Vilnius, rugsėjo 28 d. (BNS). Lietuvos ekonomika kol kas sėkmingai tvarkosi su koronaviruso krizės iššūkiais ir tai leidžia gerinti bendrojo vidaus produkto prognozes, tačiau dėl neapibrėžtumo ūkio raida gali būti tiek geresnė, tiek prastesnė nei numato pagrindinis scenarijus, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Ekonomikos sulėtėjimas Lietuvoje šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis negu daugumoje šalių. Pagrindiniai tai lėmę veiksniai yra susiję su mūsų eksporto situacija, su mažesniu viruso paplitimu, pakankamai greitai atsigavusi vartojimu ir palankia pramonės struktūra“, – pirmadienį pristatydamas LB naujausias ekonomikos prognozes sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, būtent šie veiksniai leidžia tikėtis, kad pagal pagrindinį scenarijų ekonomika šiemet susitrauks 2 proc., nors birželio mėnesį LB prognozavo 9,7 proc. nuosmukį. Kitąmet ekonomikos atsitiesimas taip pat bus nuosaikesnis – BVP turėtų augti 3,1 proc. (birželio prognozė – 8,3 proc.).
„Bazinio scenarijaus atveju darome prielaidą, kad viruso plitimas tęsiasi, suvaržymai šiek tiek didėja, bet tas didėjimas yra lokalus, o veiksmingas medicininis sprendimas bus kitų metų viduryje“, – teigė V. Vasiliauskas.
Anot jo, vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos plėtrą lemiančių veiksnių yra eksportas, o naujausi duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės prekių paklausos nuosmukis užsienio rinkose yra kur kas mažesnis, nei prognozuota birželio mėnesį.
„Manome, kad realus Lietuvos eksporto sumažėjimas šiemet bus 3,8 proc., importas irgi atitinkamai rodys susitraukimo skaičius (minus 6,1 proc. – BNS)“, – teigė V. Vasiliauskas. Birželio mėnesį LB ekonomistai šiems metas prognozavo kur kas didesnį eksporto ir importo smukimą – atitinkamai 13,8 proc. ir 10,5 procento.
Vidaus vartojimo susitraukimas taip pat turėtų būti kur kas mažesnis nei prognozuota anksčiau. Naujausiais LB duomenimis, privataus vartojimo išlaidos šiemet turėtų susitraukti 2,4 proc., tuo metu birželį prognozuotas 12,5 proc. smukimas. Tuo metu valdžios sektoriaus vartojimas šiemet turėtų ūgtelėti tik 0,3 proc., nors birželį buvo lauka 2,9 proc. augimo.
„Mažesnė užsienio paklausa ir tie neapibrėžtumai, kurie egzistuoja, ribos investicijų augimą, Mūsų prognozė yra, kad investicijos šiemet susitrauks 7,7 proc. (birželį prognozuotas 8 proc. smukimas – BNS), o kitais metais mes galime tikėtis investicijų augimo tarp 6 ir 7 proc.“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad šių metų antrąjį ketvirtį fiksuotas 11,3 proc. investicijų susitraukimas yra vienas iš nerimą keliančių signalų.
„Investicijos traukiasi, kad matyt yra natūralu, nes įmonės be jokios abejonės elgiasi labai atsargiai, bet šis traukimasis gali turėti pasekmių vidutinių laikotarpiu. Vis dėlto investicijos sukuria naudą ir vertę ateityje, todėl šis rodiklis neramina. Transporto priemonių (mažesnes – BNS) investicijas būtų galima paaiškinti Mobilumo paketo įsigyvendinimu (...), tačiau ypač neramina investicijų mažėjimas į kitus pastatus ir statinius“, – sakė V. Vasiliauskas.
Vidutinis darbo užmokestis šiemet turėtų augti 6,8 proc., o 2021 metais – 3,1 proc. (birželį prognozuotas atitinkamai 2,6 proc. smukimas ir 2 proc. augimas). Pasak V. Vasiliausko, darbo užmokestis turėtų sparčiau augti viešajame sektoriuje – atitinkamai 8,9 proc. ir 3 proc., tuo metu privačiame sektoriuje jis turėtų padidėti 5,5 proc. ir 2,8 procento.
Nedarbo lygis šiemet turėtų sudaryti 8,8 proc., o 2021 metais sumažėti iki 8,1 proc. (birželio prognozė – atitinkamai 11,9 proc. ir 8,8 proc.).
Pasak V. Vasiliausko, vis dar išlieka daug neapibrėžtumų susijusių su koronaviruso pandemijos suvaldymu, niekur nedingo ir geopolitinės rizikos, visų pirma susijusios su Brexit derybomis ir JAV bei Kinijos konfrontacija, ateityje Lietuvos ekonomikai iššūkių gali kelti skolos augimas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Dėl šių priežasčių LB taip pat skelbia ir palankaus bei atšiauraus scenarijaus ekonomikos prognozes. Palankaus scenarijaus atveju viruso plitimas būtų stabilizuotas, suvaržymų nedaugėtų, o veiksmingas medicininis sprendimas būtų 2021 metų viduryje. Atšiauraus scenarijaus atveju pandeminė situacija blogėtų, suvaržymų daugėtų, prastėtų finansinės sąlygos, o medicininis sprendimas per visus kitus metus nebūtų iki galo veiksmingas.
Atšiauraus scenarijaus atveju Lietuvos BVP šiemet susitrauks 2,4 proc., o kitąmet neaugs. Nedarbo lygis šiemet sieks 9 proc., o 2021 metais – 11,1 proc., vidutinis darbo užmokestis augs atitinkamai 6,6 proc. ir 0,6 procento.
Palankaus scenarijaus atveju, ekonomikos smukimas šiemet sudarys tik 0,2 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 5 procentais. Nedarbo lygis šiemet bus 8,4 proc. ir kitąmet sumažės iki 7 proc., o vidutinis darbo užmokestis augs 7,4 proc. ir 4,6 procento.
[email protected], +370 5 205 85 20, Verslo naujienų skyrius