BNS app
 
 
 
2023.01.28 06:31 |Kategorija:  Cover news
Julius Kalinskas/BNS nuotr.

Trišalėje taryboje – diskusija, ar suteikti laisvą dieną pasitikrinti sveikatą

 Vilnius, sausio 28 d. (BNS). Trišalė taryba lauks išsamesnės ekspertų analizės dėl siūlymo įpareigoti darbdavius suteikti laisvą apmokamą dieną darbuotojams pasitikrinti sveikatą, kai jie patenka į valstybės finansuoja prevencijos programas.

Verslas sutinka, kad sveikatos patikra suinteresuoti ir darbdaviai, ir patys žmonės, tačiau kelia klausimų, kaip procesas bus kontroliuojamas, kad per laisvadienį darbuotojai nueitų pas medikus, o ne jį išnaudotų kitaip. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja dar vienos laisvos dienos reikalingumu, esą galima pas medikus apsilankyti ir per tėvadienius, atostogas, darbdavio suteikiamą nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams ir kitais atvejais. 

Suteikti laisvą dieną profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų siūlantys parlamentarai sako, kad tai padaryti galima per vieną dieną.  

Socialdemokratės Orintos Leiputės teigimu, žmonės dabar nepakankamai rūpinasi savo sveikata, kad ligos būtų diagnozuotos ankstyvose stadijose. Pasak jos, dėl penkių ligų ateina pasitikrinti tik 30 proc. žmonių.   

„Valstietės“ Rimantės Šalaševičiūtės įsitikinimu, laisva diena paskatins gyventojus profilaktiškai tikrintis sveikatą.  

„Norime sudaryti maksimalias sąlygas  žmogui pasitikrinti“,– Trišalės tarybos posėdyje šią savaitę teigė Seimo narė.   

Pasak jos, pavyzdžiui, 2021 metais prevencinėms programoms buvo skirta 25 mln. eurų, bet panaudota tik pusė šių lėšų: „Gydyti kainuoja keturis kartus brangiau nei patikrinti visus, kurie pagal amžių patenka į tokias programas“.  

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įsitikinęs, kad nėra problema sveikatą pasitikrinti per atostogas ar kitas laisvas dienas.   

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis suabejojo, ar vienos dienos pakaktų: „Abejoju, ar tai įmanoma padaryti per dieną“. Jis prognozuoja, kad padaugėjus pacientų padidėtų krūvis medikams: „Ligonių kasoms spaudimas dėl vizitų skaičiaus išaugtų“.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis mano, kad darbdaviai pas medikus darbuotojų gali ir neišleisti. 

„Jeigu nebus privalomumo, darbdaviai neišleis, o jeigu nebus kontrolės, darbuotojai nenueis pasitikrinti“, – taryboje svarstė R. Garuolis. 

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kristina Jokimaitė įspėjo apie didelę administracinę naštą darbdaviams „sekti situaciją“.   

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė priminė, kad darbuotojas šešias dienas per metus dėl blogos savijautos gali neateiti į darbą neturėdamas nedarbingumo, o tik informavęs darbdavį. 

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis neatmeta, kad įteisinus dar vieną laisvą dieną sveikatos patikrai, būtų dar vienas papildomas laisvadienis: „Sukontroliuoti nebus įmanoma, ką tą dieną veiks žmogus – tikrinsis sveikatą ar išvažiuos į kelionę“. 

Jis apgailestavo, kad dabar sveikatos apsaugos sistema neskatina žmonių tikrintis sveikatos: „Yra pinigai, bet ar dėl to, kad terapeutai apkrauti, ar dėl kitų priežasčių, sistema neveikia“. 

A. Romanovskis siūlo, kad Valstybinė darbo inspekcija išsiaiškintų, kaip darbuotojai dabar naudojasi galimybe susitarti su darbdaviu ir gauti kelias valandas apsilankyti pas medikus. Be kita ko, siūlo įteisinti žmonių, kurie naudojasi prevencijos programomis, skatinimą piniginėmis išmokomis.   

„Gal skatinkime žmones bonusais, kad tikrintųsi – pasitikrinai, gauni 50, ar 20 eurų bonusą. Neveiks? Veikia. Vakcinos nuo koronaviruso parodė – kai gydytojams pradėjo mokėti priedus, pradėjo veikti“, – kalbėjo A. Romanovskis. 

V. Šilinskas informavo, kad, pavyzdžiui, vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje tėra 55 metai – Lietuva Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį lenkia tik Latviją: „Esame antri nuo galo ES“. 

Problemos analizę turėtų atlikti Trišalės tarybos Darbo santykių komisija bei ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. 

Seime nuo praėjusios vasaros svarstomos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisos, kurios įpareigotų darbdavius suteikti apmokamą dieną darbuotojams, jei jie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas, kurias finansuoja valstybė. 

Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai. Tam 2021 metais buvo skirta 24,9 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020-aisiais bei 26 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Redaktorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, sausio 28

2023.01.28 18:27
Užsienio naujienos 2023.01.28 18:27
2023.01.28 17:27
Užsienio naujienos 2023.01.28 17:27
2023.01.28 15:50
Užsienio naujienos 2023.01.28 15:50
2023.01.28 14:26
Užsienio naujienos 2023.01.28 14:26
2023.01.28 12:26
Užsienio naujienos 2023.01.28 12:26
2023.01.28 11:46
Užsienio naujienos 2023.01.28 11:46
2023.01.28 10:27
Užsienio naujienos 2023.01.28 10:27
2023.01.28 09:41
Užsienio naujienos 2023.01.28 09:41
2023.01.28 08:46
Užsienio naujienos 2023.01.28 08:46
2023.01.28 08:26
Užsienio naujienos 2023.01.28 08:26

Penktadienis, sausio 27

2023.01.27 21:50
Įvairenybės, kultūra 2023.01.27 21:50
2023.01.27 17:53
Užsienio naujienos 2023.01.27 17:53
2023.01.27 17:34
Užsienio naujienos 2023.01.27 17:34
2023.01.27 17:14
Įvairenybės, kultūra 2023.01.27 17:14
2023.01.27 17:10
Užsienio naujienos 2023.01.27 17:10
2023.01.27 16:39
Užsienio naujienos 2023.01.27 16:39
 
2023.01.24 11:55 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vokietijos nepatikimumo eksportas - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2023-01-24

Olafo Scholzo neryžtingumas kenkia Ukrainai, Vokietijai ir Vakarams. 

Pradėkite nuo godumo, pridengto apsukrumu. Tada pažadėkite keistis, bet nesugebėkite to įgyvendinti. 

Tokia yra Vokietijos Rytų politika nuo 1991 metų. Tris dešimtmečius vyriausybės Bonoje, o paskui – Berlyne, siurbė pigią rusišką energiją, atmesdamos kitų šalių nerimą dėl Kremliaus imperializmo. Šią politiką jos dangstė šventeiviškomis kalbomis apie dialogą ir derybas. 

Trumpuoju laikotarpiu ji buvo pelninga (Gerhardo Schroederio atveju tai paskatino klestinčią karjerą po pasitraukimo iš kanclerio posto). Tačiau ji žlugo. Vladimiro Putino režimas sulaužė visus susitarimus, dėl kurių tarpininkavo vokiečiai. Po naujausio Rusijos puolimo prieš Ukrainą kancleris O. Scholzas paskelbė apie Zeitenwende (vok. laikų kaitą) ir pažadėjo 100 mlrd. eurų padidinti išlaidas gynybai.

Tačiau nuo to laiko O. Scholzo politika buvo neryžtinga, blogai suformuluota ir prastai perteikta, o pastaruoju metu jis atsisako leisti sąjungininkams siųsti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ į Ukrainą. 

Mano skaičiavimais, Vokietijos kancleris tam turi šešias galimas priežastis. Pirma, eskalacijos baimė. Antra, kaltės jausmas dėl Vokietijos karinės istorijos. Trečia, noras po karo užmegzti geresnius santykius su Rusija. Ketvirta, noras atriboti Vokietiją nuo besitraukiančių ir išsiblaškiusių Jungtinių Valstijų. Penkta, nerimas dėl viešosios nuomonės. Šešta, asmeninis užsispyrimas. 

Šie dalykai nėra vienas kitam prieštaraujantys. Tačiau nė vienas iš jų neatlaiko kruopštaus patikrinimo. Pirmiausia, atsakas į baimę dėl eskalavimo yra geresnis atgrasymas, o ne didesnis silpnumas. Antra, nacių nusikaltimai nusipelno būti deramai prisimenami, ypač vokiečių. Ukraina buvo tiesioginė vieno iš jų – 1939-ųjų Molotovo-Ribbentropo pakto – auka. O 1941 metais Hitleriui užpuolus Staliną, visa Ukrainos teritorija buvo nuniokota kovų (skirtingai nei Rusijos).

Trečia, nuolaidžiavimas V. Putino režimui vargu ar duos dividendų, kai kovos baigsis, jei tuo pačiu įsiutinsite ir savo svarbiausius sąjungininkus. Ketvirta, antiamerikietiškumas nėra protinga politika Vokietijai, atsižvelgiant į jos endeminį karinį silpnumą. Penkta, vokiečių viešosios nuomonės apklausos rodo, kad žmonės nedidele persvara pritaria tankų siuntimui į Ukrainą (be to, lyderiams mokama už tai, kad jie vadovautų, o ne klausytų visuomenės nuomonės apklausų specialistų nurodymų). 

Lieka užsispyrimas. Jei O. Scholzas turėtų įtikinamą alternatyvią politiką, jos laikymasis su nepalaužiamu ryžtu būtų pateisinamas, netgi pagirtinas. Tačiau jis jos neturi. Vokietijos požiūris į Ukrainą yra paprastas: žadėti, išsisukinėti ir tik tada vykdyti. Pastarųjų 11 mėnesių istorija rodytų, kad tankai bus atgabenti po kelių savaičių, jei ne po kelių dienų. Tačiau tai bus per vėlu, kad Vokietija galėtų prisiimti kokius nors nuopelnus. Taip pat bus per vėlu dėl per tą laiką sužalotų ir nužudytų ukrainiečių.

Svarbiausi Vokietijos užsienio politikos klausimai yra Chefsache – viršininko reikalas. Vyriausybės ministrus į šoną nustumia Federalinė kanceliarija. Sprendimai ten priimami nesistemingai. Vokietijoje nėra Nacionalinio saugumo tarybos, kuri nustatytų strateginius prioritetus. Šio personalizuoto, nepakankamai galių turinčio metodo rezultatai – pražūtingi dujotiekiai „Nord Stream“ ir švelnus požiūris į Rusijos šnipinėjimą.  

Šią silpnybę dar labiau sustiprina tai, kad pačiam O. Scholzui trūksta užsienio politikos patirties. Taip pat ir jo tyli pozicija. Kad ir kokie būtų jo motyvai, kodėl jis delsia leisti kitoms šalims siųsti savo tankus, jis renkasi jų neviešinti. 

Rezultatas – degantis Vokietijos patikimumas. Tokie politikai, kaip Žaliųjų partijos vanagiškų pažiūrų užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, asmeniškai kelia susižavėjimą. „Bet galiausiai ji tiesiog vadovauja idėjų kalvei“, – su neviltimi sako vienas sprendimų priėmėjas vienoje iš rytinių Vokietijos kaimynių.

Po 1945 metų Vokietija dešimtmečius stengėsi įtikinti nacių agresijos aukas, kad dabar ji yra taiki ir draugiška šalis. Tai iš esmės pavyko – įvyko istorinis susitaikymas su Prancūzija, Nyderlandais, Lenkija ir kitomis šalimis. Šis pasitikėjimas labai svarbus, nes sudarė sąlygas Vokietijai susivienyti. 

Dabar jis švaistomas. Vokietijos rytinės kaimynės nebebijo jos militarizmo. Jos bijo jos nepatikimumo. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: