2024.05.30 12:34 |Kategorija:  Cover news
JOHANNA GERON / AFP

NATO ministrams susitinkant Prahoje, daugėja raginimų leisti Ukrainai smogti Rusijoje 

Praha, gegužės 30 d. (AFP-BNS). NATO užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį renkasi Prahoje, daugėjant raginimų pagrindinėms sąjungininkėms panaikinti apribojimus, neleidžiančius Kyjivui naudoti Vakarų šalių ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje.

Dvi dienas Čekijos sostinėje vyksiančiame ministrų susitikime daugiausia dėmesio sulauks paramos Ukrainos paketas, kuris greičiausiai bus pristatytas liepą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. 

Tačiau susitikimą gali nustelbti diskusijos dėl to, ar leisti Kyjivui naudoti Vakarų šalių atsiųstus ginklus smūgiams Rusijos viduje.

Ukraina spaudžia savo šalininkus – daugiausia Jungtines Valstijas – leisti jai naudoti jų tiekiamą ilgesnio nuotolio ginkluotę, kad galėtų smogti taikiniams Rusijoje.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija nenori leisti Ukrainai smogti per sieną, nes baiminasi, kad tai gali priartinti jas prie tiesioginio konflikto su Maskva.

Prieš NATO ministrų susitikimą, kuris prasidės ketvirtadienį vakariene, Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas ne kartą sakė, kad narėms laikas persvarstyti šiuos apribojimus, trukdančius Kyjivo gynybai. 

Panašu, kad Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį pakeitė poziciją, pareiškęs, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) buvo ne toks kategoriškas, pareiškęs, kad Ukraina turėtų paisyti teisės. Berlynas iki šiol nesutinka leisti Ukrainai panaudoti savo tiekiamą ginkluotę smogti taikiniams Rusijoje.

Baltieji rūmai pareiškė, kad vis dar nepritaria tam, kad Ukraina naudotų JAV ginklus smūgiams Rusijos viduje, nors JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) užsiminė, kad Ukrainos sąjungininkės ketina pakoreguoti ginklų tiekimo Kyjivui sąlygas. 

Į tai Maskva reagavo griežtai. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas perspėjo dėl „rimtų pasekmių“, jei Vakarų šalys leistų Ukrainai panaudoti savo ginklus Rusijai atakuoti.

Tie, kurie pasisako už tai, kad Ukrainai turėtų būti suteikta didesnė laisvė, tikisi, kad Jungtinės Valstijos ir kitos šalys pakeis kursą, Kyjivui stengiantis sustabdyti įnirtingą Rusijos puolimą Charkivo srityje. 

„Akivaizdu, kad prezidento E. Macrono idėjos padeda sąjungininkams, kurie mano, kad ši taisyklė turėtų būti pakeista“, – sakė vienos NATO šalies diplomatas.

„Tikiuosi, kad per debatus JAV bus atsižvelgta į E. Macrono idėjas“, – pridūrė jis. 

Paketas Ukrainai

Kol NATO sąjungininkės sprendžia šį klausimą, ministrai Prahoje taip pat bandys parengti paramos paketą, kuris nenuviltų Ukrainos, artimiausiu metu vis dar netapsiančios Aljanso nare. 

Nors pernai per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje būta didelių vilčių dėl pakvietimo prisijungti, Kyjivui buvo griežtai pasakyta, kad per šiemet Vašingtone rengiamą susitikimą jis neturėtų tikėtis didelės pažangos šiuo klausimu.

NATO vadovas J. Stoltenbergas nori, kad Aljanso narės prisiimtų aiškius daugiamečius įsipareigojimus dėl to, kokią pagalbą Ukrainai jos teiks ateityje.

Praėjusį mėnesį jis pasiūlė per penkerius metus skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų. Šis pasiūlymas didesnio atgarsio taip ir nesulaukė, sąjungininkėms svarstant, kas įeitų į tokį paramos paketą.

„Žmonės supranta, kad reikia ką nors paskelbti, bet jie nenori, kad tai būtų tik tušti žodžiai“, – sakė kalbintas Vakarų diplomatas.

Diplomatai teigia, kad diskusijos tebevyksta, sąjungininkėms bandant išsiaiškinti, ką apimtų bet kokie įsipareigojimai ir kokia galėtų būti jų struktūra.

Viena sritis, dėl kurios NATO, atrodo, artėja prie susitarimo, yra planas, pagal kurį Aljansas iš Jungtinių Valstijų perims ginklų tiekimo Ukrainai koordinavimą.

Iki šiol už tai buvo atsakingas Vašingtonas, NATO vengiant įsitraukti į ginklų tiekimą, baiminantis, kad tai pakurstys Rusiją. 

Aljanso šalininkai teigia, kad bendros atsakomybės suteikimas Aljansui galėtų padėti apsaugoti būsimus paramos paketus Ukrainai, jeigu Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pavyktų grįžti į JAV prezidento postą.

Tačiau kiti baiminasi, kad dėl to gali padaugėti biurokratijos.

„Pirmiausia tikimės, kad tai nebus mažiau veiksminga nei dabartinė sistema“, – sakė kitas Vakarų šalių diplomatas.

Diplomatai teigia, kad siekiant išvengti Vengrijos – vienos iš Rusijai draugiškiausių šalių Aljanse – pasipriešinimo, Budapeštui buvo suteikta teisė nedalyvauti.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, gegužės 30

2024.05.30 12:12
Užsienio naujienos 2024.05.30 12:12
2024.05.30 11:17
Įvairenybės, kultūra 2024.05.30 11:17
2024.05.30 08:37
Lietuvos politika 2024.05.30 08:37
2024.05.30 05:10
Lietuvos politika 2024.05.30 05:10

Trečiadienis, gegužės 29

2024.05.29 15:10
Lietuvos politika 2024.05.29 15:10
2024.05.29 13:07
Įvairenybės, kultūra 2024.05.29 13:07
2024.05.29 12:10
Užsienio naujienos 2024.05.29 12:10
 
2024.05.23 12:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Taline kalbėta apie niūrią padėtį Ukrainoje, bet stengtasi neprarasti optimizmo - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-05-23

Niūri, bet ne pražūtinga padėtis. Tokią žinią dėl Ukrainos skelbė Estijos sostinėje įvykusi šių metų Lennarto Meri konferencija. Kasmetinis saugumo politikos renginys, pavadintas gerbiamo pirmojo šalies prezidento vardu, šiemet buvo gerokai niūresnis nei pernai. Ukraina ne tik patiria nesėkmes mūšio lauke, bet ir niokojančius išpuolius prieš jos šilumos ir elektros tinklus. Tai kenkia ekonomikai dabar, o iki žiemos bus sunku ar net neįmanoma juos pataisyti. 

Tai dar viena priežastis padidinti karinę pagalbą Kyjivui: daugiau ginklų, galingesnių ir greičiau pristatomų. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas konferencijoje užėmė svarbią vietą. Ji pažymėjo, kad jos šalis jau įsipareigojo ateinančius trejus metus skirti 0,25 proc. BVP karinei pagalbai Ukrainai. „Jei visos šalys darytų tą patį, tai lemtų Ukrainos pergalę, – sakė ji. – Ukraina kovoja, praranda gyvybes. Vienintelis dalykas, kurio jie mūsų prašo, yra išteklių perskirstymas.“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kalbėdamas vaizdo ryšiu, gyrė Estiją už jos poziciją ir pagalbą. Tačiau dalyvių kritika kitų šalių atžvilgiu buvo svilinanti. Tik smūgiai toli į Rusijos teritoriją užkirs kelią besitęsiančiam puolimui sklandančiomis bombomis, leidžiamomis iš didelio aukščio už 80 km nuo fronto linijos. Tam reikia karinių lėktuvų F-16 (jų bus atsiųsta, bet per mažai ir per vėlai), tolimojo nuotolio raketų, tokių kaip vokiškos sistemos „Taurus“, kurių Berlynas nenori suteikti, ir JAV tolimojo nuotolio ginklų, tokių kaip HIMARS ir ATACMS. Tačiau J. Bideno administracija leidžia juos naudoti tik prieš taikinius Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Eskalacijos baimė akivaizdžiai atgrasė Jungtines Valstijas ir kitas šalis nuo ginklų, reikalingų Ukrainai laimėti, siuntimo ir netgi nuo Rusijos pralaimėjimo kaip karo tikslo nurodymo. 

Dabar ukrainiečiai už tai moka. Tačiau delsimas ir neryžtingumas taip pat daro ilgalaikę žalą Vakarų aljansų reputacijai apskritai. Indijos analitikas Samiras Saranas sakė, kad jei JAV ir sąjungininkai, kurių BVP siekia 40 trln. JAV dolerių, nesugebėjo susidoroti su Rusija (BVP – 2 trln. JAV dolerių), „jie neturi jokių šansų su Kinija“.

Konferencijoje tvyrojo iš esmės neišsakyta baimė dėl katastrofiško Ukrainos pralaimėjimo, kurio pasekmės likusiai Europos daliai būtų susijusios su migracija (tikriausiai milijonine) ir tolesniais Rusijos veiksmais. Timothy Snyderis, Yale'io universiteto istorikas, daugelyje Rytų Europos šalių laikomas nacionaliniu didvyriu dėl dygaus Kremliaus istorinių mitų griovimo, pateikė paralelių su Hitlerio agresija Europoje XX amžiaus 4-o dešimtmečio pabaigoje. Jo teigimu, Ukraina yra tarsi Čekoslovakija 1938-aisiais. Tačiau Prahos vyriausybė britų ir prancūzų buvo priversta nusileisti Hitleriui, o Ukraina pati pasirinko kovoti, „pratęsdama jums 1938-uosius“, sakė jis. 

T. Snyderis taip pat pažymėjo, kad Čekoslovakijos kritimas sudarė sąlygas tolesnei Hitlerio agresijai prieš Lenkiją. Vokietijos karo mašinai buvo naudinga buvusios Čekoslovakijos didžiulė ginklų pramonė ir naujai sukurtos marionetinės Slovakijos valstybės kariai. Jis teigė, kad Rusija panašiai pasinaudos Ukrainos ištekliais kitame kare. Dar blogiau: anot T. Snyderio, Rusijos branduolinio šantažo sėkmė paskatintų Europos šalių ir kitų valstybių pastangas kurti savo branduolinius ginklus. 

Žmonės, kurie dalyvauja saugumo konferencijose Taline ir kitose regiono sostinėse, visa tai mato labai aiškiai. Geriau išleisti pinigus ir prisiimti riziką dabar nei vėliau, kai išlaidos bus didesnės, o perspektyvos blogesnės. Problema ta, kaip įtikinti kitus, pabrėžiant desperatišką didesnės pagalbos poreikį ir pražūtingas Ukrainos pralaimėjimo pasekmes, bet kartu išlaikant optimistinį toną, kad pergalė Ukrainoje yra įmanoma. Pasimatysime kitais metais – galbūt.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: