2016.08.25 15:59 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Generalinis prokuroras pavaduotoju pasirinko prezidentės patarėjos advokatą G.Danėlių

Vilnius, rugpjūčio 25 d. (BNS). Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis savo pavaduotoju pasirinko prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės buvusį advokatą Giedrių Danėlių.

Generalinė prokuratūra BNS ketvirtadienį patvirtino, kad E.Pašilis kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatui praeitą savaitę pranešė, kad teiks jo kandidatūrą prezidentei.

Iš pradžių šią informaciją prokuratūra neigė, sakydama, kad iš anksto neskelbtame prokuratūros ir advokato susitikime buvo aptarti tik bendro pobūdžio klausimai, tačiau vėliau poziciją pakeitė.

„Tarp tų bendro pobūdžio klausimų buvo aptartas ir klausimas dėl jo kaip galimo generalinio pavaduotojo galimos kandidatūros ir kad artimiausiu metu bus teikiama jo kandidatūra prezidentei“, - BNS ketvirtadienio popietę sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus atstovė Rita Stundienė.

G.Danėlius atstovavo prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei byloje, kurioje ji buvo kaltinama dėl valstybės paslapties atskleidimo. Šioje byloje D.Ulbinaitė buvo išteisinta.

Pasikeitusi prokuratūros pozicija

Apie G.Danėliaus kandidatūrą į generalinio prokuroro pavaduotojus trečiadienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija.

„Tiesiog yra vienas galbūt iš kandidatų, bet dar aš negalėčiau patvirtinti. Kol kas yra tik galvojama, ieškoma antro kandidato, kuris būtent kuruotų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamentą“, – televizijai sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

R.Stundienė ketvirtadienio rytą BNS teigė, jog E.Pašilis nepatvirtino jokios konkrečios personalijos jį kalbinusiam televizijos žurnalistui.

Prokuratūros atstovė iš pradžių sakė, kad „jokia konkreti kandidatūra Prezidentūrai nėra dar pateikta ir kol kas nėra kalbos apie konkrečias kandidatūras“.

Praėjus kelioms valandoms atsakydama į BNS klausimą R.Stundienė teigė, kad „generalinis prokuroras E.Pašilis rugpjūčio 18 dienos popietę buvo neplanuotai susikęs su buvusiu ilgamečiu prokuratūros prokuroru G.Danėliumi ir aptarė bendro pobūdžio klausimus“.

„Prokuratūros vienas iš prioritetų tai yra gerinti vidinę komunikaciją institucijoje, palaikyti ir stiprinti komunikavimą su buvusia prokuratūros bendruomene“, - BNS tuomet R.Stundienė. Prokuratūros atstovė tik po pakartotinių BNS klausimų pripažino, jog susitikime aptartas ir G.Danėliaus kandidatavimas.

politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Ketvirtadienis, rugpjūčio 25

2016.08.25 15:17
Įvairenybės, kultūra 2016.08.25 15:17
2016.08.25 14:57
Įvairenybės, kultūra 2016.08.25 14:57
2016.08.25 13:39
Lietuvos politika 2016.08.25 13:39
2016.08.25 12:30
Užsienio verslas 2016.08.25 12:30
2016.08.25 12:18
Lietuvos verslas 2016.08.25 12:18
1 2 3 4 5
 
2016.08.24 09:21 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Putinizmo neįveiksime putinizuodami savo visuomenes (apmąstymai Sovietų Sąjungos subyrėjimo 25-ųjų metinių proga)

Komentaras

Edward Lucas

2016 08 24

Priešintis putinizmui užsienyje daug lengviau negu kovoti su juo namuose. Minint nepavykusios griežtosios linijos šalininkų pučo Maskvoje 25-ąsias metines, ši išvada yra svarbi pamoka iš Sovietų Sąjungos griuvėsių susikūrusioms (arba kaip Baltijos šalių atveju – atsikūrusioms) šalims ir jų sąjungininkėms.

1991 metais šventėme dvigubą pergalę. Viena iš jų – blogio imperijos, pavergusios savo kaimynes ir siūliusioms Vakarams rinktis branduolinį karą arba pralaimėjimą, galas. Kita – komunizmo ir jo nevykusios ekonomikos sistemos, primestos politinėmis represijomis, žlugimas.

Pirmoji pergalė vis dar atrodo tvari. Rusija nebėra pasaulio supergalybė. Jos imperiją arba „kietosios“ įtakos zoną sudaro tik apgailėtinas satrapijų rinkinys: Abchazija, Pietų Osetija, Padniestrė ir Donecko bei Luhansko „liaudies respublikos“. Azijoje ji yra stelbiama Kinijos. Rusija kelia grėsmę savo regione ir drumsčia ramybę, bet labiau dėl Vakarų silpnumo, o ne dėl savo pačios galios.

Antroji pergalė – veikiau dalinė.

Tiesa, kad niekas, o juolab Rusija, nebetiki, kad socialistinės planinės ekonomikos yra veiksmingos.

Vis dėlto išrauti sovietų politinį palikimą buvo daug sunkiau. Vienpartinio komunistų valdymo, pagrįsto proletariato diktatūra ir kitomis marksizmo-leninizmo dogmomis, nebėra. Deja, vietoje jo liko slogus kokteilis: silpnos institucijos, turtingųjų ir galingųjų nebaudžiamumas, per dideles galias turinčios saugumo tarnybos, korupcija ir nusivylę bei galių netekę piliečiai.

Tik trys šalys, buvusios už senosios sovietinės sienos – Estija, Latvija ir Lietuva – tvirtai laikosi tarptautinių politinės laisvės standartų. Iš esmės tokia pati padėtis nusistovėjo ir buvusiose Varšuvos sutarties šalyse, nors Vengrijoje ir Lenkijoje padvelkė nerimą keliančiu putinizmu: teisingumo sistemos politizavimu, politinių varžovų demonizavimu, nepagarba nepriklausomoms institucijoms ir dirbtinai kurstoma ksenofobija. Šių žalingų reiškinių aidai „Brexit“ ir Amerikos prezidento rinkimų kampanijose suteikia svarų pagrindą nerimauti dėl politinės sistemos būklės kitose šalyse.

Esant tokiam silpnumui, Rusija vis labiau naudoja prieš mus atviras ir slaptas priemones, jų išradingus ir netikėtus derinius. Mums dažniausiai nepavykdavo atremti šios grėsmės. Amerikai ir Vakarų Europai ypač reikalinga tvirtesnė saugumo kultūra: visuomenė privalo geriau suvokti, su kokiais pavojais susiduriame.

Buvusiose pavergtosiose šalyse, suprantančiose šią grėsmę, pavojų kelia per aštri reakcija. Susidūrus su propagandos audra kyla pagunda varžyti žiniasklaidos laisvę. Susidūrus su ardomąja veikla gresia visur pradėti matyti šnipus ir apkarpyti piliečių laisves. Dėl ekonominio karo tampa patrauklu diriguoti – griebtis subsidijų, kvotų, atrankinio apmokestinimo ir panašių priemonių.

Ypač didelis nerimas kyla dėl Ukrainos, kur rusenantis karas rytuose ardo politinę kultūrą. Kova su korupcija įstrigo; prokuratūra įsitraukė į atvirą konfliktą su didelį spaudimą patiriančiais kyšininkų persekiotojais. Žurnalistai, atliekantys savo darbą – keliantys nepatogių klausimų, randantys įdomių faktų ir juos skelbiantys – kaltinami teikiantys pagalbą priešui. Maidano demonstrantai savo gyvybėmis rizikavo (ir jas aukojo) ne dėl to.

Žvelgdami į pastaruosius 25 metus turėtume prisiminti, kad konstruktyvi įtampa yra būtina demokratijos dalis. Mes – žurnalistai, pareigūnai, teisininkai, politikai, verslininkai, dvasiniai lyderiai, akademikai, privatūs piliečiai – laikomės tų pačių taisyklių, bet nesame vienoje komandoje. Atvirumas, sąžiningumas ir įvairovė neabejotinai nulems klaidų ir pasimetimo – bet ši padėtis geresnė negu sistema, kai viskas kontroliuojama iš viršaus vienybės ir patriotizmo vardan. Jeigu neatidėliotinas poreikis priešintis putinizmui ves prie mūsų pačių šalių putinizacijos, Rusijos lyderis bus laimėjęs lygiai taip pat tvirtai, kaip ir pasiuntęs tankus riedėti mūsų sostinių gatvėmis.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Rodyti: 

Sekite mus Twitter