2017.08.12 11:58 |Kategorija:  Cover news

Atkurti sudegusius Rumšiškių muziejaus statinius gali kainuoti iki 0,5 mln. eurų – BNS TEMA

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (BNS). Prieš savaitę Rumšiškių liaudies buities muziejuje visiškai sudegusių dviejų ekspozicinių pastatų iš Mažosios Lietuvos, kurie nebuvo apdrausti, atstatymas gali kainuoti iki 0,5 mln. eurų. Tokią sumą BNS nurodė nuo gaisro nukentėjusio muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.

„Grubiais skaičiavimais – iki 0,5 mln. eurų – nuo degėsių išvalymo iki pridavimo. Čia sustambinti skaičiavimai, o tiksliai bus žinoma, kai bus parengtas projektas ir sąmatiniai skaičiavimai“, – pareiškė V.Reipaitė.

Vėliau elektroniniu paštu patikslino, kad Kultūros ministerijai pateikė sudegusių dviejų pastatų preliminarią atstatymo kainą, kuri siekia 362 tūkst. eurų.

Ji įsitikinusi, kad visus nuostolius dėl sudegusių pastatų atlygins festivalio „Granatos Live“ organizatoriai. Tai esą numato muziejaus sutartis su festivaliu, todėl kol kas nesvarstoma galimybė samdytis advokatą bylinėtis.

„Mes galvojame, kad ne, turime susitarti, turime atstatyti ir be jokių dar trečiųjų asmenų. Organizatoriai įsipareigoję, esame pasirašę (sutartį – BNS), skambino iš draudimo kompanijos, jie geranoriški“, – teigė muziejaus vadovė.

Praėjusį savaitgalį per muzikos festivalį „Grantos Live“ kol kas dėl nenustatytų priežasčių sudegė du Mažosios Lietuvos – Šilutės rajono Vabalų kaimo – pastatai. Jie į Rumšiškes atgabenti 1988 metais ir dėl pinigų stygiaus nebuvo tvarkomi – atnaujinti pradėti neseniai, spėta tik perdengti stogą.

Rumšiškių liaudies muziejaus šių savo pastatų nebuvo apdraudęs. Draudimą turi festivalio organizatoriai.

V.Reipaitė BNS tvirtino, kad dėl muziejaus turto draudimo su įvairiomis draudimo bendrovėmis kalbėta daugybę kartų, bet draudikai atsisakė teikti paslaugas – drausti pastatus, nes jie mediniai ir yra didelė rizika, todėl pavyko apdrausti tik septynis pastatus iš 150-ies esančių muziejaus teritorijoje. Draudimo įmokos siekia 2 tūkst. eurų. Pasak jos, ir šie pastatai buvo apdrausti, nes pastatyti 2016 metais.

„Jie pastatyti 2016 metais – pastatyti, atstatyti arba rekonstruoti – švieži, kur panaudotos reikalingos medžiagos. Po ilgų derybų buvo apdrausti. Užtat ir draudė, kad nebuvo eksponatų“, – teigė muziejaus vadovė ir pripažino, kad draudimo kompanijos, kurių ji neatskleidė, kol kas atsisakė toliau su muziejumi tęsti derybas dėl kitų pastatų draudimo.  

Pavieniai muziejaus eksponatai irgi nedrausti. Nedrausti net tie muziejaus ekspoziciniai gyvenamieji namai, kurių priešgaisrinė sauga sutvarkyta, nėra lėšų juos apdrausti.

V.Reipaitė mano, kad valstybė galėtų įsteigti fondą, iš kurio būtų finansuojamas paveldo statinių ir eksponatų draudimas.

Neaišku, kiek kultūros paveldo apdrausta

Kultūros paveldo departamentas pripažįsta neturintis duomenų, kiek paveldo yra apdrausta. Draudimo verslas nenori drausti tokių pastatų ir sako, kad jų priešgaisrinės saugos priemonės yra per menkos. Be to, pasak jų, Lietuvoje sunku objektyviai nustatyti paveldo vertę, todėl neaišku, kokia verte drausti ir kaip atlyginti žalą.

Politikai įsitikinę, kad valstybei svarbius statinius ir juose esančius eksponatus privaloma apdrausti ir siūlo atsakingiems asmenims pradėti diskusijas su draudikais dėl draudimo sąlygų sušvelninimo.

Parlamentinis Kultūros komitetas ketina rudenį aiškintis, kiek šalyje paveldo apdrausta ir kiek reikia tam lėšų, kaip priversti apdrausti paveldą, esantį privačiose rankose.

Kultūros paveldą, nesantį muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, prižiūrinčio Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS pranešė nežinantis, kiek paveldo Lietuvoje apdrausta – esą tuo turi rūpintis jo valdytojas.

„Tokios pareigos nėra. Ji būtų palengvinimas pačiam turto valdytojui – jeigu jam kokia nelaimė atsitinka, jis gautų draudimą, o kai draudimo nėra, turi mokėti iš savo pinigų“, - sakė A.Degutis.  

Jis sutinka, kad kultūros paveldo valdytojui vis dėlto turėtų būti nustatyta pareiga apdrausti turtą, nes, anot A.Degučio, daugelis kultūros paveldo valdytojų net nesuvokia to turto svarbos ir vertės.

„Jeigu yra kultūros paveldas, tai yra ir visuomeninė vertė, ne tik privati. Tai visuomenė ir turėtų uždėti pareigą išsaugoti ar po nelaimės atkurti“, – teigė A.Degutis.

Jis suabejojo, ar valstybė pati galėtų skirti pakankamai lėšų kultūros paveldo objektams apdrausti, tačiau apie minimalų draudumą, pasak jo, būtų galima galvoti.  

Jis pateikė nedrausto sudegusio Palangos kurhauzo pavyzdį: „Nebuvo draustas. Dabar valstybė, savivaldybė mokės už atstatymą. Būtų draustas, būtų pinigų, valstybei gal mažiau reikėtų pridėti.“  

Turto bankas: visi mūsų statiniai apdrausti

Valstybės įmonė Turto banko komunikacijos vadybininkės Aušros Pocienės tvirtinimu, Turto banko valdomi kultūros paveldo statiniai yra apdrausti.

„Jeigu tiktai turtas prastesnis, o didžioji dalis to turto tikrai prastos būklės, draudimo kompanijos nenori drausti“, – teigė ji.

Pasak Turto banko atstovės, pavyzdžiui, Kauno regione Turto bankas valdo aštuonis kultūros paveldo objektus, iš jų penki apdrausti pilnai, pavyzdžiui, Šančių sinagoga, pastatas Sapiegos gatvėje, projektuotas Arno Funko, Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas, o trys – tik civilinės atsakomybės draudimu, nes jie yra parduodami, be to, jų būklė labai bloga ir draudikai nedraudžia. Toks likimas ištiko malūną Šlapaberžės kaime, Kėdainių rajone.

Kultūros ministerija: dauguma pastatų apdrausti

Kultūros ministerija pranešė, kad Lietuvoje yra 103 muziejai, ministerija valdo 16 jų, čia saugoma per 4 mln. vertybių – 55,4  proc. visų Lietuvos muziejuose saugomų vertybių.

Pasak kultūros ministrės patarėjo Viktoro Bachmetjevo, „absoliuti dauguma pastatų yra apdrausti“.

„Tuo tarpu kalbant apie kultūros vertybes, saugomas muziejuose, situacija yra gerokai keblesnė. Taip yra dėl keleto priežasčių, pagrindinė iš kurių yra tai, jog dar nėra baigtas saugomų kultūros vertybių įvertinimo procesas. Kitos problemos – tai, jog siekdami apdrausti savo eksponatus muziejai susiduria su sunkumais ieškodami draudimo bendrovės, kuri draustų kultūros vertybes. Tas pats Rumšiškių liaudies buities muziejus dėl Salų etnografinės sodybos kreipėsi į septynias draudimo bendroves ir visos jos atsisakė drausti tokius eksponatus. Ne paskutinis yra ir finansinis klausimas.“, – BNS nurodė jis.

Anot V.Bachmetjevo, iki šiol Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms reikalavimo apdrausti savo turtą nebuvo, pačios įstaigos spręsdavo, ar tai daryti ir kaip drausti.

„Dabar (po gaisro Rumšiškių muziejuje – BNS) galima pasakyti, kad ministerija tikrai didesnį dėmesį skirs jai pavaldžių įstaigų turto draudimui. Apie konkrečias priemones kalbėti dar anksti. Jos bus aiškesnės atlikus esamos situacijos analizę ir peržvelgus turimus resursus“, – teigė ministerijos atstovas.

Pasak V.Bachmetjevo, visų saugomų muziejų kultūros vertė bus aiški 2020 metų gruodį.

„Kiekviename muziejuje situacija yra skirtinga ir pasistūmėta skirtingai, tačiau jau dabar galima konstatuoti, žvelgiant į kasmetines ataskaitas, kad tas vertinimas vyksta gerokai lėčiau nei planuota“, – teigė jis.

Draudikai: netinkamos priešgaisrinės saugos priemonės

Bendrovė „Lietuvos draudimas“ Verslo draudimo rizikos vadovo Arūno Raziūno teigimu, prašymų apdrausti kultūros objektus, bažnyčias dažniausiai sulaukiama, kai atsitinka tokios nelaimės kaip prieš savaitę įvykęs gaisras Rumšiškėse.

Jo teigimu, draudžiant nestandartinius objektus, kultūros paveldo statinius yra nustatomos tam tikros individualios draudimo sąlygos, nuostolių atlyginimo principai, aptariami rizikos sumažinimo ir valdymo klausimai.

„Įvertinti galima kiekvieno pastato atkūrimo vertę, paprastai ji tampa ir draudimo sumos pagrindu. Tai reiškia, kad draudimo suma yra pakankama atstatyti pastatą į prieš tai buvusią būklę, bet tikrai neįmanoma išsaugoti jo unikalumo, kas ir yra didžiausia vertė. Objekto meninė ir paminklosauginė vertė, viduje esančio kilnojamojo turto vertė, kuri apima antikvarines vertybes, liturginius reliktus, negali būti objektyviai įvertinta ir dėl apskaitos nebuvimo, ir dėl to, kad Lietuvoje praktiškai neįmanoma objektyviai nustatyti jų vertės, todėl neaišku, kokia verte drausti ir kaip atlyginti žalą“, – teigė jis.

Pasak A.Raziūno, vertinant ne tik religinės paskirties objektus, bet ir meno, susiduriama su sertifikuoto vertinimo paslaugos stoka. 

„Kai rizika nėra iki galo aiški, tokios draudimo paslaugos neįmanoma pasiūlyti ir nustatyti draudimo įmokos“, – teigė jis.

A.Raziūnas įspėjo,  kad valstybė netinkamai rūpinasi savo kultūros vertybių priešgaisrine sauga.

„Remiantis turima statistika, reikia pripažinti, kad valstybei priklausantys paveldosauginiai, kultūriniai objektai, deja, dažnai nėra aprūpinti tinkamomis priešgaisrinės saugos ar gaisro detekcijos priemonėmis, todėl pasitaiko atvejų, kad nesant elementarių rizikos valdymo faktorių draudimo apsaugos neįmanoma pasiūlyti“, – pareiškė „Lietuvos draudimo“ atstovas.

„Lietuvos draudimas“ šiemet apdraudė 98 kultūros ir 718 švietimo statinius (įskaitant ir pastatuose esantį turtą), taip pat 47 įvairiems Lietuvos muziejams priklausančius pastatus, 40 bibliotekų ar archyvų.

A.Gelūnas: reikia diskusijos su draudikais

Seimo Kultūros komiteto narys liberalas Arūnas Gelūnas, kuriam 2012 metais einant kultūros ministro pareigas sudegė ką tik restauruotas bei nuo nelaimingų atsitikimų apdraustas Tytuvėnų vienuolynas, pripažįsta, kad draudimo verslas kultūros paveldo kratosi.

„Tada turėjome posėdį ant posėdžio, ką daryti su paveldu, kaip jį apsaugoti. (...) Prisimenu, jau tada buvo tam tikrų kliūčių – ir formalių, ir tų, kad į pažeidžiamus pastatus draudėjai labai kreivai žiūri“, – BNS teigė parlamentaras.

A.Gelūnas mano, kad valstybei svarbius statinius ir juose esančius eksponatus reikia apdrausti.

„Sakyčiau vienareikšmiai reikėtų drausti. (...) Draudimas tų pastatų turėtų būti viena saugos priemonių ir Kultūros ministerijos diskusija kažkokia turėtų vykti su draudėjais – kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis galėtų drausti (...) priversti juos ar įkalbėti derybų metu šiek tiek pašvelninti draudimo sąlygas paveldui“, – svarstė eksministras.

Seimo narys nemano, kad draudimas neįsigyjamas dėl aplaidumo ar dėmesio neatkreipimo. „Ne numota ranka: ai, kaip nors išgyvensime be to. Tai atsiremia į varganą biudžetą“, – įsitikinęs jis.

R.Karbauskis: stebina, kad kultūros paveldo statiniai nedrausti

To paties komiteto vadovas „valstiečių“ frakcijos seniūnas  Ramūnas Karbauskis prisipažino būsiąs labai nustebęs, jeigu kultūros paveldo statiniai nedrausti.

„Draudimo klausimas rodo, kaip valstybė rūpinasi savo paveldo apsauga“, – mano jis.

R.Karbauskis tikino, kad komitetas rudenį gaus informaciją dėl kultūros paveldo draudimo: „Tada bus aišku, apie ką kalbame, kokia dalis apdrausta, iš kokių lėšų“.

Parlamentaras abejojo, ar draudimas yra labai brangus.

„Jeigu renginius tokius leidi daryti šalia tokių pastatų, tu aiškiai supranti, kad tiems pastatams padidėja rizika dėl pašalinio poveikio. Tada įvertindamas tą riziką ir turi aiškiai derėtis su tais, kam sutinki išnuomoti tą teritoriją renginiui, kokie kaštai turi būti padengti“, – teigė jis.   

Autorė: Sniegė Balčiūnaitė

verslas@bns.lt, +370 5 239 6414 - Verslo naujienų skyrius

Rodyti: