BNS app
 
 
 
2023.03.31 13:34 |Kategorija:  Cover news
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr.

Per ketverius metus perpus sumažėjo globos įstaigose gyvenančių vaikų, rodo duomenys (papildytas) (nuotraukos)

naujos 7-12 pastraipos

Vilnius, kovo 31 d. (BNS). Per ketverius metus perpus sumažėjo globos institucijose gyvenančių vaikų, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenys.

Remiantis jais, nuo 2019 iki 2023 metų pradžios globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo 2,4 tūkst. iki 1,2 tūkstančio.

„Šie teigiami pokyčiai įvyko ne tik dėl padidėjusio globėjų skaičiaus, tačiau ir dėl efektyviai veikiančios pagalbos šeimoms ir globėjams sistemos, globos centrų veiklos  – kai krizę ištikusių šeimų vaikai iš karto patenka ne į globos namus, o pas budinčius globotojus, o vėliau – ir pas nuolatinius globėjus“, – nurodoma pranešime.

Taip pat padaugėjo budinčių globotojų: 2019 metų pradžioje tokių buvo 124, šįmet – 231.

Lietuvoje yra globojami per 5,8 tūkst. vaikų, 80 proc. arba daugiau nei 4,6 tūkst. iš jų gyvena šeimai artimoje aplinkoje. Į savo šeimą be tėvų globos likusius vaikus pakvietė daugiau kaip 3,7 tūkst. globėjų.

„Svarbu paminėti, kad jau 70 proc. vaikų, kuriems globa suteikta institucijoje, sėkmingai įsikraustė į mažus, bendruomeninius vaikų globos namus, kurie prisideda prie pozityvesnės vaikų raidos“, – rašoma pranešime.

Vis dėlto, pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės, dar trūksta šeimų, kurios pasiryžtų globoti vaikus. 

„(...) vaikų globos institucijų dar yra, ir atsitinka taip, kad vaikas, paimtas iš šeimos,  patenka į instituciją dėl įvairiausių aplinkybių. Dažnai būna, kad tiesiog nėra tinkamo globėjo, nes kiekvienas vaikas yra labai unikalus“, – penktadienį per konferenciją, skirtą pristatyti vaikų globos sistemos pokyčius, kalbėjo V. Augienė.

Globėjams, anot viceministrės, trūksta ne tik specialistų pagalbos, bet ir visuomenės, bendruomenės palaikymo.

„Kitose šalyse visa aplinka palaiko globėją, jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, rajone, gatvėje“, – sakė ji.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė išskyrė paslaugų prieinamumo gerinimą globojamiems, įvaikintiems vaikams ir globėjams.

„Vaikų, paauglių psichiatrai, ypač regionuose, psichoterapeutai, psichologo paslaugos, paslaugos specialiuosius poreikius turintiems vaikams. Dėl šių paslaugų stygiaus kartais būna, kad žmonės nesirenka globos“, – pridūrė I. Skuodienė.

Anot pranešimo, Lietuva yra pirmoji tarp kaimyninių Baltijos šalių visose savivaldybėse įsteigusi globos centrus. 

Specialiuose mokymuose parengta daugiau nei 2 tūkst. globėjų (rūpintojų), įtėvių. Per ketverius metus parengta 290 budinčių globotojų, per 1,8 tūkst. globėjų (rūpintojų) ir 378 įtėvių.

Globos centrų darbuotojų skaičius per ketverius projekto įgyvendinimo metus padidėjo beveik du kartus. Praėjusių metų duomenimis, visų savivaldybių globos centruose dirbo 408 specialistai: globos koordinatoriai, globėjų ir įtėvių rengėjai, psichologai.

Autorė Greta Zulonaitė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://www.bns.lt/nuotraukos/1773

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Sergamumas koronavirusu

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, kovo 31

2023.03.31 20:24
Užsienio naujienos 2023.03.31 20:24
2023.03.31 19:58
Užsienio naujienos 2023.03.31 19:58
2023.03.31 19:35
Užsienio naujienos 2023.03.31 19:35
2023.03.31 19:00
Užsienio naujienos 2023.03.31 19:00
2023.03.31 18:41
Užsienio naujienos 2023.03.31 18:41
2023.03.31 16:52
Lietuvos politika 2023.03.31 16:52
2023.03.31 16:40
Užsienio naujienos 2023.03.31 16:40
2023.03.31 14:40
Užsienio naujienos 2023.03.31 14:40
2023.03.31 14:19
Lietuvos politika 2023.03.31 14:19
2023.03.31 14:10
Užsienio naujienos 2023.03.31 14:10
2023.03.31 14:06
Užsienio naujienos 2023.03.31 14:06
2023.03.31 13:55
Lietuvos politika 2023.03.31 13:55
2023.03.31 12:28
Užsienio naujienos 2023.03.31 12:28
2023.03.31 12:12
Užsienio naujienos 2023.03.31 12:12
 
2023.03.31 10:00 |Kategorija:  Komentarai

E. Lucasas: Rusų branduoliniai ginklai Baltarusijoje - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2023-03-31

Gimtadienio sveikinimas visai nepriminė puokštės ar torto. Baltarusiams minint savo trumpo valstybingumo periodo po Pirmojo pasaulinio karo 105-ąsias metines, Vladimiras Putinas paskelbė planus dislokuoti jų šalyje taktinių branduolinių ginklų. Apmokymas prasidės balandį, o saugyklos bus parengtos iki liepos 1-osios, sakė Rusijos lyderis. Tai atrodo neįtikima. Nėra jokių požymių, kad būtų prasidėję reikšmingi tam skirtų statybų darbai; tokie objektai netoliese esančioje Kaliningrado srityje buvo statomi septynerius metus.

Šiaip ar taip, karinė reikšmė yra ribota. Kremlius dažnai repetuoja dalies savo turimų 2 000 trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Rusijos vakaruose. Svarbesnis yra simbolizmas: Putinas sakė taip reaguojantis į Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos (kuris dažniausiai vartoja rusišką savo vardo versiją: Aleksandras Lukašenka) prašymą. Ar autokratas Minske tikrai norėjo ginklų, nėra svarbu. Pažadėtas jų dislokavimas pabrėžia augančią Rusijos įtaką savo mažesnei vakarinei kaimynei.

Tai taip pat parodė kartotinių Kinijos bandymų sutramdyti Rusijos žvanginimą branduoliniais ginklais ribas. Vos keliomis dienomis anksčiau, per Xi Jinpingo vizitą Maskvoje, Kinijos ir Rusijos lyderiai pasirašė bendrą pareiškimą, kad branduolinės galios neturėtų dislokuoti turimų ginklų už savo sienų ir net turėtų pašalinti anksčiau dislokuotas tokias sistemas. Tai buvo aiškus bakstelėjimas Jungtinėms Valstijoms, maždaug pusę savo 200 nestrateginių ginklų arsenalo laikančioms Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje. Tačiau kol Baltarusija yra nepriklausoma šalis (to negalima laikyti savaime suprantamu dalyku neribotam laikui), Putinas kaip tik pažeidė naująją taisyklę. Taip pat pažeidžiama Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis; JAV ginklams Europoje taikomos jos išimtys, nes jie jau buvo dislokuoti prieš jos įsigaliojimą 1970-aisiais.

Oficialiai deklaruota priežastis buvo reakcija į Britanijos sprendimą tiekti Ukrainai prieštankinius sviedinius su nuskurdintuoju uranu. Šių šarvamušių sviedinių toksiškos atliekos, bet jie neturi nieko bendra su branduolių dalijimusi. Kita paskata galėjo būti prieškario valstybingumo metinės kovo 25-ąją. Jas švenčia baltarusiai visame pasaulyje, bet ne Baltarusijoje, kur uždrausta jas minėti. Jungtinės Valstijos ta proga įvedė daugiau sankcijų ir vizų draudimų režimo veikėjams.

Jei kas nors tikisi, kad šios priemonės suveiks greitai ar kad išvis suveiks, turėtų pasidomėti istorija. Europos Sąjunga pirmąsias sankcijas Baltarusijai įvedė 2004-aisiais, JAV jas pritaikė po dvejų metų. Jos nebuvo visai bevaisės: pavyzdžiui, į laisvę išėjo keli politiniai kaliniai. Tačiau jos buvo strateginė nesėkmė. Lukašenka vis dar valdo, savo išlikimui pasitelkdamas vis labiau represines priemones. Baltarusija atsidūrė dar didesnėje Kremliaus valdžioje. Opozicija susiskaldžiusi, jos lyderiai – kalėjime ar tremtyje. Kritikai sako, kad daugiausiai vilčių dėl režimo nuvertimo teikia didesnis baltarusių visuomenės priartinimas prie Vakarų; sankcijų poveikis yra priešingas. 

Vis dėlto silpstantis Putino karas Ukrainoje reiškia naują viltį Baltarusijai. Rusų imperializmas ir militarizmas iškristalizavo ir konsolidavo nacionalinės tapatybės jausmus Baltarusijoje, kaip ir Ukrainoje. Bet koks bandymas panaudoti baltarusių kariuomenę prieš Ukrainą gali nulemti maištą ar dezertyravimą, o baltarusių savanoriai kovoja Ukrainos pusėje.

Teisinga, kad išorinis pasaulis susirūpinęs Ukrainos atstatymu po karo. Tačiau jam reiktų pamąstyti ir apie strategiją Baltarusijos atžvilgiu. Rusijai pralaimėjus Lukašenka liks be savo vienintelio tikro gynėjo. Įspūdingas pasiūlymas galiausiai priimti į Europos Sąjungą, pavyzdžiui, galėtų sukelti režimo skilimą ar jo nuvertimą. Po 106 bevaisių metų 2024-ieji galėtų suteikti baltarusiams pagrindo švęsti.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: