BNS app
 
 
 
2024.02.28 18:20 |Kategorija:  Cover news
Lukas Balandis / BNS nuotr.

VSD vadovas sako sąrašą su G. Nausėdos aplinka gavęs „iš žmogiškojo šaltinio“ (dar papildytas) (nuotraukos)

tekstas suskirstytas dalimis, papildymai visame tekste

Vilnius, vasario 28 d. (BNS). Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tvirtina, kad per praėjusius prezidento rinkimus buvo tikrinami visi kandidatai, o konkretų sąrašą su Gitano Nausėdos aplinkos sąrašu gavo „iš žmogiškojo šaltinio“, kurio neįvardino.

„Aš kaip direktorius jokios informacijos nerinkau, bet departamentas tikrino, pagal įstatymus buvo tikrinami visi kandidatai“, – trečiadienį sakė D. Jauniškis, liudydamas VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tiriančiai Seimo komisijai.

Kaip gavo sąrašą su Gitano Nausėdos aplinka, D. Jauniškis neįvardijo, tik patvirtino, kad gavo ją „iš žmogiškojo šaltinio“ ir pats asmeniškai ir maždaug per savaitę perdavęs savo pavaduotojui ir paprašęs patikrinti, „galimai kandidato komandą“.

„Žmogiškasis šaltinis patvirtino, kad bus kandidatavimas į prezidentus“, – į klausimą, kodėl G. Nausėdos aplinką vertino 2018 metų vasarą, šiam dar nepaskelbus apie kandidatavimą.

Į klausimą, ar „žmogiškasis šaltinis“ buvo G. Nausėda, departamento vadovas atsakė neigiamai.

Grėsmių G. Nausėdos aplinkoje nerado

VSD vadovas liudydamas komisijai pabrėžė, kad informacija apie kandidatus nebuvo renkama, o tikrinama, ir tai esantys skirtingi veiksmai pagal skirtingas procedūras.

„Rinkimą aš suprantu, kai tu taikai visas žvalgybos priemones. Buvo pasitikrinta informacija, jei duomenų bazėse užsidega tam tikros lemputės, tada įsijungia visai kiti mechanizmai“, – sakė D. Jauniškis.

Jis taip pat teigė, jog informacija nebuvo tikrinama kandidatų prašymu. „Ne, nebuvo tokių kandidatų“, – į klausimą, ar buvo kandidatų, kurie atnešė patikrinimui informaciją, sakė D. Jauniškis.

VSD vadovas pridūrė, kad tikrindamas informaciją VSD koncentravosi į kontržvalgybines grėsmes.

„Tuo metu jokių rizikų nebuvo rasta, jokių kitų veiksmų nebuvo imtasi“, – sakė VSD vadovas.

Departamento vadovas taip pat teigė, kad nei iš T. Gailiaus, kuris tuo metu vadovavo informaciją tikrinusiai valdybai, nei iš pavaduotojo Remigijaus Bridikio nesulaukęs žinios, kad patikrinus sąrašus pastebėta kokių nors grėsmių, ir jam pačiam pateikta informacija „niekuo neužkliuvo“.

V. Bakas sako, kad liudijimai iš VSD skiriasi

V. Bakas per komisijos posėdį VSD direktoriui teigė, jog jo liudijimas dėl to, kad nenustatyta kontržvalgybinių grėsmių, skiriasi nuo to, ką anksčiau kalbėjo liudiję departamento pareigūnai ir perspėjo vadovą dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą komisijai.

Po komisijos posėdžio D. Jauniškis žurnalistams sakė negalintis atsakyti, kodėl komisijos vadovui susidarė įspūdis, kad VSD pareigūnų liudijimai skiriasi.

„Aš nežinau, koks įspūdis susidaro, žmonės buvo apklausti uždaruose posėdžiuose, kur čia įžvelgiama kokia nors kontradikcija, aš negaliu pakomentuot, čia pirmininko įspūdžiai“, – sakė D. Jauniškis.

Per komisijos posėdį jis sakė neprisimenantis, kad būtų nustatyta kontržvalgybinių grėsmių tikrinant G. Nausėdos komandą.

„Aš neprisimenu, ar buvo nustatyta kokių nors kontržvalgybinių grėsmių, jei aš neprisimenu, matyt, nebuvo nustatyta“, – žurnalistams sakė D. Jauniškis, bet taip pat dar kartą patvirtino, kad nebuvo.

Seimo komisijos pirmininkas V. Bakas teigė, jog tai, ką liudijo VSD direktorius bei kitų departamento vadovų liudijimai, komisijos surinkta medžiaga „akivaizdžiai prieštarauja“.

„Tarp to, ką mes surinkome ir ką liudija direktorius, gal jis tikrai neprisimena dalykų, bet (tai tokie dalykai – BNS), kurių nepamirši visą gyvenimą, nes kalbama apie pirmų valstybėje žmonių aplinkas ir departamento darbą apsaugant nuo išorės poveikio, ir šiandien akivaizdžiai matau, kad yra ne šiaip kažkokie, o akivaizdūs prieštaravimai“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Visgi V. Bakas vylėsi, kad prieštaravimus išsiaiškins per uždarą VSD direktoriaus apklausą, jį planuojama pirmadienį.

„Gal uždarame posėdyje ką nors paaiškins, aš tikiuosi, mes uždarame posėdyje tuos prieštaravimus išsiaiškinsim, nes (atsakymai – BNS) į kai kuriuos klausimus, kuruos direktorius, esu įsitikinęs, turėjo žinoti pagal pareigas, prieštarauja duomenims, kuriuos komisija turi“, – teigė V. Bakas.

Grėsmių dėl kitų kandidatų nekomentavo

Į klausimą, ar kontržvalgybinių grėsmių identifikuota tikrinant kitų kandidatų aplinką, D. Jauniškis sakė to nekomentuosiantis.

Klausiamas, ar sąrašuose iš G. Nausėdos komandos buvo rasta su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ susijusių asmenų, D. Jauniškis teigė, kad, kiek prisimena, tokių faktų nebuvo nustatyta.

„Aš bevelyčiau ir viešoj erdvėj nekomentuoti, bet, kiek prisimenu, ir nebuvo nustatyta tokių faktų“, – sakė VSD direktorius.

VSD vadovas liudydamas komisijai dar pakartojo, kad tretiesiems asmenims informacija apie patikrinimo rezultatus nebuvo perduota.

Klausiamas, ar žmogui, jam perdavusiam informaciją, buvo suteiktas slapyvardis, identifikacinis numeris, VSD vadovas teigė, kad jis buvo traktuojamas „kaip slaptas šaltinis“.

„Mes jį laikom pagal visus įstatymus kaip šaltinį“, – sakė D. Jauniškis, bet tvirtino neatskleisiantis, ar šis šaltinis buvo oficialiai registruotas, t. y. jam suteiktas identifikacinis numeris ir slapyvardis.

Jis taip pat pridūrė manantis, kad šio šaltinio nebuvo būtina „registruoti pagal visus reglamentavimus“.

D. Jauniškis sakė manantis, kad minėtas šaltinis jam informaciją perdavė vedinas pilietiškumo, klausiamas, ar sąrašai buvo perduoti per tris kartus, VSD vadovas teigė, jog tiksliai neprisimenantis, bet tikriausiai.

Tyrimas atliekamas pagal pranešėjo informaciją

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, kurį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius, keli VSD pareigūnai.

Po T. Gailiaus liudijimo, kad jis į teisėsaugą kreipėsi įtaręs, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas, VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://www.bns.lt/nuotraukos/3291

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, vasario 28

2024.02.28 19:10
Užsienio naujienos 2024.02.28 19:10
2024.02.28 17:50
Užsienio naujienos 2024.02.28 17:50
2024.02.28 17:14
Užsienio naujienos 2024.02.28 17:14
2024.02.28 16:52
Užsienio naujienos 2024.02.28 16:52
2024.02.28 16:32
Lietuvos politika 2024.02.28 16:32
2024.02.28 15:33
Užsienio naujienos 2024.02.28 15:33
2024.02.28 14:56
Užsienio naujienos 2024.02.28 14:56
 
2024.02.27 07:50 |Kategorija:  Cover news with delay , Komentarai
Irmantas Gelūnas/BNS nuotr.

Saulius Jakučionis: Gynybos mokestis: kas taps lyderiu? – KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

2024-02-27

-----------------------------

Šiandien BNS paviešino visuomenės nuomonės apklausą apie gynybos mokestį, kad tik du iš dešimties jį mokėtų patys, o daugiau nei trečdalis žmonių iš viso nemano, kad finansuoti krašto apsaugą reikėtų labiau.

Tai yra viso to, ką gynybos klausimais Lietuvos politikoje matome pastaruosius kelis mėnesius, priežastis ir atspindys.

Mažai kas nori mokėti didesnius mokesčius, net jeigu jie nukreipiami teisingam tikslui. Būtent dėl šitos priežasties sociologai apskritai nerekomenduoja visuomenės apklausose klausti apie mokesčių didinimą. Bet norėjome įsitikinti, kodėl politikų galvos šiuo klausimu – vis dar smėlyje.

Sausio pabaigoje politikus, verslo ir darbuotojų atstovus pasikalbėti dėl didesnio gynybos finansavimo pakvietusi premjerė Ingrida Šimonytė atėjo be savo pasiūlymo. Ji primygtinai atsisakė pasakyti, kad Vyriausybė siūlys didinti mokesčius, pripažinusi, jog nenori skambių antraščių žiniasklaidoje.

Finansų ministerija, pateikusi paskaičiavimus, kiek vieno ar kito mokesčio kėlimas leistų surinkti papildomų lėšų gynybai, dievagojasi nieko pati nesiūlanti.

Krašto apsaugos ministerija tame pačiame susitikime tik pristatė lėšų poreikį, bet Arvydas Anušauskas atsisako pasakyti savo nuomonę, iš kur tuos pinigus paimti.

Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jau kelis mėnesius skelbiantis apie tai, kad pasiruošti galimam karui su Rusija turime labai nedaug laiko, nesiteikia pateikti savo siūlymų. Pirmiausia ragina politikus susitarti dėl grėsmės apimties, bet nesugeba to padaryti net su savo partijos deleguotu krašto apsaugos ministru.

Koalicijos partneriai siūlo kariuomenei dalį pinigų sumesti panašiai, kaip susimetame Lietuvos Raudonajam Kryžiui ar „Penktai kojai“. Kariuomenei, kuri vystymąsi, o taigi ir finansus, prognozuoti stengiasi dešimtmečiu į priekį. Patys nuspręskite, kaip jums tai atrodo.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl gynybos finansavimo laukia Vyriausybės siūlymų. Nes lengviau yra pakritikuoti, o paskui vis tiek pasirašyti priimtą įstatymą, nei atėjus laikui imtis realios lyderystės, praktiškai nuo kadencijos pradžios kartojant, jog gynybos finansavimas turi augti.

Pinigų krašto apsaugai poreikis, beje, didžiulis. Kitąmet nustos galioti bankų solidarumo įnašas ir finansavimas gynybai turėtų grįžti prie maždaug 2,5 BVP. Jų neužteks divizijai iki 2030 metų sukurti ir vokiečių brigadai priimti – įsipareigojimams, nuo kurių neįmanoma atsitraukti. Jiems įgyvendinti reikės apie pusės milijardo eurų kasmet.

Ištraukti tokią sumą iš ekonomikos augimo – neįmanoma. Skolintis nuolatinėms išlaidoms – įmanoma, bet šitaip neišvengiamą sprendimą dėl didesnių mokesčių perkelsime ateities kartoms.

Didinti finansavimą galima pasitelkiant visų įmanomų būdų visumą, bet kad jis iš tiesų būtų tvarus ir viešųjų paslaugų kokybė bei išmokų apimtis ir didinimo tempas nemažėtų, mokesčių didinimas yra neišvengiamas.

Tad kas pirmas pasakys, koks turi būti sprendimas? O gal galiausiai to nepadarys niekas?

Atidundant rinkimų sezonui politikai nenori priimti nepopuliarių sprendimų. Kai kas bijo pralaimėti be penkių minučių laimėtus rinkimus, kai kas – sudeginti palaikymo likučius.

Kaip piliečiui, man norisi tikėti, kad su valstybės ateitimi, išgyvenamumu susiję klausimai netaps politinių manipuliacijų įrankiu. Bet panašu, kad tampa.

Žmonėms tai siunčia žinią, kad politikos elito piešiamų grėsmių nereikia vertinti rimtai. Taip kartais atrodo net mums, esantiems taip arti politikos, nors lyg suprantame, kad politinėse kovose taisyklių – mažai. O ypač, kai vyksta treji rinkimai per metus.

Anksčiau būta kitaip.

2015-aisiais nuo siūlymo grąžinti šaukimą į kariuomenę paviešinimo iki įstatymo priėmimo Seime praėjo 24 dienos. Palyginimui, pernai Krašto apsaugos ministerija ketinimus reformuoti šaukimą pristatė vasarį, o pateikė Seimui – tik gruodį. Svarstymai tęsiasi, nors daugelis tyliai supranta, jog parlamentui seniai metas spręsti dėl didesnių šaukimo ambicijų. O jeigu ne – aiškiai įvardyti alternatyvą, kaip Lietuvos kariuomenę užpildyti personalu.

Praėjus lygiai mėnesiui po to, kai „žalieji žmogeliukai“ 2014 metais pirmą kartą buvo pastebėti Kryme, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino partijas per penkerius metus padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Kaip tarė, taip padarė. Tuo metu krašto apsaugai buvo neskiriamas ir vienas procentas.

Tokiu tempu Lietuva reagavo į tai, kad Rusija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pasiglemžė kitos šalies teritoriją.

Nuo 2022 metų vasario 24-osios Rusija Ukrainoje tą daro kiekvieną dieną. Lietuva ir vėl reagavo, bet atėjus metui politikams priimti sprendimą daugeliui metų į priekį, kol kas likta trypčioti.

Negi per dešimt metų pripratome prie to, kad Europoje iš naujo braižomos valstybių sienos?

-----------------------------------

Saulius Jakučionis yra naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius.

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: