2023.12.04 15:37 |Kategorija:  Cover news
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Seime registruotas siūlymas sugriežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams (dar papildytas)

papildyta A. Bilotaitės komentaru, naujos 3–6 pastraipos

Vilnius, gruodžio 4 d. (BNS). Seime pirmadienį registruotas siūlymas griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams, išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams.

„Kadangi pasirodė mūsų žvalgybų vertinimas, kad yra padidėjusi grėsmė iš Baltarusijos specialiųjų tarnybų, kad galimai yra verbuojami migrantai, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą ir gauna leidimą gyventi, grįžta, gauna užduotis, saugumo struktūrų darbuotojai taip pat galimai atvyksta į Lietuvą savo juodų darbų dirbti, tai turime apsisaugoti ir kuo labiau kontroliuoti jo srautą, jo visiškai nenutraukiant“, – BNS sakė vienas pataisų iniciatorių, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad ministerija nuosekliai laikėsi pozicijos, jog sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodos, ir jos keisti neketina, ypač po pastarųjų Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimų dėl suaktyvėjusio Baltarusijos KGB veikimo.

„Mes matome, ką identifikuoja mūsų VSD, tas grėsmes, ir mes nuosekliai laikėmės tos pozicijos vertindami grėsmes, kurios gali kilti iš Baltarusijos piliečių pusės, kurie patenka į Lietuvą, ir mes nekeisime pozicijos, ji liks nuosekli, kokia buvo iki šiol“, – pirmadienį žurnalistams pataisas komentavo A. Bilotaitė.

Ministrė tikėjosi, kad Seimas įvertins pasikeitusią situaciją ir suvienodins ribojimus rusams ir baltarusiams, o šiuo metu Rusijos piliečiams galiojančias sankcijas sakė esant veiksmingas.

„Taip, duoda efektą, drastiškai sumažėjo bandančių atvykti į Lietuvos teritoriją asmenų skaičius, ir tam tikras efektas yra, ir ne tik pas mus, bet ir regiono mastu, ir vertinant ir saugumo situaciją tikrai manome, kad verta grįžti ir prie Baltarusijos piliečių panašaus reguliavimo“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Seimo narių registruotos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisos numato, kad, kaip šiuo metu rusams, būtų stabdomas Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

Išimtis būtų taikoma Baltarusijos piliečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.

Tokias pataisas registravo konservatoriai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei jo frakcijos kolegos Seimo vicepirmininkas P. Saudargas ir Audronius Ažubalis.

Iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – t. y. atvykstantiems naujiems darbuotojams. Tuo tarpu senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galėtų juos keisti be ribojimų.

„Būtų stabdomi tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi ir čia numatomos išimtys, jei tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija, arba tas asmuo jau turi Lietuvos ar Šengeno vizą, arba jau turi leidimą gyventi, arba – jei ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, esantį aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąraše“, – sakė P. Saudargas.

Parlamentarai taip pat argumentuoja, kad išimtis leidžiant atvykti, be disidentų, gali būti padaryta tik atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbą norintiems dirbti baltarusiams, nes leidus atvykti visiems tik pagal trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą, tai praktiškai paneigtų nustatytą ribojimą.

„Užsieniečiai, siekiantys bet kokia kaina gauti leidimus gyventi Lietuvoje, bandytų apsimesti trūkstamų profesijų atstovais“, – sako iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Parlamentarai taip pat pažymi, kad ribojimai netaikomi Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, turintiems Lietuvos ar kitos Šengeno valstybės vizą, taip pat tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai gauti vizas humanitariniais pagrindais nuo režimų persekiojimų ir represijų bėgantiems žmonėms.

Šalia siūlomų griežtinti ribojimų, Rusijos ir Baltarusijos demokratams, pilietinės visuomenės atstovams būtų sudaryta galimybė humanitariniais pagrindais prašyti išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, jeigu dėl to tarpininkautų Užsienio reikalų ministerija.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad dabar tokie asmenys gali gauti Šengeno vizas, tačiau Šengeno viza išduodama tik trijų mėnesių buvimo laikotarpiui, o nacionalinė viza – vieneriems metams.

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.

Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams. 

Autorė Milena Andrukaitytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, gruodžio 04

2023.12.04 17:45
Kriminalai 2023.12.04 17:45
2023.12.04 17:31
Užsienio naujienos 2023.12.04 17:31
2023.12.04 16:55
Lietuvos politika 2023.12.04 16:55
2023.12.04 16:46
Užsienio naujienos 2023.12.04 16:46
2023.12.04 16:30
Užsienio naujienos 2023.12.04 16:30
2023.12.04 14:39
Užsienio naujienos 2023.12.04 14:39
2023.12.04 13:24
Užsienio naujienos 2023.12.04 13:24
2023.12.04 13:09
Užsienio naujienos 2023.12.04 13:09
2023.12.04 12:21
Užsienio naujienos 2023.12.04 12:21
2023.12.04 12:09
Užsienio naujienos 2023.12.04 12:09
2023.12.04 12:06
Lietuvos politika 2023.12.04 12:06
 
2023.11.28 11:55 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: pilkoji zona – migracija - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2023-11-28

Kai Kremlius ankstesnį kartą puolė Suomiją, jis pasitelkė tankus ir naikintuvus. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, jam pakanka mikroautobuso. Rusų pareigūnai veža 55 prieglobsčio prašytojus iš dabar jau uždaryto pasienio punkto Saloje į paskutinį dar veikiantį Lotoje Tolimojoje Šiaurėje, netoli Murmansko.

Vaizdai – širdį veriantys: nevilties apimti žmonės iš Somalio, Irako bei Sirijos stoviniuoja stingdant šalčiui vos keli šimtai metrų nuo vienos saugiausių ir geriausiai valdomų šalių pasaulyje. Tačiau planas yra ciniškas. Rusija (ir jos sąjungininkė Baltarusija) naudoja juos kaip figūrėles geopolitiniame žaidime, kurį jos jau daugelį metų žaidžia prieš Suomiją, Norvegiją, Baltijos šalis bei Lenkiją.

Tikslas – iš pradžių parodyti šias šalis kaip žiaurias ir hipokritiškas, apgręžiančias žmones, kurių prieglobsčio prašymai pagal įstatymus bent jau turi būti sąžiningai išnagrinėti. Antrasis ir didesnis tikslas yra sukurti politinę įtampą. Jautrūs aktyvistai vyks į pasienį padėti. Dar jautresni balsai sako, kad jei tos šalys, į kurias nusitaikyta, neatsilaikys ir padarys išimtį humanitariniais pagrindais, migrantų skaičius išaugs nuo dešimčių iki šimtų, o tada – iki tūkstančių. Pakertamas pasitikėjimas valdžia. Auga baimės dėl Rusijos gebėjimo kelti chaosą.

Kremlius naudojasi dviem susijusiais faktoriais. Vienas yra pabėgėlių srautus kuriantys chaosas ir kančios šalyse į pietus ir rytus nuo Europos, kuriuos jis iš dalies kursto. Kitas – Europos rinkėjų nuogąstavimai, kad migracija žlugdo ekonomiką ir destabilizuoja visuomenę. Kai kurie iš šių būgštavimų gali būti priskiriami Rusijos propagandai. Bet dauguma – ne. Ar dėl nesėkmės, ar dėl klaidingo vertinimo, bet Europos vyriausybėms pastaraisiais dešimtmečiais siaubingai prastai sekėsi spręsti šiuos klausimus. Daugybėje šalių nuo Sachelio iki Vidurinių Rytų siaučia konfliktai, jas slegia skurdas, ir žmonės migruoja. Tuo tarpu jas priimančiose šalyse didėjanti paklausa smukdo viešąsias paslaugas. Daugelyje šalių integracija atrodo nesėkminga.

Prie nekompetencijos prisideda ir politinė nesėkmė. Isteblišmento partijos liepė visuomenei nesijaudinti arba atmetė jos nuogąstavimus kaip rasistinius. Tačiau žvelgimas į rinkėjus iš aukšto ir jų įžeidinėjimas galiausiai atsigręžia prieš jas pačias.

Būtent tai išvydome Nyderlanduose, kur prieš imigrantus nusiteikusi (ir Kremliui draugiška) Laisvės partija, vadovaujama Geerto Wilderso, tik ką laimėjo daugiausiai vietų parlamente.

Sprendimų priėmėjai nesuvokė, kad jų rinkėjų būgštavimai yra pažeidžiama nacionalinio saugumo vieta. Pirmiausia, priešiškos valstybės gali panaudoti purvinus triukus iš savo arsenalo, kad pakurstytų baimes, susiskaldymą ir nepasitikėjimą. Antra, tokios nuotaikos pakurstys iškilimą antiisteblišmento partijų, kurios smerkia senus daugiašalius saugumo įsipareigojimus ir net gali, kaip G. Wildersas, flirtuoti su putinistinėmis idėjomis apie šeimą, tradicijas ir suverenumą (žinoma, Rusijos realybė kitokia, bet nedaugelis Kremliaus gerbėjų užsienyje į tai gilinsis).

Stipriose, giliai įsišaknijusiose demokratijose žala yra ribota. Nyderlanduose gyvenimas iš esmės toliau tekės sava vaga, kaip ir kitose šalyse, kur populistinės partijos įgijo tam tikrą politinę galią, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Italijoje.

Tikroji kaina bus sumokėta Ukrainoje, prarandančioje išorinę paramą, kurios jai reikia, kad įveiktų Rusiją. Europos vienybė, buvusi stebėtinai stipri nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-aisiais, dabar trūkinėja. Vengrija blokuoja naujausią Europos Sąjungos paramos dalį. Vokietija, regis, klaidingai mano, jog dalinė Vladimiro Putino pergalė padarys pasaulį saugesnį. Jungtinės Valstijos yra užsiėmusios Izraeliu. Lenkiją apėmęs protekcionistinis spazmas, kurį skatina baimė dėl Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurencijos. Pažadėti artilerijos sviediniai nepristatomi. Rinkimai Nyderlanduose dar labiau temdo šį niūrų vaizdą.

Ilgalaikis atsakymas yra geresnis valdymas. Trumpalaikis – geresnis atgrasymas. Bet nė vieno iš jų horizonte nematyti.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: