2022.08.18 10:31 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

„Perlas Energija“ stabdo veiklą, žada kompensacijas klientams (dar papildytas)

papildyta nuo 6 pastraipos

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (BNS). Beveik prieš dvi savaites apie fiksuotos kainos sutarčių nutraukimą maždaug 180 tūkst. klientų pranešusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ ketvirtadienį pranešė stabdanti veiklą: elektrą klientams ji tieks iki rugpjūčio 31 dienos, o naują tiekėją jie turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 dienos.

Bendrovė veiks, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais, o jos akcininkai negaus jokio turto ir uždarbio įmonę uždarius, ketvirtadienį pranešė „Perlas Energija“.

„Tokį sprendimą priimti paskatino kelių veiksnių visuma. Visų pirma, dėl prieš savaitę padaryto sprendimo perkelti klientus į biržos planą, praradome pasitikėjimą ir iš klientų, ir iš atsakingų institucijų, kas reiškia, kad pritraukti naujų klientų artimiausiu metu būtų neįmanoma“, – pranešime sakė įmonės vadovas Vilius Juraitis.

Pasak jo, jos klientai aktyviai nutraukia sutartis – jų jau nutraukta apie 20 tūkst.

„Matome nutraukimų tempą, žinome, kad skaičius bus tikrai didelis ir galime būti nepajėgūs tiekti elektros likusiems klientams, jei prarasime didelę dalį turimos klientų bazės. Trečia, kreditoriai, iki šiol finansavę mūsų veiklą, tai daryti atsisako“, – sakė V. Juraitis.

Pasak įmonės vadovo, „Perlas Energija kompensuos skirtumą tarp fiksuotos sutartyje numatytos kainos ir naujo tiekėjo kainos. Dėl kompensavimo tvarkos įmonė teigia besitarianti su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Tokį kompensavimą taikysime klientams, kurių sutartyse vis dar galioja fiksuota kaina, ir tais atvejais, jei jie iki rugpjūčio 28 dienos pereis pas kitą nepriklausomą tiekėją ar grįš į visuomeninį tiekimą. Išsamiai apie kompensavimo schemą klientus informuosime netrukus“, – sakė V. Juraitis. 

Pasak jo, bendrovė kalbasi su kitais tiekėjais ir ieško būdų, kaip palengvinti jos klientų perėjimą pas kitus tiekėjus. 

„Mūsų klientai galėjo sutartis pasirašyti ir sąskaitas apmokėti 2000 „Perlas“ terminalų. Suprantame, kad sutartį pasirašyti internetu nėra įprasta visiems, todėl siūlome kitiems nepriklausomiems tiekėjams naudotis terminalų infrastruktūra ir juose pasirašinėti sutartis su naujais klientais“, – sakė V. Juraitis.

Pasak įmonės vadovo, įmonės klientai, priklausantys pirmajam arba antrajam liberalizavimo etapui, iki rugpjūčio 28 dienos turi pasirinkti naują tiekėją: nutraukti sutarties su „Perlas Energija“ nereikia, ji nutrūks automatiškai, kai bus pasirašyta sutartis su nauju tiekėju. Kitu atveju klientai bus perkelti į garantinį tiekimą, kol pasirinks kitą tiekėją. 

Jei klientai priklauso trečiajam etapui, jie gali rinktis tiekėją iki rugpjūčio 28 dienos arba nedaryti nieko – elektrą jie gaus iš visuomeninio tiekėjo. 

„Perlas Energija“ rugpjūčio 5 dieną pranešė keičianti visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas perkeliami į kintamos kainos planą „Birža“ – jo tarifai priklauso nuo elektros kainos biržoje. V. Juraičio teigimu, šį sprendimą lėmė tai, kad nuo praėjusių metų pabaigos nuolat auga energetinių resursų kainos, todėl teikti vartotojams fiksuotos kainos planus tapo nebeįmanoma.    

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą dėl „Perlas Energijos“ veiksmų vienašališkai keičiant sutarčių su vartotojais sąlygas. Taryba taip pat prašo prokurorų laikinai apriboti įmonės turtą. Prokuratūra kol kas nepriėmė sprendimo, ar pradės tyrimą.  

VERT įvertino riziką, jog „Perlas Energija“ nutraukusi sutartis gali parduoti finansinius instrumentus ir gauti nepagrįstų pajamų. Šie finansiniai instrumentai yra apsidraudimo priemonės (angl. hedging) – jomis bendrovė apdraudė elektros kainų svyravimą Suomijoje. 

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba anksčiau pranešė, jog „Perlas Energijos“ klientams siūlomos sutarties sąlygos dėl vienašališko jos nutraukimo yra nesąžiningos, todėl įmonei nurodyta jų netaikyti, kitu atveju įmonei grės bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

„Perlas Energijos“ akcininkai yra penki fiziniai asmenys: Kęstutis Gataveckas, Gytis ir Linas Kazlauskai, Mindaugas Marcinkevičius (vardas pavardė tik sutampa su buvusiu „Vilniaus prekybos“ akcininku) ir Tomas Muraška.

Redaktorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, rugpjūčio 18

2022.08.18 10:35
Užsienio naujienos 2022.08.18 10:35
2022.08.18 10:11
Užsienio naujienos 2022.08.18 10:11
2022.08.18 10:10
Lietuvos politika 2022.08.18 10:10
2022.08.18 10:04
Lietuvos politika 2022.08.18 10:04
2022.08.18 09:47
Lietuvos politika 2022.08.18 09:47
2022.08.18 09:40
Užsienio naujienos 2022.08.18 09:40

Trečiadienis, rugpjūčio 17

2022.08.17 16:26
Lietuvos verslas 2022.08.17 16:26
 
2022.08.18 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Rusų turistai turėtų likti namie - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-08-18

Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainiečių, bet dauguma jų sunkiai dirba. Viena pabėgėlė, triūsusi mūsų viešbutyje, mėnesį praleido rūsyje, kol galiausiai pabėgo į Italiją. Ji sakė, kad džiaugiasi grynu oru ir galimybe vėlų vakarą vienai pareiti namo.

Kiek dar laiko rusams turėtų būti palikta galimybė mėgautis atostogomis Europoje? Estijos premjerė Kaja Kallas sako, kad „lankytis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“. Jos šalis atšaukė rusams savo išduotas vizas, bet šimtai tūkstančių jų tebekerta sausumos sieną, naudodamiesi dokumentais, išduotais kitų Europos Sąjungos narių, priklausančių Šengeno erdvei, kurios viduje judėti vizos nereikalingos.

Tai naudinga verslui, bet šis nevaldomas antplūdis atrodo tarsi invazija. Kai kurie atvykėliai rusai užgauliojo ukrainiečius pabėgėlius ir skelbdavo visa tai per socialinius tinklus, dar labiau kurstydami įniršį (Estija vieną iš tokių žavingų veikėjų susekė ir deportavo).

Suomija, Latvija, Lietuva ir Lenkija, taip pat turinčios sausumos sienas su Rusija, irgi nori įvesti tokį draudimą; jas palaiko Danija. Vokietija – griežtai prieš tai nusistačiusi. Teisiniai dalykai – stebinamai keblūs (kitaip nei siaučiant COVIDui). Tačiau Čekija, kuri pirmoji apribojo rusų keliones ir kuriai šešis mėnesius priklausys pereinamasis pirmininkavimas ES, įtraukė Šengeno sankcijas į rugpjūčio 31-osios užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkę.

„Pats laikas“, – sako Ukraina. Jos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalba, kad iš rusų „turi būti atimta teisė kirsti tarptautines sienas, kol jie išmoks jas gerbti“. Prezidentas V. Zelenskis sako, kad rusai turėtų „gyventi savo pačių pasaulyje, kol pakeis savo filosofiją“.

Pragmatiškų ir principingų kontrargumentų taip pat nestinga. Blokuojat eilinių rusų kelionių laisvę gali būti įtvirtintas V. Putino režimo naratyvas, jog Rusija yra apsupta jos nekenčiančių. Tai gali sukelti pavojų režimo kritikams, bėgantiems nuo persekiojimo. Dešimtadalis Rusijos gyventojų, išvykstančių į užsienį, yra geriausia mūsų viltis sulaukti ten pokyčių. Mes tik pakenktume savo ekonomikoms: rusų turistai tiesiog vyktų į Dubajų, Egiptą ar Kremliui draugišką Serbiją. Be to, fundamentali priežastis – jog kolektyviai bausti nesąžininga. Donaldo Trumpo draudimas išduoti vizas musulmonams išprovokavo piktus šūksnius; kuo šis atvejis kitoks?

Tikrasis argumentas susijęs su mūsų strategija Rusijos atžvilgiu. Ar turėtume žlugdyti Kremlių viliodami rusus, kuriuos erzina jo valdymas, ar sukurti greitpuodį, kuris išsprogdins režimą?

Anksčiau išbandėme abu būdus. Per karą reikalavome Vokietijos besąlygiškos kapituliacijos ir nusigręžėme nuo jos režimo veikėjų, kurie tikėjosi separatinės taikos su Vakarų sąjungininkais. Per Šaltąjį karą, priešingai, ėmėmės žaidimo „Skaldyk ir valdyk“, meilindamiesi svyruojančioms sovietinio bloko narėms ir šiltai priimdami pabėgėlius. Tai kėlė kankinamų moralinių spazmų. Mes priėmėme sutuoktinius Ceausescu Bakingamo rūmuose, nors Rumunijos režimas buvo žvėriškas net ir pagal komunistų standartus. Pro pirštus žiūrėdavom į funkcionierių, norinčių pereiti į kitą pusę, neretai ne itin švarią praeitį. Mums atrodė, kad pagrindinis prizas vertas tam tikrų kompromisų.

Abi strategijos turi savų privalumų. Tačiau tvarkantis su V. Putinu man priimtiniau būtų kurstyti vidaus spaudimą ir užtikrinti mūsų saugumą. Milžiniškas Rusijos dydis nesuteikia jos piliečiams teisės keliauti kur panorėjus – vilkint uniformas ar be jų. Tiesa, ne kiekvienas rusas vienodai kaltas, bet dėl aktyvaus arba pasyvaus pritarimo beveik visiems tenka vienokia ar kitokia dalis atsakomybės už Putino iškilimą. Daugelis vengė politikos kaip nuobodaus ir neaktualaus dalyko, džiaugdamiesi savo privačiais patogumais, bet ignoruodami prie jų durų slenksčių bręstantį fašizmą. Dabar dėl to mums gresia badas, chaosas ir branduolinė katastrofa. Ir ankstesnis geranoriškumas, švelniai tariant, neveikė tobulai.

Nepaisant didėjančios kainos, karas Rusijoje iš tiesų darosi vis populiaresnis. Užmirškit putinizmą: stulbinamai stiprėja atviras stalinizmo palaikymas. Net ir tarp iš pažiūros liberaliai mąstančių išlieka gajos šimtmečius brandintos imperialistinės nuotaikos. Užsienyje gyvenančių rusų perdėtas savęs gailėjimas ir pribloškiantis įsitikinimas, jog jie yra nusipelnę gyventi geriau, yra daug dažnesnis negu savikritika.

Dar daugiau, kelionių laisvė atveria Kremliui galimybę lengviau šnipinėti, sabotuoti, žudyti, apeiti sankcijas, užsiimti propagandos triukais ir plauti pinigus. Mums Britanijoje tai žinoma iš Litvinenkos ir Solsberio nuodijimų, įvykdytų žudikų, turėjusių verslo ir turistines vizas. Atrodo, kad Rusijos parankiniai neseniai susprogdino sandėlį (jau penktą pastarosiomis savaitėmis), priklausantį bulgarų prekiautojui ginklais Emilianui Gebrevui, 2015-aisiais vos išvengusiam nunuodijimo novičioku. Rusijos teroro kampanija visų pirma nutaikyta į Ukrainą, bet ji vykdoma visoje Europoje.

Sutrikdyti vykdytojų ir režimo ramsčių kelionių planus atrodo gana švelnus atsakas, bet ir jis išprovokavo Kremliaus ruporų tūžmingą putojimąsi. Propagandininkas Vladimiras Solovjovas praeitą savaitę sakė, kad kelionių draudimas ir Rusijos įvardijimas teroristine valstybe prilygtų Vakarų įsitraukimui į karą, todėl būtų vertas „prevencinio branduolinio smūgio“. Tai rodo, kad vizų režimo suvaržymas yra Kremliaus Achilo kulnas. Estijos premjerė K. Kallas man sakė: „Jie bijo būtent to.“

Šie sunkūs pasirinkimai yra mūsų ankstesnio godumo ir bailumo rezultatas. Turėtume atsisakyti patogaus, bet tingaus nešališkumo, lemiančio, kad dėl mūsų veiksmų pasekmių kenčia kiti. Turėtume laikytis pagrindinio principo, kad labiausiai rūpinamės Ukraina ir kitomis priešakinėje linijoje esančiomis valstybėmis. Pavėluotai įžvelgėme, kaip pavojinga su Rusija besiribojančias šalis laikyti geopolitiniu buferiu. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad jos suteiks saugų prieglobstį rusams, norintiems džiaugti pramogomis ir laisve, kurią jų valdytojai išrovė namuose.

Estai ir kiti tai žino geriau negu mes. Anksčiau jie buvo teisūs, o mes juos ignoravome. Dabar turėtume jų paklausyti.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: