2022.01.24 16:18 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Panevėžio meras R. M. Račkauskas už piktnaudžiavimą nubaustas 30 tūkst. eurų bauda (papildytas)

papildyta nuo 2 pastraipos 

Vilnius, sausio 24 d. (BNS). Šiaulių apygardos teismas pirmadienį kaltu dėl piktnaudžiavimo pripažino Panevėžio merą Rytį Mykolą Račkauską ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Merui penkerius metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Panevėžio vadovas kaltintas per savo patarėją Gintarę Maskoliūnienę davęs neteisėtų nurodymų savivaldybės tarnautojams, taip siekęs, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

G. Maskoliūnienė taip pat pripažinta kalta, jai skirta 25 tūkst. eurų bauda, jai taip pat atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. M. Vaupšas yra miręs, todėl jo atžvilgiu byla pernai buvo nutraukta.

„R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės nusikalstamus veiksmus patvirtina jų tęstinis bendravimas su M. Vaupšu. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki antrojo viešojo pirkimo R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė su M. Vaupšu pokalbių ir susirašinėjimų metu susitarė tęsti bendradarbiavimą, jog paslaugos toliau bus perkamos iš M. Vaupšo atstovaujamos UAB „Alora“, – rašoma teismo nuosprendyje.

„Duomenų analizė leidžia teigti, kad antro pirkimo rezultato pradžia buvo aptarta jau pirmojo pirkimo metu ir antrasis pirkimas buvo skirtas atsiskaitymui už atliktus viešuosius pirkimus, o ne kaip naujai formuojamas viešasis pirkimas“, – teigiama jame.

Teismas nusprendė, kad abu viešinimo projekto – „Panevėžys atsinaujina“ strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ viešuosius pirkimus siejo vieningas kaltinamųjų sumanymas – R. M. Račkauskui gauti asmeninės naudos kaip merui. Abiejuose pirkimuose dalyvauja tie patys asmenys, o per pirmąjį pirkimą numatytos antrojo pirkimo apmokėjimo svarbios detalės. 

„Kaltinamųjų nauda iš atliktų viešųjų pirkimų neginčytinai nustatyta bylos medžiaga ir nepaneigta kaltinamųjų ir jų gynėjų parodymais“, – paskelbė teismas.

Tiek meras R. M. Račkauskas, tiek patarėja G. Maskoliūnienė šiuo metu eina savo pareigas, jie nėra nušalinti.

Šis sprendimas dėl nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Prokurorai R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę prašė pripažinti kaltais ir skirti po 40 tūkst. eurų baudas, penkeriems metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje, solidariai konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5472 eurus.

Kaltinamieji teismo prašė juos išteisinti. R. M. Račkauskas BNS pirmadienį teigė skųsiantis šį teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita Panevėžio mero byla, joje R. M. Račkauskas kaltinamas prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. Bylos duomenimis, 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo Alvydo Bieliausko biure Vilniuje,  R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto skolą, likusią po rinkimų į savivaldybių tarybas ir merų postus, – 3 tūkst. eurų.

Įtariama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.

Autorė Ingrida Steniulienė

redakcija@bns.lt, +370 685 411 94, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Sergamumas koronavirusu

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, sausio 24

2022.01.24 15:34
Įvairenybės, kultūra 2022.01.24 15:34
2022.01.24 14:35
Užsienio naujienos 2022.01.24 14:35
2022.01.24 14:03
Užsienio naujienos 2022.01.24 14:03
2022.01.24 13:57
Užsienio naujienos 2022.01.24 13:57
2022.01.24 13:35
Užsienio naujienos 2022.01.24 13:35
2022.01.24 13:21
Užsienio naujienos 2022.01.24 13:21
2022.01.24 13:03
Lietuvos politika 2022.01.24 13:03
2022.01.24 12:28
Užsienio naujienos 2022.01.24 12:28
2022.01.24 12:05
Lietuvos politika 2022.01.24 12:05
2022.01.24 11:52
Užsienio naujienos 2022.01.24 11:52
2022.01.24 11:43
Užsienio naujienos 2022.01.24 11:43
2022.01.24 11:18
Užsienio naujienos 2022.01.24 11:18
 
2022.01.18 10:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: aiškios Putino mąstysenos gairės - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-01-18

Vladimiras Putinas puls Ukrainą iš Rytų. Arba iš pietų. Arba, atlikęs klaidinamą manevrą, per Padniestrę – iš vakarų. Arba iš Baltarusijos. Jis paskelbs taiką, o tada puls. Arba atvirkščiai. Taigi, karas artėja. O gal ir ne.

Ši net ir patyrusių Vakarų analitikų skelbiama painiava atspindi, kokio slaptumo Rusija laikosi priimdama sprendimus. Turimi žvalgybos informacijos trupiniai nesudaro jokio aiškaus vaizdo. Galbūt Kremlius slapčia pametėja medžiagos, skirtos įbauginti Vakarus, kad jie padarytų nuolaidų? Ko laukia Rusijos lyderis? Kol įšals žemė, kad jo tankai galėtų manevruoti, ar kol neatlaikys Vakarų nervai? Šito mes nežinome. Spėčiau, kad per šią partiją gali būti atlikta dar daug ėjimų. Nauja taktika gali apimti sprendimą užsukti dujas Europai, viliantis, kad sušalusios ir panikos apimtos turtingosios šalys pradės maištauti prieš amerikiečių grasinimus imtis sankcijų.

Vis dėlto šios spėlionės praleidžia esminį dalyką. Mes turime dvi aiškias gaires, perteikiančias V. Putino mąstyseną.

Viena jų išreikšta jo paties žodžiais, jo paties tinklalapyje. Tai liepą paskelbta jo ilga esė „Apie rusų ir ukrainiečių istorinę vienybę“. Atidžiai perskaitykit šį straipsnį – juo yra nužymimas pagrindas karui.

Straipsnio pradžioje primenama, kad šventasis Vladimiras, Naugardo kunigaikštis ir Kijevo didysis kunigaikštis, 988 metais tapo pirmuoju apsikrikštijusiu slavų valdovu. Sujungus tai su ankstesniu V. Putino pareiškimu, kad Krymas, numanoma šio krikšto vieta, yra Rusijos „Šventyklos kalnas“, peršama mintis, kad Vladimiras 2.0 paveldėjo Vladimiro 1.0 mantiją ir yra dievo pateptasis visų rusakalbių gynėjas.

Straipsnyje teigiama, kad apsauga jiems žūtbūt reikalinga. Jis argumentuoja, kad Vakarų globojama Ukraina dabar vykdo „nepakenčiamą“ politiką: verčia rusus išsižadėti savo šaknų ir juos „prievarta asimiliuoja“ – ir kad dėl savo masto šis procesas gali būti prilyginamas „masinio naikinimo ginklų“ panaudojimui prieš Rusiją. Dėl to „rusakalbių“ (kaip jis juos apibūdina) skaičius galiausiai esą sumažės „šimtais tūkstančių ar net milijonų“.

Kitaip tariant, Rusija turi teisę įsiveržti į Ukrainą, kad užkirstų kelią genocidui.

Antroji gairė yra Rusijos veiksmai. Pastarosiomis dienomis surengtos dvi kibernetinės atakos prieš Ukrainą visiškai atitinka Kremliaus mėgstamą veiklą: skleisti baimę, netikrumą ir abejones. Viena jų buvo primityvi informacinė ataka prieš dešimtis vyriausybinių tinklalapių. Ji neva buvo surengta lenkų nacionalistų, nors net ir bukiausias pusgalvis iš lenkų kraštutinės dešinės stovyklos būtų rašinėjęs taisyklingesne kalba negu šie įsilaužėliai.

Po šito buvo įvykdyta grėsmingesnė ataka, sudariusi duomenis šifruojančio viruso, naikinančio informaciją paveiktuose kompiuteriuose, regimybę. Tinklais srūvantys duomenys yra šiuolaikinės visuomenės kraujas. Rusija mėgina sukelti Ukrainai širdies smūgį. Aplinkiniai irgi susirūpinę. Esama panašumų į „Notpetya“ – rusišką kenkėjišką programą, 2017 metais paralyžiavusią šimtus Ukrainos įmonių ir organizacijų. Vėliau ji išplito visame pasaulyje ir tapo brangiausiai kainavusia kada nors surengta kibernetine ataka, kurios padaryta žala vertinama 10 mlrd. dolerių.

Be to, puolama ne vien Ukraina, bet ir Švedija. Virš karališkųjų rūmų Stokholme ir atominių elektrinių buvo pastebėti skraidantys neatpažinti dronai. Šalies karinės žvalgybos agentūrai vadovaujanti generolė majorė Lena Hallin praeitą savaitę sakė, kad šalies saugumo „padėtis toli gražu nėra normali“. Pagal skandinaviškus tylumo standartus tai prilygsta kurtinamam nerimo šauksmui.

Tinkamas atsakas į visa tai būtų nedelsiant organizuotos karinės pratybos Baltijos jūros regione, kurios apimtų gausų amerikiečių pastiprinimą ir būtų papildytos didžiulėmis pastangomis sustiprinti Ukrainos karinį, ekonominį ir kibernetinį saugumą. Tik nedėkit į tai didelių vilčių. Daug labiau tikėtini raginimai plėtoti dialogą ir kalbos apie nuolaidas, kurios galėtų nuraminti Putiną (arba suteiktų jam „trampliną“ veikti). Taip pat amžinos raudos, kad nežinome, ką iš tikrųjų mąsto Rusijos lyderis. Nors iš tiesų žinome.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: