NT analitikai: „Brexit“ gali stabilizuoti NT kainas bei pritraukti investuotojų - BNS TEMA

Vilnius, birželio 28 d. (BNS). Didžiosios Britanijos piliečių pasisakymas už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) ilgainiui gali atsiliepti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkai. BNS kalbintų analitikų teigimu, neigiamai rinką gali paveikti mažėjantis gyventojų vartojimas, tačiau ji galėtų patraukti užsienio investicijų fondų dėmesį.

„Nors „Brexit“ įvyko, jo įtakos ir galimų pasekmių kol kas niekas negali tiksliai prognozuoti. Tačiau jau po pirmųjų žinių apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos įvyko tai, kas buvo prognozuota - staigiai krito svaro kursas. Šios valiutos stabilumas neabejotinai turi įtakos vartojimui. Pirmiausia, dalis svarais gaunamų pajamų yra skirta Lietuvoje likusių šeimos narių vartojimui, o tai pasireikš mažesne iškeistų eurų suma. Antra, Lietuvos eksportuotojai Rusijos rinką pastaruoju metu pakeitė Europos Sąjungos šalimis, taip pat ir Didžiąja Britanija, o tai pasireikš mažesnėmis įmonių pajamomis“, - BNS teigė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Resolution Adviser LT“, rinkoje žinomos prekių ženklu „Newsec“, Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.

Baltijos šalys susilauks dar didesnio investicinių fondų dėmesio - M.Kulbokas

Analitiko teigimu, nors „Brexit“ neturės tiesioginės įtakos Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai, o mažėjančios emigrantų pajamos gali turėti netiesioginės įtakos mažėjančiai prekių paklausai.

„Kalbu ne tik apie kasdienių prekių vartojimą, tai galiausiai gali atsiliepti ir investicijoms į būsto rinką“, - sakė M.Kulbokas.

Kita vertus, pasak analitiko, nekilnojamojo turto kainų kritimas bei investicinio klimato prastėjimas Didžiojoje Britanijoje gali atkreipti didelių investicinių fondų dėmesį į Baltijos šalių rinką.

„Gali būti, kad Baltijos šalys susilauks dar didesnio investicinių fondų dėmesio ir aktyvumo. Jie pastaruoju metu labai aktyviai ruošė namų darbus Baltijos šalyse, todėl jos gali tapti puikia investicijų alternatyva smunkančiai Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto rinka“, - tvirtino M.Kulbokas.

Pasak jo, nors greitų sprendimų dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos nežadama, tačiau būtent neapibrėžtumas labiausiai veiks vartotojų ir investuotojų nuotaikas.

„Kalbant apie poveikio laikotarpį, reikia pabrėžti, kad žinios apie patį „Brexit“ sprendimo įgyvendinimą yra gana prieštaringos. Atsakingų asmenų pranešimuose iš Europos Sąjungos kalbama apie sprendimo vykdymą nedelsiant, tuo tarpu atsakingi Didžiosios Britanijos asmenys, ko gero išsigandę priimto sprendimo, teigia, kad išsiskyrimas bus ilgas ir lėtas. Ko gero ilgojo laikotarpio neapibrėžtumas gali sukelti daug spekuliacijų, kurios būtent ir mažins vartojimą, silpnins paklausą bei skatins vartotojus taupyti, o investuotojus į nekilnojamąjį turtą - būti atsargiems“, - sako M.Kulbokas.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES Lietuvoje gali sugriežtinti skolinimą

Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, šiuo metu vyrauja didelė nežinomybė bei neapibrėžtumas dėl Didžiosios Britanijos ateities. Tačiau, kad kad ir koks bus politinis šios situacijos sprendimas, žala jau padaryta.

„Jungtinė Karalystė, ypač Londonas, daugybę metų tarptautinėje arenoje buvo viena pagrindinių rinkų investicijoms, kaip saugi užuovėja kapitalui. Dėl to sparčiai daugėjo investicijų, augo nekilnojamojo turto kainos, atitinkamai noras investuoti tik didėjo. Tačiau visa tai jau prarasta. Todėl greičiausiai Jungtinėje Karalystėje artimiausiu metu matysime paklausos mažėjimą bei investuotojų atsitraukimą ir iš nekilnojamojo turto rinkos. Turint omenyje tai, kad „Brexit“ įvyko tada, kai Anglijoje nekilnojamojo turto kainos siekė naujas aukštumas, labai realus kainų korekcijos scenarijus. Tokiu atveju bankai neišvengtų nuostolių bei greičiausiai griežtintų naujų paskolų išdavimą - rinkos likvidumas mažėtų, o krizė gilėtų“, - sakė jis.

Analitiko teigimu, ar neigiamos tendencijos pasieks Lietuvą dar anksti pasakyti, tačiau didžiausią grėsmę jis įžvelgia galimame komercinių bankų sprendime griežtinti skolinimą.

„Viskas priklauso nuo to, kas ir kiek yra investavę Jungtinėje Karalystėje ir kokius potencialiai nuostolius gali patirti dėl nekilnojamojo turto kainų korekcijos bei prognozuojamos recesijos. Didžiausią grėsmę įžvelgiu iš komercinių bankų pusės, kurie, nusprendę griežtinti naujų paskolų išdavimą, neigiamai paveiktų nekilnojamojo turto likvidumą. Lietuvoje ši rizika labai reali, nes,Registrų centro duomenimis, apie pusę visų nekilnojamojo turto sandorių Lietuvoje sudaroma su bankų pagalba. Todėl labai daug priklausys nuo to, kokia bus bankų finansavimo politika mūsų šalyje“, - kalbėjo A.Antanavičius.

Jis prognozuoja, kad vasaros sezonas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje bus ramesnis, nei ankstesniais metais, o kainos iš augimo tendencijų pereis į stabilumą.

Trumpuoju laiku „Brexit“ įtakos Lietuvoje nedarys - S.Vagonis

Tuo tarpu nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia, jog bent jau artimiausiu metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai „Brexit“ neturės jokio poveikio.

„Britai prabalsavo, o kaip viskas vyks ir kada bus stipresni padariniai nei dabartiniai - laikinas svaro kurso, akcijų kritimas - sunku prognozuoti. Neaišku, nei kokiu būdu, nei kokiu greičiu Didžioji Britanija trauksis ir kiek tai turės įtakos likusiam pasauliui“, - sako jis.

Analitikas aiškina, kad „Brexit“ greičiausiai nepaveiks trijų svarbiausių būsto rinkos tendencijas lemiančių veiksnių: Lietuvos gyventojų pajamų, skolinimosi galimybių bei lūkesčių.

„Sunku įsivaizduoti, kaip „Brexit“ gali paveikti Lietuvos pirkėjų pajamas, darbo vietų kūrimą. Lygiai taip pat, kaip gali paveikti mūsų šalyje veikiančių bankų norą skolinti būstui. Mano supratimu, įtaka tam yra minimali. Žvelgiant iš tipinio pirkėjo pozicijos, ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos sąjungos turės įtakos jų buičiai, jie turbūt konservatyviai pažiūrės į šią situaciją. Rusijos agresijos padidėjimas, karas Ukrainoje buvo reikšmingesni ir labiau įtaką sprendimui, ar įsigyti būstą, darantys dalykai“, - teigė S.Vagonis.

Anot jo, emigrantų įtaka nėra didelė nekilnojamojo turto rinkai: jų sudaromų sandorių apimtims sumažėjus ar padidėjus, rinkos situacija kardinaliai nepasikeistų.

Analitikas taip pat abejoja, kad Baltijos šalys gali tapti patrauklia alternatyva užsienio investuotojams, suabejojusiems Didžiosios Britanijos patrauklumu.

„Komercinio turto rinkai poveikis bus nulinis. Didžiajai Britanijai tampant rizikingesne investicijoms valstybe, stipriai abejoju, ar Lietuva yra tinkama alternatyva tiems, kurie ieškojo saugių investicijų toje rinkoje. Vargu, ar Lietuva atrodys panašaus saugumo investicija. Fondai greičiausiai investuos į stabilesnes ekonomikas, tokias kaip Vokietija, Skandinavija ir panašiai. Sunkiai įsivaizduoju fondą, kuris planavo investuoti Didžiojoje Britainijoje ir dabar nukreiptų savo investicijas į Baltijos šalis ir Lietuvą“, - sakė S.Vagonis.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas pirmadienį prekybos Europoje metu vėl smuko iki žemiausio lygio per tris dešimtmečius, investuotojams nerimaujant dėl šalies sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos pasekmių. Svaras iki rekordinių žemumų buvo smukęs ir penktadienį, tačiau vėliau kiek atsigavo. Tačiau pirmadienį svaro kursas Jungtinių Valstijų dolerio atžvilgiu vėl krito iki žemiausio lygio nuo 1985 metų rugsėjo ir siekė 1,3222 JAV dolerio.

[email protected], +370 5 205 8511 - Verslo naujienų skyrius