2019.07.17 20:30 |Kategorija:  Cover news
REUTERS-Scanpix nuotr.

ES didina spaudimą Lenkijai dėl kontroversiškos teismų reformos (papildytas)

Varšuva, liepos 17 d. (AP-AFP-BNS). Europos Sąjunga trečiadienį suteikė Lenkijos vyriausybei du mėnesius naujai teismų reformai atšaukti, teigdama, kad ši iniciatyva kelia grėsmę šalies teisėjų nepriklausomumui.

Toks Europos Komisijos (EK) sprendimas laikomas žingsniu, leisiančiu Briuseliui esant poreikiui paduoti Lenkijos vyriausybę į Europos Teisingumo Teismą.

Balandžio mėnesį EK formaliai paprašė Varšuvos pasiaiškinti dėl 2017 metais priimto įstatymo, kuriuo teisėjams buvo įvestos drausminės priemonės. Komisijos nuomone, šios priemonės tolygios teismų sistemos politinei kontrolei, neatitinkančiai įstatymo viršenybės principų ir ES taisyklių.

EK sakė esanti nepatenkinta Varšuvos atsaku į balandį bloko pradėtus teisinius veiksmus dėl naujų Varšuvos teisėjų drausmės taisyklių.

Naujajame rašte reikalaujama, kad Lenkija per du mėnesius atsižvelgtų į EK rekomendacijas, kad išvengtų galimo bylinėjimosi.

„Lenkijos pareigūnai dabar turi du mėnesius imtis reikalingų priemonių, kad (imtų) laikytis šios pagrįstos nuomonės“, – sakoma EK pareiškime.

„Jei Lenkija nesiims reikiamų priemonių, Komisija gali nuspręsti perduoti bylą Europos Teisingumo Teismui (ETT)", – priduriama jame.

2015 metų pabaigoje į valdžią atėjusi konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ėmėsi didelės Lenkijos teismų pertvarkos, kuri, jos teigimu, reikalinga siekiant kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, kurioje iki šiol išlikę komunistinio laikotarpio atgyvenų.

Tačiau Briuselis Varšuvą apkaltino keliant grėsmę principams, kurių Lenkija pasižadėjo laikytis stodama į ES.

Balandį EK tvirtino, kad pagal valdančiųjų siūlomą tvarką Lenkijos teismų teisėjai būtų baudžiami vien dėl fakto, kad bando dirbti nepriklausomai, o tai darytų akivaizdų stingdantį poveikį teisėjų veiklai ir būtų nesuderinama su teismų nepriklausomybės reikalavimais.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris) savo ruožtu abejojo, ar EK, kurios įgaliojimai baigsis spalį, pasielgė tinkamai.

Tai „nebuvo gera situacija“, teigė P. Mulleris.

Jo teigimu, Lenkijoje buvo sukurta nauja drausminė institucija, turinti apsaugoti nuo politinio įsikišimo svarstant kaltinimus teisėjams.

ES jau yra inicijavusi atskirą precedento neturinčią procedūrą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“ teisinei valstybei. Pagal šią procedūrą teoriškai galėtų būti sustabdyta Lenkijos teisė balsuoti priimant ES sprendimus.

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Trečiadienis, liepos 17

2019.07.17 20:30
Užsienio naujienos 2019.07.17 20:30
2019.07.17 18:19
Užsienio naujienos 2019.07.17 18:19
2019.07.17 14:08
Lietuvos verslas 2019.07.17 14:08
2019.07.17 13:52
Įvairenybės, kultūra 2019.07.17 13:52
2019.07.17 13:28
Įvairenybės, kultūra 2019.07.17 13:28
1 2 3 4 5
 
2019.07.15 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Fejerverkai, Maskva ir „išvadavimas“ - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2019-07-15

Rusija paskelbė leisianti fejerverkus, kad paminėtų septyniolikos Rytų Europos sostinių „išvadavimo“ 1944–1945 metais 75-ąsias metines. Diplomatiniai fejerverkai – ne mažiau įspūdingi. Visų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos iškvietė Rusijos ambasadorius, kad pareikštų jiems protestą. Nacių valdymo pabaiga Baltijos šalyse žymėjo prasidedančią kitą okupaciją, ir ji truko dešimteriopai ilgiau, be to, kai kuriais atžvilgiais jos žala buvo daug didesnė. Kitų šalių patirtis – panaši.

Blėstant karo laikų prisiminimais, šiuolaikinė Rusija skuba perrašinėti istoriją. Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pasekmės ignoruojamos. Nesitikėkit jokių fejerverkų rugpjūčio 23-ąją, per Molotovo-Ribbentropo pakto 80-ąsias metines. Jis buvo oficialiai įvardytas nepuolimo sutartimi tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, bet taip pat apėmė slaptuosius protokolus dėl niekuo dėtų, taikių Rytų Europos šalių padalijimo tarp dviejų totalitarinių režimų. Be kitų kruvinų padarinių, remiantis jais didelė dalis Rytų Europos žydų buvo atiduota į nacių skerdikų rankas. Taip pat užmirštamos Stalino vadovavimo nesėkmės ir šiurpi kaina, sumokėta ne rusų tautybės žmonių įvairiose Sovietų Sąjungos dalyse.

Vietoje to plėtojamas paprastas pagrindinis naratyvas – didvyriškumo susidūrus su žvėrimis naciais. Jaudinamas pavyzdys – „Nemirtingųjų pulko“ eitynės, rengiamos Rusijos ir užsienyje, per kurias rusai neša savo protėvių veteranų nuotraukas. Bet kuris, su tuo nesutinkantis arba abejojantis, tikriausiai yra užsislaptinęs Hitlerio garbintojas.

Tai – nesąmonė, bet ši nesąmonė – veiksminga.

Praeities iškraipymas suteikia pagrindą propagandai apie dabartį. Rusijos užsienio reikalų ministerija kasmet skelbia išsamią ataskaitą apie 60 šalių, kurioje vertinama, ar jos „šlovina nacizmą“. Tai suprantama plačiai – pavyzdžiui, Lenkija kritikuojama už Varšuvos sukilimo minėjimus.

Ši politika keista. Nors Vladimiro Putino režimas nepaliaujamai smerkia fašizmo apraiškas (dažniausiai – tik įsivaizduojamas) tokiose šalyse kaip Ukraina, jis taip pat palaiko glaudžius ryšius su (tikrais) kraštutiniais dešiniaisiais Vokietijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse.

Praeitą savaitę naujų įrodymų pateikė sprogusios bombos efektą sukėlęs Junginėse Valstijose įsikūrusios naujienų platformos „Buzzfeed“ pranešimas. Vieno susitikimo Maskvoje įrašas, regis, atskleidžia, kaip italai iš kraštutinės dešiniosios Lygos partijos, dalyvaujančios valdančiojoje koalicijoje, aptarinėjo abejotiną 65 mln. dolerių vertės naftos sandorį, turinti aprūpinti jų partiją rusiškais pinigais.

Anksčiau šiais metais buvo paskelbtas įrašas, rodantis, kaip Austrijos kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos lyderis siūlo vyriausybės užsakymų mainais į numanomos rusų oligarchės pagalbą.

Detalės – miglotos. Kas kuria šiuos įrašus ir juos nutekina? Užsiimti politika slapta sekant oponentus nėra sveikas įprotis. Ekstremistus ir užsienio marionetes geriau įveikti faktais ir argumentais.

Tačiau platesnis vaizdas aiškus. Kraštutiniai dešinieji Rusijoje randa daug jiems patinkamų dalykų, ypač ksenofobišką, pernelyg supaprastintą, nacionalistinį, nuoskaudų kupiną požiūrį į politiką. Na, o Kremliui, norinčiam trikdyti ir skaldyti daugiašales organizacijas, tokias kaip ES ir NATO, suverenitetą aukščiau visko keliantys kraštutiniai dešinieji yra naudingi sąjungininkai.

Taisyklėmis grindžiamas tarptautinis bendradarbiavimas, paremtas demokratija, laisve ir įstatymų viršenybe, Kremliui yra tikras košmaras. Patrauklus, sėkmingas Vakarų modelis pavojingai pabrėžtų Rusijos stagnaciją ir įstatymų nepaisymą. Tiesa, šiuo metu, prekybos karų, diplomatinių konfliktų, finansinio neapibrėžtumo ir bendro vienybės stygiaus laikais, tai ne visuomet lengva įžvelgti, bet mes dar galėtume atsigauti.

Tačiau Rusija tuo pačiu plėtoja ryšius ir su kraštutine kaire – tiek su senaisiais komunistais, pavyzdžiui, Čekijoje, tiek su šiuolaikiškesniais socialistais kitur. Šie kairuoliai liaupsina retorinę ištikimybę „antifašizmui“. Vis dėlto prieš užsisakydami bilietus į fejerverkų šou Maskvoje jie turėtų savęs paklausti: jeigu Kremlius iš tikrųjų susirūpinęs dėl fašizmo, kodėl jo politiniai ir praktiniai ryšiai su kraštutiniais dešiniaisiais yra tokie šilti?

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: