2019.05.25 18:16 |Kategorija:  Cover news with delay

Kanų kino festivalio žiuri svarsto, kam įteikti ‚Auksinę palmės šakelę“

Kanai, gegužės 25 d. (AFP-BNS). Kanų kino festivaliui priartėjus prie pabaigos, vis dar nežinoma, kuris iš festivalyje dalyvaujančių filmų pelnys prestižinį „Auksinės palmės šakelės“ apdovanojimą.

Šiuo metu festivalio žiuri yra susirinkusi į ant Viduržemio jūros pakrantės įsikūrusią vilą, kad konfidencialiame posėdyje nuspręstų, kuriam filmui įteikti apdovanojimą. Tarp šių metų favoritų, kuriuos dienraštis „The Guardian“ pavadino „puikiais“, išsiskiria keturi filmai.

Ispanų režisierius Pedro Almodovaras (Pedras Almodovaras) yra pagrindinis pretendentas į svarbiausią renginio apdovanojimą beveik nuo pačios 12-os dienų trukmės festivalio pradžios.

Šiais metais P. Almodovaras pristatė bene asmeniškiausią savo juostą „Skausmas ir šlovė“ („Pain & Glory“ arba „Dolor y gloria“), kuriame ispanų kino žvaigždė Antonio Banderasas (Antonijus Banderasas) vaidina senstantį gėjų režisierių, stulbinančiai primenantį garsiojo filmo „Viskas apie mano motiną“ („All About My Mother“) kūrėją.

Tai jau šeštasis 69 metų režisieriaus bandymas laimėti „Auksinę palmės šakelę“, tačiau šį kartą jis pasitelkė išskirtinius ginklus, nes pagrindinio veikėjo motinos vaidmenį filme atlieka ispanų kino žvaigždė Penelope Cruz (Penelopė Krus).

Ar „Oskaro“ laimėtojo ir meksikiečių grando Alejandro Gonzaleso Inarritu (Alechandro Gonsaleso Injaritaus), sukūrusio filmus „Žmogus-paukštis“ („Birdman“) ir „Hju Glaso legenda“ („The Revenant“), vadovaujamą žiuri pakerės ispanų žvaigždžių talentas – netrukus sužinosime.

Nedaug kas abejoja ir talentingojo Quentino Tarantino (Kventino Tarantino) filmo „Kartą Holivude“ („Once Upon A Time... In Hollywood“) sėkme. Filme vaidina tokios Holivudo žvaigždės kaip Leonardo DiCaprio (Leonardas DiKaprijas) ir Bradas Pittas (Bredas Pitas).

Q. Tarantino laikas?

Daugelį kritikų sužavėjo garsiojo režisieriaus Q. Tarantino pašėlusi odisėja, nukelianti žiūrovą į 1969 metų Los Andželą, kuomet Charleso Mansono (Čarlzo Mensono) šeimos nariai įvykdė visą pasaulį sukrėtusias žudynes. Ypač daug liaupsių sulaukė B. Pitto vaidmuo.

Visgi filmas neišvengė ir kritikos. Prancūzų aktorė Emmanuelle Seigner (Emanuel Senjė) užsipuolė Q. Tarantiną, kad jis kurdamas filmą nesikonsultavo su jos vyru, režisieriumi Romanu Polanski (Romanu Polanskiu), kurio nužudyta žmona Sharon Tate (Šeron Teit) atsidūrė filmo siužeto centre.

Pats Q. Tarantino, prieš 25 metus laimėjęs „Auksinę palmės šakelę“ už filmą „Bulvarinis skaitalas“ („Pulp Fiction“), pasiliko Kanuose, tuo pakurstydamas kalbas, kad režisierius nusitaikė į didįjį prizą.

Penktadienį Q. Tarantino atsiėmė specialų prizą, kurį pelnė juostoje vaidmenį atlikusi amerikiečių pitbulių veislės kalytė.

„Bent jau negrįšiu namo tuščiomis“, – pajuokavo Q. Tarantino atsiimdamas prizą.

Metas nugalėti moteriai?

Visgi yra galimybių, kad šį vakarą 40-metė prancūzė Celine Sciamma (Selin Skjama) įsiamžins istorijoje kaip antroji režisierė moteris, pelniusi „auksinę šakelę“. Pirmąja tapo režisierė Jane Campion (Džeinė Kampion), 1993 metais nugalėjusi su filmu „Fortepijonas“ („The Piano“).

Kaip ir pastarasis kūrinys, C. Sciamma filmas išsiskiria emociniu įtaigumu. Jame pasakojama jaudinanti lesbiečių meilės istorija.

Be to, kad pats filmas yra vertas pergalės, žiuri gali teigimai įvertinti tą aplinkybę, jog kuriant juostą dalyvavo trys moterys – amerikietė Kelly Reichardt (Kelė Reichardt), italė Alice Rohrwacher (Alis Rorvacher) ir Maimouna N'Diaye (Maimouna N'Daja) iš Burkina Faso.

Visgi varžybos yra įtemptos, o jose neketina pasiduoti ir Pietų Korėjos kino meistro Bong Joon-ho (Pong Džunho) filmas „Parazitas“ („Parasito“) – juodoji komedija, pasakojanti apie didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų režisieriaus gimtojoje Pietų Korėjoje.

Filmas gavo aukščiausią įvertinimą tarptautinių kritikų apklausoje ir nestipriai aplenkė P. Almodovaro juostą – 11 iš 15-os žurnalo „Film francais“ apklaustų Prancūzijos kino kritikų skyrė jam pirmąją vietą.

Nors puikūs vertinimai kursto režisieriaus viltis laimėti, visgi abejojama, ar dvejus metus iš eilės svarbiausias festivalio apdovanojimas bus skirtas panašios tematikos Azijos filmams. Pernai „Auksinę palmės šakelę“ pelnė japonų režisieriaus veterano Hirokazu Kore-edos (Hirokazu Koreedos) širdį veriantis filmas „Shoplifters“.

Tačiau jei Bong Joon-ho laimėtų, jis būtų pirmasis korėjietis pelnęs šį apdovanojimą.

Filmų svetainė „Indiewire“ tvirtina, kad koją tarp durų gali spėti įkišti ir kiti festivalio dalyviai, pavyzdžiui, Kanų debiutantas Ladjas Ly (Ladžas Li) nušvietęs neramių Prancūzijos priemiesčių gyvenimą filmu „Vargdieniai“ (Les Miserables), arba Mati Diop filmas „Atlantics“, pasakojantis apie senegaliečius migrantus.

M. Diop jau yra įrašiusi savo vardą į istoriją kaip pirmoji juodaodė režisierė, dalyvaujanti kovoje dėl prestižinio festivalio apdovanojimo. Vis dėlto debiutantai retai kada gauna pagrindinį renginio prizą.

Sirijos dokumentinio filmo pergalė

Nors sukviesti Kanų kino festivalio žiuri paprastai būna labai nelengva užduotis, šių metų teisėjų komisija gali pasigirti neeilinėmis asmenybėmis, pavyzdžiui, graikų režisieriumi Jorgu Lantimu (Yorgos Lanthimos, „Favoritė“) bei aistringuoju lenku Pawelu Pawlikowskiu (Pavelu Pavlikovskiu, „Šaltasis karas“).

Festivalio programoje dalyvaujant daugybei puikių filmų, kritikai gali pagrįstai tikėtis pergalės verto nugalėtojo.

Kita vertus, Kanų laimėtojai kartais paskelbiami tik susitarus dėl ne itin patogių kompromisų, o pats P. Almodovaras, kuris pirmininkavo vertintojų žiuri prieš dvejus metus, praėjusią savaitę pripažino, kad ne visada laimi daugiausia liaupsių sulaukę filmai.

Taip atsitiko ir 2016 metais, kai vokietės Maren Ade (Maren Adės) komiška drama „Tonis Erdmanas“ (Toni Erdmann) liko „tuščiomis rankomis“.

Šių metų festivalyje Brazilijos režisieriaus Karimo Ainouzo (Karimo Ainozo) filmas „Nematomas Euridikės Gusmaun gyvenimas“ („A vida invisivel de Euridice Gusmao“) laimėjo eksperimentinių filmų – „Ypatingojo žvilgsnio“ – kategorijoje.

Režisierius skyrė filmo, pasakojančio apie dviejų moterų kovą prieš 6–ojo dešimtmečio represijas, pergalę „viso pasaulio moterims“.

Specialų žiuri prizą pelnė katalonų režisieriaus Alberto Serra (Alberto Sieros) drama „Laisvė“ (Liberte).

Tuo metu Prancūzijos ir Italijos kilmės aktorė Chiara Mastroianni (Kiara Mastrojani), ekrano legendų Catherine Deneuve (Katrin Denev) ir Marcello Mastroianni (Marčelo Mastrojanio) dukra, laimėjo geriausios aktorės apdovanojimą už vaidybą Christophe'o Honore (Kristofo Onorė) filme „Stebuklingą naktį“ („Chambre 212“).

Geriausio dokumentinio filmo apdovanojimas atiteko sirės Waad al Kateab (Vad Kateb) filmui „Samai“. Ši juosta – tai jaunos moters meilės laiškas savo mažylei dukrai, žuvusiai nuo kulkos per Alepo apsiaustį.

   

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Antradienis, birželio 18

2019.06.18 16:13
Lietuvos politika 2019.06.18 16:13
2019.06.18 15:15
Užsienio naujienos 2019.06.18 15:15
2019.06.18 15:03
Lietuvos politika 2019.06.18 15:03
2019.06.18 13:32
Užsienio verslas 2019.06.18 13:32
2019.06.18 12:46
Įvairenybės, kultūra 2019.06.18 12:46
1 2 3 4 5