2022.09.27 13:36 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Interpeliacija energetikos ministrui nepavyko, Seimas pritarė jo atsakymams (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, rugsėjo 27 d. (BNS). Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio.

Antradienį Seimas pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus. Už tai balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 54, susilaikė penki Seimo nariai. Ministrą palaikė tik valdančiosios daugumos atstovai.

Tuo interpeliacijos procedūra baigta.

„Be abejo, džiaugiuosi, kad interpeliacija pasibaigė šitaip ir kad turiu mandatą toliau tęsti darbus, kurie reikalingi Lietuvai ir visiems Lietuvos žmonėms“, – po balsavimo žurnalistams Seime sakė D. Kreivys.

„Tikėjausi, kad Seimas įvertins darbus, kuriuos darome, o atsakomybę, kodėl šiandien mes visi kenčiame, pirmiausia, nuo aukštų elektros energijos kainų, turi kartu prisiimti ir tie, kurie valdė šalį pastarąsias kelias kadencijas“, – kalbėjo jis.

Energetikos ministras pakartojo, kad didžiausia Lietuvos problema šiuo metu yra tai, kad ji neturi elektros energijos gamybos.

Anot ministro, tikslas yra per trumpiausią laiką pasieti tokį rezultatą, kad Lietuva pasigamintų pakankamai elektros energijos.

„Tikimės, kad 2025 metų pradžioje Lietuva mažiausiai pusę elektros energijos pasigamins iš atsinaujinančių šaltinių, ir kainas turėsime visai kitokias“, ž tvirtino D. Kreivys.

„O trumpalaikes problemas Vyriausybė gana efektyviai sprendžia per kompensacijas. Šį pusmetį dauguma Lietuvos žmonių turi rimtą pagalbą iš Vyriausybės. Esu įsitikinęs, kad kartu su biudžetu ateis ne mažesnė pagalba ir ateinančiam pusmečiui“, – pridūrė jis.

Vienas iš interpeliacijos iniciatorių, opozicinių demokratų seniūnas Lukas Savickas savo ruožtu teigė, kad balsavimo rezultatas nenustebino.

„Turime lygiai 71 Seimo nario daugumą, palaikančią ministro poziciją, ir tai simbolizuoja tik vieną dalyką. Tai susiję su tuo, kad valdančioji dauguma toliau prisiima atsakomybę už šį ministrą, už jo vykdomą ir vėluojančią reakciją į energetikos krizę, kurią jaučia kiekvienas Lietuvos gyventojas ir verslas“, – teigė parlamentaras.

Interpeliaciją dėl kritiškos situacijos energetikoje inicijavo 62 Seimo opozicijos nariai. Energetikos ministrui buvo pateikti 23 klausimai dėl didelių elektros energijos kainų, „Perlas Energija“ veiklos nutraukimo, atsinaujinančios energetikos problemų ir panašiai.

D. Kreivys, antradienį Seime atsakydamas į klausimus, teigė, kad didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dėl Rusijos energetinio karo prieš Europą dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina. 

Be to, anot jo, tokias kainas lėmė rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus padidėję CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai bei situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.    

„Itin svarbi aplinkybė, lemianti aukštas energijos kainas Lietuvoje, yra stipriai sumažėję elektros energijos gamybos pajėgumai. (...) Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais Lietuva staiga atsidūrė giliame elektros gamybos deficite ir pasigamina tik apie trečdalį suvartojamos energijos“, – tvirtino ministras. 

Jis sakė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia. 

Tai buvo trečioji interpeliacija, inicijuota šios Vyriausybės nariui.

2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo. 

L. Savickas antradienį žurnalistams sakė, kad opozicija turi klausimų ir kitiems ministrams, todėl neatmetė galimybės inicijuoti daugiau interpeliacijų. Anksčiau teigta, kad jų nusipelnė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Autorė Jūratė Skėrytė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, rugsėjo 27

2022.09.27 16:10
Lietuvos politika 2022.09.27 16:10
2022.09.27 16:08
Lietuvos politika 2022.09.27 16:08
2022.09.27 15:56
Lietuvos politika 2022.09.27 15:56
2022.09.27 13:08
Lietuvos politika 2022.09.27 13:08
2022.09.27 12:54
Lietuvos politika 2022.09.27 12:54
2022.09.27 12:51
Lietuvos politika 2022.09.27 12:51
2022.09.27 12:50
Lietuvos politika 2022.09.27 12:50
2022.09.27 12:24
Lietuvos politika 2022.09.27 12:24
2022.09.27 12:14
Lietuvos politika 2022.09.27 12:14
2022.09.27 11:53
Lietuvos politika 2022.09.27 11:53
 
2022.09.20 11:50 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: po V. Putino - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-09-20

Pastaroji savaitė Vladimirui Putinui buvo siaubinga. Mūšio lauke Ukraina švenčia laimėjimus, o užpuolikų pergalės nematyti. Dar blogiau nei karinės nesėkmės yra diplomatinės skerdynės. Pasaulio lyderiams susirinkus Londone į karalienės Elizabeth II laidotuves, smarkiai pabrėžta Rusijos tarptautinė izoliacija.

Arčiau namų – Samarkande Uzbekistane – vykęs Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas atnešė virtinę blogų naujienų. ŠBO turėtų būti autoritarinių režimų bendradarbiavimo kovojant su ekstremizmu, separatizmu ir terorizmu pavyzdys.

Tačiau Kinija pasinaudojo šiuo susitikimu, kad pasiskųstų dėl karo (nors teigė, kad draugystė su Maskva yra „beribė“). Taip pat pasielgė ir Indija. Pax Rossica – Kremliaus hegemonija jam palankiose buvusios imperijos dalyse – traukiasi. Kirgizija ir Tadžikija kovoja tarpusavyje, Azerbaidžanas ką tik užpuolė Armėniją. Sklinda gandai apie Kazachstano pasitraukimą iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos – Rusijos vadovaujamo saugumo bloko, kuris turėjo tapti atsvara NATO.

Savo klestėjimo laikais V. Putinas savo nepunktualumą naudojo kaip ginklą. Šio galios žaidimo aukomis tapo popiežius, Amerikos prezidentai ir Britanijos karalienė. Dabar kiti lyderiai (pastaruoju metu – Turkijos, Azerbaidžano ir Kirgizijos) verčia jį laukti.

Nepagarba pranašauja pavojų. Rusijos lyderio valdžia remiasi trimis elementais: jo asmeniniu populiarumu, nenugalimumo suvokimu ir opozicijos nebuvimu. Šie veiksniai du dešimtmečius stiprino vienas kitą. Tačiau kai jie atsipalaiduoja, susidaro užburtas ratas. Sėkmė atneša sėkmę. Tačiau nesėkmė gimdo nesėkmę.

Dabar galimybių Rusijai yra nedaug ir jos yra blogos. Karinė eskalacija prieš NATO yra pernelyg rizikinga. Visuotinė mobilizacija būtų žeminantis posūkis. Didžiausio ekonominio ginklo prieš Vakarus – energijos tiekimo nutraukimo – panaudojimas sugriovė Rusijos patikimumo reputaciją, bet europiečių nesugniuždė ir nesuskaldė.

Tolesnis Ukrainos elektros, vandens ir dujų tiekimo infrastruktūros puolimas yra siaubingai destruktyvus ir žiaurus, todėl teikia emocinį pasitenkinimą. Tačiau tai nekeičia bendro vaizdo: šaltis ir tamsa yra pakenčiami, kai užuodžiama pergalė.

Kol V. Putinas praranda galimybę manevruoti, kiti ją įgyja. Rusijos valdančiojoje mafijoje keičiasi rizikos ir atlygio skaičiavimai. Sistema iš esmės yra nestabili. Kai manai, kad bosas yra pasmerktas, kam rizikuoti jo vardu? Geriau judėti greitai ir atsidurti laimėtojų pusėje. Dėl savo klaidų galite kaltinti pralaimėtojus.

Daugėjant karinių nesėkmių, spaudimas didės. Beldimas į duris gali užklupti smurtingai arba taikiai. Jis gali įvykti po kelių dienų, savaičių ar mėnesių. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad V. Putinas išgyvens dar vienus tokius metus.

Lengviau įsivaizduoti jį, gyvenantį kaip Nikita Chruščiovas akylai saugomame vasarnamyje ir niūriai stebintį, kaip pokalbių laidų vedėjai aiškina, kas įvyko: „Vladimiras Vladimirovičius pastaruoju metu padarė rimtų klaidų. Pirmiausia buvęs prezidentas nepakankamai įvertino NATO pasirengimą remti banderininkus. Mūsų kariai už tai sumokėjo didelę kainą, teko susitaikyti su operatyvine pauze ir kai kurių išlaisvintų teritorijų praradimu.“

Šiuo metu svarbiausias prioritetas yra užtikrinti, kad Ukraina laimėtų, tiekiant daugiau ginklų, mokymų ir pinigų. Naujausios pergalės mūšio lauke patvirtina šią kadaise prieštaringai vertintą strategiją. Jai priešinęsi sprendimų priėmėjai ir ekspertai turėtų susirasti kitą darbą. Ukrainiečiai skaudžiai sumokėjo už jų klaidas.

Ukrainos pergalė išspręs vieną problemą. Tačiau ji išryškina kitą – Vakarų ilgalaikės strategijos, kaip elgtis su Rusija, stygių. Režimas po V. Putino nesiruošia pripažinti praeities klaidų ir siekti atpirkimo per susitaikymą su Rusijos kaimynėmis. Jis pyks, laižysis žaizdas ir ieškos atpirkimo ožių, todėl greičiausiai daugelį metų kels grėsmę namuose ir užsienyje.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: