Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.

Šalies kelininkai: įveikti kelių ir tiltų būklės krizę gali padėti investicijos į skaitmenines technologijas

Automatinis mašinų valdymas, papildytosios realybės panaudojimas statybų aikštelėje, skaitmeninių dvynių kūrimas – tai ateities technologijos, kurias jau galima sutikti didžiausių Lietuvos infrastruktūros projektų statybų aikštelėse. Šalies kelių tiesimo įmonių atstovai teigia, kad skaitmeninių technologijų įsigalėjimo kelių tiesyboje nauda yra milžiniška: darbai vyksta daug greičiau, tačiau realiuoju laiku užtikrinama jų kokybė, atitiktis projektiniams reikalavimams, mažėja ir nelaimingų atsitikimų rizika. Vis dėlto tam, kad skaitmeninių sprendimų galimybes išnaudotume iki galo, trūksta deramų investicijų.

Pasitelkia daiktų interneto idėją

Prancūzijos kapitalo bendrovės „Eurovia Lietuva“ Skaitmeninės statybos skyriaus vadovas Eimantas Jansonas pasakoja, kad jų įmonės naudojama automatizuota ir robotizuota technika, pasitelkiant skaitmeninius statinio modelius, dirba kaip 3D spausdintuvas. Perimant daiktų interneto idėją, skirtingi įrenginiai komunikuoja tarpusavyje realiuoju laiku ir taip sumažina žmogaus dalyvavimą procese.

„Mašina statybų aikštelėje iš kompiuterio „Eurovia“ būstinėje gauna projektą, pagal kurį atlieka darbus. Nors tai skamba kaip ateities vizija, toks darbo principas jau plačiai naudojamas mūsų praktikoje įrengiant kai kuriuos kelio sluoksnius, kasant tranšėjas ir atliekant kitus darbus“, – teigia E. Jansonas.

Vienos didžiausių Lietuvoje kelių tiesimo bendrovės „Fegda“ Skaitmeninio skyriaus vadovas Vaidas Markevičius pasakoja, kad skaitmeniniai projektai dabar rengiami įvairiomis projektuoti skirtomis programomis, o konstrukcijų sluoksniai modeliuojami trimatėje erdvėje, Lietuvos koordinačių sistemoje. Tai leidžia darbuotojams kelių centimetrų tikslumu susiorientuoti statybų aikštelėje ir tiksliai pagal projekto reikalavimus atlikti darbus.

„Šiandien jau absoliuti dauguma mūsų kelių tiesimo technikos aprūpinta skaitmeninėmis technologijomis, kurios realiuoju laiku fiksuoja trimačius projekto parametrus. Automatizuotai valdomi ekskavatorių, buldozerių, greiderių verstuvai, taip pat asfalto klotuvuose naudojamos 3D sistemos suteikia galimybę milimetrų tikslumu kloti kelio dangos sluoksnius. Įrenginių operatoriai ekranuose mato ne tik realų vaizdą statybų aikštelėje, bet ir jo santykį su skaitmeniniu projektu“, – sako V. Markevičius.

Anot jo, be spartesnio ir tikslesnio darbo, šios technologijos turi ir dar vieną papildomą naudą – su jomis dirbti gerokai įdomiau. „Galima sakyti, kad atsakingame ir sudėtingame darbe, valdant brangią techniką, atsiranda žaidybinių elementų, kurie suteikia smagaus azarto mašinas valdantiems operatoriams“, – pasakoja skaitmeninės statybos specialistas.

Skaitmeninių technologijų arena – „Rail Baltica“

Vienos didžiausių šalyje infrastruktūros grupių HISK valdybos pirmininkas Gvidas Drobužas teigia, kad jų įmonės rimtai dirbti su skaitmenizacija pradėjo dar 2006 m., plėtodamos Vilniaus Paupio rajono viziją. Deja, pašnekovas vertina, kad realus skaitmenizacijos proveržis mūsų šalyje nėra įvykęs iki šiol, nors nuo 2021 m. Lietuvos automobilių kelių direkcija jau taiko statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodus.

„Skaitmeninių technologijų įdarbinimas leidžia atlikti kokybinį ir kiekybinį proveržį, bet šių technologijų taikymas reikalauja daugiau lėšų nei tradiciniai projektavimo ir statybos metodai. Kadangi mūsuose dauguma užsakymų kelių srityje yra gana smulkūs remonto darbai, šioms skaitmeninėms galimybėms, vertinu, dar nėra kur iki galo realizuotis, išskyrus pačius stambiausius šalies infrastruktūros objektus“, – įsitikinęs G. Drobužas.

Apie skaitmeninių technologijų panaudojimą kalbinti šalies kelių tiesimo profesionalai šiandien dažniausiai mini grandiozinį „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės ir aplinkinės infrastruktūros statybos projektus kaip tuos, kuriuose gali būti realizuota šalies kelių tiesimo įmonių sukaupta skaitmeninių technologijų ekspertizė.

Įmonės „Fegda“ atstovas pasakoja, kad dirbant prie „Rail Balticos“ projekto kiekvienas atliktas statybos darbas yra skenuojamas ir taip kuriamas realaus objekto skaitmeninis dvynys. „Dabar tai skamba gana egzotiškai, bet neabejoju, kad ateityje tokias trimates skaitmenines kopijas kursime statydami kiekvieną svarbesnį infrastruktūros objektą. Ką toks skaitmeninis dvynys duoda užsakovui? Realų pastatyto objekto skaitmeninį vaizdą, kuris leidžia užtikrinti, kad pastatytas objektas tiksliai atitiktų projektą“, – sako V. Markevičius.

Bendrovės „Eurovia Lietuva“ skaitmeninės statybos vadovas pastebi, kad skaitmeninės technologijos leidžia efektyviau įgyvendinti itin didelius kelių infrastruktūros objektus, nes technologiniai įrankiai leidžia padaryti tiek, kiek žmogus nepajėgtų.

„Paimkime kad ir tokį paprastą poreikį kaip statybų eigos stebėsena. Kai objektas didelis, žmogaus akis jo negali aprėpti, todėl pasitelkiami bepiločiai orlaiviai, kurie praskrenda virš objekto ir padaro kilometrų apimties nuotraukas ar vaizdo įrašus. Taip statybos dalyviai kompiuteriuose gali stebėti, tikrinti, analizuoti atliekamus darbus daug kartų efektyviau, sutaupyti daugybę laiko ir vykti į gyvą apžiūrą tik tada, kai iš tikrųjų reikia.

Galimybėms išnaudoti būtinos didesnės investicijos

„Į skaitmeninių technologijų panaudojimą kelių tiesyboje galime žiūrėti kaip į mūsų galimybę, greičiau išspręsti kelių ir tiltų būklės krizę, kurioje atsidūrėme pastaruoju laikotarpiu, kai finansavimas keliams kaip iš degalų akcizo surenkamų lėšų dalis nuolat mažėjo“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Jo įsitikinimu, norint apgręžti Lietuvos kelius nuo tolimesnės degradacijos, reikalingas sutelktas valstybinių ir privačių kelių sistemos dalyvių darbas siekiant bendro tikslo, o skaitmeninių technologijų suteikiamas darbų tempas gali būti tas galimybių langas, pro kurį prasmukę neįstrigtume tokioje blogoje situacijoje, kurioje esame dabar“, – sako Š. Frolenko.

„Mūsų žmonės sparčiai prisitaiko dirbti skaitmeninėje aplinkoje, tad norisi pakviesti ir užsakovus dirbti kartu siekiant, kad technologinės inovacijos galėtų dažniau būti panaudojamos modernizuojant šalies kelius, o tam reikalingi ne tik didesni finansai, bet ir konstruktyvi bendradarbiavimo atmosfera, kai abi šalys dirba kaip lygiavertės partnerės ir sąžiningai dalijasi tiek naudomis, tiek rizikomis“, – ragina HISK valdybos pirmininkas.

Kontaktinis asmuo
Dalius Drevinskas
Projektų direktorius / Account Director
UAB ADVERUM
370 656 55777
[email protected]

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.