2024.02.24 13:26 |Kategorija:  Cover news
Lukas Balandis / BNS nuotr.

V. Zelenskis per invazijos metines dėkoja savo žmonėms ir kariams, žada pergalę (atnaujintas)

Kyjivas, vasario 24 d. (AFP-AP-BNS). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos metines, padėkojo savo šalies žmonėms ir kariams ir pareiškė, kad Kyjivas galiausiai pasieks pergalę.

„Už tai kovojome 730 savo gyvenimo dienų. Mes nugalėsime. Geriausią mūsų gyvenimo dieną“, – sakė jis per ceremoniją prie Kyjivo.

„Kiekvienas normalus žmogus nori, kad karas baigtųsi. Bet nė vienas iš mūsų neleis, kad mūsų šalis baigtųsi“, – teigė V. Zelenskis, pabrėždamas, kad karas turi baigtis Ukrainos sąlygomis.

Jis kalbėjo šalia stovint Kanados, Italijos ir Belgijos ministrams pirmininkams ir Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen), kurie vieši Kyjive, kad paminėtų dieną, kai sukanka dveji metai nuo Rusijos invazijos pradžios.

Jie atvyko netrukus po to, kai Rusijos dronas smogė gyvenamajam pastatui pietiniame Odesos mieste ir žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Penktadienio vakarą per ataką prieš gyvenamąjį namą taip pat smarkiai apdegė trys moterys, pranešė regiono gubernatorius Olehas Kiperis. Gelbėjimo tarnybos vis dar šukuoja griuvėsius ieškodamos išgyvenusiųjų.

„Tvirtai palaikome Ukrainą“

Per ceremoniją Hostomelio oro uoste, į kurį Rusija nusitaikė pirmosiomis invazijos dienomis, V. Zelenskis apkabino lyderius ir įteikė medalius kariams.

„Prieš dvejus metus čia ugnimi sutikome priešo desantą, po dvejų metų čia sutinkame savo draugus ir partnerius“, – sakė prezidentas.

Užsienio šalių vadovai atvyko į Ukrainą išreikšti solidarumo tuo metu, kai ukrainiečių pajėgoms trūksta šaudmenų ir ginkluotės ir stringa Vakarų, ypač JAV, parama.

„Kaip niekada tvirtai palaikome Ukrainą. Finansiškai, ekonomiškai, kariniu ir moraliniu požiūriu. Tol, kol šalis pagaliau bus laisva“, – teigė U. von der Leyen socialiniame tinkle „X“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šeštadienį paragino Ukrainą ir jos sąjungininkes nenuleisti rankų. Jis pripažino, kad padėtis mūšio lauke išlieka itin rimta, o V. Putinas nesiruošia taikai.

„Tačiau neturime prarasti ryžto. Ukraina ne kartą pademonstravo nepaprastą meistriškumą ir nuožmų ryžtą“, – pabrėžė jis vaizdo įraše, skirtame antrosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms.

„Šviesa nugalės tamsą“

Socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše iš į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio Hostomelio, kuris buvo puolamas pirmosiomis invazijos dienomis, Ukrainos lyderis nurodė, kad „būtent iš čia turėjo prasidėti „Kyjivas ir Ukraina per 3 dienas“.

„Puikūs puikios šalies žmonės! Nepaprastai didžiuojuosi kiekvienu ir kiekviena iš jūsų. Žaviuosi kiekvienu ir kiekviena. Tikiu kiekvienu ir kiekviena“, – kalbėjo V. Zelenskis. 

Jis pareiškė, kad Ukraina galiausiai laimės, bus pasiekta teisinga taika.

„Štai kodėl prie žodžių apie karo pabaigą visada pridedame: mūsų sąlygomis. Štai kodėl po žodžio „taika“ visada pridedame žodį „teisinga“. Štai kodėl būsimoje istorijoje šalia žodžio „Ukraina“ visada stovės žodis „Nepriklausoma“. Mes už tai kovojame“, – rašė jis.

„Dėkoju visiems jums, kariams, mūsų žmonėms ir visiems pasaulyje, kurie palaiko mus ir tiesą. Šlovė Ukrainai!“ – priduriama jo pranešime.

Tuo metu ukrainiečių kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis šeštadienį pareiškė, kad šviesa nugalės tamsą ir galiausiai Ukraina pasieks pergalę.

„Esu įsitikinęs, kad vienybė yra mūsų pergalė. Ir ji tikrai įvyks. Nes šviesa visada nugali tamsą!“ – O. Syrskis sakė socialiniuose tinkluose.

Ukrainos kariuomenės vadas teigė, kad praėjus dvejiems metams Ukraina vis dar pasiryžusi kovoti už „kiekvieną mūsų žemės metrą“.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, vasario 24

2024.02.24 12:28
Užsienio naujienos 2024.02.24 12:28
2024.02.24 11:43
Užsienio naujienos 2024.02.24 11:43
2024.02.24 11:30
Užsienio naujienos 2024.02.24 11:30
2024.02.24 10:20
Užsienio naujienos 2024.02.24 10:20
2024.02.24 09:42
Užsienio naujienos 2024.02.24 09:42
2024.02.24 05:25
Užsienio naujienos 2024.02.24 05:25

Penktadienis, vasario 23

2024.02.23 21:05
Užsienio naujienos 2024.02.23 21:05
2024.02.23 20:45
Užsienio naujienos 2024.02.23 20:45
2024.02.23 19:43
Užsienio naujienos 2024.02.23 19:43
2024.02.23 19:28
Užsienio naujienos 2024.02.23 19:28
2024.02.23 18:59
Užsienio naujienos 2024.02.23 18:59
2024.02.23 17:25
Užsienio naujienos 2024.02.23 17:25
 
2024.02.20 12:45 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: ryškėja pavojingi Europos nesutarimai dėl gynybos - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-02-20

Europos požiūris į riziką skiriasi. „Gyvenk laisvas arba mirk“ grupės atstovai mano, kad rizikuoti patekti į vergiją Rusijos valdžioje yra daug blogiau už mirtį. Jie kovos už savo laisvę ir suverenitetą, kad ir kas benutiktų. Jų priešakyje – ukrainiečiai, kurie kaip tik dabar tai ir daro. Nuo jų nedaug atsilieka Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – bei Suomija su Lenkija. Jos mano, kad karas, ypač jei Ukraina pralaimės, yra visiškai įmanomas. Jos ir elgiasi atitinkamai.

Suomija, kuri visada buvo gerai pasirengusi net ir iliuzijų kupinais dešimtmečiais po 1991-ųjų, 2022 metais padidino savo karinį ir civilinį pasirengimą. Estija, Latvija ir Lietuva stato įtvirtinimus prie savo rytinės sienos. Lenkija dvigubina savo kariuomenės gretas. Visos šios šalys augina savo išlaidas gynybai, gerokai viršydamos NATO nustatytą 2 proc. BVP kriterijų. Pagal pasirengimą ir informuotumą joms ant kulnų lipa Švedija, toliau seka Danija ir Norvegija.

Kitame spektro gale yra tie, kurie jokiais būdais neketina kovoti. Jiems priklauso už bendrą gėrį vengiančiųjų mokėti, bet norinčiųjų juo naudotis stovykla (Airija) ir iš bendro „lovio“ besisemiantieji, neskiriantys pakankamai lėšų gynybai (Austrija), taip pat tie, kurių lyderiai dėl oportunistinių ar savanaudiškų priežasčių nusprendė susibičiuliauti su Kremliumi. Vengrija yra geriausias pastarųjų pavyzdys. Tokios šalys sąveikauja su Rusija ir (Vengrijos atveju) aktyviai griauna Aljanso vienybę.

Dauguma Europos šalių yra per vidurį. Jos dalyvauja NATO pratybose, pavyzdžiui, šiuo metu vykstančiose „Steadfast Defender“ – didžiausiuose Aljanso kariniuose manevruose nuo Šaltojo karo pabaigos. Jos didina savo išlaidas gynybai, nors ir nenoriai, pavėluotai ir lėtai.

Krizės metu šis viduriukas tampa destabilizuojantis. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, aštrią Rusijos provokaciją prieš Baltijos šalis arba Lenkiją. Galbūt nedidelį žemės užgrobimą, kurį įvykdytų tariami savanoriai ir kurį lydėtų kibernetinės atakos, įsiveržimai į oro erdvę, sabotažas ir kitoks aukšto lygio bauginimas.

Nukentėjusieji ir jų sąjungininkai tai teisingai supras kaip egzistencinę grėsmę. Į provokaciją reikia reaguoti ryžtingai ir skausmingai (Rusijai), bet kokia kaina. Priešingu atveju atgrasymui ir gynybai bus padaryta lemtinga žala. Kitas puolimas ir pralaimėjimas tampa neišvengiami.

Tačiau kitos Europos šalys taip nemanys, ypač jei jos bus apsvaigintos ir įbaugintos Rusijos grasinimų ir išsišokimų. Jos ragins elgtis atsargiai, diplomatiškai ir palaikyti dialogą. Kam rizikuoti branduoliniu Europos miestų sunaikinimu dėl kelių laukų Rytų Europoje? Tačiau tai nebus tik žodžiai. Šios šalys (tarkime, Vokietija ar Belgija) galėtų neleisti iš vakarų į rytus vykstančiam pastiprinimui naudotis jų geležinkelių sistema, keliais ar oro erdve. Tai nėra hipotetinis dalykas: Vokietija taip pasielgė su Ukraina 2021 metais.

Dar visai neseniai toks scenarijus būtų atrodęs pernelyg šiurpus ir neįtikėtinas, kad apie jį būtų galima pagalvoti. NATO egzistuoja greitas ir vieningas sprendimų priėmimas krizės metu. Tačiau NATO varomoji jėga yra Amerikos valios galia. O ji, kaip ukrainiečiai savo kailiu įsitikino, dabar įjungiama tik su pertrūkiais. Kaip Amerikos branduolinis skėtis yra gyvybiškai svarbus Europos atgrasymui, taip Amerikos spaudimas yra gyvybiškai svarbus žemyno vienybei. Europoje pasitikėjimui JAV labai pakenkė Kongreso išsisukinėjimai dėl pagalbos paketo Ukrainai. Rezultatai jau matomi.

Britanija dėl „Brexito“ negali užpildyti sprendimų priėmimo spragos. Prancūzija dėl politinių ir prezidentinių ypatumų nėra visiškai pasitikima Europos rytuose. Vokietija teoriškai galėtų atlikti tokį vaidmenį, bet ne greitai ir ne lengvai. Taigi lieka Europos institucijos, visų pirma Europos Komisija. Praeityje iš jos buvo daug šaipomasi, tačiau dabar ji yra geriausia (nors ir labai menka) viltis koordinuoti žemyno gynybą. Dėl naujos Europos gynybos komisaro pareigybės – užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio kolegos – dar nesusitarta, o ką jau kalbėti apie jos užpildymą. Tačiau ant naujojo pareigūno stalo jau kaupiasi problemos.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: