2020.09.15 12:08 |Kategorija:  Cover news with delay

Apeliacinis teismas atvertė Sausio 13-osios bylą (papildytas)

papildyta informacija apie apeliacinius skundus, nauji antras ir trečias skirsniai. 

Vilnius, rugsėjo 15 d. (BNS). Lietuvos apeliacinis teismas antradienį Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje Vilniuje pradėjo nagrinėti vieną didžiausių bylų istorijoje – Sausio 13-osios bylą. 

Kovo mėnesį turėjęs prasidėti nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas dėl koronaviruso grėsmės ir karantino metu įvestų papildomų reikalavimų bei rekomendacijų, susijusių su infekcijos plitimo prevencija. 

Keturis šimtus žmonių talpinanti auditorija pasirinkta, kaip galinti saugiai sutalpinti šimtus byloje dalyvaujančiųjų nukentėjusiųjų, nuteistųjų, jų advokatų. Žiniasklaidos ir visuomenės atstovams sudaryta galimybė stebėti posėdį tame pačiame pastate įrengtoje atskiroje salėje. 

Prieš pat pirmąjį bylos posėdį susirgo vienas iš bylą nagrinėti turėjusių teisėjų – Justas Namavičius, jį pakeitė atsarginė kolegijos narė Egidija Tamošiūnienė. 

„Kaip ir visada, šioje byloje atsitiko kliūtis ir teisėjas Namavičius susirgo“, – posėdžio pradžioje sakė kolegijos pirmininkas Ernestas Rimšelis. 

Jo teigimu, šiuo metu nėra žinoma, kiek truks J. Namavičiaus gydymas, todėl E. Tamošiūnienė jį pakeis visus artimiausius posėdžius. Po šio pasikeitimo bylą nagrinėja E. Rimšelis, E. Tamošiūnienė ir Ernesta Montvidienė. 

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš viso gautas 61 apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai

„Byloje apeliacinius skundus pateikė 59 iš 67 nuteistųjų, taip pat skundus pateikė nukentėjusieji Povilaičiai ir prokurorai“, – sakė teisėjas E. Rimšelis. 

Antradienį vykstančiame posėdyje dalyvauja vienintelis iš Vilniaus apygardos teismo pernai kovą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteistų asmenų – Rusijos pilietis Jurijus Melis. Septynerių metų laisvės atėmimo bausmės sulaukęs vyras 2014 metais buvo sulaikytas Lietuvoje. 

Teismo metu jis prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti. 

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės. 

Prokurorai siekia griežtesnių bausmių ir žalos atlyginimo

Prokurorai apeliacinio teismo prašo padidinti J. Meliui skirtą bausmę trejais metais ir nuteisti jį bendra dešimties metų laisvės atėmimo bausme. 

Apeliaciniame skunde prokurorai taip pat prašo perkvalifikuoti ir nustatyti, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupuotėje, o ne bendrininkų grupėje. Jų nuomone, tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 

Remiantis tuo didžiajai daliai nuteistųjų prašoma skirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes. 

Prokurorai tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai aprašė bylos požymius – skirtinguose epizoduose nurodyta, kad nusikaltimai padaryti agresijos, ginkluoto konflikto arba karo atakos metu. Taipogi neaišku, kokios valstybės priešišką politiką nuteistieji vykdė ir kokia apskritai politika tai buvo. 

Taip pat teismo prašoma priteisti daugiau kaip 11 mln. eurų turtinę žalą solidariai iš visų nuteistųjų. Ši žala susidarė gydant nukentėjusiuosius, įrengiant memorialus ir tvarkant sugadintą infrastruktūrą. 

„Žala yra padaryta tyčiniais nuteistųjų veiksmais, todėl būtent jie turi atlyginti žalą, o ne Rusijos Federacija“, – prokurorų argumentaciją pažymėjo E. Rimšelis. 

Neturtinę žalą iš nuteistųjų apeliaciniu skundu priteisti prašo ir Sausio įvykiuose žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio artimieji – žmona Ona ir sūnus Robertas. Jie teismo prašo atitinkamai 150 tūkst. ir 120 tūkst. eurų. 

Jie pažymėjo, kad neturtinė žala buvo priteista 1995 metais Medininkų pasienio poste nužudytų Lietuvos pareigūnų artimiesiems, ir pabrėžė, kad prašoma žala yra gerokai mažesnė, nei jie iš tikrųjų patyrė, nes siekia tiesiog socialinio teisingumo. 

Nuteistieji ginčija tiek faktus, tiek teisinius argumentus 

„Daugumoje skundų tam tikri aspektai kartojasi, todėl teismas apibendrintai įvardins argumentus, kuriuos šiame teisme nagrinėsime“, – kalbėdamas apie nuteistųjų skundus sakė bylos nagrinėjimui pirmininkaujantis E. Rimšelis. 

Teisėjas teigė, kad beveik visų nuteistųjų advokatai prašo jų ginamuosius išteisinti, dalis – atleisti nuo atsakomybės dėl suėjusios senaties. Atleisti nuo skirtos bausmės dėl senaties prašo ir procese dalyvaujančio J. Melio gynėjai. 

Nuteistiesiems atstovaujantys gynėjai taip pat ginčija faktines bylos aplinkybes – apskritai ginčija dalyvavimą įvykiuose, nurodo, kad dalyvauta tik dalyje įvykių, tačiau civiliams nepadaryta jokios žalos arba nurodo aplinkybes, kurios turėtų pašalinti atsakomybę, aiškinama, kad kariai fizinį smurtą naudojo tik gindamiesi. 

Kvestionuojami ir teisiniai nuosprendžio aspektai – advokatai įrodinėja, kad teisiami turėtų būti įsakymus davę aukščiausi karinės valdžios atstovai, tokie kaip – tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, o ne paprasti karininkai.

Nuteistųjų manymu, karinis junginys negali būti laikomas nusikalstama grupuote, o strateginių objektų puolimas negali būti laikomas karo nusikaltimu. 

Laisvės atėmimo bausmių sulaukę nuteistieji tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme taikyti dvigubi standartai, tyrimas vykdytas tendencingai, o teisėja buvo šališka. 

Teismas taip pat sulaukė trijų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, į bylos medžiagą įtraukti pirmojo Lietuvos vidaus reikalų ministro Marijono Misiukonio knygos „Lemtingi metai“ ištraukas, apklausti jį ir signatarą Zigmą Vaišvilą. Be kita ko, teismo prašoma iš naujo atlikti byloje esančių įrodymų tyrimą. 

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Autorius Margiris Meilutis

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: