Lietuva, „Rheinmetall“ pasirašė protokolą dėl gamyklos, derins investicijų sutartį (dar papildytas)
atnaujintas pavadinimas, 1 pastraipa, papildymai visame teksteVilnius, balandžio 16 d. (BNS). Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir netrukus pradės derybas dėl investicijų sutarties.
Dokumentą pasirašė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir „Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas).
Protokolo turinys dėl konfidencialumo neviešinamas.
Premjerė Ingrida Šimonytė ceremonijoje citavo Rusijos invazijai Ukrainoje besipriešinantį Volodymyrą Zelenskį, teigusį, jog „mes turime daryti viską, kad laisvė būtų geriau apginkluota nei tironijos“.
„Šiandien tai suprantame geriau nei bet kada“, – teigė premjerė.
Ji nurodė besitikinti, kad „Rheinmetall“ gamykla reikšmingai papildys Europoje plėtojamų gynybos pramonės iniciatyvų sąrašą.
Pradės derybas dėl investicijų sutarties
A. Armonaitė pranešė pasirašiusi įsakymą, kuris leis valstybei pradėti derybas su „Rheinmetall“ dėl investicijų sutarties tarp ministerijos ir įmonės.
Pasak jos, būsimoje sutartyje turėtų atsispindėti būsimosios „Rheinmetall“ investicijos, valstybės įsipareigojimai užtikrinant gamyklai reikalingą infrastruktūrą, darbo vietų gamykloje skaičius.
Anot ministrės, nors ši investicija yra ypatinga dėl reto gynybos pramonės susidomėjimo Lietuva, valstybė jau yra derinusi panašias sutartis ir vykdžiusi panašius įsipareigojimus su kitomis užsienio kapitalo įmonėmis.
„Tai tikrai ne pirmas mūsų rodeo“, – sakė A. Armonaitė.
„Apskritai, projektas yra komercinis ir jis yra atsiperkantis. (...) Mes pritraukiame investiciją, kuri generuos grąžą ir kuri padės mums užsitikrinti savarankiškumą, kalbant apie artilerijos šaudmenų įsigijimus“, – kalbėjo ministrė.
A. Armonaitės teigimu, „Rheinmetall“ investicija bus viena didžiausių Lietuvos istorijoje ir didžiausia tarp gynybos pramonės įmonių.
„(Tai – BNS) duos postūmį ir mūsų pramonei, ir mūsų ekonomikai, ir mūsų regiono saugumui“, – teigė ekonomikos ministrė.
Pasak jos, Vokietijos įmonės investicija yra įrodymas, kad bendrovė „tiki Lietuvos talentingais žmonėmis ir tiki, kad Lietuva yra saugi šalis reikšmingoms investicijoms“.
Tikisi ryšių su Lietuvos verslu
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė, kad siekį užsitikrinti amunicijos gamybą šalyje diktuoja Rusijos invazijos Ukrainoje pamokos.
„Tai yra tai, ko mes siekėme daug metų, ir dabar tai tampa realybe“, – teigė ministras.
„Nepriklausomybė nuo globalių tiekimo grandinių, gamyba čia, Lietuvoje, tai yra integrali nacionalinio saugumo ir gynybos dalis“, – pridūrė jis.
Ministrai taip pat nurodė besitikinys, jog „Rheinmetall“ Lietuvoje užmegs ryšius su vietos gynybos pramonės įmonėmis ir universitetais.
A. Armonaitė anksčiau teigė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti dar šiemet.
Anot jos, „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.
Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.
Autorius Saulius Jakučionis
[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Kaip tapti BNS vartotoju?
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Naujienų srautas
Antradienis, balandžio 16
Lucasas: jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje - KOMENTARAS
Komentaras
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
Edward Lucas
2024-04-16
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl Šiaurės–Pietų jungčių. Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime jo dalyviai dalijosi siaubo istorijomis apie negerėjančią padėtį dėl jungčių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų šalių. Norint nukeliauti iš Gdansko į Salonikus, pavyzdžiui, lauktų komplikuota 52 valandų kelionė traukiniu ir autobusu. Iš Hamburgo į Neapolį, kuriuos skiria maždaug toks pat atstumas, galima nuvykti per 20 valandų keturiais greitaisiais traukiniais.
Šios spragos pamažu užsiveria, tačiau nepakankamai greitai. Jų lopymas buvo 3SI tikslas nuo pat jos įkūrimo 2015 metais lenkų ir kroatų iniciatyva. Po daugybės susitikimų tai vis dar tėra tik ambicijos. Nesunku suprasti, kodėl. 3SI – ne tarptautinė organizacija. Ji neturi nei teisinės bazės, nei biudžeto, nei sekretoriato. Pirmininkavimas rotuojamas kasmet tarp 13 iniciatyvos narių prezidentų: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos, Austrijos, Kroatijos, Rumunijos, Graikijos (naujausios narės) ir Bulgarijos.
Tokia struktūra (arba jos nebuvimas) garantuoja nevientisą lyderystę. Skiriasi šalių vadovų charakteris ir efektyvumas. Jų pareigybės svoris varijuoja nuo simbolinio posto (Vengrija ar Graikija) iki realios įtakos (Lietuva). Priklausomai nuo vidaus politikos, prezidentai gali glaudžiai bendradarbiauti su savo vyriausybėmis ar konfliktuoti su jomis. Čekija anksčiau būdavo konflikto tarp šių valdžios šakų pavyzdžiu, o Lenkijoje viskas būdavo sklandu. Dabar viskas atvirkščiai.
Todėl 3SI, nepaisant visų jos užmojų, neišnaudoja savo potencialo. Pastaruosius devynerius metus ji primena nemylimą našlaitį, permetinėjamą iš vienų globėjų kitiems. Kai kurie jų yra nepaprastai meilūs. Kiti – išsiblaškę arba visiškai aplaidūs. Vaikas yra paliegęs ir sutrikęs.
Šiemet viršūnių susitikimą organizavę lietuviai puikiai pasistengė ir per trumpą laiką surengė ne tik įprastą viršūnių susitikimą, bet ir didelę verslo konferenciją (aš pirmininkavau atidarymo sesijai). Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė 25 šalių delegacijas, įskaitant 10 šalių vadovų. Japonija tapo nauja „strategine partnere“ ir prisijungė prie šį statusą turinčių Europos Komisijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų. Prieš pat susitikimą buvo išvengta spąstų: kitais metais vietoj abejonių keliančios Vengrijos susitikimo šeimininke bus Lenkija.
Kinijos komunistų partija vis dar palaiko nerimą keliančius draugiškus ryšius su Vengrijos ir Serbijos politikais, tačiau platesnio masto nuogąstavimai dėl Pekino įtakos regione sumažėjo. Šios pastangos, pradėtos 2012 metais, buvo sutelktos į sistemą, pagal kurią 16 buvusių komunistinių šalių, prie kurių vėliau prisijungė ir Graikija, varžėsi dėl Pekino malonės. Dabar šis Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimas atrodo lyg „popierinis tigras“.
Tačiau esminiai klausimai niekur neišnyko. Kur pinigai? Daugiašalės plėtros organizacijos, tokios kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas ir Šiaurės investicijų bankas, jau atlieka gana gerą darbą ieškodamos tinkamų projektų ir juos remdamos. 3SI nesurinko daug papildomų lėšų. Ji taip pat nesugeneravo naujos politinės valios keisti prioritetus. Neįtraukus ES nepriklausančių šalių, apribojama jos aprėptis ir įtaka.
Karas Ukrainoje, kuri kol kas nėra iniciatyvos narė, suteikia dar daugiau skubos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo svarbiausias svečias Vilniuje. Kol konferencijos dalyviai gėrėjosi žydinčiomis sakuromis šalia vietos, kur vyko konferencija, Charkivą ir kitus Ukrainos miestus siaubė bombos ir raketos. Europai atkuriant savo gynybą, jai skubiai reikia geresnės infrastruktūros, didesnio atsparumo ir greitesnio karinio mobilumo 3SI regione. Pagalba Ukrainai ir jos atstatymui po karo suteikia didelių galimybių.
Kitas aukščiausiojo lygio susitikimas Lenkijoje bus svarbus išbandymas, neabejotinai parodysiantis ir Varšuvos entuziazmą šiam projektui. Našlaičiui reikia tinkamų namų.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.