BNS app
 
 
 
2023.06.02 12:33 |Kategorija:  Cover news
Irmantas Gelūnas/BNS nuotr.

Gavę rinkėjų mandatą politikai turi dirbti toliau, sako V. Landsbergis (papildytas)

naujos nuo 4 pastraipos

Vilnius, birželio 2 d. (BNS). Gavę rinkėjų mandatą politikai turi dirbti dirbti toliau, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, reaguodamas į partiečių pasiūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

„Svarbiausiosios, pakankamai išmintingos ir darbingos posąjūdinės partijos ritualinis susideginimas rinkos aikštėje, tikintis tuo atpirkti visuotinę nuodėmę, nepadės Lietuvai staigiuoju būdu, tik pablogins padėtį. Džiugins mūsų nedraugus“, – penktadienį feisbuke kreipdamasis į partiečius rašė jis.

„Gavusieji piliečių mandatą dirbti bendram tautos reikalui turi dirbti“, – pridūrė profesorius.

Jis sakė besitikintis, kad savivaldos įstatymų bei reguliavimų pertvarka padės visiems žengti teisingesniu keliu, tačiau pridūrė, kad „reikia pertvarkyti ir savo vidinį įstatymą, elgesio normas.“

„Politechnologiniai argumentai – darom, kaip dabartinėje padėtyje atrodo mums naudingiau – netikęs kampas. Ne mūsų“, – rašė V. Landsbergis.

Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas. Atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos.

„Ir dabar svarbiausias elgesio motyvas – atidedant skubių pasileidimo bei rinkimų siūlymą mėnesiams arba metams – turėtų būti: kaip mūsų šaliai jos pačios viduje ir audringoje tarptautinėje padėtyje geriau, saugiau“, – pridūrė profesorius.

Ketvirtadienį atšaukti sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų partijos vadovybę paragino TS-LKD Palangos skyriaus pirmininkas, kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Tuo metu partijos Vilniaus Naujamiesčio skyrius inicijuotą prašymą dėl skubaus partijos tarybos sušaukimo šiuo klausimu.

Valdantieji konservatoriai praėjusią savaitę registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų rugsėjo 10 dieną, argumentuodami būtinybe perkrauti politinę sistemą.

Tokį sprendimą TS-LKD prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins. Tai reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą.

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, birželio 02

2023.06.02 18:05
Užsienio naujienos 2023.06.02 18:05
2023.06.02 15:21
Užsienio naujienos 2023.06.02 15:21
2023.06.02 13:19
Užsienio naujienos 2023.06.02 13:19
2023.06.02 11:53
Užsienio naujienos 2023.06.02 11:53
 
2023.05.25 12:00 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2023-05-25

Dabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs Rusijos centrinio banko po 1991 metų vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istorijoje, ir už jį susitraukus santaupoms sumokėjo rusai.

Šiuo metu vyksta kitas – praktinės geopolitikos – kursas. Vienas iš modulių skirtas laikui. Ar turėtumėte tiekti ginklus apgultai sąjungininkei anksčiau, ar vėliau? Kitame modulyje kalbama apie rizikos valdymą. Jūsų priešininkė yra branduolinė supervalstybė: kiek protinga ją provokuoti?

Studentai yra tarptautiniai, ir jų požiūris skiriasi. Tie, kurie neseniai patyrė užsienio okupaciją ir didžiųjų šalių imperializmą, mano, kad mažiausiai rizikinga būtų gausiai ir greitai tiekti ginklus. Dalyviai iš didesnių, turtingesnių ir saugesnių šalių dažniausiai labiau nerimauja dėl eskalacijos.

Tokie skirtumai būtų priimtini klasėje. Tačiau tai yra realus gyvenimas. Studentai yra sprendimus priimantys asmenys NATO šalyse. O sąskaitą už jų studijas krauju ir ašaromis apmoka Ukrainos žmonės.

Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti J. Bideno administracijos sprendimą leisti sąjungininkams tiekti Ukrainai karinius lėktuvus F-16. Dar prieš kelis mėnesius Baltųjų rūmų pareigūnai – ir pats prezidentas – kategoriškai atmetė tokią galimybę kaip pernelyg rizikingą. Nuo to laiko mažai kas pasikeitė, išskyrus politiką. JAV pareigūnai gal ir nenorėtų to pripažinti, bet dabar jie supranta, kad jų ankstesnės abejonės buvo klaidingos. Ukraina turi realią galimybę laimėti, todėl pagalba nėra bergždžia. Kaip tik tokie yra Rusijos branduoliniai blevyzgojimai. O Kinijos vadovybė neketina atsakyti tiekdama Kremliui iš esmės padėtį keičiančią pagalbą. Kitoms šalims tai pavyko pastebėti jau prieš mėnesių mėnesius. Baltieji rūmai tai ima suprasti tik dabar.

Ukrainiečiai nesiskųs, kaip nesiskundė dėl vėlavimo tiekti tankus, oro gynybos sistemas ar šaudmenis. Geriau vėliau nei niekada. Bet dar geriau nevėluoti visai. Kovų užgrūdinti Ukrainos naikintuvų pilotai gali stulbinamai greitai išmokti valdyti F-16 – per kelis mėnesius, o ne per porą metų. Jei NATO sąjungininkai lėktuvus suteiks artimiausiomis dienomis, tai reiškia, kad jie gali būti naudojami jau spalio mėnesį. Tačiau tai bus per vėlu, kad būsimas puolimas įgautų galbūt lemiamą pranašumą. Per vėlu išgelbėti Bachmutą. Per vėlu išgelbėti civilinės infrastruktūros objektus, kuriems Rusija smogė pastaraisiais mėnesiais. Per vėlu išgelbėti ukrainiečių pilotų, kurie buvo numušti skraidydami pasenusiais orlaiviais, gyvybes.

Jei Baltieji rūmai prieš pusmetį, o dar geriau – anksčiau, būtų buvę ryžtingesni, Ukraina dabar turėtų bauginamą karinį pranašumą. Tai ne tik būtų pakeitę žemėlapį. Tai būtų išgelbėję gyvybes.

Vėlavimas tiekti ginklus taip pat gali sukurti problemų, kurių kaip tik siekiama išvengti. Jei NATO šalys prieš pusantrų metų būtų suteikusios Ukrainai bent dalelę tos karinės, ekonominės ir kitokios paramos, kurią jos teikia dabar, didelio masto karo veiksmų protrūkis 2022 metų vasarį būtų buvęs daug mažiau tikėtinas, o jo kaina – daug mažesnė.

Semestras dar nesibaigė. Paskutinis modulis – apie pergalės teorijas. Ar pakanka Ukrainai laimėti karinį pranašumą ir užsitikrinti garbingą teritorinį susitarimą derybose, neišvengiamai vyksiančiose vėliau? O gal būsimai taikai ir saugumui gyvybiškai svarbu, kad Rusija pralaimėtų labai aiškiai, net žeminamai? Studentai, kaip ir anksčiau, aktyviai diskutuos šiuo klausimu. O ukrainiečiai kantriai ir dėkingai apmokės sąskaitą. Jie neturi pasirinkimo. Istorikai gali būti mažiau atlaidūs.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: