2018.12.18 12:43 |Kategorija:  Cover news with delay

Šiemetiniai rekordai – šimtmečiui skirtos dėlionės, paveikslai, vantos

Vilnius, gruodžio 18 d. (BNS). Šiemet registruoti rekordai daugiausia buvo skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, teigia agentūra „Factum“.

Anot jos pranešimo, liepą Kėdainių rajone, Liepų kaime, sukurta didžiausia – 100 kvadratinių metrų ploto – dėlionė. Prieš tai Vilniuje, Lukiškių aikštėje, sudėliotas didžiausios dėlionės herbas, jo Vytis buvo 5,12 metro aukščio ir 4,53 metro pločio.

Aukščiausias tūrinis ženklas – Gediminaičių stulpai – pastatyti aikštėje prie Mažeikių Kultūros rūmų vasario 16 dieną. Jis siekė 10,21 metro aukščio, buvo 13,08 metro ilgio ir 3,15 metro pločio.

Keli rekordai buvo susiję su valstybės vėliava. Ilgiausią – 382,3 metro ilgio – megztą tautinės vėliavos spalvų juostą pagamino Klaipėdos technologijų mokymo centro bendruomenė. Ilgiausią – 121 metro – kaišytinę vėliavą sukūrė Žiežmarių bendruomenė, ilgiausia – 10 metrų ilgio – popierinė vėliava padaryta Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos mokinių.

Šimtmečio proga be dėmesio neliko ir valstybės himnas. Didžiausiu drožinėtu skulptūriniu himnu pripažintas iš ąžuolų skaptuotas Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ tekstas. Jį sudėliojus be tarpų, drožinys būtų 81,92 metro ilgio. Jį padarė 18 tautodailininkų.

Liepą Kaune iš Nemuno salos pakilo šimtas oro balionų. Keturi akrobatinių skrydžių pilotai keturiais lėktuvais valstybės atkūrimo šimtmečio proga rugpjūtį Alytuje praskrido po Baltosios rožės tiltu per Nemuną. Tai buvo didžiausia po vienaarkiu tiltu praskridusi lėktuvų grupė.

Šiaulių kariniame aerodrome surengtas masiškiausiame parašiutininkų šuolis. Jame dalyvavo 101 parašiutininkas.

Be kitų, į rekordų knygą pateko ir Panevėžyje, Alfonso Lipniūno progimnazijoje, surengta šventė „100 dainų Lietuvai“. Dainuodami šimto lietuvių liaudies dainų posmus, mokiniai atliko ilgiausiai – 2 valandas – trukusią liaudies dainų pynę.

Vilkaviškietė Aldona Virbickienė šimtmečiui skyrė kryželiu išsiuvinėtą didžiausią su daugiausia kryželių paveikslą „Graži mūsų Lietuva. Liškiavos bažnyčia“. Naisių mezgėjų klubo narės vąšeliu nunėrė didžiausią žemėlapį. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai ir dėstytojai sudėjo didžiausią puodelių mozaiką, vaizduojančią oficialių šimtmečio ženklą.

Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijos stadione buvo susirinkę daugiausia – 1108 – žmonės, mūvintys įvairiais raštais margintas megztas pirštines.

Pirtininkas Renatas Žvaliauskas iš Alytaus rajono per Pirties dienos šventę Ukmergėje surišo daugiausia – 100 skirtingų vantų, panaudojęs 60 skirtingų augalų.

Tai tik dalis šiemet registruotų rekordų, paprastai jų per metus registruojama 120-150.

politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius

 

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Sekmadienis, kovo 24

2019.03.24 20:18
Lietuvos politika 2019.03.24 20:18
2019.03.24 17:42
Užsienio naujienos 2019.03.24 17:42
2019.03.24 17:00
Užsienio naujienos 2019.03.24 17:00
2019.03.24 16:00
Užsienio naujienos 2019.03.24 16:00
2019.03.24 15:33
Užsienio naujienos 2019.03.24 15:33
2019.03.24 13:59
Užsienio naujienos 2019.03.24 13:59
1 2 3 4 5