2021.10.22 15:45 |Kategorija:  Cover news
Europos viršūnių susitikimas Briuselyje. REUTERS-Scanpix nuotr.

BNS naujienlaiškis: svarbiausi penktadienio įvykiai

Vilnius, spalio 22 d. (BNS). BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Eilės prie parduotuvių. Dėl pandemijos valdymo sugriežtinus ploto reikalavimus vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse, prie jų nusidriekė pirkėjų eilės. Dalis pirkėjų dėl tvarkos apgailestauja, kiti – piktinasi, jog nepasirūpinta apsauga nuo prasto oro. 

Koronaviruso situacija. Nustatyti 2939 nauji COVID-19 atvejai, mirė 20 žmonių, 3 tūkst. žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1735 COVID-19 sergantys žmonės.

Raginimai trauktis. Lietuvos žemės ūkio taryba paragino trauktis žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Anot jos, ministerija neturi jokios žemės ūkio strategijos, be to, dėl žaliojo kurso auga reikalavimai žemdirbiams, o ministras esą jais nesirūpina. K. Navickas kartoja, jog atsistatydinti ar atsisakyti žaliojo kurso – neketina.

Audros padariniai. Ugniagesiai per 100 kartų vyko šalinti stipraus vėjo padarinių, apie 3 tūkst. vartotojų po vėjuotos nakties neturėjo elektros. Neramu buvo ir kitur Europoje: audra „Aurore“ Lenkijoje pareikalavo keturių gyvybių ir padarė reikšmingos žalos tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai.

Antirekordai. Latvijoje per pastarąją parą patvirtinti 3 133 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 25 anksčiau užsikrėtę žmonės. Ukrainoje didžiausi atvejų skaičiai fiksuojami trečią parą iš eilės, Rusijoje – antrą.

Prezidento veto. Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisas. Prezidentas teigia remiantis įstatymo nuostatas, kurios leis stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau nesutinka su nuostatomis, suteikiančiomis galimybę nereaguoti į pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus dėl institucijos išteklių ribotumo ar darbo organizavimo trūkumų.

Dujotiekių sujungimas. Lietuvos ir Lenkijos pasienyje sujungti abiejų šalių dujotiekiai. Planuojama, kad atlikus baigiamuosius projekto įgyvendinimo darbus, GIPL jungtis pradės veikti jau kitų metų viduryje. 

Europos Vadovų Taryba:

* Europos Sąjungos viršūnių susitikimas ketvirtadienį užsitęsė iki vėlumos: tarp šalių kilo didelių diskusijų dėl Lenkijos teisinės viršenybės klausimo bei energetikos krizės sprendimų, rytinėms narėms Lenkijai, Vengrijai ir Čekijai stojus prieš Briuselį. Prognozuojama, jog įtampa išliks ir penktadienį, lyderiams grįžus prie migracijos klausimo.

* Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio taisykles būtina keisti, nes Bendrija turi būti pasirengusi galimam dar didesniam neteisėtų migrantų antplūdžiui ties išorine siena su Baltarusija.

*  Vokietijos kanclerė Angela Merkel, 16 metų buvusi įtakingiausia Europos Sąjungos lydere, savo paskutiniame bloko viršūnių susitikime sulaikė kolegų ovacijų atsistojus.

Nelaimė Holivude. Jungtinių Valstijų aktorius Alecas Baldwinas rekvizito ginklu netyčia nušovė kino studijos darbuotoją ir sužeidė filmo režisierių. Skelbiama, jog aktorius iššovė nežinodamas, kad ginklas užtaisytas koviniais šoviniais. Įtarimai dėl įvykio niekam nepareikšti.

Parama Taivanui. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad šalis gintų Taivaną, jei jį užpultų Kinija, laikanti šią salą savo teritorijos dalimi. Kinija į tai atsakė, kad nėra jokių kompromiso ar nuolaidų Taivano klausimu galimybių. Taivano delegacija pradeda kelionę po Slovakiją, Čekiją ir Lietuvą, keldama pyktį Kinijai, audringai protestuojančiai dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Sprogimas Rusijoje. Rusijos Riazanės srityje driokstelėjus sprogimui ir kilus gaisrui vienoje parako gamykloje žuvo 16 žmonių.

Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė

redakcija@bns.lt, +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Sergamumas koronavirusu

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, spalio 22

2021.10.22 15:45
Lietuvos politika 2021.10.22 15:45
2021.10.22 15:24
Lietuvos politika 2021.10.22 15:24
2021.10.22 15:01
Lietuvos politika 2021.10.22 15:01
2021.10.22 14:14
Užsienio naujienos 2021.10.22 14:14
2021.10.22 12:15
Užsienio naujienos 2021.10.22 12:15
2021.10.22 12:03
Lietuvos politika 2021.10.22 12:03
2021.10.22 11:43
Lietuvos politika 2021.10.22 11:43
2021.10.22 10:43
Užsienio naujienos 2021.10.22 10:43
 
2021.10.21 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: šalinti savo silpnąsias vietas – mūsų pačių atsakomybė - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-10-21

Europa dreba, baimindamasi galinčios ateiti šaltos žiemos. Dujų kiekis saugyklose mažas. Kainos šauna aukštyn. Rusija džiūgauja. Vladimiras Putinas kaltina „visažinius pasipūtėlius“ Europos Komisijoje, stūmusius dujų rinkos liberalizavimą. Rusija taip pat nori, kad ES greičiau išduotų licenciją jau baigtam statyti dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Būtų viliojama sujungti šiuos elementus į vieną naratyvą – kad Rusijai beširdiškai naudojant kaip ginklą savo dujų eksportą Europa priversta maldauti malonės. Visgi tai reikštų pernelyg supaprastinti. Ne Rusija trukdė Ukrainai modernizuoti savo energetikos sistemą, privertė Vokietiją uždaryti savo atomines jėgaines arba neleido Britanijai nutiesti „IceLink“ elektros jungties su Islandija ir uždaryti savo pagrindinę dujų saugyklą.

Šie sprendimai padidino mūsų pažeidžiamumą, kai vartotojai Azijoje pradėjo supirkinėti kiekvieną prieinamą dujų molekulę, o ramūs orai sumažino vėjo jėgainių energijos gamybą. Galbūt Rusijos šnipai ir manipuliatoriai slapta skatino daryti šias klaidas, bet tikrieji kaltininkai yra mūsų pačių politikai ir pareigūnai. Darėme šias klaidas, nes buvom naivūs, aplaidūs, tingūs, šykštūs ir godūs.

Panaši padėtis – ir informacijos operacijų fronte. Neabejotina, kad Rusija pasitelkia propagandą, melą, pramanus ir gąsdinimus, siekdama pagilinti nesutarimus. Šias piktavališkas operacijas ji vykdo tiek atvirai, tiek slapta. Rusijos oligarchai naudojasi Vakarų šalių teismais, mėgindami nutildyti savo kritikus. Visa tai sukelia padarinių.

Galime teisėtai prieštarauti dėl Kremliaus išpuolių prieš mūsų demokratiją. Tačiau atminkite: ne Rusija sukūrė „YouTube“, „Facebook“, „Google“, „WhatsApp“ ir „Twitter“ – platformas, kuriomis platinama klaidinama informacija Ir ne Rusija sukūrė priežiūros (faktinio nebaudžiamumo) aplinką, kurioje veikia šios bendrovės.

Ne Kremlius sukūrė teisinę sistemą, leidžiančią britų publicistą Oliverį Bullough apskųsti Portugalijos teismui už tai, kad jis demaskavo Angolos stambių šulų veiksmus Jungtinėse Valstijose.

Ne Rusija priėmė prastai apgalvotą duomenų apsaugos įstatymą, kuriuo galima naudotis siekiant sužlugdyti žurnalistinius tyrimus. Šią sistemą sukūrė mūsų įstatymų leidėjai ir skaitmeninių technologijų magnatai, nes ir šiuo atveju buvome naivūs, aplaidūs, tingūs, šykštūs ir godūs.

Kai kurioms šalims sekasi geriau. Praeitą savaitė pirmininkavau vienai Rygos konferencijos sekcijai, kurioje Suomijos atstovas atkreipė dėmesį į savo šalies planą iki 2025 metų padaryti elektros gamybą nepriklausomą nuo iškastinio kuro. Jie jau prieš daug metų pradėjo gausiai investuoti į vėjo ir atomines jėgaines. Be to, Suomija savo dujų jėgaines ekstremaliu atveju gali kūrenti dyzelinu. Putino energetikos ginkluotė Suomijai nedaro jokios įtakos. Tokia padėtis atrodo pavydėtina, palyginus su keblumais, kurių iškilo tokioms šalims kaip Ukraina. Suomijos informacinis atsparumas taip pat yra pavyzdys kitiems.

Tačiau didžioji dalis Europos toliau gilina duobę, į kurią yra įkritusi. Kalbant apie energetikos frontą, perėjimo prie atsinaujinančių šaltinių skausmingą naštą užkrauname neturtingiausiems vartotojams (beje, šios žiemos kainų šuolis tėra uogelės, palyginus su tuo, kas mūsų laukia tolesniais metais). Be to, mes iki šiol neišmokome strategiškai planuoti savo informacijos sistemos.

Geras pavyzdys yra Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), šiuo metu svarstomas Europos Parlamento. Jis siūlo visokeriopą apsaugą nuo „bet kokio pašalinimo, įšaldymo arba prieigos panaikinimo... [arba] kišimosi (pridedant ženklinimą valstybės remiamoms žiniasklaidos priemonėms)“, taikomą „redakciniam turiniui arba redakcinio turinio paslaugų teikėjui“.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo puiku – kaip JAV konstitucijos 1-osios pataisos europietiškas atitikmuo. Tačiau ką reiškia „redakcinio turinio teikėjas“? Pavyzdžiui, „YouTube“, nors ir pavėluotai, uždraudė televizijos RT kanalus vokiečių kalba – liūdnai pagarsėjusius Kremliaus dezinformacijos šaltinius. Tai nebūtų įmanoma, jeigu galiotų siūlomas SPA.

Niekas neverčia Europos Parlamento jį priimti. Tiesiog šis teisės aktas yra gerais ketinimais grindžiamas, bet prastai informuotų įstatymų leidėjų parengtas produktas, autoriams nesuvokiant, kad mūsų demokratijos yra puolamos. Rusija ir Kinija tokiomis galimybėmis su džiaugsmu naudosis – tačiau mes galime kaltinti tik save.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: