2024.05.28 18:14 |Kategorija:  Cover news
Skirmantas Lisauskas nuotr.

VSD direktorius: regione stebimas išaugęs Rusijos žvalgybos veikimas

Vilnius, gegužės 28 d. (BNS). Šiuo metu Lietuvoje stebimas išaugęs Rusijos žvalgybos veikimas, teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis, antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetui pristatęs galimas hibridines grėsmes.

„Taip, tas yra pastebima, tai ryškėja. Aš manau, kad tos tendencijos, ko gero, kaip ir mes įspėjome, nesitikėkime, kad jos švelnės. (...) prognozuojame, kad Rusijos specialiųjų tarnybų veikla plėsis, tą pabrėžiame ir savo grėsmių vertinime“, – žurnalistams po antradienį vykusio posėdžio sakė žvalgybos vadas, paklaustas ar Lietuvoje per pastarąsias kelias savaites stebimas suaktyvėjęs Rusijos žvalgybos veikimas.

Jis pabrėžė, kad situacija – kontroliuojama, tuo metu NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Pocius pabrėžė, kad rimtos grėsmės šaliai nėra.

NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė dabartinę situaciją vadino rimta, tačiau ragino nepanikuoti, rinkti duomenis ir viską vertinti objektyviai.

„Situacija iš tikrųjų yra rimta ir ji dar komplikuojasi, nes ką mes matome, tai tikrai plečiasi ir planuojamų, ir įvykdytų kinetinių operacijų spektras, geografija. Tai reiškia, kad turime būti vis labiau budrūs. Bet vėlgi labai svarbu išlaikyti tą reagavimo balansą“, – kalbėjo ji.

Susiduria su kenkėjiška veikla

Pastaruoju metu NATO valstybės susiduria su tai, ką Aljansas vadina kenkėjiška Rusijos veikla. Kaip tokie veiksmai nurodomi dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis.

Anksčiau šį mėnesį NATO pranešė, jog Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos neseniai atliko tyrimus ir pateikė kaltinimus tam tikriems asmenims dėl priešiškos valstybei veiklos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš antradienį Briuselyje vykusį Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų susitikimą teigė, kad visoje Aljanso teritorijoje „yra pastebimas padidėjęs Rusijos žvalgybos aktyvumas“, o dėl šios priežasties sustiprintas budrumas.

„Turime būti pasirengę, turime būti pasiruošę ir turime dalytis žvalgybos informacija, keistis informacija, kad galėtume kovoti su įvairiais hibridiniais veiksmais, kuriais siekiama pakenkti NATO sąjungininkių gebėjimui teikti paramą Ukrainai“, – kalbėjo jis.

D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tarpinstitucinis keitimasis informacija yra puikus. Tai, pasak jo, parodo sulaikymai.

Lenkija praėjusią savaitę sulaikė 12 asmenų, įtariama, susijusių galbūt su Rusijos užsakytais sabotažo atvejais.

Tarp sabotažo pavyzdžių lenkų premjeras Donaldas Tuskas yra paminėjęs ir bandymą padegti švediškos baldų bei namų apyvokos prekių mažmenininkės „Ikea“ centrą Vilniuje. 

Plačiau incidento Vilniuje dėl informacijos slaptumo nei D. Jauniškis, nei A. Pocius nekomentavo.

Taip pat praėjusį trečiadienį pasirodė Kremliaus pranešimai apie Rusijos planus keisti jūros sienas su Lietuva ir Suomija. Vėliau ši informacija iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės pašalinta.

„Tai buvo melagiena, tačiau tokie pareiškimai vis tiek sukelia tam tikrą rezonansą. Visuomenė jautriai reaguoja, ir, aš manau, kad turime reaguoti į visokius tokius pasisakymus“, – sakė A. Pocius.

Ribojimai Rusijos diplomatams

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pirmadienį paskelbė, kad šalis reaguodama į veiksmus, kuriuos jis pavadino Maskvos hibridiniu karu, nutarė apriboti Rusijos diplomatų judėjimą šalyje.

NSGK pirmininkas, paklaustas ar Lietuva turėtų įvesti panašius ribojimus, teigė esantis „linkęs apsidrausti“.

„Geriau elgtis atsargiau, negu palikti, sakykime, tokią situaciją, kuri iš tikrųjų gali pakenkti mūsų valstybei. Tai aš būsiu labiau linkęs pasiruošti galimiems kažkokiems netikėtumams, negu būti užkluptiems nepasiruošus“, – kalbėjo A. Pocius.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad tokią tvarką įgyvendinti teoriškai būtų įmanoma, tačiau reikia turėti prielaidų dėl ko tokių veiksmų vertėtų imtis. Jis taip pat pažymėjo, jog ministerija šiam klausimui spręsti ketina imtis konsultacijų.

Savo ruožtu D. Šakalienė tvirtino, kad nedidelio skaičiaus diplomatų judėjimas esminės reikšmės saugumo situacijai neturi.

„Kadangi realios reikšmės žvalgybos darbui, realios reikšmės užkardymui kinetinių operacijų, agresyvių, nekonvencinių operacijų tai vargiai ar turėtų, tai, na, veltis į dar papildomus teisinius ginčus bent aš nematyčiau didelės prasmės“, – kalbėjo ji.

D. Jauniškis teigė šį klausimą paliekantis politikams.

Autorius Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, gegužės 28

2024.05.28 18:14
Lietuvos politika 2024.05.28 18:14
2024.05.28 18:09
Užsienio naujienos 2024.05.28 18:09
2024.05.28 14:43
Užsienio naujienos 2024.05.28 14:43
2024.05.28 13:55
Lietuvos politika 2024.05.28 13:55
2024.05.28 13:24
Užsienio naujienos 2024.05.28 13:24
2024.05.28 12:44
Lietuvos politika 2024.05.28 12:44
2024.05.28 12:07
Užsienio naujienos 2024.05.28 12:07
 
2024.05.23 12:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Taline kalbėta apie niūrią padėtį Ukrainoje, bet stengtasi neprarasti optimizmo - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-05-23

Niūri, bet ne pražūtinga padėtis. Tokią žinią dėl Ukrainos skelbė Estijos sostinėje įvykusi šių metų Lennarto Meri konferencija. Kasmetinis saugumo politikos renginys, pavadintas gerbiamo pirmojo šalies prezidento vardu, šiemet buvo gerokai niūresnis nei pernai. Ukraina ne tik patiria nesėkmes mūšio lauke, bet ir niokojančius išpuolius prieš jos šilumos ir elektros tinklus. Tai kenkia ekonomikai dabar, o iki žiemos bus sunku ar net neįmanoma juos pataisyti. 

Tai dar viena priežastis padidinti karinę pagalbą Kyjivui: daugiau ginklų, galingesnių ir greičiau pristatomų. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas konferencijoje užėmė svarbią vietą. Ji pažymėjo, kad jos šalis jau įsipareigojo ateinančius trejus metus skirti 0,25 proc. BVP karinei pagalbai Ukrainai. „Jei visos šalys darytų tą patį, tai lemtų Ukrainos pergalę, – sakė ji. – Ukraina kovoja, praranda gyvybes. Vienintelis dalykas, kurio jie mūsų prašo, yra išteklių perskirstymas.“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kalbėdamas vaizdo ryšiu, gyrė Estiją už jos poziciją ir pagalbą. Tačiau dalyvių kritika kitų šalių atžvilgiu buvo svilinanti. Tik smūgiai toli į Rusijos teritoriją užkirs kelią besitęsiančiam puolimui sklandančiomis bombomis, leidžiamomis iš didelio aukščio už 80 km nuo fronto linijos. Tam reikia karinių lėktuvų F-16 (jų bus atsiųsta, bet per mažai ir per vėlai), tolimojo nuotolio raketų, tokių kaip vokiškos sistemos „Taurus“, kurių Berlynas nenori suteikti, ir JAV tolimojo nuotolio ginklų, tokių kaip HIMARS ir ATACMS. Tačiau J. Bideno administracija leidžia juos naudoti tik prieš taikinius Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Eskalacijos baimė akivaizdžiai atgrasė Jungtines Valstijas ir kitas šalis nuo ginklų, reikalingų Ukrainai laimėti, siuntimo ir netgi nuo Rusijos pralaimėjimo kaip karo tikslo nurodymo. 

Dabar ukrainiečiai už tai moka. Tačiau delsimas ir neryžtingumas taip pat daro ilgalaikę žalą Vakarų aljansų reputacijai apskritai. Indijos analitikas Samiras Saranas sakė, kad jei JAV ir sąjungininkai, kurių BVP siekia 40 trln. JAV dolerių, nesugebėjo susidoroti su Rusija (BVP – 2 trln. JAV dolerių), „jie neturi jokių šansų su Kinija“.

Konferencijoje tvyrojo iš esmės neišsakyta baimė dėl katastrofiško Ukrainos pralaimėjimo, kurio pasekmės likusiai Europos daliai būtų susijusios su migracija (tikriausiai milijonine) ir tolesniais Rusijos veiksmais. Timothy Snyderis, Yale'io universiteto istorikas, daugelyje Rytų Europos šalių laikomas nacionaliniu didvyriu dėl dygaus Kremliaus istorinių mitų griovimo, pateikė paralelių su Hitlerio agresija Europoje XX amžiaus 4-o dešimtmečio pabaigoje. Jo teigimu, Ukraina yra tarsi Čekoslovakija 1938-aisiais. Tačiau Prahos vyriausybė britų ir prancūzų buvo priversta nusileisti Hitleriui, o Ukraina pati pasirinko kovoti, „pratęsdama jums 1938-uosius“, sakė jis. 

T. Snyderis taip pat pažymėjo, kad Čekoslovakijos kritimas sudarė sąlygas tolesnei Hitlerio agresijai prieš Lenkiją. Vokietijos karo mašinai buvo naudinga buvusios Čekoslovakijos didžiulė ginklų pramonė ir naujai sukurtos marionetinės Slovakijos valstybės kariai. Jis teigė, kad Rusija panašiai pasinaudos Ukrainos ištekliais kitame kare. Dar blogiau: anot T. Snyderio, Rusijos branduolinio šantažo sėkmė paskatintų Europos šalių ir kitų valstybių pastangas kurti savo branduolinius ginklus. 

Žmonės, kurie dalyvauja saugumo konferencijose Taline ir kitose regiono sostinėse, visa tai mato labai aiškiai. Geriau išleisti pinigus ir prisiimti riziką dabar nei vėliau, kai išlaidos bus didesnės, o perspektyvos blogesnės. Problema ta, kaip įtikinti kitus, pabrėžiant desperatišką didesnės pagalbos poreikį ir pražūtingas Ukrainos pralaimėjimo pasekmes, bet kartu išlaikant optimistinį toną, kad pergalė Ukrainoje yra įmanoma. Pasimatysime kitais metais – galbūt.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: