Merkel ragina ES apriboti finansavimą deryboms dėl Turkijos narystės

Briuselis, spalio 20 d. (AFP-BNS). Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį vadovavo raginimams sumažinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas deryboms dėl Turkijos narystės Bendrijoje.

Šis pareiškimas akivaizdžiai žymi ES nepasitenkinimą Ankaros vykdomomis griežtomis priemonėmis po pernai Turkijoje nesėkmingai mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Tęsiantis aštriems nesutarimams tarp Berlyno ir Ankaros įtakingoji Vokietijos lyderė, atvykusi į Bendrijos viršūnių susitikimą Briuselyje, pareiškė, kad Europos Sąjungai svarbu veikti vieningai ir gintis savo vertybes.

Turkija, kurios prašymas leisti įstoti į ES yra faktiškai įšaldytas, sukėlė nerimo Europos lyderiams savo griežtais veiksmais po pernykščio mėginimo nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).

Po nesėkmingo pučo suimti jau per 50 tūkst. žmonių, tarp jų keli Vokietijos piliečiai. Šiuos masinius areštus Berlynas griežtai kritikavo.

„Ketinu siekti, kad mūsų teikiamas pasirengimo ES narystei finansavimas būtų sumažintas“, – sakė A.Merkel ir pridūrė, kad jos „centrinis reikalavimas“ – jog blokas šiuo klausimu būtų vieningas.

„Įstatymų viršenybės pokyčiai Turkijoje, mūsų nuomone, juda bloga kryptimi. Dėl mums kyla didelių nuogąstavimų – ir ne vien dėl to, kad buvo suimta daug vokiečių“, – pabrėžė kanclerė.

Per neseniai vykusią savo perrinkimo kampaniją A.Merkel sukėlė šurmulį pažadėjusi siekti įtikinti ES lyderius nutraukti Turkijos stojimo procesą.

Kitos ES šalys laikėsi atsargesnės pozicijos ir pabrėžė, kad Turkija atlieka itin svarbų vaidmenį sprendžiant migracijos krizę bei kovojant su džihadistais.

Vis dėlto per ketvirtadienį prasidėjusį susitikimą kai kurie kiti lyderiai irgi kritikavo Turkiją. Belgijos ministras pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė, kad Ankaros narystės pastangos yra „įšaldytos – mirtinai“.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) sakė, kad Turkija tebėra „labai toli nuo narystės ir ten liks“. Kita vertus, tiek Belgijos, tiek Olandijos lyderiai ragino „perorientuoti“ lėšas, o ne jas įšaldyti.

M.Rutte pažymėjo, kad reikėtų siekti, „jog šie pinigai būtų nukreipti nuo vyriausybės į kitas sritis, tokias kaip migracija ir turkų labdaros organizacijos“.

ES narės laukia Europos Komisijos įvertinimo dėl Turkijai skiriamo finansavimo, nors jau dabar jo didžioji dalis atitenka nevyriausybinėms organizacijos arba projektams. Planuojama, kad Komisijos ataskaita bus paskelbta ateinančių metų pradžioje.

2014–2020 metais Europa suplanavusi Turkijos pasirengimo stojimui į ES procesui skirti 4,45 mlrd. eurų, bet kol kas asignuota tik 360 mln. eurų.

[email protected], +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius