2022.05.18 18:08 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Seimo komitetas pritarė naujai vaiko priežiūros išmokų tvarkai (patikslintas)

atnaujinta 7 pastraipa  

Vilnius, gegužės 18 d. (BNS). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytai ir Seimo pradėtai svarstyti naujai vaiko priežiūros pirmuosius dvejus jo gyvenimo metus išmokų tvarkai. 

Siūloma šią išmoką ateityje mokėti kitaip negu dabar – tėvai galės pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo ikimokestinio atlyginimo, antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 25 proc. 

Tačiau pastarąjį dydį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pasiūlė padidinti iki 30 proc., tam neprieštaravo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. 

Ministrės Monikos Navickienės teigimu, pirmas vaiko priežiūros etapas iki 18 mėnesių nuo dabartinių 12-os ilginamas, nes trūksta darželių, todėl per 18 mėnesių tėvai galėtų susirasti, kas prižiūrėtų jau ūgtelėjus vaikus.  

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo. 

„Kad galėtume duoti ženklą šeimoms, kad (...) šeimos, kurios augina vaikus, iš pataisų pajustų finansinę naudą – būtų gaunamos ženklesnės pajamos“, – trečiadienį Seimo komitete sakė ministrė Monika Navickienė. 

Tokios galimybės, pasak jos, „Sodros“ biudžete yra: „Galime tokį kompromisą daryti.“

Seimo komitetas trečiadienį pritarė įstatymų paketo pataisoms, keičiančioms vaiko priežiūros reguliavimą. Jeigu Seimas tam pritartų, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.    

Tačiau Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros vedėja Daiva Skučienė įsitikinusi, kad naujas vaiko priežiūros išmokų modelis nenaudingas mamoms.    

„Atostogų pratęsimas iki 18 mėnesių sumažintų moterų galimybes grįžti į darbo rinką“, – komitete teigė ji.  

D. Skučienė siūlo palikti dabartinę tvarką ir 77,58 proc. tarifą (nuo ikimokestinio darbo užmokesčio – BNS) bei valstybės lygiu spręsti klausimą, kur į darbą norintiems išeiti tėvams palikti vaikus antrais metais. 

„Vaiko lankymas darželyje būtų labai geras dalykas, nes yra tam tikri pasiekimai dėl (vaiko  – BNS) kalbos vystymosi, santykių su svetimais suaugusiaisiais“, – kalbėjo mokslininkė. 

„Galėtų būti vienodo dydžio išmoka, kuri kompensuotų paslaugų kainą rinkoje“, – tvirtino D. Skučienė. 

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo po mokesčių (arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus – pirmaisiais metais – atitinkamai 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.   

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Redaktorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, gegužės 18

2022.05.18 15:22
Lietuvos politika 2022.05.18 15:22
2022.05.18 14:34
Lietuvos politika 2022.05.18 14:34
2022.05.18 14:25
Lietuvos politika 2022.05.18 14:25
2022.05.18 12:50
Lietuvos politika 2022.05.18 12:50
2022.05.18 11:43
Užsienio naujienos 2022.05.18 11:43
2022.05.18 10:53
Užsienio naujienos 2022.05.18 10:53
2022.05.18 10:49
Lietuvos politika 2022.05.18 10:49
2022.05.18 10:46
Užsienio naujienos 2022.05.18 10:46
2022.05.18 10:36
Lietuvos politika 2022.05.18 10:36
2022.05.18 09:39
Užsienio naujienos 2022.05.18 09:39
2022.05.18 09:26
Užsienio naujienos 2022.05.18 09:26
 
2022.05.05 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Vokietijoje pradedama suvokti atsakomybė už naivumą dėl Rusijos - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-05-05

Tik nedaugelis dalykų yra svarbesni Europos saugumui nei Vokietijos pasiryžimas užsikrauti ant savo pečių atsakomybės naštą. Kankinamai lėtai ir smarkiai vėluodama vyriausybė Berlyne dabar stengiasi vaduotis iš Rusijos energetinių gniaužtų ir siūlosi pasiųsti Ukrainai bet kažkiek jai reikalingų ginklų.

Tačiau daug Vokietijos kairiosios stovyklos garsenybių vis dar neįtikintos. Naujai paskelbtame atvirame laiške jos koneveikia kanclerį Olafą Scholzą, sakydamos, kad jo politika gali sukelti branduolinį karą. Jos argumentuoja, jog Vokietija, užuot ginklavusi Ukrainą, turėtų mėginti tarpininkauti kompromisinės taikos sudarymui.

Be abejo, gali būti siūloma laikytis rūsčios realpolitik, remiantis apetito nekeliančiu izoliacionizmo ir ciniškumo kokteiliu. „Šis karas – ne mūsų reikalas. Tegu ukrainiečiai žūva. Mes norime likti turtingi.“

Iš tikrųjų tokie argumentai toli gražu nėra praktiški, jie – ydingi. Jie grindžiami neišmanymu ir atspindi nerealius lūkesčius. Įvilkti į šventeivišką kalbą jie iš tiesų pasibjaurėtini.

Pademonstruotas pasipūtimas piktina dar labiau nei naivumas. Laiške nedviprasmiškai atmetama galimybė spausti Rusiją, kad ši imtųsi siekti to tariamai įmanomo kompromiso. Nuolaidų turės daryti Ukraina – ne vien silpnesnė konflikto šalis, bet ir neišprovokuotos agresijos auka.

Pasirašiusieji nejučiomis pabrėžia seniai stebimą Vokietijos kairiųjų nesugebėjimą rimtai vertinti jokių šalių, esančių į rytus nuo Oderio. Tuo metu Rusija vertinta su išpūsta, infantilizuota pagarba. Į visus kitus žvelgiama globėjiškai arba apskritai nekreipiama dėmesio.

Šis laiškas paskatino kai kurių vilties teikiančių atsakomųjų smūgių, nors kiek realiai pagrįsta pasirodys esanti O. Scholzo „Zeitenwende“ [„pasikeitusių laikų“] idėja Vokietijos užsienio politikoje – neaišku. Tačiau Europos saugumo egzistencinė krizė, sukelta karo Ukrainoje, jau meta niūrią šviesą ant kitų su Vokietija susijusių kontraversijų.

Viena jų – pastaruosius 50 metų vykusio dujų importo vamzdynais iš Rytų tikroji kaina. Pigi energija maitino Vokietijos galingą verslą, bet savanaudiški interesai buvo (kaip dažnai nutinka) dangstomi pakilia retorika. Didesnė tarpusavio priklausomybė esą turėjo sustiprinti pasitikėjimą ir saugumą. Dažnai skambėdavo frazė „Wandel durch Handel“ [„Pokyčiai per prekybą“], o energijos išteklių tiekėjos Rytuose patikimumas laikytas neginčytinu.

Matėme, kuo visa tai baigėsi. Rusija iš tikrųjų pasiruošusi negailestingai nutraukti tiekimą dėl politinių priežasčių. Be to, šiais vamzdynais į Vokietijos politiką buvo pumpuojama korupcija.

Dėl šios priežasties Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, kartu su kitomis sąjungininkėmis, ilgą laiką stengėsi išmatuoti Vokietijos klibėjimo saugumo klausimais gylį ir mastą. Kurie sprendimus priimantys veikėjai iš tikrųjų tupi Rusijos kišenėje? Kurie jų – tik naudingi idiotai? Kiek jie yra svarbūs? Kaip įmanoma atremti jų įtaką?

Kad būtų atsakyta į šiuos klausimus, informacija turėjo būti slapta renkama tiek iš žmogiškųjų, tiek iš elektroninių šaltinių. Kitaip tariant, reikėjo šnipinėti.

Kai 2013-aisiais buvo nutekintos šių operacijų detalės – perbėgėlio amerikiečių žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno dėka, reakcija buvo didžiulė nuostaba ir įtūžis. „Draugams šnipinėti vieni kitus nedera“, – sakė tuometė kanclerė Angela Merkel. Atrodo, kad jos asmeninis telefonas irgi buvo pasiklausomas tų smalsių amerikiečių. Šis skandalas teberusena – aukšto rango Danijos pareigūnams ir buvusiam gynybos ministrui gresia suėmimai ir galbūt teismas dėl jų numanomo vaidmens šnipinėjant Vokietiją.

Tačiau šis domėjimasis buvo pateisinamas. Iš tikrųjų mums derėjo žvelgti giliau ir veikti tvirčiau. Dabar ukrainiečiai moka krauju ir nuniokojimu. Tačiau visiems europiečiams (įskaitant tuos aukštomis frazėmis kalbančius, taikingus vokiečius) irgi iškilo didelis pavojus.

Kremliaus apmokomoje slaptavietėje Maskvoje tūnantis E. Snowdenas nuo Rusijos puolimo prieš Ukrainą pradžios tapo neįprastai tylus. Ir jau seniai buvo laikas.

Komentatoriai, besąlygiškai kartoję jo teiginius, dabar irgi turi peno apmąstymams. Galbūt jiems derėtų parašyti atvirą laišką.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: