2022.10.04 14:07 |Kategorija:  Cover news
via REUTERS-Scanpix nuotr.

Nobelio fizikos premiją pelnė mokslininkai už pasiekimus kvantinės mechanikos srityje (dar papildytas)

Stokholmas, spalio 4 d. (AFP-BNS). Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspect (Alenui Aspė), Johnui F. Clauseriui (Džonui F. Klauzeriui) ir Antonui Zeilingeriui (Antonui Ceilingeriui) „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Jau ne vienerius metus prancūzas A. Aspect buvo minimas kaip potencialus laureatas dėl savo tyrimų kvantinės sieties srityje. Premiją jis gavo bendrai su Austrijos mokslininku A. Zeilingeriu ir amerikiečiu J. F. Clauseriu.

Kvantinė sietis yra reiškinys, kai užmezgamas ryšys tarp dviejų ar daugiau dalelių ar molekulių kvantinių būsenų – sukinio, poliarizacijos ar momento. Ši sąsaja gali išlikti net tada, kai erdvėje objektai yra toli vienas nuo kito, o su kuriuo nors iš jų atliekamos manipuliacijos paveikia visus kitus.

Albertas Einsteinas (Albertas Einšteinas) šią teoriją, pradėtą plėtoti praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, vadino „baugia“, nes sietis atrodo veikianti akimirksniu, nesant jokio akivaizdaus ryšio tarp susijusių elementų.

Prancūzijoje 9-o dešimtmečio pradžioje A. Aspect atlikti eksperimentai pirmąkart pademonstravo, kad ši teorija veikia praktiškai, taip pat įrodė, kad A. Einsteinas šiuo klausimu iš dalies klydo.

„2022 metų fizikos premijos laureatų sukurtos eksperimentinės priemonės padėjo pamatus naujai kvantinių technologijų erai. Galimybė manipuliuoti ir valdyti kvantines būsenas bei visus jų savybių sluoksnius suteikia mums galimybę naudotis įrankiais, turinčiais netikėto potencialo“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime.

„Vykdomi intensyvūs moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant panaudoti ypatingas atskirų dalelių sistemų savybes, kad būtų galima konstruoti kvantinius kompiuterius, tobulinti matavimus, kurti kvantinius tinklus ir užmegzti saugų kvantinį šifruotą ryšį“, – priduriama pranešime.

Pasak komiteto, J. Clauseris sukonstravo aparatą, kuris vienu metu išspinduliuoja du susietus fotonus, pažeisdamas Bello nelygybę, bet atitikdamas kvantinės mechanikos prognozes.

A. Aspect sukūrė konfigūraciją, užpildžiusią svarbią spragą, trukdžiusią matuoti dvi susietas daleles jų nepaveikiant.

A. Zeilingeris dirbo susietas kvantines būsenas tyrinėjusioje mokslininkų grupėje. Jai pavyko pademonstruoti vadinamąją kvantinę teleportaciją, leidžiančią per atstumą perkelti kvantinę būseną iš vienos dalelės į kitą.

Praeitais metais Nobelio fizikos premija paskirta japonų kilmės amerikiečių mokslininkui Syukuro Manabe (Sjukurui Manabei), vokiečiui Klausui Hasselmannui (Klausui Haselmanui) ir italui Giorgio Parisi (Džordžui Parisiui) už „novatoriškus indėlius didinant mūsų supratimą apie sudėtingas fizikines sistemas“, be kita ko, padedančius geriau suprasti mūsų planetos klimato raidą.

Laureatas savo apdovanojimą atsiims iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.

Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, spalio 04

2022.10.04 13:36
Kriminalai 2022.10.04 13:36
2022.10.04 12:56
Užsienio naujienos 2022.10.04 12:56
2022.10.04 11:49
Užsienio naujienos 2022.10.04 11:49
2022.10.04 11:34
Lietuvos politika 2022.10.04 11:34
 
2022.09.28 11:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: V. Putino bėdos nepaverčia Rusijos nekenksminga - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2022-09-28

Nuo 1991 metų didžiausia Vakarų silpnybė santykiuose su Rusija yra nusiraminimas: dėl Kremliaus tikslų, jo ryžto juos pasiekti, laisvų visuomenių pažeidžiamumo prieš ginklu paverstą dezinformaciją ir nešvarius pinigus. 

Atrodo, kad Rusijos puolimas Ukrainoje paskatino Vakarus išvysti pavėluoto realizmo aušrą. Tačiau pokyčiai vis dar menki. Rusijos karinis silpnumas, atsiskleidęs per jos sunkumus mūšio lauke ir skubotą, nesėkmingą pastarųjų dienų mobilizaciją, atgaivino seną tikėjimo iš troškimo problemą. Gausu guodžiančių klišių: Rusijos kariuomenė žlugs kaip 1917 metais. Net jei taip neatsitiks, fiasko Ukrainoje rodo, kad Rusija negali kelti grėsmės jokiai NATO šaliai. Vladimiras Putinas pasmerktas. Su bet kokiu kitu režimu bus lengviau susidoroti.

Problema yra ne šios prielaidos, nes viskas įmanoma, o išvados, kurias iš jų pasidarome. Rusijos kariuomenė neabejotinai susiduria su rimtomis problemomis. Visai įmanoma, kad artimiausiais mėnesiais vyks maištai, dezertyravimas ir smarkiai sumažės net gynybiniai pajėgumai. Taip pat tikėtinos ir dar kelios Ukrainos pergalės – galbūt ir Chersono išlaisvinimas. 

Tačiau trajektorijos gali keistis. 1917 metais Rusijos kariuomenė iš tiesų subyrėjo. Tačiau po dvejų metų Lenino pajėgos stovėjo prie Varšuvos vartų. 1939–1940 metų Žiemos kare Suomija sutriuškino sovietų kariuomenę. Hitlerio invazinės pajėgos per kelis mėnesius po 1941-ųjų invazijos pasiekė didžiulių laimėjimų. Tačiau 1945 metais sovietų armija vis tiek pasiekė Berlyną.

Panašiai ir karas prieš Ukrainą buvo išties įspūdingai blogai sumanytas ir įvykdytas. Tačiau Rusijos generolai gali pasimokyti iš savo klaidų ir, jei politikai jiems leis, gali pagal tas pamokas veikti. Rusijai gali nepavykti užimti daugiau teritorijos Ukrainoje. Tačiau turėdama laiko ir daugiau karių, ji gali sugebėti vis veiksmingiau ginti didžiąją dalį to, ką jau yra užėmusi. 

Taip pat neturėtume manyti, kad Rusijos nuostoliai visam laikui pakenkė jos gebėjimui pulti kitur. Viena iš karo Ukrainoje pamokų yra ta, kad Europa vis dar yra apgailėtinai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų beveik visais atžvilgiais. Tai greitai nepasikeis. Todėl bet koks Amerikos dėmesio atitraukimas ar pertraukimas dėl konflikto su Kinija arba dėl vidaus politinių sunkumų leistų Europos sąjungininkams kariniu ir strateginiu požiūriu atrodyti nuogiems. Rusija galėtų tuo pasinaudoti. 

V. Putinas gali turėti bėdų. Pastarosios trys savaitės buvo pačios blogiausios per 22-ejus Rusijos lyderio valdymo metus. Gali būti, kad laukia dar daugiau pažeminimų ir sukrėtimų, nes karinės galimybės siaurėja, o politinis spaudimas šalyje auga. Jis gali pradėti atrodyti kaip režimo įsipareigojimas, o ne pagrindinis jo turtas. Pokyčiai viršūnėje gali būti netvarkingi ir staigūs. 

Didelis pavojus yra tas, kad Vakarų palengvėjimas dėl jo pasitraukimo apakins mūsų sprendimų priėmėjus ir jie nesupras jo reikšmės. Mažai kas supranta, kad problemos su Rusija kilo dar iki V. Putino. Tikėtina, kad jos jį pergyvens. Lengva įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Kremliuje į valdžią ateis nauja chunta, kuri kaltins buvusį prezidentą dėl nepavykusio karo Ukrainoje ir sieks suartėjimo su Vakarais (ar kažkas pasakė „perkrauti santykius“?).

Tačiau tai nebūtinai reikš ilgalaikių Rusijos strateginių tikslų pokyčius. Poputiniškai Rusijai demokratinė provakarietiška Ukraina tebebus nepakenčiama konkurencinė grėsmė. Jei karinis spaudimas Kyjivui nepadės, naujieji Kremliaus šeimininkai išbandys kitus metodus. 

Didžiausias priešnuodis prieš nusiraminimą yra Rusijos branduolinis arsenalas. Nesvarbu, ar šie ginklai bus ryžtingai panaudoti branduoliniam šantažui, ar vadovybė ir jų kontrolė išsisklaidys politinio chaoso sąlygomis, jie tebėra lemtinga grėsmė Vakarams. Geriau, kad Rusija būtų nugalėta, nei kad Rusija nugalėtų. Bet tai vis tiek yra Rusija.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: