Lietuvoje laukiama energijos gamybos namuose proveržio - BNS TEMA

Vilnius, kovo 7 d. (BNS). Pranešimai telefone apie namuose išaugusią elektros gamybą, siūlymą įjungti skalbimo mašiną ar pakrauti elektromobilį - apie tokius išmaniuosius namus prieš metus kalbėta „Eurelectric“ konferencijoje Vilniuje. Šiemet Lietuva žengia pirmuosius žingsnius, kad tokios vizijos pildytųsi.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusią savaitę paskelbė tikslą, kad 2020 metais elektrą namuose gamintų 34 tūkst. vietoj 300 namų ūkių ir daugiausiai tai darytų saulės jėgainėse. Energetikos ekspertai tokį tikslą vertina pozityviai, tačiau neslepia abejonių, kad tai gali tapti tik skambiomis frazėmis.

Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvoje siekiama skatinti saulės energiją. 2012 metais skatinimas patyrė fiasko, nes saulės energijos gamintojams buvo pažadėta mokėti iki 1,5 lito (44 euro centus) už kilovatvalandę. Vėliau susizgribta, kad tai per daug, todėl kai kuriems gamintojams elektros kaina buvo sumažinta tris kartus. Energetikos viceministras tikina, kad praeities klaidų neketinama kartoti, nes skatinimo mechanizmas bus paremtas ne parama už pagamintą energiją, o sumažinta biurokratija.

„Ta istorija su saulės jėgainėmis ir verčia tuos žingsnius pamatuotai daryti. Kas tuomet buvo padaryta, kad ta našta, užkrauta kitiems vartotojams, buvo per didelė“, - BNS sako energetikos viceministras Egidijus Purlys.

Tikslas - 100 kartų daugiau elektrinių

Energetikos viceministro teigimu, tikslas - kad 2020 metais elektrą savo reikmėms iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamintų 34 tūkst. namų ūkių ir verslo įmonių. Tikimasi, kad daugiausiai bus įrengiamos saulės jėgainės, tačiau neatmetama, kad bendruomenės arba įmonės galėtų statyti kombinuotas elektrines, kur veiktų nedidelės vėjo ir saulės elektrinės.

Anot jo, elektros galia turėtų siekti 94-130 megavatų, tačiau neatmetama, kad gali būti daugiau, jeigu vartotojai „įsirengs per daug galios“. Tam, kad nebūtų investuojama per daug ir gyventojai nestatytų didesnių jėgainių nei reikia, planuojama sukurti programą, kuri padėtų jiems apskaičiuoti optimalų elektrinės dydį. Skaičiuojama, kad vidutiniškai namų ūkis įsirengs 3 kw galios elektrines.

„Jau yra įstatymo projektas parengtas, kur numatyta, kad dvipusė apskaita būtų taikoma visiems. Taip pat, kad tai galiotų visoms atsinaujinančios energijos rūšims. Be to, atsisakoma 10 MW kvotos ir išsikeliamas 34 tūkst. gaminančių vartotojų tikslas“, - BNS teigė E.Purlys.

Taip pat planuojama keisti apmokėjimo už pasinaudojimo elektros tinklais tvarką.

„Gali keistis apmokestinimas, nors čia dar diskusijų klausimas ir apie tai dar kalbėsime su Kainų komisija. Svarstoma, kad už pasinaudojimą elektros tinklais būtų mokama ne pagal kilovatvalandes, patiektas į tinklą, o už instaliuotą jėgainės galią. Tokiu atveju tai būtų fiksuotas mokestis“, - sakė energetikos viceministras.

Elektros perteklių kaip ir iki šiol vartotojai galėtų patiekti į elektros tinklus, o vėliau, kai jėgainė negamina pakankamai energijos, pasiimti ją atgal. Taip pat būtų galimybė sudaryti sutartis su elektros tiekėjais ir jiems parduoti energiją, tačiau E.Purlys pabrėžia, kad idėja yra ne skatinti pardavinėti elektrą, o gaminti ją savo reikmėms.

Anot jo, taip pat ketinama atsisakyti leidimų plėtrai, Energetikos inspekcijos pažymų, o norint statyti jėgainę, pakaktų su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) suderinti prisijungimo sąlygas, po to įrengti jėgainę ir įspėti bendrovę, kad darbai jau baigti. Šiuo metu dėl biurokratinių kliūčių jėgainės įrengimas gali užtrukti pusmetį.

„Viskas truktų tiek, kiek užtruktų rangovai įrengti jėgainę. Mes skaičiuojame, kad sutrumpėti galėtų iki 2 savaičių: praneši, kad ketini įrengti jėgainę, tada per savaitę ją įrengi ir po to praneši, kad jau baigti darbai“, - tikino E. Purlys.

E.Purlys pripažįsta, kad paskatinti 34 tūkst. vartotojų patiems gaminti elektrą yra ambicingas tikslas, tačiau tai, anot jo, sudaro tik 2 proc. Lietuvos gyventojų, tad jį pasiekti įmanoma.

M.Nagevičius baiminasi, kad skatinimas netaptų skambiomis frazėmis

Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ministerijos planus skatinti atsinaujinančią energiją namų ūkiuose sveikina, tačiau, anot jo, svarbu, kad tai nebūtų vien pažadai.

„Aš optimistas, tik man nepatinka, kad Vyriausybės priemonių plane yra įrašę, kad įdiegs priemones, skatinančias decentralizuotą gamybą iki 2020-ųjų ketvirto ketvirčio. Geriau būtų kažkaip tiksliau įsivardinti konkrečius žingsnius. Aš tik bijau, kad mes čia pamojuosime vėliavomis ir nieko nedarysime, bet gal viskas bus gerai“, - BNS sakė M.Nagevičius.

Anot jo, reikia mažinti biurokratinius reikalavimus tiems, kurie nori tapti gaminančiais vartotojais. Pasak jo, šiuo metu sudėtingi reikalavimai yra viena priežasčių, stabdančių naujų jėgainių plėtrą. Be to, jo nuomone, elektros pasaugojimo mokestis, kurį vartotojai moka tuomet, kai pasigamina daugiau elektros nei suvartoja, yra per aukšti ir taip pat neskatina įsirengti jėgainių savo namuose.

M.Nagevičius tikino, kad sprendimas gaminantiems vartotojams priskirti ir verslo įmones palengvintų situaciją.

„Kai kurios pramonės įmonės, pavyzdžiui, mineralinio vandens gamintoja „Akvilė“, pasidarė saulės elektrinę, bet jos gamyba nesutampa su vartojimu ir kai gamyba didesnė nei vartojimas, ji neturi kur tos elektros dėti. Tai jie tą elektros perteklių atiduoda rinkos sąlygomis, bet juos už balansavimą dar apmokestina. Gaunasi taip, kad pramonės įmonėms apsimoka tik labai mažas saulės elektrines statyti“, - tikino M.Nagevičius.

Energetikos eksperto teigimu, realiau, kad 34 tūkst. vartotojų įsirengtų ne 100 MW, o apie 300 MW galios elektrinių.

Saulės jėgainių gamintojai tikisi proveržio

Antrinės „BOD Group“ bendrovės „SoliTek“, gaminančios saulės modulius, verslo plėtros vadovas Vytautas Kieras teigia, kad Lietuvos gyventojai domisi galimybe įsirengti jėgaines namuose, tačiau tam didžiausia kliūtis yra biurokratija.

„Jaučiame, kad lietuviai yra inovatyvūs ir atviri. Ir šiuo metu pas mus kreipiasi privatūs žmonės, domisi galimybėmis tapti gaminančiais vartotojais. Ir viena iš pagrindinių kliūčių tam įsibėgėti yra keli niuansai - vienas jų yra reguliacinis. Tai yra, Lietuvoje turime vieną iš ilgiausių terminų tapimo gaminančiu vartotoju. Ilgai užtrunka leidimų gavimas, dokumentų tvarkymas ir vaikščiojimas per institucijas“, - BNS sakė V.Kieras.

Jis sakė teigiamai vertinantis planus trumpinti prisijungimo terminus, tačiau abejojo, ar vien ministerijos žingsnių pakaks, kad Lietuvoje atsirastų 34 tūkst. gaminančių vartotojų. Kita vertus, planuojama, kad technologijos artimiausiais metais pigs po 5-10 proc. per metus, tad tai taip pat turėtų paskatinti saulės jėgainių įsirengimą namuose.

„Mes planuojame, kad įgyvendinus planus sutrumpinti ir supaprastinti prisijungimą, bus pakankamai ženklus gaminančių vartotojų įrangos diegimo suaktyvėjimas. Sunku pasakyti, ar to užteks, kad paskatintų pono Ž.Vaičiūno minimą kiekį vartotojų (34 tūkst. - BNS), bet iš technologinės pusės galime pasakyti, kad per artimiausius trejus-ketverius metus planuojame tolimesnį technologinį tobulinimą, kas atpigins kilovatvalandės kainą ir didins gamintojų skaičių“, - aiškino vienas bendrovės vadovų.

Jis aiškino, kad viena populiariausių - 5 kilovatų - saulės jėgainė gali kainuoti apie 6-7 tūkst. eurų, tačiau per metus gali pagaminti apie 5 tūkst. kilovatvalandžių - daugiau nei vidutiniškai suvartoja namų ūkis. Pasak jo, jeigu gyventojai nuspręs įsirengti jėgaines, tai jie turėtų vertinti kaip ilgalaikę investiciją.

„Šiuo metu pagrindinio komponento - modulio - tarnavimo laikas jau yra 30 metų ir daugiau, tai reiškia, kad tokių modulių nebereikia keisti, prižiūrėti ir statant naują namą, galima tikėtis, kad tie moduliai tarnaus tiek pat ilgai kaip ir stogo danga arba pats namas. Tai yra ilgalaikė investicija“, - aiškino V.Kieras.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovė Dalia Andrulionienė interviu BNS vasarį teigė, kad įmonė yra parengusi 8 žingsnių programą, kaip supaprastinti gaminančių vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Ji teigė, kad ši energetikos rūšis yra ateitis ir įmonė privalo taikytis prie tendencijų.

Ji tuomet prognozavo, kad gyventojai savo poreikiams greičiausiai pasigamintų tik dalį suvartojamos elektros energijos, o trūkumą dengtų iš elektros skirstymo tinklų.

Autorius: Artūras Ketlerius

[email protected], +370 5 205 8519 - Verslo naujienų skyrius