2021.06.25 05:57 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

G. Nausėda užstojo Vengriją ES vadovus pasiekusiame ginče dėl kontroversiško įstatymo

Vilnius, birželio 25 d. (BNS). Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda užstojo Vengriją, sulaukusią aršios dalies kitų Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių kritikos dėl kontroversiško įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

G. Nausėda pareiškė, kad dalis ES kolegų Vengrijoje priimtą teisės aktą komentavo nesusipažinę su įstatymo tekstu.

Šalies vadovas paragino nesiimti teisėjo vaidmens neįsigilinus į tai, „ką Vengrija siekia padaryti“.

„Šiandien diskusija kartais vykdavo truputį nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgino komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po penktadienį paryčiais pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio.

„Pirmiausia turėtume įvertinti, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė ir tik tada jau imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Briuselyje susitikę ES šalių lyderiai kritikavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną dėl minėto įstatymo, laikomo homofobišku ir prieštaraujančiu bendrijos vertybėms.

Turbūt griežčiausios kritikos prasidėjus susitikimui pažėrė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė), pareiškęs, kad „Vengrijai nebėra vietos ES“.

V. Orbanas gynėsi nuo kritikos ir tvirtino, kad ES šalių vadovai naująjį teisės aktą klaidingai supranta. Pasak Vengrijos premjero, įstatymas nėra nukreiptas prieš seksualines mažumas.

„Esmė yra kaip vaikas sužino apie savo lytiškumą (...) ir su tuo susiję sprendimai yra išskirtinai tėvų reikalas“, – tvirtino V. Orbanas.

Prieš Europos Vadovų Tarybą 17 ES šalių lyderių pasirašė laišką, kuriuo smerkiamos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu principui“.

G. Nausėda atsisakė pasirašyti šį laišką, nes pareiškė esąs įsitikinęs, jog „ne laiškais sprendžiamos problemos“.

Anksčiau šią savaitę daugelis tų pačių šalių bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Šį laišką Lietuva pasirašė, tai padarė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Autorius Saulius Jakučionis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, birželio 25

2021.06.25 11:16
Užsienio naujienos 2021.06.25 11:16
2021.06.25 11:08
Lietuvos politika 2021.06.25 11:08
2021.06.25 11:06
Lietuvos politika 2021.06.25 11:06
2021.06.25 10:54
Užsienio naujienos 2021.06.25 10:54
2021.06.25 10:41
Įvairenybės, kultūra 2021.06.25 10:41
2021.06.25 10:37
Lietuvos politika 2021.06.25 10:37
2021.06.25 10:21
Lietuvos politika 2021.06.25 10:21
2021.06.25 09:46
Lietuvos verslas 2021.06.25 09:46
2021.06.25 09:41
Užsienio verslas 2021.06.25 09:41
2021.06.25 07:29
Užsienio naujienos 2021.06.25 07:29

Ketvirtadienis, birželio 24

2021.06.24 22:03
Užsienio naujienos 2021.06.24 22:03
2021.06.24 17:59
Užsienio naujienos 2021.06.24 17:59
 
2021.06.17 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vakarai išvengė blogiausia, bet kas toliau? - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-06-17

Joe Bideno didžiausias privalumas – kad jis nėra Donaldas Trumpas. Pastaruosius ketverius metus Amerikos sąjungininkai prieš tarptautinius viršūnių susitikimus krūpčiodavo, baimindamiesi būti išbarti arba sulaukti kokios nors nemalonios staigmenos. Prezidento J. Bideno džiugus būdas ir nuoširdus multilateralizmas faktiškai garantavo draugišką ir vaisingą G-7 viršūnių susitikimą Kornvalyje. Jis taip pat paruošė dirbą panašiai pakiliam NATO susitikimui Briuselyje.

Kaip bebūtų, žodžiai – pigūs, bet darbai – brangūs. Tikrasis uždavinys – sukurti veiksmingą demokratijų koaliciją Rusijai ir Kinijai atremti. Bičiuliškas elgesys gali padėti, bet neužtikrina, kad tai bus pasiekta.

Jeigu nori vadovauti – tenka mokėti. Pavyzdžiui, pastangos atkurti lyderystę tarptautinėje vakcinų diplomatijoje neapsiribos mokesčių mokėtojų pinigų leidimu užsieniečiams. Kai kuriems rinkėjams Vakarų šalyse skiepų reikės palaukti, jeigu pirmiausiai jų turės gauti vertesni kandidatai (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos darbuotojai neturtingose šalyse).

Protekcionizmas ardo Vakarų vienybę. Norint atgauti įtaką ekonomikos valdymui reikia kurti stiprias tarptautines taisykles nustatančias struktūras, kaip antai Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (TTIP) ir Ramiojo vandenyno partnerystė (TPP), į kurias itin nerūpestingai buvo numota ranka B. Obamos ir D. Trumpo laikais. Visgi tokie pasiūlymai atsiduoda prekybos liberalizavimu, o šis mūsų laikais atrodo toksiškas paprastiems darbininkams, suteikusiems Demokratų partijai pergalę nedidele persvara. Europoje tokie užmojai taip pat nėra labai populiarūs.

Tiek šalių viduje, tiek tarptautiniu mastu Vakarus sieja pasitikėjimas – ypatybė, kurią sunku įgyti, bet lengva prarasti. D. Trumpo valdymo metai išgrynino daugelio amerikiečių nusistatymą, kad numanomi sąjungininkai juos nuvilia ir apgaudinėja: jie turtingi, bet šykštūs, aplaidūs ir nedėkingi. Tačiau daugeliui sąjungininkių metai, paženklinti šūkio „Pirmiausiai – Amerika“, atrodė sukrečiantys. Pirmąkart per NATO istoriją JAV prezidentas pakurstė abejones dėl Amerikos saugumo garantijų Europai. Ar tai tebuvo atsitiktinis nukrypimas? Galbūt visa tai sugrįš? Atsarginiuose planuose turi būti numatyta ir ateitis, kai pasitikėjimas bus menkas.

Dabar lieka klausimas, kaip išsklaidyti Kinijos ir Rusijos įsivaizdavimą, kad išpuolius prieš Vakarus galima vykdyti nebaudžiamai. Tarp pastarojo meto agresijos pavyzdžių galima išvardyti kibernetinius nusikaltimus (daugiausiai kylančius iš Rusijos), Kinijos karinio laivyno žvanginimą ginklais ir taisyklių nepaisymą, Baltarusijos padangių piratavimą ir (šito sulauksim jau netrukus) Kremliaus energetinį šantažą Ukrainai. Atgrasymo politika retai kada atrodydavo varganiau.

Dar blogiau, jog Baltuosiuose rūmuose veikiausiai galvojama, kad JAV turėtų Rusijos klausimą „pastatyti į aikštelę“ ir susitelkti į Kiniją. Tai būtų klaida. Rusija nenori būti pastatyta į aikštelę. Kremlius nori važiuoti kelio viduriu, pliskindamas šviesomis, leisdamas trankią muziką, priversdamas aplinkinius atsigręžti ir užtverdamas eismą. Bet koks aiškus persiorientavimas į Kiniją skatina įsivaizduoti, kad Europos saugumas JAV nerūpi. Tai iškart atveria erdvės Kremliaus eibėms. Ką galima būtų iškrėsti ir likti nenubaustam? Kiek sumokės Amerika, kad išvengtų per didelės krizės?

Europos šalys galėtų prisiimti didesnę naštos dalį, spūrant JAV skėčiui. Deja, tokia diena išlieka tolima. Šiaurės ir Baltijos šalys bei Lenkija pagirtinai stiprina savo gynybą, bet jos tebėra smarkiai priklausomos nuo JAV pagalbos. Iš Kinijos kylančios grėsmės suvokimas didėja, bet pernelyg lėtai. Dauguma atžvilgių Europa nevykdo netgi savo pačios įsipareigojimų gynybai, ką jau bekalbėti apie griežtesnius išbandymus, kylančius iš aplinkinio pasaulio.

Tarp visų šių dalykų pirmuoju smuiku griežia konkurencijos tarp galingųjų šalių tikrovė. Didžiojoje dalyje Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos G-7 lyderiai atrodo tarsi geresnės vakarykštės dienos apaštalai. Jie atstovauja kadaise buvusioms svarbiausioms ir patraukliausioms valstybėms pasaulyje, tačiau dabar šios šalys laikomos neryžtingomis, egoistiškomis ir apimtomis nuosmukio. Atkurti ankstesnę kompetencijos ir principingumo reputaciją bei su tuo susijusią įtaką yra gyvybiškai svarbu. Tačiau mes dar tik pradedame judėti šia linkme.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: