2022.06.24 12:02 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Dauguma pasieniečių automatinių ginklų neatitinka NATO standartų, trūksta liemenių, šalmų

Vilnius, birželio 24 d. (BNS). Dauguma pasieniečių automatinių ginklų neatitinka NATO standartų, pareigūnams taip pat trūksta neperšaunamų liemenių ir šalmų.

Kaip BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, visi pasienio pareigūnai turi priskirtus pistoletus ir automatinius šautuvus, tačiau NATO standartus atitinkantys automatiniai ginklai sudaro mažąją jų dalį.

Jis teigė negalintis pasakyti tikslių skaičių, nes šie duomenys yra „neskelbiami ir sudaro valstybės bei tarnybos paslaptį“.

„Iki metų pabaigos turėsime maždaug 50 proc. automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus“, – teigė V. Mačaitis.

VSAT taip pat nurodo, kad turimas šalmų ir liemenių kiekis nėra pakankamas.

„Tačiau čia reikėtų pabrėžti kelis svarbius faktorius. Kasdieninėje įprastoje VSAT veikloje pareigūnams nebuvo ir nėra poreikio dėvėti šalmų ar neperšaunamų liemenių. Visa ši ekipuotė tik mažintų pareigūnų mobilumą. (...) Minėta ekipuote pilnai aprūpinti yra tik VSAT Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnai“, – rašoma atsakymuose BNS.

Profsąjungos skundai

Kaip BNS teigė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės pavaduotojas Rimantas Liepa, šiuo metu pasieniečiai turi „tik kelis šimtus automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus“.

„Iš esmės dabar vienintelis apginklavimas – pistoletai, atitinkantys NATO standartus ir likučiai kalašnikovų, – teigė profsąjungos atstovas. – Ta problema jau antri metai tęsiasi.“

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodo, kad ši problema yra žinoma, o „prieš metus suderintas sprendimas skirti papildomą finansavimą kariuomenei ginklų įsigijimui ir jų perdavimui VSAT“.

„Kariuomenė perduos NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų. Šiuo metu vyksta viešasis pirkimas. Tiksli ginklų perdavimo data nėra žinoma, tikimasi, jog tai bus padaryta iki šių metų pabaigos“, – teigiama komentare BNS.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas anksčiau buvo atskleidęs, kad už šią sumą pasieniečiai turėtų gauti apie 1,7 tūkst. automatinių ginklų.

Vis dėlto R. Liepos teigimu, VRM sprendimai – uždelsti.

„Su tendencija, kad dabar visa gamyba vėluoja, nėra aišku, kada bus tie ginklai ir šaudmenys pilnai pristatyti. Grėsmės yra šiandien, jos jau vakar buvo, bet apie tai niekas nekalba“, – sakė profsąjungos atstovas.

„Esame krašto apsaugos sudėty karo atveju. Koks mūsų pasirengimas, išskyrus moralinį, priesaiką? Ginkluotės neturime jokios, būkime atvirti. Tai, ką turime, yra ašaros“, – pridūrė jis.

Pokalbiai su opozicija

Savo susirūpinimu profsąjunga pasidalijo su opozicijoje esančiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais.

„Jie pateikė, galima sakyti, skandalingą informaciją, kad mūsų pasieniečiai yra visiškai nepasirengę apginti mūsų valstybę. (...) VSAT pareigūnai yra gavę tik 200 automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus, ir visiškai be šovinių“, – praėjusią savaitę parlamente sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Minėtą skaičių automatinių šautuvų pernai pasieniečiams pranešė perdavusi Lietuvos kariuomenė, tačiau VSAT pabrėžia, kad šiuo metu NATO standartus atitinkančių automatinių ginklų yra daugiau, tik jų skaičiaus nurodyti neleidžia teisės aktai.

Parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žurnalistams teigė sutinkantis, kad greitas aprūpinimas modernia ginkluote yra „probleminis taškas“, nes „ginklų pramonė nespėja suktis“.

„Bet tai, ko nepadarėme per dešimtmetį, galų gale padarome, ir mūsų pasienis turės modernius ginklus. Aišku, norėtųsi greičiau“, – sakė valdančiųjų politikas.

Savo ruožtu Nacionalinio pareigūnų profesinio susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas sukritikavo kolegų skundus opozicijai. Pasak jo, profesinės sąjungos „neturi kištis į nacionalinio saugumo reikalus ir skaičiuoti ginklų“.

„Man ir mūsų profesinei sąjungai tai yra nepriimtina. Yra Nacionalinio saugumo komitetas, į kurį gali profesinė sąjunga kreiptis, ne viešai, – kalbėjo S. Džiautas. – Pernelyg pavojingas žaidimas, kada žaidžiama nacionalinio saugumo klausimais.“

Moderniai amunicijai reikėtų 20 mln. eurų

Neminint konkrečių skaičių, VSAT nurodė arsenale turinti pistoletų „Glock“, „ČZ 75“, „Walther P99“, automatinių Kalašnikovo sistemos šautuvų, taip pat šturmo karabinų „Heckler & Koch G36“, pistoletų kulkosvaidžių „Heckler & Koch MP5“, lygiavamzdžių šautuvų „Benelli“ ir „Winchester“.

Be kita ko, tarnybos arsenale yra sunkiųjų kulkosvaidžių bei snaiperinių šautuvų.

Anksčiau VSAT vadas R. Liubajevas yra sakęs, kad modernizuoti pasienio pareigūnų amuniciją reikėtų apie 20 mln. eurų, tačiau tai apima ir ginklus, ir kitas priemones. Tą šią savaitę patvirtino ir jo pavaduotojas.

„Panašiai tokios sumos ir reikėtų. Galbūt jau galima būtų išminusuoti tuos 3,5 mln., kur automatiniams šautuvams skirti“, – tvirtino V. Mačaitis.

VRM savo ruožtu teigia, kad pasieniečių darbo sąlygos nuosekliai gerinamos: VSAT biudžetas yra gerokai išaugęs – nuo 74,8 mln. eurų 2019 metais iki 98 mln. eurų šiemet. Be to, vidurinės grandies pasienio pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ 2022 metais siekia 1376 eurus.

„A. Bilotaitė sudarė darbo grupę, kuri parengė vidaus reikalų statutinių pareigūnų karinio aprūpinimo standarto projektą. Atsižvelgiant į pasikeitusį grėsmių intensyvumą regione ir agresijos prieš Ukrainą pamokas, naujas standartas padės sudaryti prielaidas geriau pareigūnams patiems apsisaugoti ir apsaugoti gyventojus“, – teigia ministerija.

Lietuvos pasienyje iš viso tarnauja daugiau kaip 3 tūkst. pareigūnų.

Autorius Augustas Stankevičius

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, birželio 24

2022.06.24 15:31
Užsienio naujienos 2022.06.24 15:31
2022.06.24 13:28
Užsienio naujienos 2022.06.24 13:28
2022.06.24 12:44
Užsienio naujienos 2022.06.24 12:44
2022.06.24 11:49
Užsienio naujienos 2022.06.24 11:49
2022.06.24 10:06
Užsienio naujienos 2022.06.24 10:06
2022.06.24 08:22
Užsienio naujienos 2022.06.24 08:22
2022.06.24 07:21
Kriminalai 2022.06.24 07:21
 
2022.06.14 11:45 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: istorijos pamokos - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-06-14

Paaiškinkite 1634 metų Polianovkos taikos svarbą. Kas 1704 metais įvyko Narvoje? Kas Maskvoje 1920-aisiais pasirašė taikos sutartį ir kodėl tai svarbu dabar?

Tai – ne istorijos egzamino klausimai. Tai yra aktualūs nacionalinio saugumo klausimai, turintys įtakos taikai ir karui Europoje. Jie rodo, kad Kremliaus imperialistinis mąstymas neapsiriboja vien Ukraina. Rusija siekia atkurti savo įtakos sferą remdamasi pusiau mistiniu istoriniu mandatu. Dėl to turėtų nerimauti visos Rusijos kaimynės. Taip pat turėtų nerimauti ir jų sąjungininkės.

Birželio 9 dieną, kai buvo minimos 350-osios Petro Didžiojo gimimo metinės, kalbėdamas studentams Maskvoje Vladimiras Putinas su šypsenėle pasakė, kad jo „likimas“ – „grąžinti“ ir „sutvirtinti“ pirmojo Rusijos imperatoriaus užkariautas teritorijas. Jis konkrečiai paminėjo Narvos (dabar – Estijos) miestą, kurį Petras I 1704 metais atėmė iš švedų. Dėl to Estijos vyriausybė nedelsdama pareiškė diplomatinį protestą.

Kitos naujienos: Rusijos Valstybės Dūmai pateiktas pasiūlymas atšaukti Sovietų Sąjungos valstybės tarybos 1991 metais priimtą nutarimą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo. Akivaizdi grėsmė kyla Lietuvos teisiniam statusui ir valstybės sienoms. Pastaba faktų tikrintojams: Lietuvos prieškario nepriklausomybę Sovietų Rusija iš tiesų pripažino 1920 metų Maskvos sutartimi.

Keitimasis senomis istorinėmis pretenzijomis yra žaidimas be ribų. Vienas Lietuvos parlamento narys, atsakydamas į V. Putino pastabas, citavo (ne visai tiksliai) 1634 metų Polianovkos sutartį, teigdamas, kad Rusijos Smolenskas iš tikrųjų yra lietuviškas miestas.

Žemėlapyje žiojėja ir naujesnės istorijos skylė. Praėjusį mėnesį Latvijos valdžia nusprendė nugriauti paminklą sovietų „išvaduotojams“ viename Rygos parke. Šis paminklas su 79 metrų aukščio obelisku ir didžiulėmis bronzinėmis skulptūromis vargu ar yra istorinė vertybė – jis pastatytas tik 1985 metais.

Tačiau jo pašalinimas gali sukelti nesutarimų ir priminti apie sovietmečio laikų Bronzinio kareivio paminklą Taline. Estijos valdžios institucijos, motyvuodamos viešosios tvarkos problemomis, 2007 metais jį perkėlė, ir tai išprovokavo nacionalinio saugumo krizę: riaušes, ambasados Maskvoje blokadą ir kibernetinę ataką.

Ką tik grįžau iš Rygos. Latviai kol kas ramiai vertina paminklo nugriovimo riziką. Kremlius „neturi galimybių“ išnaudoti šį klausimą, sako vienas pareigūnas. Vietos rusai nenori būti laikomi Kremliaus parankiniais. Valdžios institucijos akylai stebi piktavalius. Atsitraukti būtų politiškai neįmanoma: artėja rinkimai, o fizinių sovietų okupacijos ženklų ištrynimas yra apčiuopiamas būdas išreikšti pasibjaurėjimą V. Putino karu Ukrainoje ir smūgiu, kurį jis sudavė pragyvenimo lygiui dėl padidėjusių degalų ir maisto kainų.

Daugeliu atvejų pavėluotai ir skausmingai išmokome į finansus, ekonomiką, energetinį saugumą, teisinę sistemą, socialinę sanglaudą, žiniasklaidos aplinką ir kitas šiuolaikinės visuomenės sritis žvelgti per nacionalinio saugumo prizmę. Užuot rinkęsi pagal kainą ir patogumą, dabar galvojame apie atsparumą ir riziką.

Tai turėtų apimti ir istoriją: Vakarų Europos žemėse daugelis mano, kad senos datos ir seniai pasibaigę mūšiai – ne jų reikalas. Bet jei mūsų priešininkai naudojasi istorija, kad pateisintų teritorines pretenzijas ir karą, tai yra mūsų reikalas. Mums reikia naujos nacionalinio saugumo istorijos disciplinos: turime suprasti praeitį geriau nei mūsų priešininkai. Žinodami, kas, kada ir kodėl kam ką padarė, padėsime sprendimų priėmėjams suprasti tendencingų, selektyvių praeities interpretacijų reikšmę. Tai taip pat padės šiuos klausimus iškelti rinkėjams ir parengti atsakomąsias priemones,

Kuo daugiau žinome apie praėjusius amžius, tuo daugiau galimybių turime formuoti šį šimtmetį. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: