D. Virbickas: sichronizavimo nauda Lietuvai – per 0,5 mlrd. eurų (atnaujintas)

nauja 6, papildyta 2 nuo pabaigos pastraipa

Vilnius, lapkričio 15 d. (BNS). Lietuva gali tikėtis daugiau kaip pusę milijardo eurų naudos iš Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto, sako elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas.

„Taip, čia yra išlaidų, sumos įspūdingos, bet yra ir naudų. Lietuva iš sinchronizacijos projekto gaus 582 mln. eurų naudų, čia diskontuota (įvertinta pinigų vertė dėl infliacijos ir kitų veiksnių – BNS). Tai pridėjus investicijas, kiek tai kainuos, vėlgi tas pats diskontuotas skaičius, balansas teigiamas – 84 mln. eurų. Monetizavome pagal Europos sutartas metodikas“, – Prezidentūroje surengtoje diskusijoje penktadienį kalbėjo Daivis Virbickas. 

„Kiek dar yra naudų, kurias dar sunku monetizuoti. Kas gali išaiškinti ir pasakyti, kiek kainuoja nepriklausomybė skaičiais? Tai neįkainojamas dalykas“, – sakė „Litgrid“ vadovas. 

D. Virbickas BNS paaiškino, kad Lietuvos prašoma ES bendra investicijų dalis sinchronizavimo projektui yra 75 proc., arba 402 mln. eurų (bendra vertė Lietuvoje – 474 mln. eurų). 

„582 mln. eurų – grynosios naudos. Iš jų reikia atimti, kiek kainuoja investicijos, kiek kainuoja OPEX'as (veiklos sąnaudos – BNS) dėl technologinių nuostolių tinkle: kaip pavyzdys, viena iš dedamųjų – „Harmony Link“ jungtis, – ją reikės ir aušinti, ir perduoti elektrą – už dyka nebus. Visa tai sudėjus, skirtumas tarp patiriamų išlaidų ir naudų yra 84 mln. eurų“, – BNS sakė D. Virbickas. 

Vėliau „Litgrid“ patikslino BNS, kad negrynoji projekto nauda yra ne 582 mln., o 512 mln. eurų. 

Ketvirtadienį „Litgrid“ paskelbė, kad Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės  nacionaliniams reguliuotojams pateikė paraišką finansuoti sinchronizavimo projekto antrąjį etapą, kuriam reikės 1,2 mlrd. eurų investicijų, jam tikimasi gauti iki 900 mln. eurų  Europos Sąjungos paramos.  

Reguliuotojai turėtų per pusmetį įvertinti paraiškas, o kitų metų rudenį būtų prašoma  finansavimo iš Europos Sąjungos Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).

Šame etape didžiausių investicijų pareikalaus nauja Lietuvos-Lenkijos jūrinė jungtis „Harmony Link“. Kiekvienoje iš Baltijos šalių taip pat numatoma statyti po 3 sinchroninius kompensatorius. 

Pirmajam etapui šiemet buvo skirta 75 proc. intensyvumo CEF parama. Europos Komisija tuomet Lietuvai, Latvijai ir Estijai skyrė 324 mln. eurų, iš jų 125,2 mln. eurų – Lietuvai. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį sakė, kad bendra sinchronizavimo projekto vertė yra 1,6 mlrd. eurų. 

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.

Autorius: Vytautas Budzinauskas

[email protected], +370 5 205 85 19, Verslo naujienų skyrius