Programa:
Vilnius, kovo 21 d. (BNS). Finansų ministerijai antradienį pristačius siūlomą mokesčių pertvarką BNS pateikia svarbiausių pokyčių santrauką.
Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Papildomas GPM. Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – papildomu 7 proc. mokesčiu.
Verslo liudijimai. Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.
„Sodros“ įmokos. Siūloma, kad visi dirbantys savarankiškai, nuo kitų metų mokėtų vienodas „Sodros“ įmokas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. „Sodros“ lubos – maksimali suma, nuo kurios mokamos įmokos – siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.
PVM mokėtojai. Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų. Pokytis įsigaliotų nuo kitų metų.
Pelno mokesčio avansas. Avansinio pelno mokesčio mokėjimą nuo 2024 metų siūloma taikyti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 500 tūkst. eurų. Dabar ši riba yra 300 tūkst. eurų.
Pelno mokesčio lengvata. Iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir lengvatinį 5 proc. pelno mokestį mokančioms įmonėms siūloma naikinti sąlygą, pagal kurią šis tarifas taikomas, jei bendrovėje dirba iki 10 darbuotojų. Nauja tvarka įsigaliotų kitąmet.
Ilgalaikio turto apskaita. Greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kuris dabar taikomas įmonėms su ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir iki 150 tūkst. metinės apyvartos, siūloma taikyti verslui, kurio metinė apyvarta neviršija 300 tūkst., o reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus naikinti.
Dovanos. Nuo kitų metų siūloma apmokestinti dovanas iš artimųjų: iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančias 300 tūkst. eurų, iš brolių, seserų – daugiau 150 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu tokios dovanos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo jų vertės. Įprastai dovanoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.
Įmokos į pensijų ir gyvybės draudimo fondus. Iš gyventojų apmokestinamų pajamų siūloma leisti atimti tik įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu taip pat galima atimti įmokas į trečios pakopos pensijų fondus bei už investicinį gyvybės draudimą.
Autorius Valdas Pryšmantas
Redaktorė Roma Pakėnienė
redakcija@bns.lt, Verslo naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
© Baltic News Service.
Visos teisės saugomos.
Rusijos pavasario puolimas įstrigo. Netrukus ateis Ukrainos kontrpuolimo metas. Karinės nesėkmės padidins Kremliaus politinius sunkumus. Anksčiau ar vėliau Rusijos sistemos suinteresuotieji subjektai atsisakys Vladimiro Putino, apkaltins jį dėl karo ir skausmingų sąlygų, kuriomis jis baigsis, ir grįš prie savo pagrindinės veiklos – melo ir vagysčių.
Tai išlieka labiausiai tikėtina karo Ukrainoje baigtis, o svarbiausias klausimas yra laikas: ar turėsime ištverti kelias savaites, mėnesius ar metus, kol Rusijos karo mašina bus sustabdyta?
Tačiau turėtume atsižvelgti ir į kitokias baigtis. Neseniai praleidau šiek tiek laiko su grupe aukšto rango pareigūnų, kurie svarsto Vakarų santykių su Rusija ateities scenarijus. Aptarėme įprastus variantus: pilietinis karas, chunta, naujas autoritarinis lyderis, netikras liberalas. Netgi porą minučių skyrėme mažai tikėtinai demokratijos perspektyvai. Tačiau mano dėmesį patraukė tema, kurią jie pavadino „iranizacija“. Trumpai tariant, tai – mintis, kad režimas Maskvoje gali pasirodyti esąs toks pat atsparus kaip ir Teherane.
Ši teokratinė mafija valdžioje yra nuo 1979-ųjų revoliucijos. Nepaisant režimo barbariškumo (jo priemonių rinkinyje yra sisteminiai žaginimai, smurtas, grobimai ir žudymai), Iranas netapo atsilikusia ar izoliuota šalimi. Jis turi išprususią, kartais maištaujančią vidurinę klasę, vyriausybės aparatą, kuris labai efektyviai vykdo valstybės politiką, ir technologinę bazę, sudarančią sąlygas gaminti branduolinius ginklus ir balistines raketas. Irano valstybinis terorizmas apima visą pasaulį. Vienas opozicinis televizijos kanalas ką tik turėjo išsikelti iš savo biuro Londone, nes Britanijos valdžios institucijos negali užtikrinti jo darbuotojų saugumo.
Nors teigiama, kad Iranas yra įstumtas į diplomatinių santykių įšalą, jis ką tik atnaujino ryšius su savo nesutaikoma priešininke Saudo Arabija, sudaręs susitarimą, kuriam tarpininkavo Kinija. Iranas galbūt net susitarė su Jungtinėmis Valstijomis apsikeisti kaliniais. Iranas smarkiai plėtoja karinį bendradarbiavimą su Rusija, ir gali būti, kad analizuoja Ukrainoje užgrobtus amerikietiškus ginklus.
Vakarai į šią grėsmę reagavo tiek taikydami sankcijas (Iranas buvo daugiausiai sankcijų pasaulyje sulaukusi šalis, kol pernai pirmąją vietą užėmė Rusija), tiek siūlydami diplomatines išeitis. Nepaisant daugelį metų besitęsiančių tvirtų prognozių, jos nepasiteisino. Prekybos, investicijų ir finansinių ryšių apribojimai labai apsunkino gyvenimą įstatymų besilaikantiems ir provakarietiškai nusiteikusiems iraniečiams, tačiau nesugebėjo suduoti lemiamo ir žlugdančio smūgio ekonomikai. Tiesą sakant, Irano naftos eksportas sparčiai auga. Jis parduoda laivus Afrikos šalims ir Venesuelai, o ginklus – bet kam. Susitarimas su pasaulio galybėmis tik pristabdė režimo pažangą siekiant sukurti branduolinį arsenalą.
Viena iš Irano atsparumo priežasčių yra tai, kad režimas ir toliau ideologiškai kontroliuoja bent dalį gyventojų. Tai sujungia islamo pamaldumą ir nacionalinį pasididžiavimą. Kita priežastis yra ekonominės ir politinės galios susiliejimas, ypač per Revoliucinės gvardijos korpusą, kuris nominaliai yra ginkluotųjų pajėgų dalis, bet iš tikrųjų – galingas verslo ir politinis subjektas, turintis nepriklausomų žvalgybos, finansinių ir karinių pajėgumų.
Ši tvarka nėra identiška padėčiai Rusijoje. Tačiau panašumai stulbinantys. Rusija iki šiol nesureikšmina Vakarų sankcijų. Jos režimo ideologijoje susilieja tamsuoliška ortodoksų krikščionybės forma ir nacionalinis pasididžiavimas. Atrodo, kad kariniai nesklandumai nedaro didelės įtakos režimo gniaužtams. Emigracija yra apsauginis vožtuvas, o represijos – kuoka. Korupcija ir veidmainystė ne tik ardo, bet ir sutepa sistemą. Užsieniečių bailumas ir godumas sudaro sąlygas jai veikti.
Nesunku suprasti, kaip gali vystytis Rusijos „iranizacija“: tereikia tęsti dabartinę trajektoriją. Daug sunkiau suprasti, kaip Vakarai galėtų tam pasipriešinti.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.