2020.09.11 15:30 |Kategorija:  Cover news with delay

Klaipėdos uoste pradėta bangolaužių rekonstrukcija

Vilnius, rugsėjo 11 d. (BNS). Klaipėdos jūrų uoste penktadienį paskelbta bangolaužių rekonstrukcijos pradžia. Darbų vertė – apie 49 mln. eurų (su PVM), jiems bus panaudotos ir Europos Sąjungos lėšos. 

Atnaujinus bangolaužius ir išgilinus laivybos kanalą iki 17 metrų gylio, Klaipėdos uostas atsivers didžiausiems laivams, galintiems įplaukti į Baltijos jūrą, praneša uosto direkcija. Projektą ketinama užbaigti 2023 metais.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, jog bangolaužių rekonstrukcija užtikrins uosto ir jame dirbančių įmonių konkurencingumą.

„Esame amžiaus įvykio liudininkais, nes tai svarbu uosto plėtrai, tai svarbu uosto ateičiai, tai svarbu visai mūsų Lietuvai, todėl kad tai viena iš priemonių, kuri užtikrins Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą su kitais uostais, ir sudarymą galimybių įmonėms kurios dalyvauja Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje dar labiau plėsti savo veiklą, siekti rezultatų. Čia įnašas ir į biudžetą, bet suvokiame ir žmogiškąją prasmę“, – teigė ministras. 

Uosto vadovo Algio Latako teigimu, rekonstravus molus į uostą galės įplaukti didesni laivai nei iki šiol. 

„Baltijos jūroje kiekvieną minutę iš viršaus pažiūrėsime matytume 2 tūkst. laivų, bet, deja, dalis jų, kurie būtų labai reikalingi Klaipėdos uostui, į jį įplaukti negali. Tai didieji laivai, kurie krauna ir veža didelius kiekius krovinių į Braziliją, Kiniją ir kitas toli esančias valstybes“, – žurnalistams sakė A. Latakas. 

„Proveržis su šituo projektu Klaipėdos uoste turi būti didelis, mes turėtume pasiekti tokius uosto parametrus, kurie leistų įplaukti didžiausiems laivams, tada konkurencine prasme šito faktoriaus nebeliks, kad į Klaipėdą negali įplaukti dideli laivai“, – pridūrė jis.

A. Latako teigimu, pietinis molas bus paaukštintas iki 5,5 metro.

„Yra problema, dažnai turime bangą 4-5 metrų aukščio, ji ritasi per molą ir laivyba uoste stabdoma. Kad šito nebūtų, molo aukštis uoste turi padidėti. Kad nenukentėtų žmonės, pietiniame mole bus įrengtos dvi apžvalgos vietos į kurias bus galima užlipti ir iš aukščiau pasižiūrėti į uosto akvatoriją, jūrą. Šiauriniame mole dalis, kur yra takas žmonėms vaikščioti, jis liks. Paaukštės dalis, kuri yra jūrinė, molo pradžioje“, – sakė A. Latakas.

Anot jo, rekonstrukcijos metu bus siekiama, jog darbai netrukdytų į uostą įplaukti laivams.

„Uoste yra praktika, kad ir dabar remontuojant krantinę, pirmenybė, jei galima, yra laivui, o ne statybininkui. Reikės tartis, nes atplaukia dideli laivai, dujovežiai ar „Panamax“, tai technikai teks pasitraukti, įleisti laivą“, – sakė uosto vadovas. 

Gyventojams artimiausiu metu bangolaužiai bus prieinami ribotu režimu, tačiau rangovų atstovai sako, kad nepatogumai turėtų trukti mažiau, nei rekonstrukcijos darbai. 

„Mes turime perimti statybvietę iki spalio pradžios, tai reiškia aptverti ją ir uždaryti patekimą. Bet jūs girdėjote, sakė ir uosto vadovas, žiūrėsime į tuos dalykus lanksčiai. Yra du molai, jie iš principo yra atskiri statiniai. Tai vienu metu jeigu dirbsime prie vieno, kitas, aišku, bus atidarytas. Bent jau tam tikra dalis“, – žurnalistams sakė rangovų atstovas Algirdas Žukauskas.

„Gyventojai kažkokį vienokį ar kitokį nepatogumą turės mažiau nei pusantrų metų, bendroje sumoje paėmus. Tai vienas molas gali neveikti iki pusmečio“, – pridūrė jis. 

Pasak A. Žukausko, rekonstrukcija reikalauja specialių akmenų, kurių Lietuvoje gauti galimybių nėra. 

„Iš užsienio akmenys bus vežami, nes tokių akmenų, kurie yra reikalaujami, Lietuvoje nėra gamintojų, reikia tą pripažinti (...) Jie ypatingi, jų dydis iki 18 tonų, pavyzdžiui, jie turi būti tam tikros struktūros, konfigūracijos – čia nėra taip paprastai viskas. Plius, Lietuvoje bus gaminamos tam tikros detalės, vadinamos tetrapodais“, – kalbėjo jis. 

Anot atstovo, tokio tipo darbai Lietuvoje atliekami palyginti retai. Pavyzdžiui, pastarąjį kartą šiaurinis molas buvo pertvarkytas prieš beveik du dešimtmečius. 

Uosto bangolaužių rekonstrukcijos viešąjį konkursą laimėjo Vokietijos bendrovės „Hecker Bau GmbH & Co. KG“ ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere“ konsorciumas. Pastaraisiais metais šios kompanijos vykdė didelės apimties infrastruktūrinius projektus Hamburge, Antverpene ir kitur. 

„Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcija – mūsų pirmas įgyvendinamas projektas Lietuvoje, todėl jaučiame didžiulę atsakomybę. Didžiuojamės galėdami būti projekto, kuris prisidės prie jūsų šalies ekonomikos augimo, dalimi“, – uosto direkcijos pranešime cituojamas „Herbosch – Kiere“ generalinis direktorius Benny'is De Sutteras (Benis De Suteras).

„Hecker Bau GmbH & Co. KG“ generalinis direktorius Christophas Wellendorfas (Kristofas Velendorfas) sako, kad rekonstravus bangolaužius bus užtikrintos dar geresnės sąlygos įplaukti į uostą didesnės grimzlės laivams, nepaisant nepalankių oro sąlygų. Jis įsitikinęs, kad projektas bus įgyvendintas sklandžiai. 

Pirmajame etape numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Jie abu bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės. Rekonstravus bangolaužius, planuojama laivybos kanalo kryptį pasukti 104 ir 284 laipsniais, laivybos kanalą išgilinti iki 17 metrų. Po rekonstrukcijos ant pietinio molo bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės.

85 proc. tinkamų projekto išlaidų finansuos Europos Sąjunga, likusias – uostas. 

Nuo bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti maždaug prieš pusantro šimto metų. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1374 metrai, o šiaurinio – 733 metrai. Jie pastatyti iš akmenų, supiltų tarp medinių polių.

Autoriai: Erika Alonderytė, Vytautas Budzinauskas

[email protected], +370 5 205 85 19, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, kovo 29

2024.03.29 11:32
Užsienio naujienos 2024.03.29 11:32
2024.03.29 10:30
Užsienio naujienos 2024.03.29 10:30
2024.03.29 06:35
Užsienio naujienos 2024.03.29 06:35
2024.03.29 05:05
Įvairenybės, kultūra 2024.03.29 05:05