Sinchronizavimo projektas turėtų kainuoti iki 1 mlrd. eurų (papildytas)

papildymai visame tekste 

Vilnius, birželio 29 d. (BNS). Baltijos elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektas kainuos iki 1 mlrd. eurų, didžiąją projekto dalį turėtų finansuoti Europos Sąjunga.

Greta dabartinės jungties su Lenkija „LitPol Link“ planuojama jūrinė nuolatinės srovės jungtis bus modeliuojama remiantis jungties su Švedija „NordBalt“ pavyzdžiu, ir tai bus tik vienas iš kelių artimiausiu metu numatytų uždavinių, teigia už projektą atsakingos institucijos. 

Projektas – milijardo eurų ribose

„Kalbame apie milijardą eurų apytiksliai. Siekiama turėti kiek įmanoma optimizuotą skaičių (...) Iš esmės, visas sinchronizacijos projektų paketas Lietuvai, kalbant apie mūsų indėlį, kainuos ne daugiau negu viena „NordBalt“ jungtis, kurią mes esame įgyvendinę, – čia kad palygintume mastelį“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Elektros ir dujų perdavimo įmonių grupės „Epso-G“ infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis tikisi, kad sinchronizavimo projektui pavyks užtikrinti daugiau kaip tris ketvirtadalius Europos Sąjungos finansavimo. Jo teigimu, pirmasis sinchronizavimo etapas turėtų kainuoti apie 445 mln. eurų, Lietuvos dalis siektų 167 mln. eurų.  

„Mūsų siekis paramos intensyvumą užsitikrinti 75 proc., bet tyliai svajojame apie 85 proc., teorinė tokia galimybė yra (...) Bendra sinchronizacijos kaina arba biudžetas yra apie 1 mlrd. eurų. Jungtinių tyrimų centro išvadose yra intervalas nuo 770 iki 960 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje sakė R. Štilinis. 

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, kad jūrinė jungtis su Lenkija bus ypač moderni. 

„Dar daug reikia įvairiausių tyrimų, bet tai turėtų būti technologiškai moderniausia jungtis, labai panaši į „NordBalt“. Konkreti trasa paaiškės po dugno tyrimo. Kaip pavyzdžiu remiamės „NordBalt“. Jo kaina buvo 550 mln. eurų su keitikliais“, – spaudos konferencijoje sakė D. Virbickas. 

D. Virbickas BNS patikslino, kad jūrinės jungties galia dar bus vertinama, „bet ji tikrai nebus didesnė negu „NordBalt“, kurios galia yra 700 MW“. 

Kelias į energetinį savarankiškumą

Ketvirtadienį Briuselyje Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai pasirašius politinį susitarimą dėl sinchronizavimo projekto iki 2025 metų, ministras Ž. Vaičiūnas pakartojo, kad susitarimas yra istorinis. 

„Ką esame pasiekę narystę ES, NATO – tai yra politinio, ekonominio saugumo garantai. Deja, energetikoje to nesame pasiekę. Ir neturime to jausmo būti energetiškai nepriklausomi (...) Iš esmės mūsų elektros sistema buvo nuo pat Lietuvos ir Baltijos šalių okupacijos buvo priklausoma IPS/UPS sistemai, kuomet ji sukurta 1945 metais“, – konferencijoje kalbėjo Ž. Vaičiūnas. 

Pasak ministro, politinis susitarimas susitarimas išsprendžia ir anksčiau ginčų kėlusius klausimus dėl terminų.

„Pirmas dalykas, iki šiol neturėjome tokio lygio, svarbos susitarimo. (...) Antras dalykas, yra įtvirtinta sinchronizacijos data. Mums nėra naujiena 2025 metai, bet šiuo susitarimu tas tikslas įtvirtinamas. Tai svarbus signalas, nes 2013 metais vykusios EURUBY (ES, Rusijos ir Baltarusijos – BNS) derybos nutrūko būtent dėl tos priežasties, kad Baltijos šalys nebuvo apsisprendusios, kada turi įvykti desinchronizacija ir sinchronizacija“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

Ministro teigimu, svarbu ir tai, kad susitarime aiškiai įtvirtintas sinchronizavimo per Lenkiją scenarijus. Numatoma, kad bus naudojama dabartinė „LitPol Link“ dvigrandė jungtis (AC, kintamos srovės) ir papildoma jūrinė, asinchroninė jungtis (DC, nuolatinės srovės). Techninių sprendimų sąrašas turi būti detalizuotas iki šių metų rugpjūčio 30 dienos. 

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė turėtų patvirtinti techninius sprendimus dėl sutarto scenarijaus, o rugsėjo mėnesį Lenkija kartu su Baltijos šalimis pateiks prisijungimo paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai ENTSO-E. Paraiška ENTSO-E turi būti pateikta iki rugsėjo 21 dienos – tai yra formali kontintentinės Europos tinklų (KET) plėtros į Baltijos šalis pradžia. 

„Kitas svarbus dalykas yra suspenduotos EURUBY derybos. Tai šiuo susitarimu Europos Komisija kviečia inicijuoti diskusiją su Rusija ir Baltarusija dėl desinchronizacijos. Susitarime aiškiai sudėti parametrai, kokie yra Baltijos šalių interesai ir raudonos linijos. Pasakoma, kad Kaliningradas negali būti sinchroniškai prijungtas prie Baltijos šalių “, – teigia Ž. Vaičiūnas. 

Perspektyvoje – finansavimo klausimai ir techniniai projektai 

„Epso-G“ infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis teigė, kad iki šių metų spalio 11 dienos Baltijos perdavimo sistemos operatoriai pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) finansavimui užtikrinti. 

„Jokiais būdais negalime praleisti ir nespėti į šitą paraiškų pateikimo terminą (...) Iki 2019 metų pirmojo ketvirčio, tiksliau, vasario mėnesio, Europos Komisija jau turėtų priimti sprendimą dėl sinchronizacijos pirmojo etapo CEF finansavimo. Tikimės, be abejo, kad sprendimas bus teigiamas (...) Antrasis etapas bus desinchronizacijos diskusija ir rezultatas (...) Trečiasis etapas, kuomet turėsime visus techninius sprendimus po ENTSO-E sąlygų išdavimo. Tikimės, kad finansavimas bus užtikrintas maksimalus“, – artimiausius projekto planus komentavo R. Štilinis. 

Pasak „Litgrid“ vadovo D. Virbicko, nuo 2010 iki 2015 metų įgyvendinti 4 sinchronizavimui svarbūs projektai, tarp jų – „NordBalt“ „LitPol Link“.

„Septyni projektai jau šiandien vyksta: Kruonis-Alytus – baigiamoji stadija, taip pat turime Pagėgiai-Bitėnai 110 kV liniją labai svarbią pasienyje su Kaliningradu (...). Po to, kai pasirašėme (politinį – BNS) susitarimą, turime ant stalo dar 9 projektus, tai jau minėta DC (nuolatinės srovės jūrinė – BNS) jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (...) statysime naują liniją tarp Šiaulių ir Panevėžio“, – artimiausius projektus vardijo D. Virbickas. 

2019 metų birželį Baltijos šalys numačiusios atlikti elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. 

Politinį susitarimą ketvirtadienį, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Autorius: Vytautas Budzinauskas

[email protected], +370 5 205 8519 – Verslo naujienų skyrius