2019.09.16 09:29 |Kategorija:  Cover news with delay
REUTERS-Scanpix nuotr.

Palestiniečiai tikisi atstovybę Vilniuje atidaryti per porą metų, prašo Lietuvos pagalbos

Vilnius, rugsėjo 16 d. (BNS). Palestiniečiai tikisi per dvejus metus atidaryti atstovybę Vilniuje ir prašo Lietuvos pagalbos suteikti patalpas biurui.

„Planai atidaryti misiją Vilniuje išlieka, tačiau tam trūksta išteklių“, – interviu BNS sakė Palestinos užsienio reikalų viceministrė Amal Jadou (Amal Džadu).

Palestiniečių diplomatė šį klausimą iškėlė praėjusią savaitę per susitikimą su užsienio reikalų viceministru Dariumi Skusevičiumi. Jos teigimu, taip pat svarstoma prašyti Vilniaus savivaldybės pagalbos.

„Paprastai Palestina iš priimančios šalies sulaukia paramos – kartais suteikiant patalpas ar padedant su biuro išlaidomis“, – teigė A. Jadou.

Ji BNS sakė tikinti, kad atstovybė bus atverta per artimiausius dvejus metus.

Palestiniečiai apie planus atidaryti misiją Lietuvoje paskelbė dar 2013 metais, tačiau atstovybės iki šiol nėra.

Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada ir turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru.

Lietuva nuo 2013 metų yra įsteigusi biurą Ramaloje.

Vienos valstybės sprendimas?

Vilniuje ir Kaune viešėjusi A. Jadou sakė esanti dėkinga Lietuvos Vyriausybei, kad ji laikosi bendros ES pozicijos dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto, tačiau paprašė griežčiau reaguoti į Izraelio premjero Benjamino Netanyahu pažadus aneksuoti Vakarų Kranto Jordano slėnį.

Pasak A. Jadou, toks žingsnis sužlugdytų viltis susitarti dėl dviejų valstybių sprendinio – Izraelio ir Palestinos egzistavimo.

Diplomatės teigimu, tarp palestiniečių pastaraisiais metais stiprėja nuotaikos keisti taktiką ir vietoje valstybingumo reikalavimo pereiti prie pilietinių teisių judėjimo.

„Jei Izraelis nori likti toks pat, jis turės sutikti su Palestinos valstybe. Bet jei Izraelio tai nedomina, tuomet pirmiausia bus apartheido režimas, po to – pilietinių teisių judėjimas, kur palestiniečiai pareikalaus savo teisių, nes jie negali būti trečiarūšiai persekiojami žmonės šalyje, kur sudaro daugumą“, – kalbėjo A. Jadou.

„Tuomet galbūt po 10 ar 15 metų ta valstybė, kad ir koks bebūtų jos pavadinimas, išsirinks prezidentą vardu Muhamedas. Kas būtų pagalvojęs prieš kažkiek metų, kad JAV prezidentu bus afroamerikeitis? Bet tai nutiko...“ – sakė ji. 

Jos teigimu, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pastaraisiais metais užėmus labai proizraelietišką poziciją, palestiniečiai nori, kad į derybas tarpininkais įsitrauktų daugiau šalių – „galbūt Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos, galbūt Rusija, galbūt Kinija, galbūt kai kurios arabų šalys“.

Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu praėjusią savaitę pažadėjo aneksuoti Vakarų Krante esantį Jordano slėnį, jei bus perrinktas per rugsėjo 17 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus.

Premjeras taip pat pakartojo savo pažadą perrinkimo atveju aneksuoti žydų nausėdijas Vakarų Krante, bet tik koordinuojant tokius veiksmus su JAV prezidentu D. Trumpu.

Jordano slėnis apima du trečdalius Vakarų Kranto teritorijos, o Izraelio dešiniųjų pažiūrų politikai laiko šį strateginį rajoną šalies dalimi, iš kur niekada neketina trauktis.

Autorius: Vaidotas Beniušis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 14, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.