Kokį poveikį „Bayer“ ir „Monsanto“ sandoris padarys darbuotojams, ūkininkams, investuotojams?

Frankfurtas, gegužės 24 d. (AP-BNS). Vokietijos „Bayer“ nori įsigyti „Monsanto“ už 62 mlrd. JAV dolerių ir savo chemikalų ir vaistų gamybos verslą sujungti su JAV įmonės sėklų ir herbicidų gamybos verslu.

Įgyvendinus šį sandorį, būtų sukurtas pasaulinis žemės ūkio technologijų milžinas, kuris, tiekdamas sėklas ir pesticidus, darytų poveikį didelei maisto gamybos pasaulyje daliai.

Šiek tiek informacijos apie sandorį ir apie tai, kokį poveikį jis padarytų ūkininkams, darbuotojams, vartotojams ir investuotojams.

Klausimas: Kas ką nori įsigyti?

Atsakymas: „Bayer“ siūlo įsigyti „Monsanto“, kuri gamina vaisių, daržovių, kukurūzų, sojos pupelių ir medvilnės sėklas, taip pat herbicidą „Roundup“. Įmonė visame pasaulyje turi daugiau kaip 21 tūkst. darbuotojų, iš jų maždaug pusė dirba JAV.

„Bayer“, kurios būstinė įsikūrusi Vokietijos Leverkuzeno mieste, pasaulyje turi apie 117 tūkst. darbuotojų. Įmonė gamina farmacijos produktus, nereceptinius vaistus, tokius kaip „Alka-Seltzer“, ir žemės ūkyje naudojamus chemikalus.

„Bayer“ pirmadienį pareiškė, kad pagal pasiūlymą, kuriame visą sumą numatoma sumokėti grynaisiais, „Monsanto“ akcijos vertė siekia 122 JAV dolerius ir yra didesnė negu praėjusio penktadienio biržos prekybos sesijos pabaigoje, kuomet JAV įmonės akcijos kursas siekė 101,52 JAV dolerio, bei 37 proc. didesnė negu gegužės 9 dieną, tai yra, likus dienai prieš tai, kai „Bayer“ raštu pateikė „Monsanto“ savo pasiūlymą.

Klausimas: kodėl „Bayer“ norėtų įsigyti „Monsanto“?

Atsakymas: įgyvendinus sandorį, būtų sukurta didžiausia pasaulyje sėklų ir žemės ūkyje naudojamų chemikalų įmonė, užimsianti stiprias pozicijas JAV, Europos ir Azijos rinkose.

Pasak „Bayer“, sujungus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumus, taip pat gamybos linijas, įmonės kartu bus vertos daugiau negu pavieniui. Susijungusioji įmonė uždirbs didesnį pelną, o pašalinus sutampančias funkcijas ir pridėtines išlaidas, kasmet sutaupys po 1,5 mlrd. JAV dolerių.

Taip pat bus sustiprintos pozicijos atskiruose regionuose, nes „Monsanto“ užima didelę rinkos dalį JAV, o „Bayer“ stipresnes pozicijas turi Europos ir Azijos rinkose.

Pasak „Bayer“, siekiant tenkinti gyventojų, kurių vis daugėja, maisto poreikius, pasauliui reikia produktyvesnio žemės ūkio. „Monsanto“ teigia, jog „Bayer“ pateiktą pasiūlymą svarsto.

Klausimas: tai kodėl investuotojai nusiteikę skeptiškai? Pirmadienį „Bayer“ akcijų kursas smuko 5,7 proc., o nuo to laiko, kai įmonė patvirtino besideranti su „Monsanto“, – 12,5 procento.

Atsakymas: viena priežastis yra ta, kad dalis sumos bus sumokėta įplaukomis iš naujų akcijų pardavimo. Akcininkams arba teks investuoti į naujas akcijas, arba susitaikyti su tuo, kad jiems tenkanti pelno dalis sumažės, nes sumažės ir jų valdomi įmonės akcijų paketai.

Yra ir kita priežastis: kai kurie investuotojai galėjo įsigyti „Bayer“ akcijų dėl to, kad įmonė daugiausia dėmesio skiria farmacijos produktams, tad galbūt galimybė gauti sėklų įmonės akcijų paketą jiems gali neatrodyti itin patraukli.

Klausimas: kodėl tai yra problema?

Atsakymas: įmonė, kurios struktūra yra sudėtingesnė ir kurios veikla apima daugiau sričių, biržoje gali kainuoti mažiau negu įmonė, daugiausia dėmesio skirianti konkrečiai sričiai. „Matome, kad didesnių įmonių ir labiau diversifikuotų įmonių vertė biržoje būna mažesnė negu atskirų itin specializuotų įmonių“, – sako Frankfurto finansų ir verslo vadybos mokyklos finansų profesorius ir susijungimų bei įsigijimų ekspertas Michaelis Grotė. „Apskritai rinkos dalyviai mano, kad kuo labiau diversifikuota yra įmonė, tuo sunkiau ją valdyti.“

Tačiau svarbus ir kitas aspektas. Tai, kad perkamas su pagrindine veikla nesusijęs verslas, rinkoje galėtų būti suprasta kaip ženklas, kad esama įmonės veikla yra „mažiau pelninga“, aiškina M. Grotė.

Jo teigimu, „Bayer“ akcijų kursas krito 12 proc. ir šis kritimas yra didesnis, palyginti su įprastu 4–5 proc. smukimu, kuris paprastai stebimas po paskelbimo apie perėmimą.

Klausimas: ar yra dar kokių priežasčių?

Atsakymas: taip. Yra žmonių, kuriems nepatinka, kad „Monsanto“ prekiauja genetiškai modifikuotų augalų sėklomis. Kai kurios šalys blokuoja prekybą tokiomis sėklomis, kurios kelia nerimą kai kuriems vartotojams ir prieš kurias kovoja aplinkosaugos aktyvistai.

„Bayer“ vadovui Werneriui Baumannui (Verneriui Baumanui) sandorio pranašumai, matyt, pasirodė svaresni negu jo trūkumai. Tačiau „sudėjus pliusus ir minusus, rezultatas vis vien yra neigiamas“, sako M. Grotė.

Klausimas: ar tai reiškia, kad „Bayer“ dabar bandys genetiškai modifikuotomis „Monsanto“ augalų sėklomis prekiauti Europoje?

Atsakymas: greičiausiai ne. Politinis pasipriešinimas genetiškai modifikuotiems pasėliams Europoje tebėra didelis. „Monsanto“ čia leista prekiauti tik vienu produktu – viena kenkėjams atsparia kukurūzų rūšimi. Prašymų leisti prekiauti kitais produktais įmonė atsisakė, nes Europos pareigūnai jų nepatenkino, nors Europos maisto saugos tarnyba dėl kai kurių iš tų produktų buvo paskelbusi teigiamas mokslines nuomones.

„Visa ši diskusija yra politinė ir artimiausiu metu jokių pokyčių nesitikime“, – pareiškė „Bayer“ augalininkystės produktų padalinio vadovas Liamas Condonas (Lijamas Kondonas).

Klausimas: kas bus su „Monsanto“ dirbančiais žmonėmis?

Atsakymas: „Bayer“ teigia, jog sujungto sėklų verslo pagrindinis biuras įsikurs Sent Luise – „Monsanto“ būstinės mieste.

Tačiau siekiant santaupų, apie kurias buvo skelbta, kai kurių darbo vietų laikui bėgant greičiausiai bus atsisakyta, sako M. Grotė.

Šiuo klausimu nekalba nė viena iš įmonių. Tačiau „Bayer“ finansų direktorius Johannesas Dietschas (Johanesas Dičas) nurodė dvi sritis, kuriose galima tikėtis sinergijos, – rinkodarą ir mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą.

Klausimas: o kas bus su „Monsanto“ būstinės darbuotojais?

Atsakymas: per kelerius pastaruosius metus Sent Luiso regionas dėl susijungimų prarado kelias kitas įmonių būstines.

„Monsanto“ būstinė ir jos mokslinių tyrimų centras įsikūrę Sent Luiso priemiesčiuose. Iš viso Sent Luiso regione įmonė turi daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų.

Savo būstines Sent Luise kadaise turėjo kelios „Fortune 500“ sąrašo įmonės, tačiau dėl pastaraisiais metais vykusių susijungimo sandorių padėtis pasikeitė. Skaudžiausia verslo netektis buvo 2008 metais, kai Belgijos „InBev“ įsigijo „Anheuser-Busch“ – su Sent Luisu nuo seno sietą alaus gamintoją.

Klausimas: koks bus šio sandorio poveikis ūkininkams?

Atsakymas: „Bayer“ sako, kad įmonės klientams bus pasiūlytas platesnis produktų, tokių kaip sėklos ir pesticidai, kurie naudojami kartu yra veiksmingesni, asortimentas. Dėl naujų produktų ir inovacijų didės kiekiai, kuriuos ūkininkai galės užauginti konkrečiuose plotuose. L. Condonas sako, jog „tai, ką mes bandome padaryti, yra padidinti ūkininkų derlių“.

Tačiau kyla klausimas, ar tik įmonė neužims tokios dominuojančios padėties, kad galėtų didinti kainas.

Pasak tyrimų įmonės „Warburg Research“ analitiko Ulricho Huwaldo (Ulricho Huvaldo), susijungusioji įmonė kontroliuos 28 proc. pasaulio pesticidų rinkos ir užims „stiprias pozicijas“ JAV kukurūzų ir sojos pupelių sėklų rinkoje. Konkurencijos reguliavimo institucijos kruopščiai išnagrinės šį sandorį ir jo poveikį konkurencijai.

„Stambūs žaidėjai turi tam tikras galimybes nustatyti aukštesnes kainas“, sako M. Grotė. Tačiau, anot jo, šiuo metu yra neįmanoma nustatyti, kokį poveikį šis susijungimas galėtų padaryti ūkininkų mokamoms kainoms.

[email protected], +370 5 205 8514 - Užsienio verslo naujienų skyrius