2022.07.01 12:04 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Neteisėtos migracijos srautai nuslūgo, bet provokacijų galimybė išlieka, sako A. Bilotaitė (dar papildytas)

naujos 5-8, taip pat 7,8 pastraipos nuo pabaigos

Vilnius, liepos 1 d. (BNS). Neteisėtos migracijos srautai atrodo nuslūgę, bet atsipalaiduoti negalima, nes provokacijų galimybė išlieka, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Gyvename sudėtingame laikotarpyje, Lietuva atakuojama informacinėmis, hibridinėmis ir kibernetinėmis atakos, kalbant apie nelegalios migracijos spaudimą, nors jis atrodo tik epizodinis šiuo metu, bet jis vis dar išlieka“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Ji teigė, jog sieną iš Baltarusijos pusės kirsti bandančių nelegalių migrantų sraute matyti naujos kryptys per Maskvą, todėl negalima atsipalaiduoti.

„Reikia sau aiškiai pasakyti, kad išlieka tikimybė tokioms pakartotinoms provokacijoms, todėl turime būti pasirengę, pasiruošę, tai mes ir darome“, – pažymėjo ministrė.

Valstybės sienos apsaugos vadovas Rustamas Liubajevas teigė neatmetantis, kad neteisėta migracija, kaip ginklu prieš Europos Sąjungą, ateityje gali pasinaudoti ir Ukrainoje kariaujanti Rusija.

„Mes matome šiuo metu labai agresyvią Rusijos Federacijos retoriką, tad neatmesčiau, kad ateityje Rusijos Federacija pabandys pasinaudoti ir organizuoti panašią ataką prieš visą Europos Sąjungą. Dėl to, kaip ir minėjo ministrė, turime ruoštis tam dalykui, turime įvertinti pamokas, klaidas, kurios buvo padarytos“, – kalbėjo R. Liubajevas.

„Tai ne tik mūsų vertinimas Lietuvoje, bet ir „Frontex“ mato tokią riziką, kad ateityje Rusija gali imtis tokių priemonių“, – pridūrė jis.

VSAT vadas pripažino, kad šiuo metu signalų, jog Rusija ketintų pasinaudoti šia situacija, nėra, nes ji „turi daug rimtesnių problemų vykdant agresiją prieš Ukrainą“. Kartu jis priminė, kad Rusijos bandymų paveikti Vakarus neteisėtos migracijos priemonėmis jau būta prie Norvegijos, Suomijos sienos.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka. Šeštadienį sukanka metai, kai Lietuva dėl migrantų antplūdžio paskelbė ekstremalią situaciją.

Ministrės teigimu, šiuo metu jau yra išnagrinėti visi praėjusią vasarą per krizės piką atvykusių migrantų prieglobsčio prašymai, absoliuti dauguma jų yra atmesti.

„439 asmenys pasišalino iš apgyvendinimo vietų. Tai parodo, kad šie asmenys tikrai nesiekia prieglobsčio Lietuvoje“, – sakė ministrė.

Kalbėdama apie nepaprastosios padėties paskelbimą, A. Bilotaitė pabrėžė, kad ši teisinė padėtis leido lengviau naudoti Vyriausybės rezervo lėšas, koordinuoti veiksmus tarp institucijų, pasitelkti tarnybų ir kariuomenės pagalbą valdant migrantų srautus.

„Metai pareikalavo greitų, netradicinių ir, sakyčiau, dažnai nepopuliarių sprendimų, bet šie visi sprendimai buvo tikrai neišvengiami, nes mes turėjome kartu užtikrinti ir valstybės nacionalinį saugumą“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes tikrai atrėmėme Lukašenkos organizuotą hibridinę ataką, Europai teko pirmą kartą susidurti su ataka, kurioje buvo panaudoti gyvi žmonės“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos planas „užtvindyti Europos Sąjungą neteisėtais migrantais“ nepavyko dėl Lietuvos valios gintis.

„Mes turėjome ir turime politinę valią gintis, turėjome veiksmingą atsaką, ėmėmės visų būtinų veiksmų ir sprendimų, modernizavome sienos apsaugos sistemą, modernizavomės ir įveikėme (krizę)“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji tikino, kad Lietuvos patirtį valdant krizę perėmė ir Latvija, Lenkija, taip pat ir Suomija.

Ministrė priminė, kad iki metų pabaigos Lietuva ketina modernia stebėjimo sistema padengti visą pasienio su Baltarusija ruožą – šiuo metu ji įdiegta maždaug 70 proc. atkarpoje. Taip pat iki rugsėjo ketinama užbaigti statyti ir fizinį barjerą.  

Lietuva sulaukė 42,1 mln. eurų prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimui, dar 15 mln. eurų skirta priemonėms iš ES vidaus saugumo fondo, 55 mln. skirti iš Europos integruoto sienų valdymo fondo sienų apsaugos stiprinimui. Pasak A. Bilotaitės, laukiama Europos Komisijos sprendimo dar dėl 24 mln. eurų, kurie būtų nukreipti Kaliningrado tranzito saugumo stiprinimui.  

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį sukritikavo Lietuvos pareigūnų veiksmus tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize ir pasiūlė sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.

Organizacijos rekomendacijose Lietuva raginama „nedelsiant sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, tai yra niekas nebūtų perkeltas į vietą, kurioje jam grėstų realus persekiojimo ar kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų pavojus arba kur jam grėstų tolesnis grąžinimas“.

Ataskaita rėmėsi duomenimis gautais, „Amnesty International“ atstovų vizito Lietuvoje metu 2021 metų lapkričio–2022 metų gegužės mėnesiais. Jie apklausė 47 migrantus, aplankė Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus (URC).

Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.

Autoriai: Milena Andrukaitytė, Ignas Jačauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 08, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, liepos 01

2022.07.01 19:07
Užsienio naujienos 2022.07.01 19:07
2022.07.01 18:32
Užsienio naujienos 2022.07.01 18:32
2022.07.01 16:10
Lietuvos verslas 2022.07.01 16:10
2022.07.01 13:40
Užsienio naujienos 2022.07.01 13:40
2022.07.01 10:46
Įvairenybės, kultūra 2022.07.01 10:46
2022.07.01 10:45
Lietuvos verslas 2022.07.01 10:45
2022.07.01 09:37
Užsienio naujienos 2022.07.01 09:37
2022.07.01 09:19
Užsienio naujienos 2022.07.01 09:19
 
2022.06.28 11:15 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: žinia iš Madrido - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-06-28

Įsivaizduokit siaubo sceną Kremliuje: Vladimiras Putinas sušaukia savo artimiausios aplinkos narius.

„Vyrai, mums šakės, – ištaria Rusijos lyderis papilkusiu kaip pelenai veidu.

„Kas atsitiko, šefe?“ – paklausia paprastai melancholiškai nusiteikęs Nikolajus Patruševas, ištempdamas kaklą, kad pamatytų popieriaus lapus, laikomus drebančiose Rusijos lyderio rankose.

„Ši kalba, – atsako V. Putinas. – Patys pažiūrėkit – dabar mūsų dainelė sudainuota.“

Šiame ypač slaptame dokumente, gautame vieno Rusijos šnipo, veikiančio NATO širdyje, pabraukti pagrindiniai žodžiai: „skubiai“, „nepaliaujamai“, „privalu“ ir „energingai“.

Kremliaus konklava išstudijuoja popierius. Niūriai nusiteikę jie pritariamai linkteli.

Po ilgos pauzės Rusijos lyderis vėl prabyla: „Sako, kad kai kur Tadžikistane tikrai gražu. Be to, visuomet lieka Kuba.“

Fantazija? – Tikrų tikriausia.

Vakarų aljanso aukščiausio rango diplomatai šiuo metu karštligiškai derasi, kokius žodžius pasirinkti artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Madride. Kas bus įtraukta į Strateginę koncepciją, kaip bus apibrėžtas Aljanso požiūris į pasaulį? Kas paklius į susitikimo komunikatą?

Pasiųsti žinią – svarbu. Tačiau Rusijos režimo neatgrasys kableliai ir kruopščiai parinktas žodynas. Jį atgrasys tik suvokimas, kad agresija ves į katastrofą. Aljanso tikrasis kasdienis, o ne vien susitikimui Madride skirtas darbas – užtikrinti, kad šis įsitikinimas veiktų kiekvieną priešininko priimamą sprendimą.

Vis dėlto politiniu požiūriu šiame bare dar yra ką nuveikti. Daug metų NATO netgi netikėjo, kad Rusija kelia grėsmę. Ji nenoriai priėmė naujų narių, o jų narystę vertino atsainiai – jokių planų kraštutiniams atvejams, jokių užsienio pajėgų jų teritorijose, jokių iš anksto sukauptų atsargų ar infrastruktūros. Faktiškai jų gynyba tebuvo blefas.

Ši padėtis pasikeitė, bet nepakankamai. Dabar NATO susitelkusi į klausimą, kiek pajėgų laikyti Baltijos šalyse ir Lenkijoje, koks reikalingas planavimas ir parama. Idealiu atveju dabartinės priešakinės pajėgos būtų paverstos reikšminga, patikima gynyba. Pamačiusios, ką rusų okupantai padarė Ukrainoje, NATO priešakinės linijos valstybės yra labiau nei bet kada anksčiau pasiryžusios ginti kiekvieną savo teritorijos pėdą ir kiekvieną gyventoją.

Bene opiausias prioritetas šiuo metu – priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba. Ji per brangi Baltijos šalims, bet yra joms reikalingiausia. Už jas turės sumokėti kitos NATO šalys, bet šios sistemos gali būti greitai dislokuotos. Kebliau yra sutvarkyti karinę infrastruktūrą. Šaudmenims laikyti reikalingi saugūs, sustiprinti bunkeriai. Kareivinės turi būti didesnės ir geresnės. Mokymų teritorijos – per mažos. Kai bus išspręstos šios problemos, atvyks daugiau karių iš daugiau šalių, jie pasiliks ilgesniam laikui ir daugiau nuveiks.

Tačiau veiksmingiausias atgrasymas būtų ne rodyti Rusijai, kad Baltijos šalys ir Lenkija būtų įnirtingai ginamos, o kad Rusija būtų įtikinta, jog bet kokia ataka prieš bet kurią NATO teritoriją vestų prie niokojamų atsakomųjų smūgių. Šios žinios Aljansas dar nesugebėjo perteikti, nes per daug narių (net ir dabar) taip bijo konflikto su Rusija, jog netgi negali įsivaizduoti, kad tokios kautynės galėtų vykti.

Ginčai dėl žodžių prieš prasidedant viršūnių susitikimui nėra beprasmiai: žodžiai suteikia politinį pagrindą darbams. Tačiau jie nėra darbų pakaitalas. Rusija gauna klaidingą žinią. Ji atkreipia dėmesį į daugelyje Vakarų šalių didėjantį „nuovargį dėl Ukrainos“. Daugelis vyriausybių prioritetu laiko pastangas išvengti pasaulinio bado ir žiemos energijos krizės. Jos nesuvokia, kad šios problemos tėra simptomas, jog Kremlius pasirengęs griauti ir naikinti kitų gyvenimus vardan savų geopolitinių tikslų.

Grįžkim į Maskvą; šįkart – realistinė versija.

V. Putinas užmeta nuobodžiaujantį žvilgsnį į slaptus NATO dokumentus.

„Niekas nepasikeitė, vyručiai – mums vis dar viskas gerai“, – pareiškia jis ir išmeta popierius į šiukšliadėžę.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: