2017.11.14 14:55 |Kategorija:  Cover news with delay

Savivaldybės komisija dėl Gedimino kalno siūlo skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu (atnaujintas)

atnaujintas pranešimas

Vilnius, lapkričio 14 d. (BNS). Vilniaus miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisija siūlo dėl Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.

Pasak savivaldybės administracijos vadovo Povilo Poderskio, tai reikalinga, nes gruodį baigsis terminas, per kurį koordinuojant savivaldybės komisijai turėjo būti pašalintos grėsmės ant kalno esančioms Aukštutinės pilies liekanoms ir pilies bokštui. Anot jo, savivaldybė nenori laukti iki termino pabaigos. Ar skelbti padėtį nacionaliniu mąstu, turės spręsti Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, jis vadovauja Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai.

„Tai reikš, kad ekstremalių situacijų komisija jau yra valstybės lygmens, ją organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pirmininkauja Vidaus reikalų ministerija (...). Darbų procesas nesikeis, bet, kaip suprantu, galbūt bus lengviau su tam tikrais pirkimais, sumažės procedūrų trukmė. Bet iš esmės darbų planas jau iki kitų metų sudarytas, jį turėtų įgyvendinti“, – žurnalistams teigė P. Poderskis.

Posėdyje dalyvavęs Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius pristatė kalno situaciją, atliekamus darbus. Pasak viceministro, situacijos koordinavimą perėmus VRM, niekas keistis neturėtų ir savivaldybės sprendimą pavadino „techniniu“.

„Gelbėjimo darbų vadovas išliks Lietuvos nacionalinis muziejus, nes jis yra objekto valdytojas (...), valstybės rezervo pinigai jau yra atidaryti šiam Gedimino kalnui, tai finansavimo prasme niekas nepasikeis. Todėl ir sakome, kad situacijos lygmens pakeitimas yra techninis klausimas“, – aiškino jis.

R. Augustinavičius patikino, kad dar liepą buvo pastebėti grunto įtrūkimai prie pilies bokšto, toje vietoje buvo įrengti molio inkliuzai, neleidžiantys vandeniui skverbtis giliau, plėvele uždengta ir kalno viršuje esanti aikštelė. Jis priminė, kad visame kalne yra didelė nuošliaužų rizika, tad ekstremalios situacijos pratęsimas būtinas.

Užbaigti tvarkyti šiaurinį kalno šlaitą planuojama iki kitų metų liepos, antrojoje metų pusėje bus pereita prie pietinio kalno sektoriaus.

Kaip BNS sakė E. Misiūno atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, bus laukiama oficialaus savivaldybės kreipimosi su argumentais.

„Tuomet ministras, kaip Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, spręs, ar šaukti posėdį. Ir dabar jau de facto veikiame tokioje situacijoje, skirtos lėšos, premjeras ne kartą yra skelbęs, kad bus skirta tiek, kiek reikia. Tad spręsime, ar čia dar reikia papildomai formaliai skelbti tą situaciją“, – teigė jis.

Vilniaus savivaldybė Kultūros ministerijos prašymu ekstremalią padėtį dėl sostinės Gedimino kalno būklės paskelbė birželio pabaigoje. Tai, be kita ko, leidžia greičiau planuoti ir vykdyti darbus, sutrumpėja lėšų skyrimo procedūros.

Kalno tvarkymu rūpinasi Kultūros ministerija bei jai pavaldus Lietuvos nacionalinis muziejus.

Geologijos tarnyba praėjusią savaitę įspėjo, kad kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus. R. Augustinavičius žurnalistams patvirtino, kad įtrūkimai stebimi visame kalne, todėl nuošliaužų ir toliau nebus išvengta – atliekant skubius darbus tikimasi jų sumažinti.

Pirmadienį prie Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno lankėsi Seimo Kultūros komitetas. Taip sutapo, kad po parlamentarų apsilankymo rytiniame šlaite, virš pėsčiųjų tako, nuslinko dar viena nuošliauža. R. Augustinavičius antradienį patikino, kad nuošliauža sukelta tyčia, tvarkymo metu, siekiant pašalinti spalio 14 dieną atitrūkusį gruntą.

Valstybės lygio ekstremali situacija gali būti skelbiama, kai jos padariniai viršija trijų savivaldybių ribas, taip pat jei vienoje paskelbta situacija trunka ilgiau nei pusmetį.

Šiuo metu Gedimino kalnas lankytojams uždarytas, jis tvarkomas, taip pat kalno aikštelėje atliekami archeologiniai tyrimai.

Iš viso jam tvarkyti ir avarinei būklei likviduoti numatyta skirti apie 9 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad prireiks ir daugiau lėšų.

Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai mano, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.

Autorius: Ignas Jačauskas

politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Ketvirtadienis, lapkričio 23

2017.11.23 18:20
Įvairenybės, kultūra 2017.11.23 18:20
2017.11.23 16:05
Lietuvos verslas 2017.11.23 16:05
2017.11.23 14:27
Lietuvos politika 2017.11.23 14:27
2017.11.23 14:15
Lietuvos verslas 2017.11.23 14:15
1 2 3 4 5