijos nuostoliai visam laikui pakenkė jos gebėjimui pulti kitur. Viena iš karo Ukrainoje pamokų yra ta, kad Europa vis dar yra apgailėtinai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų beveik visais atžvilgiais. Tai greitai nepasikeis. Todėl bet koks Amerikos dėmesio atitraukimas ar pertraukimas dėl konflikto su Kinija arba dėl vidaus politinių sunkumų leistų Europos sąjungininkams kariniu ir strateginiu požiūriu atrodyti nuogiems. Rusija galėtų tuo pasinaudoti. 

V. Putinas gali turėti bėdų. Pastarosios trys savaitės buvo pačios blogiausios per 22-ejus Rusijos lyderio valdymo metus. Gali būti, kad laukia dar daugiau pažeminimų ir sukrėtimų, nes karinės galimybės siaurėja, o politinis spaudimas šalyje auga. Jis gali pradėti atrodyti kaip režimo įsipareigojimas, o ne pagrindinis jo turtas. Pokyčiai viršūnėje gali būti netvarkingi ir staigūs. 

Didelis pavojus yra tas, kad Vakarų palengvėjimas dėl jo pasitraukimo apakins mūsų sprendimų priėmėjus ir jie nesupras jo reikšmės. Mažai kas supranta, kad problemos su Rusija kilo dar iki V. Putino. Tikėtina, kad jos jį pergyvens. Lengva įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Kremliuje į valdžią ateis nauja chunta, kuri kaltins buvusį prezidentą dėl nepavykusio karo Ukrainoje ir sieks suartėjimo su Vakarais (ar kažkas pasakė „perkrauti santykius“?).

Tačiau tai nebūtinai reikš ilgalaikių Rusijos strateginių tikslų pokyčius. Poputiniškai Rusijai demokratinė provakarietiška Ukraina tebebus nepakenčiama konkurencinė grėsmė. Jei karinis spaudimas Kyjivui nepadės, naujieji Kremliaus šeimininkai išbandys kitus metodus. 

Didžiausias priešnuodis prieš nusiraminimą yra Rusijos branduolinis arsenalas. Nesvarbu, ar šie ginklai bus ryžtingai panaudoti branduoliniam šantažui, ar vadovybė ir jų kontrolė išsisklaidys politinio chaoso sąlygomis, jie tebėra lemtinga grėsmė Vakarams. Geriau, kad Rusija būtų nugalėta, nei kad Rusija nugalėtų. Bet tai vis tiek yra Rusija.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: