2019.07.19 13:07 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

G. Nausėda: ministrais turi likti R. Karoblis, V. Šapoka, L. Linkevičius ir V. Sinkevičius (dar papildytas)

nauja antra pranešimo dalis

Vilnius, liepos 19 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atnaujintoje Vyriausybėje palikti krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, finansų ministrą Vilių Šapoką, ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių bei užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

„Prezidentas paminėjo keletą ministrų, kurių darbą vertina ypatingai gerai ir tikisi, kad jie galės išlikti ir dabar formuojamoje Vyriausybėje ir galės dirbti iki pat Seimo rinkimų“, – po šalies vadovo susitikimo su valdančiųjų partijų lyderiais penktadienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

„Tai yra ponas Karoblis, ponas Šapoka ir ponas Sinkevičius. Tai yra ministrai, kurių darbas prezidentui paliko tikrai gerą įspūdį“, – teigė jis.

P. Mačiulis vėliau pridūrė, kad prezidentas tikisi, jog galės dirbti su L. Linkevičiumi.

Vyriausybės sudėtis atnaujinama dėl naujos koalicijos sutarus „valstiečiams“, „socialdarbiečiams“, „tvarkiečiams“ ir Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškai šeimų sąjungai bei premjerui Sauliui Skverneliui grąžinus įgaliojimus praėjusią savaitę prisiekusiam G. Nausėdai.

Pasak prezidento patarėjo, skiriant ministrus bus svarbus ne jų lojalumas partijai, o dalykinės savybės, reputacija ir atsakomybė.

Prieš inauguraciją G. Nausėda abejojo dėl socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministrų veiklos.

Žemės ūkio ministras pasikeis, šią poziciją atidavus „socialdarbiečiams“.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui klausimų tik daugėja, teigė P. Mačiulis.

„Aš manau, kad jeigu jis bus teikiamas į ministrus, per susitikimą su prezidentu tie klausimai tikrai bus liečiami“, – kalbėjo patarėjas.

Pasak jo, prezidentas kol kas „nėra parodęs raudonų kortelių“ nė vienam ministrui, bet susitikimo su valdančiųjų partijų lyderiais aptarė problemas atskirose ministerijose.

„Tvarkiečiai“ nori kitos ministerijos

R. Karobliui likus krašto apsaugos ministru, „Tvarka ir teisingumas“ sieks gauti naują ministro portfelį.

Šiuo metu „valstiečiai“ formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, dar du portfelius turi „socialdarbiečiai“.

Pagal naują sutartį, koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos. „Socialdarbiečiams“ atiteko Užsienio reikalų ministerija ir Žemės ūkio ministerija, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gavo susisiekimo ir vidaus reikalų ministrų portfelius, o „tvarkiečiai“ – krašto apsaugos ministro poziciją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiai tvirtino, kad R. Karoblio skyrimas neleis „tvarkiečiams“ turėti tikro savo atstovo Vyriausybėje.

„Mes turime rasti (naują) sritį, kuri atiteks „Tvarkos ir teisingumo“ partijai“, – kalbėjo „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Tvarka ir teisingumas“ norėtų nešti pilną atsakomybę už vieną kokią nors ministeriją, kad prieš rinkimus galėtumėme aiškiai pasakyti, ką mes padarėme, kiek mes padarėme“, – tvirtino „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tvirtino manantis, kad prezidentas žemės ūkio ministru patvirtins jų atstovą, parlamentarą Andrių Palionį.

Jis taip pat džiaugėsi, kad G. Nausėda supranta partijų reikšmę demokratijai.

„Tikrai turime naują prezidentą su visiškai kitokiu požiūriu, labai demokratišku. Pasiilgau šito“, – teigė G. Kirkilas.

Pasak jo, užsienio reikalų ministru partija vėl siūlys L. Linkevičių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis dar neatskleidžia, ką siūlys susisiekimo ir vidaus reikalų ministrais.

„Esame partija stipri, turime daug skirtingų žmonių, kurie ne kartą ėjo aukštas pareigas ir, svarbiausia, yra sąžiningi“, – sakė politikas.

G. Nausėda ketvirtadienį Vyriausybės formavimą aptarė su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Seimas dėl pasitikėjimo premjeru balsuos kitą savaitę.

Autorius: Saulius Jakučionis

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, liepos 19

2019.07.19 11:38
Lietuvos verslas 2019.07.19 11:38
2019.07.19 09:34
Lietuvos politika 2019.07.19 09:34
2019.07.19 08:55
Užsienio naujienos 2019.07.19 08:55
2019.07.19 08:44
Užsienio naujienos 2019.07.19 08:44
2019.07.19 06:22
Užsienio naujienos 2019.07.19 06:22
2019.07.19 06:15
Įvairenybės, kultūra 2019.07.19 06:15
2019.07.19 05:15
Lietuvos politika 2019.07.19 05:15
1 2 3 4 5
 
2019.07.15 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Fejerverkai, Maskva ir „išvadavimas“ - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2019-07-15

Rusija paskelbė leisianti fejerverkus, kad paminėtų septyniolikos Rytų Europos sostinių „išvadavimo“ 1944–1945 metais 75-ąsias metines. Diplomatiniai fejerverkai – ne mažiau įspūdingi. Visų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos iškvietė Rusijos ambasadorius, kad pareikštų jiems protestą. Nacių valdymo pabaiga Baltijos šalyse žymėjo prasidedančią kitą okupaciją, ir ji truko dešimteriopai ilgiau, be to, kai kuriais atžvilgiais jos žala buvo daug didesnė. Kitų šalių patirtis – panaši.

Blėstant karo laikų prisiminimais, šiuolaikinė Rusija skuba perrašinėti istoriją. Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pasekmės ignoruojamos. Nesitikėkit jokių fejerverkų rugpjūčio 23-ąją, per Molotovo-Ribbentropo pakto 80-ąsias metines. Jis buvo oficialiai įvardytas nepuolimo sutartimi tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, bet taip pat apėmė slaptuosius protokolus dėl niekuo dėtų, taikių Rytų Europos šalių padalijimo tarp dviejų totalitarinių režimų. Be kitų kruvinų padarinių, remiantis jais didelė dalis Rytų Europos žydų buvo atiduota į nacių skerdikų rankas. Taip pat užmirštamos Stalino vadovavimo nesėkmės ir šiurpi kaina, sumokėta ne rusų tautybės žmonių įvairiose Sovietų Sąjungos dalyse.

Vietoje to plėtojamas paprastas pagrindinis naratyvas – didvyriškumo susidūrus su žvėrimis naciais. Jaudinamas pavyzdys – „Nemirtingųjų pulko“ eitynės, rengiamos Rusijos ir užsienyje, per kurias rusai neša savo protėvių veteranų nuotraukas. Bet kuris, su tuo nesutinkantis arba abejojantis, tikriausiai yra užsislaptinęs Hitlerio garbintojas.

Tai – nesąmonė, bet ši nesąmonė – veiksminga.

Praeities iškraipymas suteikia pagrindą propagandai apie dabartį. Rusijos užsienio reikalų ministerija kasmet skelbia išsamią ataskaitą apie 60 šalių, kurioje vertinama, ar jos „šlovina nacizmą“. Tai suprantama plačiai – pavyzdžiui, Lenkija kritikuojama už Varšuvos sukilimo minėjimus.

Ši politika keista. Nors Vladimiro Putino režimas nepaliaujamai smerkia fašizmo apraiškas (dažniausiai – tik įsivaizduojamas) tokiose šalyse kaip Ukraina, jis taip pat palaiko glaudžius ryšius su (tikrais) kraštutiniais dešiniaisiais Vokietijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse.

Praeitą savaitę naujų įrodymų pateikė sprogusios bombos efektą sukėlęs Junginėse Valstijose įsikūrusios naujienų platformos „Buzzfeed“ pranešimas. Vieno susitikimo Maskvoje įrašas, regis, atskleidžia, kaip italai iš kraštutinės dešiniosios Lygos partijos, dalyvaujančios valdančiojoje koalicijoje, aptarinėjo abejotiną 65 mln. dolerių vertės naftos sandorį, turinti aprūpinti jų partiją rusiškais pinigais.

Anksčiau šiais metais buvo paskelbtas įrašas, rodantis, kaip Austrijos kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos lyderis siūlo vyriausybės užsakymų mainais į numanomos rusų oligarchės pagalbą.

Detalės – miglotos. Kas kuria šiuos įrašus ir juos nutekina? Užsiimti politika slapta sekant oponentus nėra sveikas įprotis. Ekstremistus ir užsienio marionetes geriau įveikti faktais ir argumentais.

Tačiau platesnis vaizdas aiškus. Kraštutiniai dešinieji Rusijoje randa daug jiems patinkamų dalykų, ypač ksenofobišką, pernelyg supaprastintą, nacionalistinį, nuoskaudų kupiną požiūrį į politiką. Na, o Kremliui, norinčiam trikdyti ir skaldyti daugiašales organizacijas, tokias kaip ES ir NATO, suverenitetą aukščiau visko keliantys kraštutiniai dešinieji yra naudingi sąjungininkai.

Taisyklėmis grindžiamas tarptautinis bendradarbiavimas, paremtas demokratija, laisve ir įstatymų viršenybe, Kremliui yra tikras košmaras. Patrauklus, sėkmingas Vakarų modelis pavojingai pabrėžtų Rusijos stagnaciją ir įstatymų nepaisymą. Tiesa, šiuo metu, prekybos karų, diplomatinių konfliktų, finansinio neapibrėžtumo ir bendro vienybės stygiaus laikais, tai ne visuomet lengva įžvelgti, bet mes dar galėtume atsigauti.

Tačiau Rusija tuo pačiu plėtoja ryšius ir su kraštutine kaire – tiek su senaisiais komunistais, pavyzdžiui, Čekijoje, tiek su šiuolaikiškesniais socialistais kitur. Šie kairuoliai liaupsina retorinę ištikimybę „antifašizmui“. Vis dėlto prieš užsisakydami bilietus į fejerverkų šou Maskvoje jie turėtų savęs paklausti: jeigu Kremlius iš tikrųjų susirūpinęs dėl fašizmo, kodėl jo politiniai ir praktiniai ryšiai su kraštutiniais dešiniaisiais yra tokie šilti?

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: